Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Koskutei,

trečiojo asmens – Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro Globos centro – atstovei I. S.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui D. S., trečiajam asmeniui – Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro Globos centrui – dėl neterminuoto tėvo vadžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškiniu nurodoma, kad su ieškiniu pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas turi ilgalaikę priklausomybės alkoholiui problemą ir nesistengia šios problemos spręsti. Atsakovo šeimai nuo 2009 m. gruodžio 10 d. teikiamos socialinės paslaugos, šeimai sudarytas Pagalbos planas, jame numatytos konkrečios pagalbos priemonės. D. S. pagalbos plane numatytų priemonių nevykdė, pagalbos atsisakė, nedirba, alkoholio vartojimo problemos nepripažįsta, nededa jokių pastangų vykdyti prisiimtus įpareigojimus numatytus Pagalbos plane. Išlaikymo vaikams neteikia. Atsakovas nesuvokia apie vaikų ugdymą, auginimą, mitybą, sveikatą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas nededa jokių pastangų keisti savo elgesį, todėl ir toliau išlieka realus pavojus vaikų fiziniam ir psichiniam saugumui, bei sveikatai, mano, jog yra visi CK 3.180 straipsnyje nurodyti pagrindai atsakovui D. S. apriboti tėvo valdžią neterminuotai.

Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinio reikalavimus palaiko visiškai. Atsakovas gyvendamas šeimoje sudarydavo ypatingai sunkias sąlygas vaikams augti, normaliai vystytis. Atsakovas nebendrauja su savo vaikais, nors sūnus J. gyvena toje pačioje vietoje, kur ir atsakovas, jis jo neaplanko. Globos centrui nepateikė prašymo susitikti gyvai su vaikais, nors jam buvo duoti kontaktai, nurodyti reikalavimai dėl susitikimų. Pasimatymai vyko savavališkai, nesuderins su Globos centru. Atsakovas nesidomi vaikais, niekada neskambino į ugdymo įstaigą, į Globos centrą pasiteirauti, kaip sekasi vaikams, ko jiems trūksta, kokia jų sveikata. Atsakovas nepripažįsta priklausomybės alkoholiui, nors nuo 2020 m. lapkričio 17 d. vyko gydytis, pripažino priklausomybę. Atsakovas nepriima jam teikiamos pagalbos, išsikraustė iš socialinio būsto (duomenys neskelbtini), kur gyvena šiuo metu duomenų nėra, todėl neįmanoma vertinti, kokiomis sąlygomis atsakovas gyvena. Negalima įvertinti, kokias pajamas gauna. Nuo 2021 m. spalio 13 d. išlaikymo vaikams jis periodiškai neteikė. Atsakovas nepriėmė jokių paslaugų, atsisakė priimti paslaugas iš visų specialistų, t. y. psichologo, pozityvios tėvystės mokymų. Atsakovas nenori keistis, pats imtis iniciatyvos tinkamai prižiūrėti ir auklėti savo vaikus. Atsakovas neužtikrina vaikams emocinio ryšio, tinkamo laisvalaikio. Vaikai nereiškia noro grįžti į tėvo šeimą. Nuo vaikų paėmimo įvyko penki atvejo vadybos posėdžiai, yra praėję pusę metų nuo vaikų paėmimo, nėra jokių relių veiksmų, kas priverstų daryti išvadą, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti. Atsakovas šiai dienai yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų, atsižvelgiant į tai, skyrius prašo neterminuotai apriboti tėvo valdžią D. S., nepilnamečių vaikų J. S. ir J. S. atžvilgiu, priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos, pavesti Globos centro budinčio globotojo šeimą Nr. (duomenys neskelbtini) disponuoti nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtomis lėšomis bei nustatyti vaikų gyvenamąją vietą budinčio globotojo Nr. (duomenys neskelbtini) šeimoje, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.

