Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Herz Baltija“ ieškinį atsakovui E. O., trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Egeva“, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 49 296 Eur nuostolių, 1 372,18 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas CK 2.87 straipsnio reikalavimų pažeidimu. Ieškovė nurodė, kad atsakovas buvo ieškovės vadovu nuo 2002 m. sausio 28 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d. Atsakovas nuo 2010 m. liepos 14 d. taip pat buvo paskirtas ir UAB „Egeva“ vadovu, jis yra ir šios bendrovės 90 proc. akcijų savininkas. Ieškovės ir UAB „Egeva“ veikla yra identiška, įmonės yra konkuruojančios. 2010-2012 metais ieškovė, veikdama per atsakovą, parduodavo prekes UAB „Egeva“ žymiai mažesne nei vidutinė pardavimo marža. Parduodamas ieškovei priklausančias prekes UAB „Egeva“, atsakovas siekė ne tik naudos UAB „Egeva“, bet ir naudos sau, nes gera jo finansinė būklė didino atsakovo turimo turto – akcijų vertę bei galimybę gauti dividendus. Vykdydamas pardavimus už nurodytą maržą, atsakovas pažeidė ieškovės interesus, veikė nesąžiningai, todėl jam kyla atsakomybė už neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Ieškovę su atsakovu siejo fiduciariniai santykiai, todėl jis privalėjo daryti viską, kad jo veikla ieškovei nebūtų padaryta žalos. Atsakovas neinformavo vienintelio ieškovės akcininko apie tarp jo ir ieškovės kilusį interesų konfliktą. Atsakovas pažeidė teisės aktuose įtvirtintas pareigas tiek savo aktyviais veiksmais (sudarydamas sandorį su kontroliuojamu susijusiu asmeniu ieškovui nepalankiomis sąlygomis, lyginant su kitais ieškovo sudarytais sandoriais), tiek neveikimu (nepranešdamas apie interesų konfliktą bendrovės dalyviui, negavęs sutikimo sudaryti atitinkamus sandorius), todėl jam taikytina civilinė atsakomybė. Atsakovo veiksmai (ieškovės prekių pardavimas atsakovui priklausančiai įmonei minimaliomis maržomis) buvo nesąžiningas veikimas interesų konflikto sąlygomis. Tai, kad ieškovo akcininkas nebuvo nustatęs griežtų kainodaros taisyklių atsakovo sudaromiems sandoriams, nepaneigia atsakovo veiksmų neteisėtumo. Žala dėl atsakovo atliktų veiksmų pasireiškė ieškovo negautomis pajamomis ir turi būti apskaičiuojama, lyginant UAB „Egeva“ parduotų prekių pardavimo maržas su kitiems ieškovo pirkėjams įvykdytų pardavimų maržomis, t. y. apskaičiuojant vidutinę pelno maržą. Ieškovės reikalaujamų atlyginti negautų pajamų tikėtinumą ir neišvengiamumą įrodo tai, kad UAB „Egeva“ buvo suinteresuota pirkti atitinkamas prekes ir turėjo aiškų reguliarų poreikį tokioms prekėms. Skirtumas tarp UAB „Egeva“ taikytų vidutinių antkainių ir kitiems (sąžiningiems) pirkėjams taikytų vidutinių antkainių yra nesąžininga UAB „Egeva“ ir atsakovo, kaip UAB „Egeva“ savininko, gauta nauda, todėl nustatant atlygintinų nuostolių dydį, taikytina ir CK 6.249 straipsnio 2 dalis. Ekspertizės aktas patvirtina, kad pardavimų mastas negali pateisinti nesąžiningos pirkėjui UAB „Egeva“ taikytos kainodaros. 2010 metais UAB „Egeva“ parduotų prekių savikaina buvo 63 449 Lt, antkainis – 3,58 proc., o UAB „Jaukurai“ – 167 668 Lt, antkainis – 16 proc. Vien tik UAB „Egeva“ užsakymų kiekis nepaaiškina, kodėl šiai įmonei buvo taikoma tokia palankumo, lyginant su kitais ieškovo klientais, kainodara.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovo 49 296 Eur nuostolių, 1 372,18 Eur palūkanų ir penkių procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (49 296 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 687,18 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 6 000 Eur išlaidų už advokato pagalbą; priteisė valstybei iš atsakovo 13,27 Eur su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.

Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė ir UAB „Egeva“ veikė toje pačioje rinkoje, buvo konkurentėmis, teismas konstatavo, kad atsakovas nevykdė CK 2.87 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos raštu pateikti informaciją juridinio asmens dalyviui apie tai, kad jo asmeniniai interesai, vykdant ieškovės prekių pardavimus jo vadovaujamai kitai įmonei, prieštarauja ieškovės interesams. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog veikė su ieškovės dalyvio – vienintelio akcininko „HerzArmaturen“ GES.M.B.H – žinia ir pritarimu, kas galėtų būti pripažinta atsakovo veiksmų neteisėtumą pagal CK 2.87 straipsnio 5 dalį šalinančia aplinkybe. Teismas pabrėžė, kad atsakovo teiginius galinčių patvirtinti rašytinių įrodymų byloje nėra, o vien atsakovo, turinčio tiesioginį materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, paaiškinimai nėra pakankami minėtam faktui nustatyti, jų nepatvirtina ir teismo posėdyje pasisakęs dabartinis ieškovės vadovas K. R., kuris paaiškino apie dabar vyraujančią praktiką ieškovės įmonėje. Be to, dabartinis ieškovės vadovas nei patvirtino, nei paneigė, kad akcininkai žinojo, jog UAB “Egeva” buvo vienas iš ieškovės klientų.

Spręsdamas dėl atsakovo kaip ieškovės vadovo interesų konflikto ir fiduciarinių pareigų pažeidimo, teismas vadovavosi įsiteisėjusioje ir prejudicinę reikšmę turinčioje Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartyje padarytomis išvadomis, kad atsakovas veikė interesų konflikto situacijoje, apie kurią ieškovės akcininkas informuotas nebuvo, ieškovės ir UAB „Egeva“ tarpusavio verslo ryšiai iš esmės susiformavo po to, kai atsakovas tapo ieškovės vadovu, UAB „Egeva“ taikyta išskirtinai palanki kainodara suponuoja, jog atsakovas pažeidė fiduciarines pareigas; šių pareigų pažeidimas savaime reiškia neteisėtų veiksmų, kaip tai apibrėžta CK 2.87 straipsnyje, atlikimą, o kartu ir vienos iš įmonės vadovo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų buvimą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovės akcininkas nebuvo nustatęs griežtų kainodaros taisyklių atsakovo sudaromiems sandoriams, nepaneigia atsakovo veiksmų neteisėtumo, nes pagal CK 2.87 straipsnį atsakovas turėjo veikti įmonės interesais ex officio, būti jai lojalus, vengti interesų konflikto ir galėjo sudaryti sandorius su UAB „Egeva“ tik informavęs apie interesų konfliktą ieškovės akcininkus ir gavęs jų leidimą. Teismas sprendė, kad dabartinio ieškovės vadovas K. R. teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, jog bendravimas su akcininku visais klausimais yra neformalus, grindžiamas pasitikėjimo pagrindu, taip gal būt buvo ir atsakovo vadovavimo laikotarpiu, nepaneigia atsakovo atsakomybės ir nesudaro pakankamo pagrindo iš naujo persvarstyti Lietuvos apeliacinio teismo įsiteisėjusioje nutartyje padarytas išvadas dėl interesų konflikto situacijos vertinimo.

