- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-30
- Bylos Nr.
- e2S-679-368/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- A. K.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13696-287/2022, kuria išspręstas ieškovės D. S. ieškinio atsakovui A. K., institucijoms, teikiančioms išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centrui, Šiaulių „Spindulio“ ugdymo centrui, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. K., prašydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo šioje civilinėje byloje; įtraukti į bylą institucijas, teikiančias išvadas, ir įpareigoti šias institucijas byloje pateikti išvadas dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir laikinos bei pereinamuoju laikotarpiu tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos atvejais teikti pagalbą ieškovės ir atsakovo vaikui bei ginčo šalims pagal kompetenciją; taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną atsakovo (tėvo) A. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. K. tvarką; nustatyti atsakovo (tėvo) A. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. K. tvarką, nustatant vienerių metų pereinamąjį bendravimo su vaiku tvarkos laikotarpį, šį laikotarpį pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo, priimto šioje civilinėje byloje, įsiteisėjimo dienos; civilinę bylą nagrinėti uždaruose teismo posėdžiuose ir bylos medžiagą pripažinti nevieša bei priteisti ieškovei iš atsakovo visas šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2022 m. spalio 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės D. S. ieškinį. Iš ieškinio ir kartu su juo pateiktų dokumentų teismas matė, kad ieškovės atstovas buvo kreipęsis į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomosios mediacijos vykdymo, tačiau vėliau iš mediacijos pasitraukė. Ieškovės atstovas, pasitraukdamas iš mediacijos, nurodė, kad mediacija yra grindžiama savanoriškumo principu, su kuo teismas nesutiko, nes įstatymas imperatyviai numato privalomą, o ne savanorišką mediaciją šeimos bylose. Kadangi ieškovė neįvykdė privalomosios mediacijos ir ieškinį pateikė tiesiogiai teismui, tai teismas vertino kaip įstatymu nustatytos išankstinio ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog ieškinys yra paduotas nesilaikant šeimos ginčams nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovė D. S. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti ieškovės D. S. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Apeliantės nuomone, kad LR Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) ir Mediacijos įstatyme numatytas reikalavimas pasinaudoti privalomąja mediacija šeimos ginče yra sietinas ne su privalomu dalyvavimu mediacijos procese, o su privalomu mediacijos proceso inicijavimu. Laikantis priešingos pozicijos, būtų sukurta situacija, kuomet privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis netektų galimybės pasinaudoti Mediacijos įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta bet kurios ginčo šalies teise pasitraukti iš mediacijos, nenurodant pasitraukimo priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
5. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti, kadangi nepasinaudota privalomąja mediacija, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Mediacijos įstatymo (toliau – Mediacijos įstatymo) pataisos, kurios numato privalomą ikiteisminę mediaciją šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena CPK nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 20 str. 1 p.). Byloje nėra ginčo, kad ieškinyje pareikšti reikalavimai priskirtini šeimos ginčams, nagrinėjamiems ginčo teisenos tvarka.
7. Pagal Mediacijos įstatymo 21 straipsnį, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Abiem šiais atvejais, t. y. tiek kai mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu, tiek kai mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduodamas prašymas dėl mediatoriaus skyrimo Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba toks prašymas paduodamas pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, Mediacijos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalys). Tuo atveju, kai privalomąją mediaciją inicijuoja tik viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius kreipiasi į kitą ginčo šalį su pranešimu apie gautą prašymą bei informacija, kad per penkiolika darbo dienų asmuo turi pateikti savo sutikimą dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija.
8. Nagrinėjamu atveju, ieškovė, vadovaudamasi CPK ir Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nuostatomis, ieškinyje informavo teismą, kad įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija, kadangi inicijavo privalomąją mediaciją šalių šeimos ginče, tačiau mediacija pasibaigė ieškovei pasitraukus iš mediacijos proceso (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 19 straipsnio 3 punktas). Ieškovė pateikė teismui nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, kad ieškovės atstovas 2022-10-11 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui (toliau – Tarnyba) išsiuntė prašymą vykdyti privalomąją mediaciją ir pridėjo dokumentus – ieškinio priedas Nr. 10.
9. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovė nepasinaudojo privalomąja ikiteismine mediacija, t. y. nesilaikė įstatymo nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirojo skundo argumentus vertina pagrįstais.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė pateikė įrodymus apie kreipimąsi į Tarnybą, t. y. bandymą inicijuoti privalomą mediacijos procesą. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė tinkamai neatliko įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti privalomos mediacijos procesą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors su ieškiniu nėra pateikta Tarnybos ar mediatoriaus pažyma, tačiau ieškinio priedų turinys patvirtina, kad įstatyme įtvirtinta pareiga – inicijuoti privalomą mediacijos procesą yra įvykdyta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, matydamas nepilnus duomenis apie pradėtą mediaciją, turėtų ne formaliai taikyti atsisakymo priimti ieškinį institutą, tačiau, siekdamas įsitikinti ir (arba) pašalinti abejones, kad ieškovė pasinaudojo privalomąja mediacija inicijuojamojoje byloje, galėtų svarstyti termino ieškinio trūkumams pašalinti nustatymo klausimą, t. y. įpareigoti ieškovę pateikti minėtos Tarnybos ar mediatoriaus pažymą ir tik neįvykdžius nutarties vertinti, ar yra teisinis pagrindas atsisakyti priimti ieškinį.
11. Atskirai pažymėtina tai, kad mediacija yra grindžiama savanoriškumo principu, dėl ko asmenys gali bet kada pasitraukti iš mediacijos proceso ir tokiu atveju bus laikoma, kad privalomosios mediacijos pareiga yra realizuota ir šalis gali kreiptis į teismą (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-523-864/2020).
12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, todėl pirmosios instancijos nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.