Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-04-02 · Civilinė byla Nr. e2S-523-864/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-02
Bylos Nr.
e2S-523-864/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Ieškovas
L. J.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. J., atstovaujamos rūpintojo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutarties.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. J., atstovaujama rūpintojo (duomenys neskelbtini) (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti atsakovo A. K. (toliau ir atsakovas) tėvystę jos mažamečiam sūnui A. J., priteisti iš atsakovo 250 Eur išlaikymą, mokamą mėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 14 d. priėmė nutartį, kuria ieškinį atsisakė priimti.

Šalies argumentai

3. Teismas nurodė, jog ši civilinė byla priskirtina šeimos bylų kategorijai ir yra nagrinėtina ginčo teisena, todėl prieš pateikiant ieškinį, ieškovės atstovė arba abi šalys turėjo pareigą kreiptis dėl teisės aktuose nustatytos privalomosios mediacijos. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ieškinyje nepasisakoma dėl šios aplinkybės ir byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovės atstovė inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato išimčių dėl pasinaudojimo privalomąja mediacija šeimos ginčuose, kurie nagrinėjami ginčo teisena, Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, net ir susidūrus su atvejais dėl smurto artimoje aplinkoje.

5. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsisakė priimti Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovė atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti ieškinio priėmimo klausimą iš esmės.

7. Paaiškina, kad ieškovė yra nepilnametė; Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje ieškovė pripažinta nukentėjusiąja, o atsakovas kaltinamas padaręs (duomenys neskelbtini) nurodytas veikas. Pažymi, kad ieškovė buvo išvardintų nusikalstamų veikų auka ir vaikas, dėl kurio tėvystės nustatymo bei išlaikymo priteisimo kreipiamasi į teismą, gimė po seksualinės prievartos.

8. Anot ieškovės, pirmosios instancijos teismas formaliai taikė įstatymo nuostatas, neatsižvelgdamas į nepilnametės ieškovės bei jos mažamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį.

11. Išanalizavus bylos medžiagą, nustatyta, jog esminis byloje kilęs ginčo klausimas yra dėl privalomosios mediacijos (ne)taikymo ginčo atveju. Įvertinus atskirojo skundo turinį, nustatyta, jog iš esmės ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovės atstovė inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, tačiau apeliuoja į tai, jog esant faktinėms aplinkybėms - ieškovė buvo (duomenys neskelbtini) nurodytų veikų auka ir vaikas, dėl kurio tėvystės nustatymo bei išlaikymo priteisimo kreipiamasi į teismą, gimė po seksualinės prievartos – privalomoji mediacija iš viso nėra taikytina.

12. Ginčo atveju yra aktualios Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nuostatos. Kaip teisingai nurodė skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, pagal Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, taikoma privalomoji mediacija. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiame įstatyme nėra įtvirtinta jokių išimčių dėl privalomosios mediacijos netaikymo net ir ieškovės nurodomos ginčo situacijos atžvilgiu.

13. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs aplinkybes, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovės atstovė inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, turėjo teisėtą pagrindą ieškinį atsisakyti priimti ir tokia pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka šiuo metu egzistuojantį teisinį reglamentavimą dėl privalomosios mediacijos taikymo, sprendžiant šeimos ginčus.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog mediacija yra grindžiama savanoriškumo principu, dėl ko asmenys gali bet kada pasitraukti iš mediacijos proceso ir tokiu atveju bus laikoma, kad privalomosios mediacijos pareiga yra realizuota ir šalis gali kreiptis į teismą.

15. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naik inti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

ieškovės L. J., atstovaujamos rūpintojo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Mikonienė