- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-09
- Bylos Nr.
- e2A-287-638/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01051-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- O. F.
- Ieškovas
- D. Ž.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų E. B., Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. F. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Ž. ieškinį atsakovei O. F. dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės O. F. 2 040,07 Eur be teisinio pagrindo įgytas lėšas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė ir paaiškino, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atstovaujanti Lietuvos Respublikai, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 3 ir 4 straipsniais, 2015 m. birželio 3 d. sprendimu dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu Nr. (1.34.)7R-3734 patenkino O. F. prašymą kompensuoti jai smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, kuri atsirado dėl atsakovo D. Ž. veiksmų. Nukentėjusiajam asmeniui 2015 m. birželio 16 d. buvo kompensuota 2 040,07 Eur, lėšos pervestos į O. F. atsiskaitomąją sąskaitą. Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-722/2015 D. Ž. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, t. y. sunkiai sutrikdęs O. F. sveikatą. Šis smurtinis nusikaltimas įeina į smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą. Minėtu nuosprendžiu nukentėjusiajai O. F. buvo priteista 140,07 Eur turtinės žalos ir 5 800 Eur neturtinės žalos, 839,89 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kauno apygardos teismas, 2016 m. balandžio 20 d. išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1A-24-317/2016, nutarė nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. F. atstovės advokatės L. R. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo D. Ž. gynėjų advokačių J. K. ir J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendį pakeisti: pripažinti D. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiosios O. F. elgesys; iš D. Ž. priteistą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. F. sumažinti iki 4 000 Eur. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. D. Ž. 2016 m. birželio 12 d. pervedė O. F. 140,07 Eur turtinės žalos atlyginimą bei kreipėsi į teismą dėl likusios sumos mokėjimo išdėstymo dalimis bei nuosprendžio abejonių ir neaiškumų išaiškinimo. Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 5 d. nutartimi Nr. T-68-722/2016 nutarė nuteistojo D. Ž. gynėjos advokatės J. S. prašymą tenkinti iš dalies. A. D. Ž. gynėjos prašymą dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo O. F. išdėstymo dalimis per 24 mėn. Išaiškino, kad 140,07 Eur ir 1 900 Eur sumos, Teisingumo ministerijos sumokėtos nukentėjusiajai O. F. avansu, įskaitytinos į žalos sumą, priteistą Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu, kad likusi O. F. mokėtinos žalos suma yra 1 959,93 Eur ir 839,89 Eur bylinėjimosi išlaidos. O. F. kreipėsi į antstolį D. J. dėl žalos už atsakovo padarytą nusikaltimą priverstinio išieškojimo, pateikdama vykdymui vykdomąjį raštą dėl 4 000 Eur neturtinės žalos ir 839,89 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. Visa ši suma buvo pilnai išieškota. O. F. antstolio neinformavo apie jai teisingumo ministerijos sumokėtą turtinę ir iš dalies sumokėtą neturtinę žalą, todėl O. F. gavo 2 040,07 Eur daugiau, nei priteisė teismas. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-9436-490/2019, kuriuo nusprendė Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. kovo 12 d. preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovo D. Ž. ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos buvo priteistas 2 040,07 Eur žalos atlyginimas, palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo D. Ž. trečiajam asmeniui O. F. 400 Eur. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jei O. F. gavo daugiau piniginių lėšų, nei priteisė teismas, tuomet atsakovas turi teisę reikšti reikalavimą dėl be pagrindo gautų lėšų iš O. F. išreikalavimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė ir paaiškino, kad D. Ž. ieškinys dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų grąžinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovės visos iki šios dienos įgytos lėšos esant teisiniams pagrindams jas įgyti. Tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui buvo puikiai žinoma apie atsakovei išmokėtą avansu 2 040,07 Eur piniginę kompensaciją, tačiau nei vienas iš minėtų teismų nei žodžiu neužsiminė apie šią išmokėtą Lietuvos Respublikos piniginę kompensaciją savo procesiniuose dokumentuose - nuosprendžiuose. Ieškovas samdėsi dvi advokates, tačiau nei viena iš advokačių nei apeliaciniuose skunduose, nei baigiamosiose kalbose apeliacinėje instancijoje net neužsiminė apie valstybės išmokėtą kompensaciją, ir tai yra ne jos kaltė, o valstybės, kurios vardu buvo priimti du nuosprendžiai ir viena nutartis (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo). Vienai advokatei nutraukus teisinių paslaugų sutartį, likusi advokatė 2016 m. gegužės 29 d. su prašymu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl „pašalinimo nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų, išdėstyti vykdymą“ baudžiamojoje byloje. Nagrinėjant Nr. T-68-722/2016 teikimą 2016 m. liepos 5 d. teismas priėmė nutartį - išaiškino, kad 140,07 Eur ir 1 900 Eur sumos, sumokėtos jai valstybės avansu, įskaitytinos į žalos sumą, priteistą nuosprendžiu byloje ir pakeistą Kauno apygardos teismo nuosprendžiu. Atsakovės atstovė šios bylos nagrinėjime savo baigiamojoje kalboje pasisakė apie tai, kad teikimas nagrinėjamas nepasibaigus kasacinio skundo padavimo terminui, o tai reiškia, kad padavus kasacinį skundą, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka iš esmės gali būti pakeisti abiejų teismų verdiktai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo „išaiškinimas“ yra niekinis. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2016 m. lapkričio 29 d. baudžiamojoje byloje Nr. K-397-222/2016, atmesdamas tiek ieškovo, tiek atsakovės kasacinius skundus apie tai, kad į 4 000 Eur neturtinės žalos dalį įeina valstybės sumokėta kompensacija avansu, nepasisakė, nes ieškovas (jo gynyba) paprasčiausiai tokio klausimo, argumento net nekėlė kasacinėje instancijoje, kuri baudžiamąją bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, užtikrindama absoliučiai visas ieškovo teises - teisę žodžiu pasisakyti. Visos be išimties ieškovo pretenzijos teiktinos išimtinai tik jo dvigubai gynybai, kuriai buvo mokami honorarai, o ne atsakovei, nukentėjusiajai nuo jo smurto. Iš bylą nagrinėjusių trijų teismų instancijų nei viename teismo procesiniame dokumente nėra motyvuotai išdėstyta, nustatyta tai, kad į pirmosios instancijos teismo priteistas jai sumas įskaitytina valstybės kompensacija, nes ieškovo gynyba ir jis pats to neprašė. Aukštesnis, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė apie įskaitymą, juo labiau, pernagrinėjęs pirmosios instancijos teismo bylą iš esmės visais klausimais - ir bausmės, ir civilinių ieškinių, o tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išmokėta suma yra (o ir buvo) neįskaitytina į ir taip mažą (lyginant teismų praktiką tokio pobūdžio bylose) neturtinės žalos sumą. Pirmosios instancijos teismas neturi jokios galios kvestionuoti aukštesnės instancijos naujai priimto nuosprendžio, kuriuo įvertintas pirmosios instancijos netinkamas teisinis civilinio ieškinio (ne bausmės dydžio ar kitų veiksnių) vertinimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė iš atsakovės O. F., ieškovui D. Ž. 2 040,07 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už 2 040,07 Eur sumą nuo 2020 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 590 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad šios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog į bylą įtrauktam trečiajam asmeniui O. F. buvo ne tik avansu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išmokėta neturtinė žala, tačiau pagal 2016 m. gegužės 24 d. išduotą vykdomąjį raštą dar kartą išieškota priverstinai iš atsakovo, ką patvirtina antstolio D. J. 2017 m. sausio 27 d. pažyma. Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo, kad O. F. žalos dalis (2 040,07 Eur) buvo atlyginta du kartus. Šioje byloje pareiškusi reikalavimą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija savo atsikirtimuose į D. Ž. prieštaravimus nurodė, kad ministerijai išmokėjus avansu kompensaciją, O. F. turėjo teisę gauti iš D. Ž. likusias nesumokėtas pinigines lėšas už neturtinę žalą – 3 900 Eur. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai nebuvo žinoma apie nukentėjusiosios kreipimąsi į antstolį, taip pat nebuvo žinoma, ar O. F. informavo antstolį apie jai visiškai sumokėtą turtinę ir iš dalies sumokėtą neturtinę žalą. Tiek baudžiamoje byloje Nr. 1-12-722/2015, tiek vykdomojoje byloje Nr. 0117/16/01219 atsakovė O. F. ir jos atstovė nebuvo pateikusios dokumento, patvirtinančio Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kompensacijos išmokėjimą avansu O. F., šis klausimas nebuvo apeliacinių ir kasacinių skundų objektas. Todėl objektyviai teismo nuosprendžiais nebuvo galimybės sumažinti priteistinos žalos dydį avansu sumokėtos kompensacijos suma. Teismas nurodė, kad į teismų nuosprendžiais priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumas nebuvo įskaityta iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo išmokėta 2 040,07 Eur kompensacija. Ši kompensacija turėjo būti išskaityta iš priteistos sumos nuosprendžių vykdymo procese. Todėl ieškovo gynėja 2016 m. gegužės 31 d. ir kreipėsi su prašymu į pirmosios instancijos teismą išaiškinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendį dalyje dėl išieškotinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos išmokėtą kompensaciją. Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 5 d. nutartimi Nr. T-68-722/2016 išaiškino, kad 140,07 Eur ir 1 900 Eur sumos, Teisingumo ministerijos sumokėtos nukentėjusiajai avansu, įskaitytinos į žalos sumą, priteistą Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu ir likusi O. F. mokėtinos žalos suma yra 1 959,93 Eur (įvertinus ir 140,07 Eur ieškovo sumokėtą sumą atsakovei) ir 839,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 2 799,82 Eur.
6. Teismas nurodė, kad atsakovė kaip išieškotoja vykdymo procese turėjo pareigą bendradarbiauti su antstoliu ir pateikti jam visą informaciją, susijusią su išieškotinos sumos pasikeitimu (CPK 640 straipsnis). Tačiau žinodama apie 2016 m. liepos 5 d. nutartimi Nr. T-68-722/2016 patikslintą išieškotiną sumą (atsakovės atstovė dalyvavo teismo posėdyje), tokios informacijos antstoliui nepateikė. Todėl pagal vykdomąjį raštą, išduotą Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d., iš ieškovo D. Ž. vykdymo procese faktiškai buvo išieškota ir pervesta O. F. 4 839,89 Eur, t. y. 2 040,07 Eur daugiau, negu teismo nustatyta išieškotina suma (2 799,82 Eur).
7. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja visos prielaidos taikyti CK 6.242 straipsnį, reglamentuojantį nepagrįstą praturtėjimą. Teismas sprendė, kad atsakovė, gaudama papildomai 2 040,07 Eur sumą, viršijančią įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais nustatytą atsakovės patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydį, praturtėjo – gavo atitinkamą finansinę naudą. Ši nauda buvo gauta dėl ieškovo veiksmų, kuris vykdymo procese sumokėjo visą teismų nuosprendžiais priteistą žalos sumą ir papildomai subrogacijos pagrindu įgijo prievolę atlyginti atsakovei kompensaciją išmokėjusiai institucijai patirtus nuostolius. Teismas nurodė, kad atsakovė praturtėjo ieškovo sąskaita, nes iš ieškovo vykdymo procese buvo išieškotos lėšos, ir taip pat teismo sprendimu subrogacjos tvarka priteista suma, atitinkanti Teisingumo ministerijos išmokėtos kompensacijos atsakovei sumą. Tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo egzistuoja priežastinis ryšys ir atsakovės praturtėjimas 2 040,07 Eur suma neturi teisinio pagrindo, nes Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalis numato, jog avansu mokama kompensacija turi būti mažinama už žalą atsakingo asmens atlygintos ar iš jo išieškotos žalos suma, t. y. nukentėjęs asmuo negali gauti žalos atlyginimo daugiau, negu jam priteista įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Teismas konstatavo, kad ieškinio pareiškimo momentu atsakovės nepagrįstas praturtėjimas egzistavo, ieškovui nebuvo grąžinta nepagrįstai iš jo išieškota žalos atlyginimo suma (2 040,07 Eur), ir jis negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė O. F. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškinys galėjo būti patenkintas tik tuo atveju, jei byloje būtų buvę nustatyta, pateikti/surinkti įrodymai, kad atsakovė veikė nesąžiningai. Tokių įrodymų byloje nenustatyta, juo labiau, teismas tokių aplinkybių net nenustatinėjo, tiesiog ėmė ir perkėlė atsakovei valstybės padarytas klaidas ir įpareigojo atsakovę grąžinti tai, ko atsakovė negavusi.