Trečiojo asmens – Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro Globos centro – atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Vaikai atvykę spalio mėnesį pas budinčią globėją buvo strese, J. buvo verksminga, J. buvo piktas. Vaikai buvo nukreipti pas psichologę. Vaikų emocinė, psichologinė būklė labai pagerėjo. Vaikai su budinčia globėja adaptavosi greitai. Šiuo metu jaučiasi puikiai, saugiai, yra aprūpinti, prižiūrėti. J. pradėjo geriau mokintis. Vaikai nereiškia pageidavimo grįžti pas tėvą. Atsakovas nesidomi vaikais, jų sveikata, kaip jiems sekasi mokykloje. Paskutinius kelis mėnesius neprašė susitikimų su vaikais. Su vaikais atsakovas galėjo susitikti lauke, kada J. eidavo ar grįždavo iš mokyklos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: nepilnamečių J. S. ir J. S. motina – A. A., tėvas – D. S.. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini), J. S. ir J. S. laikinuoju globėju paskirta Pakruojo nestacionarinių socialinių paslaugų centro Globos centro globotojo šeima Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-54-287/2018 vaikų motina A. A. pripažinta neveiksnia šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti vaikus, įvaikinti ir kt.). 2019 m. gruodžio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-l 3906-284/2019 nepilnamečių vaikų J. S. ir J. S. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu D. S..

D. S. nustatytas neįgalumas, įtakojančios ligos: (duomenys neskelbtini), nustatytas 55 procentų darbingumas. D. S. pajamas sudaro: netekto darbingumo pensija bei išmokos vaikams.

D. S. šeima 2009 m. gruodžio 10 d. dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2018 m. liepos 18 d. D. S. šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. spalio 13 d. užfiksuota keletas atvejų, kai D. S. dėl girtumo (vienu iš atvejų – neblaivumą nustatyti atsisakė) nesugebėjo tinkamai pasirūpinti ir užtikrinti saugios aplinkos savo vaikams. Vienu iš atvejų (2021 m. spalio 12 d.) D. S. išvyko iš namų nepasirūpinęs mažametės dukters J. S. priežiūra. Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi leista paimti vaikus iš jų įstatyminio atstovo D. S.. 2021 m. lapkričio 18 d. Mobiliosios pagalbos specialistai pateikė rekomendacijas, kuriose nurodyta, kad D. S. priėmė siūlomą pagalbą iš dalies ir formaliai, sunkiai suvokia situaciją, tėvui trūksta socialinių žinių bei įgūdžių vaikų emocinių poreikių atpažinimo ir patenkinimo kausimais, vaikų saugumo bei fizinio saugumo užtikrinimo, ugdymo švietimo poreikių užtikrinimo klausimais. D. S. nėra pajėgus atlikti užduotis savarankiškai jam reikalinga paskata, pagalba. 2021 m. lapkričio 22 d., 2021 m. gruodžio 21 d. bei 2022 m. sausio 21 d. vyko atvejo vadybos posėdžiai. 2020 m. lapkričio 17 d. D. S. vyko į Panevėžio priklausomybių lygų centrą gydytis priklausomybės alkoholiui, tačiau viso gydymo nebaigė, priklausomybių ligų konsultaciniame punkte lankėsi 2 kartus, psichologo paslaugas priėmė 1 kartą (2021 m. gruodžio 6 d.), į tolimesnes suplanuotas konsultacijas neatvyko.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Ieškovas ieškinio faktiniu pagrindu nurodė tai, kad atsakovas nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis vaikais, nededa pastangų keisti savo elgesį, teikiamų socialinių paslaugų nepriima ir šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti.

Teismas nagrinėjamo klausimo kontekste pažymi, kad tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios apribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai apribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikaus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsniuose išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas apribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Iš teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovas pažeidė nepilnamečių vaikų teises ir interesus (neužtikrino reikiamos priežiūros, saugios aplinkos ir kt.). Esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje nėra informacijos apie D. S. įdarbinimus, jam mokama 144,28 Eur išmoka. Pats atsakovas nurodo, kad yra dirbantis pas ūkininką ir ketina su darbdaviu sudaryti darbo sutartį. Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja. Jam nustatytas neįgalumas, 55 procentų darbingumas.