Spręsdamas dėl padarytos žalos fakto ir jos dydžio apskaičiavimo, teismas atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, taikė ieškovės pasirinktą metodiką (skirtumą tarp sąžiningų ieškovo kainų vidurkio ir UAB „Egeva“ naudai nesąžiningai taikytų kainų vidurkio), paremtą 2015 m. liepos 30 d. ekspertizės akto išvadomis, kurių septintuoju klausimu nurodyta, jog UAB „Herz Baltija“ 2010-2012 metais pardavusi prekes pirkėjai UAB „Egeva“, taikant mažesnį antkainį nei kitiems pirkėjams, negavo 49 296 Eur pajamų.

Teismas pripažino nepagrįstais atsakovo teiginius, kad ekspertizės išvadoje neintegruotas lyginamasis metodas. Teismas nurodė, kad ekspertizės akto lentelių duomenys patvirtina, jog lyginamasis metodas buvo taikomas, žalos apskaičiavimo lentelėse palyginimui taikyta bendra vidutinė visų pirkėjų marža.

Teismas sprendė, jog atsakovo teiginius, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų realaus tikėtinumo ir neišvengiamumo, paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės – UAB „Egeva” buvo suinteresuota pirkti atitinkamas prekes iš ieškovės, turėjo reguliarų poreikį tokioms prekėms, pardavimai nebuvo atsitiktiniai, vyko pagal specialius užsakymus, dėl atsakovo nesąžiningumo ir interesų konflikto prekės buvo perkamos mažesnėmis kainomis, lyginant su kitais pirkėjais. Skirtumas tarp UAB „Egeva” taikytų vidutinių antkainių ir kitiems pirkėjams taikytų vidutinių antkainių yra nesąžininga UAB „Egeva” ir atsakovo, kaip jos savininko, gauta nauda. Tokia nauda pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį taip pat pripažintina nuostoliais. Ekspertizės aktas patvirtina, kad pardavimų mastas negali pateisinti nesąžiningos pirkėjui UAB „Egeva” taikytos kainodaros. 2010 metais UAB „Egeva” parduotų prekių savikaina buvo 63 449 Lt, antkainis – 3,58 proc., UAB „Jaukurai” parduotų prekių savikaina – 167 668 Lt, antkainis – 16 proc. Nurodyti duomenys patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartyje padarytą išvadą, kad vien tik UAB „Egeva” užsakymų kiekis nepaaiškina, kodėl šiai įmonei buvo taikoma tokio palankumo, lyginant su kitais ieškovės klientais, kainodara.

Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad UAB „Egeva“ taikyta vidutinė marža neišėjo už pagrįstos nuolaidos maržai ribų, sprendė, kad dabartinio atsakovės direktoriaus K. R. parodymai, jog klientams neabejotinai yra taikomos apyvartos nuolaidos ir lojalumo nuolaidos, nėra susijusios su atsakovo veikla ieškovės įmonėje, kuomet pastarasis, veikdamas interesų konflikto situacijoje, taikydamas nuolaidas sudarinėjo sandorius, nustatydamas itin palankias maržas UAB „Egeva“ savo asmeniniais interesais.

Atsakovo atsikirtimus, kad jo nustatytas žemas maržas pirkėjui UAB „Egeva“ lėmė tai, kad ši įmonė pirko prekes, kurių nepirko kiti pirkėjai, teismas pripažino nepagrįstais. Teismas nurodė, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, pats spręsdavo, kokios prekės konkretiems ieškovo pirkėjams turi būti užsakytos iš prekių gamintojo. Prekės, parduodamos UAB „Egeva“, taip pat buvo užsakomos atsakovo sprendimu, todėl jų pardavimo kainos negalėjo nulemti rinkos sąlygos ar išorinės aplinkybės. Teismas atsižvelgė į itin trumpą (12 dienų) laikotarpį tarp prekių užsakymo iš gamintojo ir pardavimo minimaliomis maržomis UAB „Egeva“, kas leido teismui daryti išvadą, jog pardavimų UAB „Egeva“ priežastys nebuvo susijusios su prekių likvidumo ar paklausos nebuvimu rinkoje.

Teismas pabrėžė, kad vien tai, jog ekspertui nebuvo užduoti atsakovo nurodyti klausimai, nedaro teismo ekspertizės netinkamai atlikta. Teismo vertinimu, ekspertizės aktas tinkamai integruoja lyginamąjį metodą, akto išvados rodo, kad vidutinio antkainio sąžiningiems klientams svyravimai skirtingais metais arba skirtingiems klientams nėra matematiškai reikšmingi. Atsakovo argumentus, kad ekspertė atliko ne tos rūšies ekspertizę, kuri buvo skirta, pripažino nepagrįstais. Teismas pabrėžė, kad ekspertizės išvadas apsprendžia ne jos pavadinimas, o ekspertizės akto turinys. Kadangi šioje byloje atliktinos ekspertizės paskirtis buvo Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 20 d. nutarties išaiškinimų kontekste išanalizuoti ieškovės vidinės kainodaros duomenis, remiantis buhalterinės apskaitos dokumentais, vadovaujantis vidutinių antkainių palyginimu tarp UAB „Egeva“ ir sąžiningų klientų, integruojant lyginamąjį metodą, atitinkamai buvo suformuluoti klausimai ekspertui, į kuriuos ir buvo atsakyta ekspertizės eigoje. 2015 m. lapkričio 2 d. teismo posėdyje ekspertizę atlikusi ekspertė E. J. paaiškino, kad, tikėtina, jog ekspertizės akto pavadinime buvo padaryta klaida, nes ji, atlikdama ekspertizę, rėmėsi būtent teismo suformuluota užduotimi (teismo nutartyje nurodytais klausimais) ir ją įvykdė.

Teismas nesivadovavo atsakovo nurodyta teismų praktika, pagal kurią ieškovui atlygintinos negautos pajamos turi būti nustatytos grynojo pelno forma. Teismas nurodė, kad suformuluota teismų praktika yra bylose dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, paprastai paslaugų sektoriuje. Tokiose bylose teismai nustatinėja negautas pajamas, vadovaudamiesi grynojo pelno kriterijumi, dėl prarastų būsimų užsakymų iš nuviliotų paslaugų gavėjų, kadangi grynasis pelnas yra vienintelis būdas atsižvelgti į įprastas įmonės veikloje sąnaudas. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl negautų pajamų iš praeityje sudarytų sandorių; šalių sandoriai yra ne dėl paslaugų, o dėl prekių pirkimo, ieškovas nereikalauja atlyginti prekių savikainos, todėl atsakovo nurodytas metodas šiuo atveju netaikytinas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m, kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011).

Vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi bei CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo ir priteisė ieškovei iš atsakovo 1 372,18 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo negautų pajamų už 2010-2011 metus, taip pat pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį bei 6.210 straipsnio 1 dalį penkių procentų dydžio palūkanas už priteistus 49 296 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012 m. lapkričio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinęs ieškinį, teismas atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; prijungti prie bylos papildomus įrodymus – UAB „Verslavita“ konsultacinės išvados su priedais kopiją ir 2006 m. vasario 27 d. UAB „Herz Baltija“ ir UAB „Egeva“ pasirašyto tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto nuorašą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas formaliai vertino bylos aplinkybes, įrodančias, jog ieškovės akcininkas de facto žinojo apie pardavimus UAB „Egeva“; nevertino faktinių aplinkybių, kurios patvirtina, jog akcininkui bent keliais būdais buvo pranešta apie UAB „Egeva“; kad apeliantas veikė su ieškovės vienintelio akcininko žinia ir pritarimu; neįvertino aplinkybių, patvirtinančių akcininko žinojimą apie sandorius su UAB „Egeva“ ir neprieštaravimą tokiai atsakovo veiklai, ir šių aplinkybių nepagrįstai nelaikė atsakovo veiksmų neteisėtumą pagal CK 2.87 straipsnio 5 dalį šalinančia aplinkybe.

2. Teismas netinkamai aiškino, jog pardavimai UAB „Egeva“ žemesne nei kitiems pirkėjams kaina reiškia žalos ieškovei padarymą, neatsižvelgė į aplinkybių visumą, jog ilgalaikėje didmeninėje prekyboje žemesnę maržą kai kuriems klientams lemia objektyvios priežastys, leidžiančios mažesnę maržą taikyti pagrįstai. Atsakovui įrodžius, jog mažesnės maržos taikymo priežastys yra objektyvios ir ekonomiškai pagrįstos, teismas privalėjo tai vertinti kaip atsakovo veiksmų neteisėtumą šalinančią aplinkybę.

3. Teismas neteisingai aiškino ir taikė žalos dydžio apskaičiavimo metodiką, apskaičiuodamas žalą rėmėsi skirtumu tarp „sąžiningų“ ieškovės kainų vidurkiu ir UAB „Egeva“ naudai „nesąžiningai“ taikytų kainų vidurkiu, todėl padarė klaidingas išvadas dėl ieškovės neva patirtos žalos dydžio. Teismo taikytas vidurkių metodas yra ydingas, kadangi iškreipia ir suniveliuoja skirtingų prekių pardavimo maržas ir paneigia ekonominius masto ekonomijos naudos dėsnius.

4. Vidurkių metodu teismo apskaičiuota žala yra neproporcinga atsakovo kaltei, aiškiai per didelė, socialiai neteisinga ir prieštaraujanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Žalai apskaičiuoti taikydamas vidurkių metodą, teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-2011, tačiau neatsižvelgė, jog šioje byloje buvo aiškinami ne tik visiškai skirtingi teisiniai santykiai, tačiau ir nesulyginamas sandorių, dėl kurių byloje buvo kilęs ginčas, ir iš kurių šioje byloje buvo vedamas vidurkis, laikotarpis ir vertė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad įmonės kainodaros politika buvo tokia, jog visiems daug perkantiems klientams neabejotinai yra taikomos apyvartos ir lojalumo nuolaidos, nei į tai, jog trejų metu laikotarpiu bet kuriai įmonei, nebūtinai ieškovei, yra ekonomiškai naudingiau užtikrinta didelė apyvarta ir užtikrintas didelis skirtingų prekių pozicijų pirkimas, o ne maža apyvarta bet aukštos prekių maržos. Tai yra dėsniai, pagal kuriuos galima objektyviai ir pagrįstai taikyti palankesnę kainodaros politiką daug perkantiems pirkėjams, nedarantys žalos įmonei.

5. Teismas nesigilino į patirtos žalos negautų pajamų forma būtinuosius požymius, t. y., jog tokia žala (nuostoliai) privalo būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis. Aiškindamas faktines aplinkybes teismas supainiojo loginio aiškinimo priežastį ir pasekmę, t. y. UAB „Egeva“ ne todėl pirko prekes žemesne kaina, kad turėjo reguliarų poreikį, o poreikį ir paskatą pirkti prekes turėjo todėl, jog dėl pirkimų apimties, asortimento ir generuojamos apyvartos galėjo gauti palankias apyvartos ir lojalumo nuolaidas ir dėl to gauti žemesnę kainą. Teismas privalėjo aiškintis, kokia būtų buvusi reali ieškovės finansinė situacija, jei pardavimų UAB „Egeva“ nebūtų buvę, ir tik tada daryti išvadas, ar ieškovei buvo padaryta reali žala.

6. Apskaičiuodamas žalos dydį, teismas nepagrįstai vadovavosi ydinga ir su klaidomis parengta ekspertizės išvada, padarė fakto vertinimo klaidą, nurodydamas, jog perskaičiavus ieškovės 2010, 2011 ir 2012 metų pardavimus UAB „Egeva“, taikant kitiems pirkėjams taikytiną antkainį, buvo integruotas lyginamasis metodas.

Ieškovė prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

1. Atsakovo neteisėti veiksmai yra konstatuoti apeliacinio teismo nutartimi. Joje nurodyta, kad atsakovas pažeidė savo fudiciarines pareigas ieškovei ir šių pareigų pažeidimas savaime reiškia neteisėtų veiksmų, kaip tai apibrėžta CK 2.87 straipsnyje, atlikimą, o kartu ir vienos iš įmonės vadovo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų buvimą. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, atsakovas jos neskundė kasacine tvarka, todėl visos apeliacinio teismo nutartyje konstatuotos faktinės aplinkybės turi prejudicinę reikšmę. Atsakovas neįrodė, kad pranešė ieškovės akcininkui apie UAB „Egeva“, kad informavo apie susidariusį interesų konfliktą ir ieškovės akcininkas tam pritarė.

2. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmos instancijos teisme, naujos aplinkybės nepaaiškėjo. K. R. nepatvirtino, kad akcininkai žinojo apie tai, jog atsakovas yra UAB „Egeva“ akcininkas ir vadovas; atsakovas visada įrodinėjo, kad bendravimas su ieškovės akcininku nebuvo griežtai formalizuotas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai šią aplinkybę vertino; neformalus bendravimas kasdienės įmonės veiklos klausimais nereiškia, kad atsakovas neprivalėjo tinkamai pranešti ieškovei (jos akcininkams) apie interesų konfliktą.

3. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad teismas nenustatė, jog atsakovas gautų asmeninę naudą iš sandorių su UA „Egeva“, todėl vien interesų konflikto faktas nereiškia neteisėtų veiksmų. Teismas pripažino, kad nebuvo nustatyta jokių objektyvių priežasčių tokiems pardavimams, todėl šie sandoriai neturi ekonominės logikos ir gali būti paaiškinami tik kaip asmeninės atsakovo naudos siekimas.

4. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovės pardavimai UAB „Egeva“ buvo pelningi, kadangi nebuvo vykdomi žemiau prekių savikainos. Prekių pardavimas keliais procentais brangiau, nei šių prekių įsigijimo kaina, nereiškia, kad prekių pardavimas yra naudingas įmonei, kadangi įmonės kaštai šiam pardavimui viršija prekės savikainą. Po atsakovo atšaukimo iš vadovo pareigų ir nuostolingų pardavimų UAB „Egeva“ nutraukimo, įmonės nuostoliai ėmė staigiai mažėti, kas patvirtina, kad pagrindinė ieškovės nuostolių priežastis buvo pardavimai UAB „Egeva“.

5. Žalos faktą pagrindžia ekspertizės aktas, ieškovės finansiniai duomenys, atstovų paaiškinimai. Atsakovas nepateikė nei vieno pagrįsto ir logiško paaiškinimo, kodėl būtent UAB „Egeva“ reikėjo pardavinėti prekes su kelis kartus mažesne pelno marža, kuo šis klientas buvo toks svarbus ir naudingas, kad įmonė turėjo „dirbti į nuostolį“. Skirtumas tarp pajamų, kurias ieškovė turėjo gauti iš pirkėjo taikant sąžiningas sąlygas, ir faktiškai gautų pajamų, yra ieškovės nuostolis.

6. Ekspertė palygino pardavimus didžiausiems pirkėjams ir gautus duomenis lygino su pardavimų UAB „Egeva“ duomenimis, taip pritaikydama lyginamąjį metodą. Apeliacinis teismas nutartyje nurodė, kad „vienas iš būdų apskaičiuoti žalos dydį taip pat yra ieškovės siūlomas vidutinių kainų ieškovės vidinėje kainodaroje taikytų UAB „Egeva“ ir kitiems įmonės klientams metodas“. Ekspertizės metu buvo palygintos vidutinės pardavimo kainos UAB „Egeva“ tiek su vidutinėmis pardavimo kainomis visiems ieškovės klientams, tiek ir didžiausiems, kurių apyvartos buvo panašios į apyvartas su UAB „Egeva“.

7. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad buvo atlikta ne tos rūšies ekspertizė ir dėl to ekspertizės išvadomis negalima remtis. Tai, jog ekspertė suklydo cituodama teismo pavedimą teismo posėdžio metu patvirtino ir pati ekspertė. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ekspertizės metu turėjo būti lyginamos kitų ūkio subjektų taikomos kainos, naudojami absoliutūs ir santykiniai rodikliai ir pan. Visi šie atsakovo teiginiai yra nekonkretūs ir neaiškūs.

8. Atsakovas nepagrįstai nurodo esą ieškovės nuostolis turi būti apskaičiuojamas negauto grynojo pelno forma, todėl teismas netinkamai apskaičiavo nuostolių dydį. Atsakovas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bylose, kai ieškovo patirti nuostoliai būdavo apskaičiuojami negauto pelno forma, kuomet sandoriai, kurių tikėjosi ieškovas, iš viso neįvyksta. Šioje byloje ieškovės patirti nuostoliai yra apskaičiuoti kitu būdu – jie nėra išreikšti negauto pelno forma dėl to, kad įmonė iš viso nesudarė atitinkamų sandorių. Ieškovės nuostoliai pasireiškė tuo, kad sandoriai buvo sudaryti, tačiau pajamos iš tų sandorių buvo nepagrįstai mažos.

9. Teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovo teikiamą konsultacinę išvadą, kuria atsakovas siekė paneigti sprendime ir apeliacinio teismo nutartyje pateiktas išvadas, kad nėra nustatyta koreliacijos tarp ieškovės parduodamų prekių asortimento ir apyvartos bei taikomos maržos. Konsultacinėje išvadoje pateikiami statistiniai duomenys iš ieškovės finansinės atskaitomybės bei skaičiavimai. Konsultacinėje išvadoje yra pateikiamos lentelės ir diagramos, tačiau nėra paaiškinama, kokiais duomenimis buvo remiamasi jas sudarant, kokiais metodais naudojantis buvo atliekami skaičiavimai. Net jeigu ši išvada būtų prijungta prie bylos, dėl jos nekonkretumo ja nebūtų galima remtis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Atsakovas prašo priimti naujus rašytinius įrodymus – UAB „Verslavita“ konsultacinės išvados su priedais kopiją ir 2006 m. vasario 27 d. ieškovės ir trečiojo asmens tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto nuorašą. Prašymas grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti UAB „Verslavita“ konsultacinę išvadą, kurioje, anot atsakovo, atskleistas dėsningumas tarp pardavimo maržų, taikytų skirtingiems ieškovės klientams, ir jiems parduoto prekių kiekio, asortimento bei pardavimų jiems sugeneruotos apyvartos. Apelianto teigimu, konsultacinėje išvadoje pateikti duomenys reikalingi tam, kad būtų įvertina, ar šioje byloje yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti šį įrodymą, nurodydamas, kad jis apsunkins bylos nagrinėjimą.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Teismo argumentą, kuriuo buvo atsisakyta priimti atsakovo teikiamą įrodymą, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą įrodymo priėmimo atsisakymą. Prašoma priimti konsultacine išvada atsakovas įrodinėja tam tikro ryšio tarp pardavimų pelno maržos ir parduoto prekių kiekio bei asortimento buvimą, todėl apeliacinės instancijos teismas priima šį įrodymą ir jį vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Atsakovas taip pat teikia 2006 m. vasario 27 d. ieškovės ir trečiojo asmens tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto nuorašą, kuriuo siekia paneigti teismo išvadą, kad trečiasis asmuo ieškovės kliente tapo tik atsakovui tapus trečiojo asmens vadovu. Pateiktu įrodymu atsakovas kvestionuoja teismo išvadų pagrįstumą, todėl šis įrodymas priimamas ir bus vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, nustatė, kad atsakovas nuo 2005 m. rugpjūčio 12 d. iki 2012 m. lapkričio 20 d. buvo ieškovės vadovu (1 t., 15 b. l.). Prieš pradėdamas eiti ieškovės vadovo pareigas, atsakovas 1997 m. gruodžio 23 d. kartu su kitu asmeniu įsteigė trečiąjį asmenį UAB „Egeva“ (1 t., 36–41 b. l.), kurios vadovu buvo paskirtas 2010 m. rugpjūčio 2 d. (1 t., l. 21). Ieškovės pardavimų žurnalo išrašai tvirtina, kad trečiasis asmuo nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. tapo ieškovės klientu (1 t., 26–29 b. l.). Abi įmonės užsiėmė tapačia veikla, t. y. metalinių dirbinių, vandentiekio ir šildymo įrangos bei reikmenų didmenine prekyba (1 t., 8, 30 b. l.). Ieškovė ginčo laikotarpiu – 2010-2012 m. – parduodavo prekes trečiajam asmeniui taikydama žymiai mažesnę pardavimo maržą nei kitiems pirkėjams.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų

Byloje keliamas atsakovo kaip ieškovės vadovo civilinės atsakomybės klausimas jam pažeidus CK 2.87 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą. CK 2.87 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, ir nurodyti jų pobūdį ir, jei įmanoma, vertę. Ši informacija turi būti pateikta raštu arba įrašyta į juridinio asmens organų posėdžio protokolą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama antrą kartą. Pirmą kartą nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nevengė situacijos, kurioje jo asmeniniai interesai prieštaravo ieškovės interesams, konstatavo, kad atsakovas nevykdė CK 2.87 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos pareigos, tačiau padarė išvadą apie duomenų, patvirtinančių atsakovo veiksmais ieškovei padarytą žalą, nebuvimą, todėl ieškinį atmetė (2 t., 184-188 b. l.).

Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2015 m. kovo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-169-381/2015, konstatavo, kad atsakovas veikė interesų konflikto situacijoje, apie kurią ieškovės akcininkas informuotas nebuvo, ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Egeva“ tarpusavio verslo ryšiai iš esmės susiformavo po to, kai atsakovas tapo ieškovės vadovu, trečiajam asmeniui taikyta išskirtinai palanki kainodara, todėl sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovą pažeidus fiduciarines pareigas. Šių pareigų pažeidimas savaime reiškia neteisėtų veiksmų, kaip tai apibrėžta CK 2.87 straipsnyje, atlikimą, o kartu ir vienos iš įmonės vadovo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų sąlygos buvimą. Apeliacinės instancijos teismas perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodydamas, kad teismas turėtų nustatyti, kokio dydžio žala atsakovo veiksmais buvo padaryta ieškovei (3 t., 59-68 b. l.).

Išnagrinėjęs bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas atsakovo skundžiamame sprendime nurodė, jog nėra pagrindo daryti priešingos nei padarė Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 20 d. nutartyje išvados, kad atsakovas pažeidė fiduciarines pareigas, kurių pažeidimas savaime reiškia neteisėtų veiksmų, kaip tai apibrėžta CK 2.87 straipsnyje, atlikimą, o kartu ir vienos iš sąlygų įmonės vadovo civilinei atsakomybei kilti buvimą. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartyje padarytomis išvadomis dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kadangi bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme naujos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą kitaip vertinti atsakovo veiksmus, priešingai nei teigia apeliantas, nepaaiškėjo. Teismas įvertino atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovės akcininkas nebuvo nustatęs griežtų kainodaros taisyklių atsakovo sudaromiems sandoriams, ką teismo posėdyje patvirtino ir dabartinis ieškovės vadovas K. R., ir pagrįstai sprendė, kad ši aplinkybė nepaneigia atsakovo veiksmų neteisėtumo. Pagal CK 2.87 straipsnį atsakovas turėjo veikti ieškovės interesais ex officio, būti jai lojalus, vengti interesų konflikto ir galėjo sudaryti sandorius su UAB „Egeva“ tik informavęs akcininką apie interesų konflikto situaciją ir gavęs jų leidimą tokiems kaip buvo sudaryti sandoriams su trečiuoju asmeniu. Teismas teisingai nurodė, kad aplinkybė, jog dabartinis ieškovės vadovas teismo posėdyje nurodė, jog bendravimas su ieškovės akcininku visais klausimais yra neformalus, grindžiamas pasitikėjimu, taip galbūt buvo ir atsakovo vadovavimo laikotarpiu, nepaneigia atsakovo atsakomybės ir nesudaro pakankamo pagrindo iš naujo persvarstyti įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje padarytas išvadas dėl interesų konflikto situacijos vertinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme antrą kartą atsakovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie leistų padaryti pagrįstą išvadą, kad ieškovės akcininkas buvo informuotas apie atsakovo ir ieškovės interesų konfliktą ir šią situaciją toleravo.

Apelianto teigimu, teismas netinkamai nustatė bylos faktinę aplinkybę, kad trečiasis asmuo ieškovės klientu tapo nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. Šiems teiginiams pagrįsti atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui 2006 m. vasario 27 d. ieškovės ir trečiojo asmens tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo įrodinėja, kad ieškovės akcininkas negalėjo nežinoti apie klientės UAB „Egeva“ egzistavimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju bylai yra reikšminga ne tai, ar ieškovės akcininkas žinojo apie klientę UAB „Egeva“, o tai, ar jam buvo atskleista, kad atsakovas yra šios bendrovės vadovas ir akcininkas. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad trečiasis asmuo buvo ieškovės klientė ir 2005 metais, nėra reikšminga, kadangi tais metais atsakovas nebuvo UAB „Egeva“ vadovu, todėl tada atsakovo veikimas interesų konflikto situacijoje nebuvo susiklostęs. Atsakovas neįrodė, kad ankščiau nei byloje vertinamu ginčo laikotarpiu ieškovė prekiavo su UAB „Egeva“ tokiais pat mastais ir apimtimi bei taikydama tokią pat nedidelę pelno maržą, kaip ir atsakovo vadovavimo laikotarpiu. Priešingai, byloje yra nustatyta, kad atsakovui einant ieškovės vadovo pareigas ir pradėjus vadovauti trečiajam asmeniui, t. y. atsakovui esant interesų konflikto situacijoje, trečiajam asmeniui buvo taikomos išskirtinės sąlygos, t. y. itin maža pardavimų marža. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo buvo ieškovės kliente dar 2005 metais, ar kad ieškovės akcininkui buvo žinoma apie šią ieškovės klientę, neįrodo atsakovo interesų konflikto atskleidimo, ar ieškovės akcininko pritarimo tokiai situacijai, kuri susiklostė ginčo laikotarpiu.

Teismas išsamiai įvertino atsakovo argumentus, kuriais jis įrodinėjo, kad ieškovei buvo žinoma apie interesų konflikto situaciją, ir pripažino juos nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka ir iš naujo jų nekartoja. Teismas tinkamai įvertino dabartinio ieškovės direktoriaus K. R. parodymus ir pagrįstai sprendė, kad šis asmuo paaiškino apie dabar vyraujančią praktiką ieškovės įmonėje, kada interesų konfliktas nėra konstatuojamas, apie kasmėnesinių ataskaitų teikimą akcininkui pagal dabar susiklosčiusią praktiką tarp ieškovės akcininko ir dabartinio vadovo. Teismas įvertino šio asmens paaiškinimus apie tai, kad jam nežinoma, kada ieškovės akcininkui tapo žinomas faktas, jog UAB „Egeva“ yra atsakovo valdoma įmonė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, K. R. parodymai neįrodo, kad ieškovės akcininkas žinojo ir pritarė susiklosčiusiai atsakovo ir ieškovės interesų konflikto situacijai. Bylos dėl žalos atlyginimo iš atsakovo inicijavimas teisme liudija, kad apie interesų konfliktą ieškovės akcininkui nebuvo žinoma.

Aptartos atsakovo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad atsakovas veikė su ieškovės dalyvio – vienintelio akcininko – žinia ir pritarimu, todėl apelianto argumentai, kad teismas jo nurodytų aplinkybių nepagrįstai nevertino kaip jo veiksmų neteisėtumą šalinančių aplinkybių, pripažintini nepagrįstais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, reikšmingas atsakovo ir ieškovės interesų konfliktui nustatyti, išsamiai pasisakė dėl atsakovo argumentų, kurie jo manymu, įrodo, kad ieškovės akcininkui buvo atskleistas interesų konflikto faktas, šiuos argumentus pripažino nepakankamais atsakovo įrodinėjamoms aplinkybėms pagrįsti, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas formaliai vertino byloje esančius įrodymus ir jo paaiškinimus.

