Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui D. Ž. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo D. Ž. 2 040,07 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą.

Teismas tenkino ieškovės prašymą, bylą nagrinėjo dokumentinio proceso tvarka. 2019 m. kovo 12 d. buvo priimtas preliminarus teismo sprendimas ir visiškai patenkinti ieškovės reikalavimai, iš atsakovo ieškovei priteistas 2 040,07 Eur žalos atlyginimas. Iš atsakovo valstybei priteistos 23 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas D. Ž. pateikė prieštaravimus dėl teismo preliminaraus sprendimo, prašydamas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. preliminarų sprendimą ir bylą atsakovo atžvilgiu nutraukti. Atsakovas prieštaravimuose nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka dėl to, jog ieškovė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo galėjo pareikšti baudžiamojoje byloje. Apie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. balandžio 24 d. priimtą pradinį sprendimą Nr. (1.34)7R-2924, kuris vėliau buvo panaikintas dėl rašymo apsirikimo klaidos, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu tiek nukentėjusiajai, tiek ir jos atstovei, buvo žinoma, tačiau jos dėl tam tikrų suprantamų priežasčių tai nuslėpė. Ieškovės iš atsakovo reikalaujamą priteisti sumą atsakovas jau yra sumokėjęs pagal priteistą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje.

Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė prieštaravimuose dėl teismo preliminaraus sprendimo išdėstytus argumentus, prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. kovo 12 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad nukentėjusioji O. F. baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-722/2015 buvo pareiškusi atsakovui civilinį ieškinį, ieškinius buvo pareiškę ir kiti ieškovai, tačiau Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsakovui ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškė, nors avansu atlygintos žalos dydis buvo žinomas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Nukentėjusioji O. F. su atstove advokate Laima Razvickiene, o galimai ir Jonavos rajono apylinkės teismas, šią informaciją baudžiamojoje byloje nuo atsakovo nuslėpė. Apeliacinės instancijos teismas iš jo trečiajam asmeniui priteisė ženkliai mažesnę sumą, tačiau apie tai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nebuvo informuota. Atsakovo nuomone, ieškovė net negalėjo išmokėti avansu O. F. smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, kadangi tam nebuvo visų būtinų sąlygų. Ieškovės prašomą iš jo priteisti sumą, atsakovas yra sumokėjęs nukentėjusiajai, todėl dar kartą ši suma iš jo negali būti priteisiama.

Trečiasis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, jai atstovauja atstovė advokatė Laima Razvickienė, byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė nurodė, kad su ieškiniu sutinka, papildomai paaiškino, kad prie šios civilinės bylos prijungtoje Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-722/2015 yra duomenys, patvirtinantys, kad atsakovui buvo žinoma apie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimą, kuriuo buvo patenkintas O. F. prašymas jai avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Baudžiamojoje byloje yra pateiktas 2015 m. gegužės 7 d. pradinis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimas, kuris vėliau buvo patikslintas 2015 m. birželio 3 d., ir taip pat prijungtas prie bylos. Garso įrašuose užfiksuota, kad teismo posėdžiuose buvo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimai svarstomi ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. D. Ž. baudžiamojoje byloje turėjo du gynėjus, kurie turėjo išaiškinti, kad jis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimus turėjo teisę skųsti, tačiau šiuo atveju sprendimas nebuvo apskųstas. Atsakovo atstovė neteisingai teigia, kad nutartį dėl nuosprendžio vykdymo išaiškinimo pirmosios instancijos teisme inicijavo trečiojo asmens atstovė, kadangi minėtą bylą inicijavo būtent atsakovo gynėja, kuriai tuo metu buvo žinoma apie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos priimtą sprendimą, kurio pagrindu avansu O. F. buvo išmokėta žala. Todėl atsakovas, taip pat jo atstovė nepagrįstai kaltina trečiąjį asmenį bei jos atstovę nesąžiningumu. Atsakovui apie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos priimtą sprendimą, vėliau jo pagrindu išmokėtą žalos atlyginimą, buvo žinoma. Senatis šioje byloje negali būti taikoma, kadangi senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-722/2015 įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2016 m. balandžio 20 d., Kauno apygardos teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus nuosprendį. Be to, baudžiamoji byla buvo nagrinėjama ir kasacine tvarka. Visose instancijoje vyko žodiniai nagrinėjimai, todėl atsakovas turėjo galimybę šiuo klausimu pasisakyti, kelti klausimą dėl įskaitymo ir pan., tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. Be to, pats atsakovas turėjo teisę kreiptis į antstolį dėl nepagrįstai iš jo išieškomų sumų, domėtis vykdymo eiga, skųsti antstolio veiksmus ir pan.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-9436-490/2019 paliktinas nepakeistas.