Pats atsakovas nurodo, kad nori ir gali pats prižiūrėti vaikus, nuo tada kai dirba pas ūkininką, tai yra apie du mėnesius, alkoholio nebevartoja. Tokių atvejų neužfiksuota ir bylos duomenimis. Nors teismas, įvertinęs atsakovo paaiškinimus, kitus bylos duomenis ir konstatuoja, jog D. S. socialiniai įgūdžiai ir vaiko poreikių atpažinimas nėra visiškai pakankami, tačiau anksčiau minėtos aplinkybės sudaro pagrindo teismui manyti, jog atsakovas nėra abejingas savo vaikams, tai leidžia teismui daryti išvadą, jog situacija ateityje gali pasikeisti.

Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes negalima daryti neabejotinos išvados, jog atsakovas visiškai vaikais nesirūpina bei jais nesidomi, todėl negali spręsti, kad padėtis ateityje negali keistis. Nors bendravimas su vaikais šiuo metu yra ne nuolatinis, epizodiškas, tačiau pagrindo spręsti, jog tėvo ryšiai su vaikais yra nutrūkę, nėra (vaikams paskambina, kartais pasimato). Atsakovo D. S. bendravimą su šeimai pagalbą teikiančiomis institucijomis teismas vertina kaip nepakankamą, tačiau tam tikras pastangas keisti situaciją galimą įžvelgti: apsilankymas psichologo konsultacijoje, Priklausomybių ligų centre, konsultaciniame centre; dalyvavo atvejo vadybos posėdžiuose.

Teismo vertinimu, bylos duomenys leidžia spręsti nesant išnaudotų visų galimybių pagerinti atsakovo socialinį supratingumą, įgūdžius, atpažinti ir tenkinti vaiko poreikius, taigi, ir pagrindo negrįžtamai apriboti atsakovo tėvo valdžią. Spręstina esant pagrindo tikėtis, kad tėvas turi galimybių ateityje tinkamai įgyvendinti tėvo teises ir pareigas dėl vaikų padedant socialiniams darbuotojams, teikiant šeimai pagalbą. Nors vaikų ir tėvo tarpusavio socialiniai, emociniai ir psichologiniai ryšiai šiuo metu nėra labai tvarūs, tačiau teismas neturi pagrindo atsakovo ketinimus auginti ir rūpintis vaikais vertinti kaip nesąžiningus.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas turi įrodyti, jog gali ilgam ir stabiliam laikotarpiui išspręsti alkoholio vartojimo problemą, dalyvauti darbo santykiuose ir iš to gauti pajamų šeimos išlaikymui, taip pat vykdyti socialinių paslaugų įstaigų siūlomus pagalbos planus, domėtis vaikų mokslais, kad būtų galima neabejotinai įsitikinti, jog atsakovo vaikai gali būti grąžinti į tėvo priežiūrą. Kadangi atsakovas tik iš dalies atlieka savo pareigas auklėti vaikus, alkoholio vartojimas darytų žalingą įtaką vaikams ir trukdytų jais pasirūpinti, atsakovui laikinai apribotina tėvų valdžia (CK 3.180 str. 1 d.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, nes šis apribojimas panaikinamas ne suėjus konkrečiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Teismui sprendimu nustačius laikiną tėvo valdžios apribojimą, toks sprendimas nėra res judicata (galutinis teismo sprendimas); tėvas galės kreiptis teismą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių jis nustatytas (CK 3.182 straipsnio 3 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį, priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia. Atsakovui išaiškintina, kad jis, siekdamas laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, privalo lankyti psichologo konsultacijas, lankytis pas psichiatrą, spręsti emocijų valdymo problemas, nenutraukti ryšių su vaikais, rūpintis jais, dirbti, teikti vaikams išlaikymą, nuolatos su jais bendrauti, domėtis vaikų sveikata, dažnai vaikus lankyti. Teismo įsitikinimu, atsakovo šeimai reikalingas intensyvus socialinių paslaugų teikimas, kuris galėtų paspartinti teigiamus pokyčius jo šeimoje ir vaiko grįžimą į šeimą, pastebėtina, atsižvelgiant ir į atsakovo sveikatos būklę. Teismas akcentuoja, kad trumpalaikiai, atsitiktiniai, formaliu pokalbiu apsiribojantys tėvo susitikimai su vaikais negali būti laikomi pakankamais kokybiškam ryšiui su vaikais sukurti. Teismas byloje nustatytų aplinkybių kontekste pažymi, kad tėvui, turint psichinės sveikatos sutrikimų ir trūkstant socialinių įgūdžių, turi būti rasti tokie sprendimai, kad su vaikais galima būtų bendrauti kiek galima daugiau.

Dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Vadovaujantis CPK 496¹ straipsniu, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią teismas savo iniciatyva privalo pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis ir CPK 407 straipsnis). 2021 m. lapkričio 11 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais J. S. ir J. S. laikinuoju globėju paskirta Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro Globos centro budinčiojo globotojo šeima Nr. (duomenys neskelbtini), jų gyvenamoji vieta nustatyta laikinojo globėjo gyvenamojoje vietoje.

Kadangi duomenų, jog šiuo metu globėjas netinkamai atlieka globėjo pareigas, nėra, siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeistas aplinkos, kurioje gyvena atsakovo vaikai, stabilumas, taip pat užtikrinti saugias vaikų gyvenimo bei vystymosi sąlygas, tikslinga J. S. ir J. S. gyvenamąją vietą palikti nustatytą esamo laikinojo globėjo gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu priteisia vaikui išlaikymą. Apribojus atsakovui D. S. tėvo valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, spręstinas vaikų išlaikymo klausimas. CK 3.195 straipsnis numato, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. CK 3.194 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas nuolatinio išlaikymo savo vaikams neteikia, todėl ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas. Ieškovas prašo iš priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikams išlaikymą kiekvienam po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nors išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Kiekvienam vaikui reikalinga tinkama mityba, apranga, higienos priemonės, mokymosi priemonės, reikalingos lėšos laisvalaikiui, pramogoms, įdomesniam poilsiui atostogų metu ir pan. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti gana nedideles sumas, todėl savaime suprantamų vaikų poreikių išsamiau analizuoti nėra reikalo.

Ieškovo nurodytos aplinkybės bei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovo turtinė padėtis nėra gera, byloje nėra duomenų, jog atsakovas turėtų nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto, be to atsakovas turi ribotą darbingumą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsakovo turtinę padėtį, siekiant užtikrinti protingą interesų pusiausvyrą, įvertinus, kad bus patenkinti bent minimalūs J. S. ir J. S. poreikiai, ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, iš atsakovo D. S. priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 80 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos. Priteistos sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis, CPK 376 straipsnis).

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo bei išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu nepilnamečiams vaikams yra priteisiamas išlaikymas ir šioje dalyje teismo sprendimas vykdytinas skubiai, teismas sprendžia, jog tikslinga vaiko laikinąjį globėją skirti ir vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu taip pat yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš jos bylinėjimosi išlaidos valstybės biudžetui nepriteistinos, jos atlygintinos iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Byloje susidariusios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šiuo pagrindu taip pat nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).

Teismo iniciatyva pradėtina byla dėl vaiko nuolatinės globos/rūpybos nustatymo, vaiko globėjo/rūpintojo paskyrimo (CPK 496¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 3.180 straipsniu, 3.183 straipsnio 3, 4 dalimis, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų J. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl globos nepilnamečiams J. S. ir D. S. nustatymo įsiteisėjimo jų gyvenamąją vietą nustatyti Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro Globos centro budinčiojo globotojo šeimoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant nepilnamečių gyvenamąją vietą globotojo gyvenamojoje vietoje, skiriant globotoją J. S. ir J. S. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) kiekvienam iš vaikų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimą dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priimti nutartį pradėti nuolatinės globos nustatymo proceso.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.