Atsakovo (ieškovės vadovo) veiksmai, kuomet ieškovė jo vadovaujamam ir iš esmės valdomam trečiajam asmeniui taiko išskirtinę kainodarą, t. y. nustato itin mažą pelno maržą, įrodo, kad atsakovas siekė asmeninės naudos, o ne veikė ieškovės interesais. Byloje nustatyta, kad vidutinė pelno marža trims didžiausiems ieškovės pirkėjams 2010 m. buvo 21,48 proc., 2011 m. – 22,62 proc., 2012 m. – 18,91 proc., o trečiajam asmeniui UAB „Egeva“ vidutinė pelno marža atitinkamai 2010, 2011 ir 2012 metais buvo 3,58 proc. 2,65 proc., 8,35 procentai. Vidutinė pelno marža kitiems ieškovės pirkėjams 2010 m. buvo 25,13 proc., 2011 – 24,59 proc., 2012 m. – 24,31 proc. Taigi trečiajam asmeniui taikyta pelno marža žymiai skyrėsi tiek nuo didžiausiems ieškovės pirkėjams taikomos maržos, tiek nuo bendros visiems pirkėjams taikomos vidutinės pelno maržos ir toks didelis skirtumas negali būti paaiškinimas tik didele trečiojo asmens pirktų prekių apimtimi ir asortimentu. Byloje nustatyta, kad atsakovo su trečiuoju asmeniu sudaryti sandoriai ieškovei buvo nuostolingi. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 20 d. nutartyje nustatė, kad 2010 metais trečiajam asmeniui UAB „Egeva“ parduotų prekių dalis pagal jų įsigijimo savikainą sudarė 11,99 procentų visos pirkimų dalies, o pelno dalis – 1,90 procentų (1 t., 18 b. l.); 2011 metais nurodyti rodikliai atitinkamai buvo 44,93 procento ir 7,81 procento, o 2012 metais – 43,34 procento ir 20,37 procento (1 t., 19–20 b. l.). Teismas pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, jog ieškovė didžiąją dalį savo pajėgumų skirdavo aptarnauti UAB „Egeva“, tačiau iš prekių tiekimo šiam asmeniui, vertinant tik prekių savikainos kriterijaus aspektu, gautos pajamos sudarė ženkliai mažesnę dalį bendrų pajamų, nei buvo gauta iš prekių pardavimo kitiems klientams. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad vien tik UAB „Egeva“ užsakymų kiekis nepaaiškina, kodėl įmonei buvo taikoma tokio palankumo, lyginant su kitais ieškovės klientais, kainodara, todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad trečiajam asmeniui taikyta kainodara pagrindžiama prekių kiekiu ir asortimentu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės įrodo, kad atsakovas veikė ieškovės sąskaita trečiojo asmens naudai ir būtent šios įmonės interesais. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog tokiais sandoriais atsakovas padarė ieškovei žalos, nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad šie sandoriai sudaryti ne siekiant asmeninės naudos, o yra objektyvūs, pateisinami rinkos sąlygomis ir atnešę ieškovei naudos. Tai, kad prekes trečiajam asmeniui atsakovas parduodavo ne už savikainą, neįrodo, jog tokie sandoriai ieškovei buvo naudingi. Aplinkybė, kad įmonėje nebuvo nustatyta prekių pardavimo kainodara, ar kad atsakovas kaip bendrovės vadovas turėjo teisę nustatyti prekių kainodarą ir pelno maržą, nepaneigia teismų konstatuotų atsakovo neteisėtų veiksmų ir išskirtinių bei ypač palankių, tačiau ieškovei nenaudingų, sąlygų trečiajam asmeniui nustatymo.

Dėl žalos fakto ir jos dydžio

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Lietuvos apeliacinis teismas, perduodamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pabrėžė, kad žalos padarymo faktą šioje byloje suponuoja tiesioginė koreliacija tarp įmonės tipinės veiklos pelningumo sumažėjimo ir išaugusio prekių pardavimo UAB „Egeva“: nuo 2010 metų iki 2012 metų ieškovo tipinės veiklos pelno pokytis buvo neigiamas ir 2012 metais, lyginant su 2010 metais, sudarė 128 961 Lt (6 950 Lt + 122 011 Lt) nuostolį (1 t., 10–13, 30–35 b. l.); pabrėžė, kad atsakovas, nurodydamas, jog UAB „Egeva“ pirkimai sudarė didžiąją dalį ieškovės apyvartos, ignoruoja santykį tarp ieškovės patirtų sąnaudų ir iš pardavimų trečiajam asmeniui uždirbto pelno. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo išvadas, atsakovo neteisėti veiksmai turėjo lemti ieškovės pajamų, kurios būtų gautos atsakovui tinkamai vykdant savo, kaip įmonės vadovo, pareigas, praradimą, pasireiškusį prekių pardavimu trečiajam asmeniui mažesnėmis kainomis. Žalos dydžio nustatymo aspektu apeliacinė instancijos teismas nurodė, kad ieškovės siūloma ir jos pasirinkta negautų pajamų apskaičiavimo metodika, paremta pardavimo maržos rodikliu, yra vienas iš būdų negautoms pajamoms apskaičiuoti. Ši metodika turėtų būti taikoma integruojant lyginamąjį metodą, t. y. palyginant į UAB „Egeva“ panašiems apyvartos, prekių asortimento ir jų kiekio požiūriu ieškovės klientams taikytas pardavimo maržas atskiroms prekių grupėms ir pan. Nustačius vidutinę pardavimų maržą, kurią ieškovė taikė panašiems į trečiąjį asmenį UAB „Egeva“ klientams jų pirktoms analogiškoms prekėms, tai būtų vienas iš pagrindų nustatyti ieškovės prarastą naudą už konkrečias prekes. Teismas pabrėžė, kad kokią konkrečią žalos dydžio nustatymo metodiką pasirinkti, turi nuspręsti pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės.

Žalos dydžiui nustatyti byloje buvo paskirta teismo ekspertizė. Ekspertizės akte ieškovei padarytos žalos dydis nustatytas vertinant ieškovės klientams taikytų prekių kainą su vidutine marža ir trečiajam asmeniui UAB „Egeva“ taikytos prekių kainos su marža skirtumą. Spręsdamas dėl ieškovei padarytos žalos dydžio teismas vadovavosi ekspertizės išvadomis ir jas įvertinęs konstatavo, kad ieškovei padarytos žalos dydis siekia 49 296 Eur.

