Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams M. M., I. M., A. M. dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Vilniaus miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei I. M., trečiajam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai ir laiku, atsakovė ir trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, trečiasis asmuo prašė nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta, nedalyvaujant atsakovei, trečiajam asmeniui (CPK 246 str. 2 d., 247 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos yra perduotos ieškovui valdyti patikėjimo teise. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016-01-25 įsakymu Nr. A30-213 „Dėl savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini) pagrindinio nuomininko“, tarp ieškovo ir atsakovės M. M. 2016-02-18 buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. 1.41-G16/1187, pagal kurią nuomininkei M. M. ir jos šeimos nariams, t. y. sūnui A. M., dukrai I. M., buvusiam vyrui P. M., suteikta gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), o nuomininkė įsipareigojo naudotis savivaldybės būstu pagal paskirtį, mokėti nuomos mokestį ir kitus sutartyje nurodytus mokėjimus. Savivaldybės būstas nuomininkei perduotas pagal 2016-03-03 Vilniaus miesto savivaldybės būsto perdavimo-priėmimo aktą Nr. G.5.22-1187. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad P. M. ginčo bute iki bylos iškėlimo teisme negyveno, atsakovai teismo posėdžio metu nurodė, kad P. M. mirė.

2015-10-07 Buto patikrinimo akte Nr. 10646 nurodyta, kad buto techninė būklė – remontuotinas, bloga grindų būklė, virtuvėje grindys įlinkusios, lubos atsilupusios, kambariuose trūksta tvarkos.

Iš į bylą pateikto 2017-10-27 Apžiūros akto Nr. TGK/17-0098 matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisija apžiūrėjo gyvenamąsias patalpas, (duomenys neskelbtini), ir nusprendė, kad patalpų remontuoti netikslinga - patalpų remontas ekonomiškai netikslingas, patalpos gyventi netinkamos. Akte nurodomi statinio galimos avarinės būklės požymiai – skilinėja, byra fasadinis tinkas, mūro sienos įtrūkusios, ištrupėjusios mūro siūlės, aptrupėję langų angokraščiai, persikreipę langų rėmai, nusidėvėjusios medinės grindys su įlinkiais, lubos su įtrūkiais ir t.t.

2019-03-08 Buto patikrinimo akte Nr. 18826, 2019-07-22 Buto patikrinimo akte Nr. 20404 nurodyta, kad buto remontas netikslingas. 2020-06-29 Buto patikrinimo akte Nr. 23509 taip pat nurodyta, kad buto remontas netikslingas, pastabose pažymėta, kad butas labai prastos techninės būklės, elektros instaliacija bute avarinės būklės, 2020 m. birželio mėn. bute atlikti avarinės būklės santechnikos remonto darbai – pakeisti visi vamzdynai, įranga, betonuotos wc grindys.

2020-07-21 raštu ieškovas atsakovus informavo, kad 2020-07-02 ieškovo Patalpų remonto darbų komisijos posėdyje svarstytas nuomojamo buto būklės klausimas ir buvo nuspręsta, kad yra būtinas buto einamasis remontas. Atsakovai įpareigoti iki 2020-09-05 padaryti buto einamąjį remontą, atliekant ieškovo rašto priede nurodytus darbus, įspėjant, kad nustatytu terminu neįvykdžius įpareigojimo, sutartis bus laikoma pasibaigusia, per 10 dienų butas turės būti atlaisvintas. Raštas įteiktas atsakovei M. M. 2020-07-22. 2020-09-02 Buto patikrinimo akte Nr. 24316 nurodyta, kad buto būklė bloga, butas neremontuotinas, konstatuota, kad numatyti remonto darbai neatlikti ir neplanuojama juos atlikti, bute antisanitarinės sąlygos.

Iš šalių paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad bylos nagrinėjimo teisme metu buvo atliktas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) remontas (Paprastojo remonto projektas), atsakovų nuomojamame bute ieškovo užsakymu pakeista elektros instaliacija (2020-08-03 defektinis aktas Nr. 202008.1, UAB „Santjana“ Darbų užsakymas. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, 2020-10-23 defektinis aktas, Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 154), atlikti santechnikos darbai (Atliktų darbų aktas Nr. 2020-06-31). Atsakovai į bylą pateikė sąskaitą faktūrą ROD Nr. 00048 bei 2020-10-12 kasos pajamų orderio kvitą bei nuotraukas, patvirtinančias, jog bute buvo atlikti statybos montavimo darbai. Atsakovai paaiškino, kad yra pakeistos grindys, pertvaros, tolimesnius darbus sutrukdė karantinas ir lėšų stoka.

Byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad atsakovams buvo siūlyti kiti būstai apsigyventi, tačiau atsakovai siūlytų būstų atsisakė, motyvuodami tuo, kad siūlyti būstai taip pat neremontuoti, ne visuose buvo 3 kambariai (po vieną kiekvienam suaugusiam šeimos nariui), netiko atsakovei M. M. dėl senyvo amžiaus ir blogos sveikatos.

Ieškovas byloje teigia, kad atsakovai pažeidė nuomos sutarties 5.3, 5.4, 5.6 punktų reikalavimus, prašo nutraukti nuomos sutartį ir atsakovus iškeldinti.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.611 str., jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK 6.589 str. 1 d.).

Šalių sudarytos Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutarties 5.3 numatyta nuomininko pareiga naudoti būstą tik pagal paskirtį (sutarties 4 p.), jį prižiūrėti, laikyti tvarkingą ir geros būklės, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, laikytis teisės aktuose nustatytų taisyklių, susijusių su būsto eksploatavimu ir priešgaisrinės saugos reikalavimais, neperleisti būsto nuomos teisės ir nesubnuomoti. Pagal sutarties 5.4 p. nuomininkai įsipareigojo savivaldybės būstu naudotis nepažeidžiant kitų pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių bei teisėtų interesų. Sutarties 5.6 p. numatyta būsto nuomininkų pareiga savo lėšomis daryti einamąjį savivaldybės būsto ir (ar) jame esančios įrangos ar baldų (jei perduoti) einamąjį remontą. Nuomotojas, patikrinęs savivaldybės būsto būklę ir palygins su savivaldybės būsto perdavimo-priėmimo akte apibūdinta savivaldybės būsto būkle perdavimo nuomininkui metu ir nusprendęs, kad yra būtinas einamasis remontas, gali įpareigoti nuomininką tokį remontą atlikti.

Nagrinėjamu atveju yra reikšminga tai, kad būsto nuomos sutartis, kurią byloje prašoma nutraukti dėl paminėtų sutarties pažeidimų, sudaryta 2016-02-18, t. y. po to, kai 2015-10-07 Buto patikrinimo akte Nr. 10646 ieškovas pripažino, jog butas remontuotinas, bloga grindų būklė, virtuvėje grindys įlinkusios, lubos atsilupusios, kambariuose trūksta tvarkos. Ieškovas byloje neginčijo, kad atsakovams pagal nuomos sutartį buvo perduotas blogos būklės butas. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 metais butas įvertintas kaip nepatenkinamos techninės būklės, o praėjus 1,5 metų po sutarties sudarymo (2017-10-27 apžiūros aktas) – butas įvertintas apskritai kaip neremontuotinas. Įvertinus ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, nėra pagrindo spręsti, kad egzistuoja sutarties 5.6 p. numatyta galimybė konstatuoti, kad savivaldybės būsto būklė, palyginus ją su savivaldybės būsto perdavimo-priėmimo akte apibūdinta savivaldybės būsto būkle perdavimo nuomininkui metu, yra ženkliai blogesnė. Iš į bylą pateiktų dokumentų darytina išvada, kad tiek ieškovas kaip būsto valdytojas patikėjimo teise, tiek buto nuomininkai ėmėsi buto remonto darbų. Atsakovai atliko grindų, pertvarų remonto/keitimo darbus, nurodė, kad dėl lėšų stokos planuoja remontą toliau tęsti patys, nesamdant rangovų. Sutiktina su atsakovais, kad jiems 2020-07-21 raštu suteiktas 1,5 mėnesio terminas buto remontui, įvertinus buto būklę bei darbų apimtį, nelaikytinas protingu, ypač atsižvelgiant į tai, kad pats ieškovas trejus metus iki minėto rašto pripažindavo butą neremontuotinu. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad 2020 m. spalį pradėtus buto remonto darbus sutrukdė Lietuvoje paskelbtas karantinas dėl COVID-19 pandemijos. Taigi pagal bylos duomenis nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovai nevykdo pareigos daryti buto einamąjį remontą, taip pažeisdami sutarties 5.6 p. Be to, ieškovas nepateikė domenų, patvirtinančių, kad atsakovai pažeidžia kitų pastato patalpų savininkų teises ar teisėtus interesus, 2017-09-26 buto patikrinimo akte nurodytos aplinkybės, susijusios su kaimynų teiginiais, nėra patvirtintos kitais įrodymais ar vėlesniais patikrinimo aktais (CPK 178 str., 185 str., sutarties 5.4 p.). Į bylą taip pat nėra pateikti kompetentingų institucijų dokumentai, patvirtinantys atsakovų priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus (CPK 178 str., 185 str., sutarties 5.3 p.). Byloje nekilo ginčas, kad atsakovai ne visais laikotarpiais tinkamai vykdė pareigą mokėti mokesčius už nuomojamą būstą, tačiau nuo 2019 m. atsakovai skolų už buto nuomą neturi.