Dėl prašomos priteisti sumos teisinio vertinimo

Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. Kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta nukentėjusiems asmenims (Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnis). Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad priėmus sprendimą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, laikoma, jog sprendime nurodyto dydžio žala yra atlyginta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Remiantis civilinės bylos medžiaga, prijungtos Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamosios bylos Nr. 1-12-722/2015 bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (buvęs Jonavos rajono apylinkės teismas) 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-722/2015 D. Ž. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, t. y. sunkiai sutrikdęs O. F. sveikatą. Šis smurtinis nusikaltimas įeina į smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą. Minėtu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai O. F. buvo priteista 140,07 Eur turtinės žalos ir 5 800 Eur neturtinės žalos. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiosios O. F. ir nuteistojo D. Ž. apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio, 2016 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-24-317/2016 nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. F. apeliacinį skundą atmetė, nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendį pakeitė: pripažino D. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiosios O. F. elgesys; iš D. Ž. priteistą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. F. sumažino iki 4 000 Eur. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo D. Ž. ir civilinės ieškovės O. F. kasacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397-222/2016 kasacinius skundus atmetė.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atstovaujanti Lietuvos Respublikai, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 3 ir 4 straipsniais, 2015 m. birželio 3 d. sprendimu dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu Nr. (1.34.)7R-3734 patenkino nukentėjusiosios O. F. prašymą kompensuoti jai smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, kuri atsirado dėl atsakovo D. Ž. veiksmų. Nukentėjusiajam asmeniui 2015 m. birželio 16 d. buvo kompensuota 2 040,07 Eur, lėšos pervestos į O. F. atsiskaitomąją sąskaitą. Dėl to O. F. turėjo teisę gauti likusią ieškovės nesumokėtą neturtinės žalos dalį iš atsakovo. Kaip matyti iš atsakovo teismui pateiktų dokumentų, šalių ir jų atstovų paaiškinimų, O. F. kreipėsi į antstolį Darių Jonaitį dėl žalos už atsakovo padarytą nusikaltimą priverstinio išieškojimo. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nebuvo vykdymo proceso dalyve, todėl jai nebuvo žinoma apie pradėtą priverstinį žalos išieškojimą ir tuo pačiu jai nebuvo jokios pareigos domėtis apie vykdymo procese atliekamus antstolio vykdymo veiksmus. Ieškovės teigimu, jai nebuvo žinoma apie antstolio iš atsakovo išieškotas pinigines lėšas bei jų dydžius. Taip pat ieškovei nebuvo žinoma, ar O. F. informavo antstolį apie jai ieškovės sumokėtą turtinę ir iš dalies sumokėtą neturtinę žalą. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad tuo atveju, jei O. F. gavo daugiau piniginių lėšų nei priteisė teismas, tuomet atsakovas turi teisę reikšti reikalavimą dėl be pagrindo gautų lėšų iš O. F. išreikalavimo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija reikalauja priteisti iš atsakovo jos nukentėjusiajam asmeniui avansu išmokėtą žalos atlyginimą.

Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu buvo įsteigtas Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondas, nustatyta šio fondo paskirtis, administravimas ir lėšų kaupimas. Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 8 straipsnis nustato tvarką ir sąlygas, kurioms esant, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija – Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo administratorius, avansu kompensuoja smurtinių nusikaltimų aukoms jų patirtą žalą.

Ieškovei nėra nustatyta pareiga avansu kompensavus žalą, reikalauti informacijos apie tolimesnius asmens, nukentėjusio nuo smurtinio nusikaltimo, veiksmus, išieškant jam priteistas, bet nekompensuotas pinigines lėšas. Ieškovė nurodė, kad O. F. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, atstovavo advokatė, kuri buvo informuota apie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. birželio 3 d. sprendimą dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu Nr. (1.34.)7R-3734. Būtent O. F. ir jos atstovei kilo pareiga apie tai informuoti baudžiamąją bylą nagrinėjusį teismą, ieškovė tokios pareigos neturėjo. Teismas laiko nepagrįstais atsakovo argumentus, kad ieškovė privalėjo ieškinį reikšti baudžiamojoje byloje, kadangi teisė pasirinkti, kada reikšti civilinį ieškinį, tenka ieškovui.

Atsakovo ir jo atstovės argumentai apie tai, kad jis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo informuotas apie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. birželio 3 d. sprendimą dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu Nr. (1.34.)7R-3734, ir kad jam nebuvo žinoma apie išmokėtas sumas trečiajam asmeniui, teismas vertina kritiškai. Kadangi baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-722/2015 esanti medžiaga patvirtina, kad atsakovui apie minėtą sprendimą buvo žinoma, šis sprendimas pateiktas baudžiamojoje byloje. Teismas, atsakovo gynėjos prašymu, 2016 m. liepos 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-68-722/2016 išaiškino, kad 140,07 Eur ir 1 900 Eur sumos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sumokėtos nukentėjusiajai O. F. avansu, įskaitytinos į žalos sumą, priteistą 2015 m. birželio 12 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. balandžio 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu. Likusi O. F. mokėtinos žalos suma yra 1 959,93 Eur ir 839,89 Eur bylinėjimosi išlaidos. Todėl atsakovui žalos atlyginimo nukentėjusiajam asmeniui aplinkybės turėjo būti žinomos.