Atsakovas kvestionuoja ekspertizės išvadas, teigdamas, kad atliekant skaičiavimus neintegruotas lyginamasis metodas. Su tokiais atsakovo argumentais sutikti nėra pagrindo. Ekspertizės akto antra lentelė patvirtina, kad ekspertė palygino 2010, 2011, 2012 metų ieškovės pardavimus didžiausiems pirkėjams ir nustatė jiems taikomą vidutinį antkainį bei palygino jį su trečiajam asmeniui UAB „Egeva“ taikomu antkainiu. Ekspertizės metu buvo palygintos vidutinės pardavimo kainos trečiajam asmeniui UAB „Egeva“ su vidutinėmis pardavimo kainomis tiek visiems ieškovės klientams, tiek didžiausiems klientams, todėl ekspertizės atlikimui ekspertė taikė lyginamąjį metodą. Tačiau apeliantas teisus, kad teismas nepasirinko žalos apskaičiavimo metodo, koks nurodytas Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje. Apelianto teigimu, nelogiška tą patį pardavimų maržos vidurkį taikyti skirtingoms prekėms, kadangi toks būdas iškreipia bendrą pardavimų vaizdą. Ekspertizės akte kiekvienai parduodamų prekių grupei ar jų kiekiui nebuvo nustatyta vidutinė pardavimo marža, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nereiškia, kad byloje pasirinktas žalos nustatymo būdas negali būti taikomas. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad žalos nustatymo metodiką turi pasirinkti pirmosios instancijos teismas. Nustatyti trečiajam asmeniui parduotų prekių pardavimo kitiems ieškovės klientams vidutinę maržą pagal atskiras prekių kategorijas nebūtų galimybės dėl to, kad tam tikras prekes iš ieškovo pirko tik trečiasis asmuo, todėl tinkamai taikyti nurodytą metodą nebūtų galimybės. Bendras visiems pirkėjams pardavimų maržos vidurkis buvo pasirinktas kaip žalos apskaičiavimo būdas, kuris, kolegijos vertinimu, yra tinkamas žalos dydžiui nustatyti.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Pagrindas nesiremti eksperto išvada ar jos dalimi gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvada neišplaukia iš tyrimo eigos, yra neišsami, neaiški, pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, neįvertintos tam tikros reikšmingos aplinkybės, prieštarauja kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, kitais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2010). Ekspertizės akte padaryti skaičiavimai yra aiškūs, pagrįsti ieškovės pirkimų dokumentais, o išvados išplaukia iš atlikto ekspertinio tyrimo, todėl nesivadovauti ekspertizės akte pateiktu žalos apskaičiavimo būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo. Spręstina, kad pasirinktas žalos apskaičiavimo būdas vertinant vidutinę kitiems pirkėjams taikomą maržą, yra teisingas, pagrįstas ir sąžiningas.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas apskaičiavo žalą tik kaip įmonės pajamų ir savikainos skirtumą. Žala apskaičiuota kaip pritaikytos ir galėjusios būti pritaikytos pelno maržos skirtumas ir dėl to negautos ieškovės pajamos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vienas iš žalos dydžio apskaičiavimo būdų galėtų būti pagal vidutinę pelno maržą taikytą trims didžiausiems ieškovės klientams. Didžiausiems klientams taikyta pelno marža išties yra mažesnė nei bendra vidutinė visiems klientams taikyta pelno marža, tačiau šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, dėl kokių priežasčių UAB „Egeva“ buvo didžiausia ieškovės klientė. Didelio prekių kiekio šiai įmonei pardavimą lėmė neteisėti atsakovo veiksmai, t. y. nepagrįstai mažos pelno maržos taikymas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovei padarytos žalos dydžio apskaičiavimui vidutinės didžiausiems ieškovės klientams taikytos pelno maržos taikymas neatitiktų teisingumo principo.

Kvestionuodamas pasirinktą žalos apskaičiavimo metodą, atsakovas nepateikia skaičiavimų, kurie, jo manymu, būtų teisingi ir paneigtų ekspertizės išvadas dėl padarytos žalos dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas kritikuoja ekspertizės išvadas, nurodydamas, kad tokiu būdu padidėja apskaičiuotinos žalos dydis, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, neprideda kitokių žalos apskaičiavimo variantų, todėl vien formalūs atsakovo teiginiai, kad pasirinktas netinkamas žalos apskaičiavimo būdas, nesudaro pagrindo nesivadovauti ekspertizės išvadomis. Atsakovo pateikta UAB „Verslavita“ parengta konsultacinė išvada teismo ekspertės išvadų nepaneigia. Konsultacinėje išvadoje pateikta ieškovės finansinių duomenų analizė, tačiau nėra išvadų, kurios būtų reikšmingos sprendžiant dėl ieškovei padarytos žalos dydžio. Dėl išvadoje pateiktos informacijos apie tai, kad UAB „Egeva“ buvo didžiausia ieškovės klientė, kad ji iš ieškovės įsigijo didžiausią prekių kiekį ir asortimentą, byloje ginčo nėra. Konsultacinės išvados duomenys patvirtina, kad nuo 2010 metų ieškovės apyvarta didėjo dėl pardavimų trečiajam asmeniui UAB „Egeva“, tačiau ir liudija, kad dėl didėjusios apyvartos ieškovė patyrė nuostolius, kurie buvo proporcingi apyvartai. Atsakovas nurodo esą ekspertizės metu turėtų būti skaičiuojamos ir lyginamos konkrečių prekių grupių maržos, tačiau jo pateiktoje konsultacinėje išvadoje tokie skaičiavimai nėra atlikti. Taigi atsakovas nepateikė konkrečių paskaičiavimų, patvirtinančių jo poziciją ir paneigiančių teismo ekspertės skaičiavimus dėl padarytos žalos, tačiau teigia, jog teismas turėjo vertinti jo nurodytas aplinkybes ir atlikti kitokio pobūdžio skaičiavimus. Atsakovas gina savo privatų interesą, todėl privalo nurodyti ir įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). Dėl to ne teismas, o pati šalis, laikydamasi dispozityvumo ir rungtyniškumo principų, turi veikti aktyviai, įrodinėti savo reikalavimų pagrindą, formuluoti atsikirtimus į kitos šalies pareikštus reikalavimus, teikti kontrargumentus ir įrodymus, paneigiančius kitos šalies argumentus bei įrodymus.

Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai atsisakė užduoti ekspertei jo siūlytus klausimus. Atsakovas prašė ekspertei užduoti šiuos klausimus: ar pagal bylos duomenis ginčo laikotarpiu pirktų prekių kiekį ir prekių asortimentą prekės UAB „Egeva“ pagrįstai galėjo būti parduodamos žemesne nei kitiems pirkėjams kaina; kokios buvo UAB „Egeva“ taikytoms kainoms artimiausios atskirų pozicijų prekių vieneto pardavimo kainos ginčo laikotarpiu, už kurias prekės buvo parduotos pirkėjui, nesusijusiam su UAB „Egeva“; kaip skirtųsi ieškovės veiklos rezultatai, jei pardavimų UAB „Egeva“ nebūtų. Teismas atsisakė šiuos klausimus užduoti ekspertei nurodęs, kad jie yra menami, išplečia ekspertizės apimtį ir ignoruoja ieškovės apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas ir įrodinėjimo dalyko turinį. Ekspertizė skirta žalos dydžiui nustatyti. Pirmasis atsakovo suformuluotas klausimas nėra susijęs su specialių žinių turėjimu, yra vertinamojo pobūdžio. Antrasis klausimas neleistų nustatyti ieškovei padarytos žalos dydžio, kadangi pagal tokį vertinimą nebūtų įmanoma nustatyti tam tikrų prekių, parduotų kitiems pirkėjams, kainų, nes dalį prekių pirko tik UAB „Egeva“. Pardavimai UAB „Egeva“ vyko, todėl vertinti, kokie būtų įmonės veiklos rezultatai, jei tokių sandorių nebūtų buvę apskritai, nėra pagrindo. Šie sandoriai buvo sudaryti ir nustatyta, kad jie buvo nuostolingi ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad byloje konstatuota, jog prekių pardavimas su trečiajam asmeniui UAB „Egeva“ taikyta pelno marža buvo nuostolingas ieškovei, žalos nustatymo aspektu trečiasis atsakovo suformuluotas ekspertei klausimas taip pat nepadėtų apskaičiuoti ieškovei padarytos žalos dydžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas pagrįstai atsisakė užduoti ekspertei atsakovo siūlytus klausimus.