Žmogaus teisė į būsto neliečiamybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje. Tarptautinės teisės lygmeniu pagarbos šiai teisei principas įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje ir išplėtotas šią nuostatą aiškinančioje EŽTT jurisprudencijoje (žr., pvz., EŽTT 2001 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Chapman prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Jane Smith prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 25154/94, par. 106; 2006 m. vasario 7 d. sprendimą byloje Codona prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 485/05, ir kt.).

Konvencijos 8 straipsniu užtikrinama teisė į būsto neliečiamybę apima apsaugą nuo būsto praradimo, iškeldinimo ar sunaikinimo, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių griežčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti tokio ribojimo proporcingumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), laikytinas atsakovų būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme. Atsakovė M. M. bute gyvena 57 metus (butas šeimai suteiktas 1964-07-08), atsakovai I. M. ir A. M. – nuo gimimo, kito būsto atsakovai neturėjo ir neturi. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovus iš ginčo patalpų yra vertintinas kaip atsakovų teisės į būsto neliečiamybę ribojimas. Toks ribojimas gali būti pateisinamas tik egzistuojant Konvencijoje nustatytoms sąlygoms.

Vadovaujantis EŽTT praktika, teisės į būsto neliečiamybę ribojimas gali būti laikomas teisėtu ir nepažeidžiančiu Konvencijos tuo atveju, jei: 1) toks ribojimas turi teisinį pagrindą; 2) juo siekiama teisėtų interesų apsaugos; pavyzdžiui, siekis apsaugoti valstybės ar savivaldybės kaip turto savininkės interesus (žr., pvz., 2009 m. sausio 15 d. sprendimo byloje Čosič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06, par. 19) arba siekis apsaugoti kitų asmenų, turinčių teisę gyventi ginčijamame (socialiniame) būste, interesus (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Pinnock ir Walker prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31673/11; 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Popov ir kiti prieš Rusiją, peticijos Nr. 44560/11); 3) ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, t. y. taikytas ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų yra nustatyta tinkama pusiausvyra. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas ir (ar) pan. (žr., pvz., EŽTT 2007 m. spalio 9 d. sprendimą byloje Stankova prieš Slovakiją, peticijos Nr. 7205/02; 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą byloje Bjedov prieš Kroatiją, peticijos Nr. 42150/09; 2014 m. liepos 10 d. sprendimo byloje Lemo ir kiti prieš Kroatiją, peticijos Nr. 3925/10 par. 44).

Byloje nėra nustatytos sąlygos, kurioms esant pagal CK 6.611 str. ar sutarties 22.2.2 p. sutartis pasibaigia ar gali būti nutraukta. Nors tam tikri sutarties pažeidimai iš atsakovų pusės ir buvo (pvz., būstas ne visuomet buvo prižiūrimas ir laikomas tvarkingas, ne visuomet laiku mokėti mokesčiai), jie nesudaro teisinio pagrindo nutraukti nuomos sutartį ir taikyti teisės į būsto neliečiamybę apribojimą, iškeldinant atsakovus. Nenustačius, kad atsakovų teisės į būsto neliečiamybę ribojimas yra būtinas kitų (realių) asmenų, turinčių teisę į ginčo būsto patalpas, interesų apsaugai, į tai, kad atsakovė M. M. yra pensininkė, prastos sveikatos, nuomos sutarties nutraukimas ir iškeldinimas iš būsto atsakovams sukeltų sunkių padarinių, teismas spendžia, kad nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovų iškeldinimas iš nuomojamo būsto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, būtų neproporcinga priemonė.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, ieškovo ieškinys dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas CPK 83 str. 1 d. 5 p. pagrindu yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bet ne nuo prievolės atlyginti kitas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014; Vilniaus apygardos teismo 2019-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-838-855/2019, 2021-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1092-779/2021).

Atsakovė M. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019-11-25, 2021-03-10 sprendimais atleista nuo bylinėjimosi išlaidų 50 proc. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-05-05 pažymos Nr. (912.32Mr)PT-3319 nustatyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 515,50 Eur. Duomenų, kad kiti atsakovai patyrė bylinėjimosi išlaidas, nepateikta. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos siekia 54,64 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, iš ieškovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 515,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 54,64 Eur pašto išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, j. a. k. 124568293, 515,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Priteisti valstybei iš ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, j. a. k. 124568293, 54,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.