8.2. Atsakovei nekyla jokia pareiga aiškinti valdžios institucijų (teismų) išduotus dokumentus antstoliui, juo labiau juos kvestionuoti, atsakovė neatsako už valdžios institucijų pateiktus duomenis dokumentuose. Atsakovė žalos atlyginimą gavo pagrįstai.
8.3. Kyla elementarus klausimas, kuo remiantis, kokiais rašytiniais įrodymais byloje teismas konstatavo, kad atsakovei buvo pervesta būtent 4 839,89 Eur suma, iš ko ji susideda. Vadovaujantis antstolio D. J. vykdomosios bylos Nr. 0117/16/01219 medžiaga, akivaizdu, kad antstolis iš D. Ž. atsakovės naudai išieškojo 2 863,82 Eur, iš kurių 64 Eur atsakovė sumokėjo antstoliui ir kuriuos antstolis grąžino atsakovei išieškojus iš D. Ž. (2863,82 eur - 64 eur = 2799,82).
8.4. Ne atsakovė (nukentėjusioji ir civilinė ieškovė) pasisavino 2 040,07 Eur iš D. Ž., o D. Ž. teismo pagalba, galimai atvira sukčiavimo forma nori išgauti iš atsakovės 2040,07 Eur sumą.
Atsiliepimas
9. Ieškovas D. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurių atsakovė nebuvo nurodžiusi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, t. y. kad antstolis iš D. Ž. jos naudai išieškojo ne visą sumą, kuri buvo nurodyta vykdomajame rašte – tik 2 863,82 Eur, iš kurių jos pačios 64 Eur buvo sumokėti antstoliui ir grąžinti jai išieškojus iš D. Ž..
9.2. Atsakovės nurodomi teiginiai, kad ji negavo visos sumos, kuri buvo nurodyta vykdomajame dokumente, t. y. 4 839,89 Eur, yra klaidingi ir tai pagrindžia į bylą kartu su ieškiniu pateikti antstolio D. J. patvarkymai: 2016 m. birželio 20 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-16-117-8905 vykdomojoje byloje Nr. 0117/16/01219, kuriame nurodoma, kad vykdomojoje byloje iš skolininko išieškota visa suma, t. y. 4 839,89 Eur bei 705 Eur vykdymo išlaidų, bei 2017 m. sausio 31 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-16-117-2357 vykdomojoje byloje Nr. 0117/16/01219, kuriame nurodoma, kad vykdomoji byla užbaigiama visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą.
9.3. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja visos prielaidos taikyti CK 6.242 straipsnį, reglamentuojantį nepagrįstą praturtėjimą. Atsakovė, gaudama papildomai 2 040,07 Eur sumą, viršijančią įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais nustatytą atsakovės patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydį, praturtėjo – gavo atitinkamą finansinę naudą. Atsakovė praturtėjo ieškovo sąskaita, nes iš ieškovo vykdymo procese buvo išieškotos lėšos, ir taip pat teismo sprendimu subrogacjos tvarka priteista suma, atitinkanti Teisingumo ministerijos išmokėtos kompensacijos atsakovei sumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl be pagrindo išmokėtų sumų grąžinimo iš asmens, nukentėjusio dėl smurtinio nusikaltimo (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo įstatymo (toliau - ir SNPŽKĮ) 13 straipsnio 5 dalis) ir dėl įrodymų vertinimo.
