Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui V. K. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

Iš ieškovo pateiktų duomenų nustatyta, kad 2019-06-19 (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo V. K., vairavusio jo pagal lizingo sutartį naudojamą transporto priemonę TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė SKODA OCTAVIA COMBI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu transporto priemonė TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nustatyta, kad „IF P & C INSURANCE AS” filialas, veikdamas ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties Nr. 5 1.1 p.), gavus į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 478,21 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas kompensavo „IF P & C INSURANCE AS” filialui išmokėtą 478,21 Eur dydžio draudimo išmoką. Nustatyta, kad ieškovas 2020-02-13, 2019-06-19 kreipėsi į atsakovą dėl 478,21 Eur dydžio draudimo išmokos grąžinimo, tačiau duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovui žalą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Pagal TPSVCAPDĮ 4 straipsnio 2–3 dalis ir 23 straipsnio 1 dalį ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą į transporto priemonės vairuotoją arba transporto priemonės neapdraudusį asmenį (jos savininką). Atsakovas pažeidė TPSVCAPDĮ 4 straipsnio 2, 3 dalyse numatytus privalomus reikalavimus, nes naudojosi transporto priemone, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl atsakovas privalo ieškovui grąžinti nukentėjusiajam asmeniui atlygintos žalos dydį. Pagal TPSVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, patyrė 478,21 Eur dydžio nuostolių ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neatlygino ieškovui nuostolių regreso tvarka, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 478,21 Eur dydžio nuostolių atlyginimą yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Vadovaujantis TPSVCAPDĮ 4 straipsnio 2, 3 dalimis, 23 straipsnio 1 dalimi, CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovui priteistinas 478,21 Eur dydžio nuostolių atlyginimas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (478,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-05-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje iš viso patirta 5,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina ši suma (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, j. a. k. 125709291, 478,21 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 21 ct) nuostolių, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (478,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-05-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. K., gim. (duomenys neskelbtini), 5,58 (penkis eurus 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.