Šiuo atveju neteisėti atsakovo D. Ž. veiksmai, nustatyti įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu nurodyta nusikalstama veika, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės, atstovaujančios valstybę, prievole išmokėti Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme numatytą kompensaciją, todėl yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (žala bei nuostoliai, neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių, CK 6.246-6.249 straipsniai).

Teisme nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Ieškovė nukentėjusiam asmeniui išmokėjo kompensaciją dėl žalos, kurią jis patyrė dėl nusikalstamų atsakovo D. Ž. veiksmų, kurie yra įrodyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinas 2 040,07 Eur žalos atlyginimas.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

Atsakovas ir jo atstovė prašo taikyti ieškinio senatį (trijų metų ieškinio senatis) ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.

Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Remiantis CK 1.126 straipsnio 1–2 dalimis, reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs; ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikštas reikalavimas pagal Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį bei CK 6.280 straipsnio 1 dalį atlyginti žalą valstybei regreso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiam reikalavimui taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Nagrinėjamu atveju reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas – 3 metai (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškovė 2015 m. birželio 16 d. mokėjimo nurodymu išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui neturtinės žalos kompensaciją avansu. 2015 m. birželio 12 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2016 m. balandžio 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pripažinta, kad D. Ž. padarė smurtinį nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai ginčo šalis byloje reikalauja taikyti ieškinio senatį, svarbu nustatyti ieškinio senaties termino pradžią ir aplinkybes, kurios ieškinio senaties terminą nutraukia (CK 1.127, 1.130 straipsniai). Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminas nutrūksta, kai pareiškiamas ieškinys įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Atsižvelgiant į tai, ieškovei atgręžtinio reikalavimo teisė turėjo atsirasti tuo metu, kai atliko išmokėjimus smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme numatyta tvarka, tačiau atsižvelgiant į šio įstatymo specifiškumą, t. y. kad neturtinė žala yra išmokama avansu, dar net nenustačius už žalą atsakingo asmens, teismas vertina, kad ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo realios galimybės įgyvendinti atgręžtinio reikalavimo teisę, t. y. nuo to momento, kai nustatomas už žalą atsakingas asmuo. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-420-924/2019). Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – 2016 m. balandžio 20 d., t. y. nuo Kauno apygardos teismo nuosprendžio priėmimo. Ieškinys teisme gautas 2019 m. kovo 8 d., t. y. nepraėjus 3 metams nuo Jonavos rajono apylinkės teismo įsiteisėjimo datos. Atmestini atsakovo ir jo atstovės argumentai, kad ieškinio senatis turėtų būti pradėta skaičiuoti nuo to momento, kada Lietuvos Respublika priėmė sprendimą ir išmokėjo O. F. kompensaciją, kadangi šiuo momentu senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Todėl reikalavimas byloje taikyti senatį atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl atsakovo tinkamumo

Bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas ir dėl atsakovo tinkamumo. Paaiškėjo, kad į bylą įtrauktam trečiajam asmeniui O. F. buvo ne tik avansu ieškovės išmokėta neturtinė žala, tačiau pagal 2016 m. gegužės 24 d. išduotą vykdomąjį raštą dar kartą išieškota priverstinai iš atsakovo, ką patvirtina antstolio Dariaus Jonaičio 2017 m. sausio 27 d. pažyma. Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo, kad O. F. žalos dalis (2 040,07 Eur) buvo atlyginta du kartus. Atsakovo atstovė nurodė, kad šiuo atveju ieškovė turėtų reikšti reikalavimą būtent O. F. ir iš jos prašyti priteisti 2 040,07 Eur žalos dalį.

Bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia ieškinio dalykas ir pagrindas. Šioje byloje reikalavimas atsakovui reiškiamas kaip už žalą valstybei, atstovaujamai ieškovės, atsakingam asmeniui, padariusiam smurtinį nusikaltimą, todėl atsakovas laikytinas tinkama šalimi šiame procese.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl, ieškinį patenkinus, iš atsakovo D. Ž. valstybei priteistinas žyminis mokestis, kuris sudaro 23 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šioje byloje trečiasis asmuo, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje O. F. pateikė įrodymus apie tai, kad turėjo išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Patenkinus ieškovės ieškinį visiškai iš atsakovo trečiajam asmeniui priteistina 400 Eur jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje susidarė 10,02 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimų. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 ir 8 dalimis,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. kovo 12 d. preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, buveinė: Vilnius, Gedimino pr. 30, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT57 4010 0510 0467 0211, Luminor Bank AS, buvo priteistas 2 040,07 Eur (dviejų tūkstančių keturiasdešimties eurų 07 ct) žalos atlyginimas, palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui O. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 33,02 Eur (trisdešimt trijų eurų 02 centų) bylinėjimosi išlaidas (mokėti – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.