12. Byloje nustatyta, kad apeliantės (toliau- ir atsakovės) O. F. atžvilgiu 2013 m. lapkričio 16 d. buvo padarytas nusikaltimas - jai sunkiai sužalota sveikata. Kaltininko (šioje byloje ieškovo) D. Ž. atžvilgiu apkaltinamasis teismo nuosprendis įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi, kuria teismas įvertino ir nukentėjusiajai padarytą žalą nustatydamas, kad turtinė žala yra 140,07 Eur, neturtinė žala – 4000 Eur, bylinėjimosi išlaidos - 839,89 Eur. Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 24 d. išdavė atsakovei vykdomąjį raštą – išieškoti iš ieškovo 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 839,89 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės patirta žala yra 140,07 Eur turtiniai nuostoliai ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, iš viso 4140,07 Eur. Dar 839,89 Eur atsakovė turėjo gauti kaip bylinėjimosi išlaidas, bendra suma, kurią turėjo gauti atsakovė yra 4979,96 Eur.
13. Nustatyta, kad atsakovė 2015 m. birželio 16 d. gavo 2040,07 Eur iš Teisingumo ministerijos administruojamos specialios programos, skirtos atlyginti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą. Dar 140,07 Eur atsakovei sumokėjo ieškovas D. Ž. 2016 m. birželio 12 d.
14. P. J. rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0117/16/01219, kurioje per laikotarpį nuo 2016 m. liepos 11 d. iki 2017 m. sausio 30 d. iš D. Ž. buvo išieškota iš viso 2 799,82 Eur. Išieškotos sumos yra nurodomos vykdomajame rašte, kuris 2017 m. sausio 31 d. antstolio patvarkymu Nr. S-17-117-2357 yra grąžintas į baudžiamąją bylą Nr. 1-12-722/2015, 5 tomas, b. l. 167-169, kaip pilnai įvykdytas. Todėl kolegija, pirmiausia, atmeta atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kad apeliacinis skundas yra grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2020 m. spalio 26 d., kai vykdomasis raštas jau buvo grąžintas po įvykdymo su aiškiai nurodytomis faktiškai išieškotomis sumomis. Nukentėjusi nuo smurtinio nusikaltimo atsakovė neturėjo nieko papildomai aiškinti teismui, ir ji nieko nenuslėpė.
15. Iš šios nutarties 13 ir 14 pastraipų matyti, kad atsakovė yra gavusi iš viso 4 979,96 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, t. y. lygiai tokią sumą, kurią ir turėjo gauti (žr. šio sprendimo 12 pastraipą).
16. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas byloje netinkamai įvertino įrodymus (antstolio grąžintą vykdomąjį raštą) (CPK 185 straipsnis), dėl ko priėmė neteisingą sprendimą. Sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti.
17. Panaikinus teismo sprendimą ir ieškinį atmetus dėl to, kad nebuvo nustatyta permoka atsakovei, nėra pagrindo pasisakyti dėl CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo (be pagrindo gautų lėšų grąžinimo apribojimų taikymo).
18. Priėmus priešingą teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme. Ieškinį atmetus ieškovo išlaidos nepriteistinos. Atsakovės išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė 1000 Eur, atsakovei iš ieškovo priteistina 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų (CK 6.130 straipsnis).
19. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme paskirstomos proporcingai patenkintiems apeliacinio skundo reikalavimams (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Laikytina, kad apeliacinis skundas tenkinamas visiškai. Apeliantės išlaidas sudarė 46 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur už advokato pagalbą. Apeliantei priteistina iš ieškovo 546 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo išlaidas apeliacinėje instancijoje nepriteistinos.
20. Bendra apeliantei priteistina iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1546 Eur (1000+546).
21. Valstybės išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą yra mažesnės, negu 5 Eur, todėl nepriteistinos ( CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei O. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1546 Eur (tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.