Atsakovas teigia, kad byloje nėra duomenų, jog visą trečiojo asmens nupirktą prekių kiekį būtų nupirkę kiti klientai, todėl atsakovo manymu, ieškovės nuostoliai yra hipotetiniai, kadangi ieškovė nebūtų gavusi net ir tų pajamų, kurias gavo iš ginčo pardavimų. Šie atsakovo argumentai nėra pagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad negautos pajamos yra negauta nauda, kuri buvo planuota gauti, jeigu nebūtų sutrikdyta įprastinė veikla. Taigi negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir kaip lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011). Vertinant ieškovės negautų pajamų realumą ir pagrįstą tikėtinumą, svarbu atsižvelgti į tai, kad UAB „Egeva“ nebuvo iš ieškovės įsigytų prekių galutinė vartotoja. Ji iš ieškovės įsigytas prekes parduodavo tretiesiems asmenims, todėl negalima sutikti su atsakovo argumentais, kad jeigu prekės nebūtų parduotos UAB „Egeva“, tai jos iš ieškovės apskritai nebūtų nupirktos. Akivaizdu, kad poreikis trečiojo asmens įsigytoms prekėms buvo, todėl teigti, kad prekės nebūtų parduotos kitiems pirkėjams, nėra pagrindo. Įvertinant tai, kad žala ieškovei padaryta dėl trečiajam asmeniui taikytos nepagrįstai mažos pelno maržos, skirtumas tarp kitiems ieškovės klientams nustatytų kainų taikant vidutinę pelno maržą ir trečiajam asmeniui nustatytų prekių kainų taikant jai skirtą pelno maržą yra realūs ir tikėtini ieškovės nuostoliai.

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai vadovavosi užsakymų lentele ir padarė neteisingą išvadą, kad prekės buvo specialiai užsakomos UAB „Egeva“. Tačiau atsakovo paaiškinimai patvirtinta, kad kai kurias prekes pirko tik UAB „Egeva“, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad prekės buvo užsakomos specialiai šiam pirkėjui.

Pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstais atsakovo argumentus, kad buvo atlikta ne tos rūšies ekspertizė, teisingai sprendė, kad ekspertizės pobūdis vertinamas ne pagal jos pavadinimą, o pagal turinį, tinkamai įvertino ekspertės paaiškinimus dėl ekspertizės pavadinime padarytos klaidos. Apeliaciniame skunde atsakovas vėl nurodo, kad buvo atlikta ne tos rūšies ekspertizė ir jos išvadomis negalima vadovautis. Teisėjų kolegija pažymi, kad atliktos ekspertizės akto turinys įrodo, jog buvo atlikta ne buhalterinė ekspertizė, buhalterinės apskaitos rodikliai nebuvo tiriami ir analizuojami, o buvo atlikta tokia ekspertizė, kokia buvo teismo paskirta, atsakyta į ekspertei teismo užduotus klausimus, todėl atsakovo argumentai, kad atliktos ekspertizės išvadomis negalima vadovautis dėl to, kad tai ne tos rūšies ekspertizė, nėra pagrindo.

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis atsakovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pasak apelianto, ieškovės negautos pajamos turi būti grynasis pelnas ir teismų praktika nedaro išlygos, jog ši taisyklė taikoma tik paslaugų ar nesąžiningos konkurencijos srityje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju žalos faktą ieškovė grindžia įvykusiais sandoriais. Ieškovė dėl su trečiuoju asmeniu sudarytų sandorių patyrė visas įmanomas sąnaudas, kurios papildomai negali būti išskaičiuojamos, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo cituojamos kasacinio teismo bylose suformuluotos taisyklės šio ginčo atvejui nėra taikomos. Žala nagrinėjamu atveju skaičiuojama ne iš sandorių, kurie turėjo būti įvykę, o iš įvykusių sandorių, iš kurių negauta pajamų dėl taikytos per mažos pelno maržos. Taigi ieškovės negautos pajamos apskaičiuotos tinkamai, vadovaujantis teismo ekspertizės išvadomis, o atsakovo nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl grynojo pelno (kasacinio teismo civilinė byla Nr. 3K-3-322/2008) nėra aktualūs nagrinėjamoje byloje.

Apeliantas nurodo, kad ieškovė patikslintame ieškinyje vadovavosi CK 6.249 straipsnio 2 dalimi, todėl privalėjo įrodyti, kokią naudą gavo atsakovas iš sudarytų sandorių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teisę taiko teismas ir jis nėra apribotas ieškinyje nurodytu teisiniu pagrindu. Žala šioje byloje buvo įrodinėjama ir nustatyta kaip ieškovės negautos pajamos, o ne kaip atsakovo gauta nauda, todėl aplinkybė, kad ieškovė neįrodė konkrečios atsakovo iš sudarytų sandorių gautos naudos, nepaneigia šioje byloje nustatytos ieškovei padarytos žalos fakto ir dydžio.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai sprendė, kad atsakovas pažeidė lojalumo pareigą, veikė interesų konflikto situacijoje ir dėl šių veiksmų padarė ieškovei žalos, pagrįstai vadovavosi teismo ekspertizės išvadomis, tinkamai nustatė padarytos žalos dydį, pagrįstai sprendė esant visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, atskleidė bylos esmę, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto sprendimo (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2 319,88 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nurodo, kad apeliacinio skundo rengimas reikalavo specifinių žinių, aktualių teisės aktų, teisinės literatūros analizės, ieškovės atstovų laiko sąnaudos skirtos apeliacinio skundo rengimui yra racionalios ir pagrįstos, o patirtos išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas yra protingos.

Ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro advokato teisinių paslaugų už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą atlyginimas.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal minėtų Rekomendacijų 8.11 punktą maksimalus už atsiliepimą į apeliacinį skundą išlaidų dydis sudaro 955,63 Eur (1,3 x 735,1). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų rekomenduojamą priteisti už advokato teisinę pagalbą užmokesčio dydį, todėl mažintinos iki Rekomendacijose nurodytos maksimalios 955,63 Eur sumos (CPK 93 str. 98 str.). Atsiliepimo į apeliacinį skundą turinys nepatvirtina ieškovės argumentų dėl didesnio užmokesčio dydžio priteisimo pagrįstumo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Herz Baltija“, j. a. k. 110857081, iš atsakovo E. O., a. k. (duomenys neskelbtini) 955,63 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir 63 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.