Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-77-516/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-02-08
Bylos Nr.: e2A-77-516/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01500-2019-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Rasa Gudžiūnienė, Antanas Rudzinskas
Ieškovas: M. Č.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Tukinis“, T. J. M., M. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: notaras R

Civilinė byla Nr. e2A-77-516/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01500-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.5; 2.6.11.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-643-275/2021 pagal ieškovės M. Č. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Tukinis“, T. J. M., M. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, trečiasis asmuo notaras R. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. Č. kreipėsi į teismą prašydama perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal 2019 m. liepos 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 4858), sudarytą tarp T. J. M., M. S. (pardavėjų) ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tukinis“ (pirkėjos), įpareigojant ieškovę M. Č. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti atsakovei UAB „Tukinis“ jos už žemės sklypą sumokėtus 170 000 Eur, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė nuosavybės teise valdo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra įregistravusi ūkininko ūkį, jai išduotas ūkininko pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius (toliau tekste – NŽT) pateikė ieškovei pranešimą Nr. 48SD-5042-(14.48.104), kuriame nurodyta, kad fiziniai asmenys pateikė NŽT pranešimą apie ketinimą už 130 000 Eur parduoti 5,6528 ha žemės ūkio paskirties sklypą, kurio adresas – (duomenys neskelbtini). (toliau – žemės sklypas). Atsižvelgiant į tai, kad parduodamas žemės sklypas ribojasi su ieškovei priklausančiu žemės sklypu bei į tai, kad ieškovė yra įregistravusi ūkininko ūkį, ieškovė informuota apie galimybę pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės sklypą. 2019 m. gegužės 23 d. ieškovė pateikė NŽT sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą už 130 000 Eur sumą. 2019 m. birželio 5 d. NŽT pateikė pranešimą Nr. 48SD-7586-(14.48.104.), kuriame nurodė pasikeitusias žemės sklypo pardavimo sąlygas: kaina – 170 000 Eur; pardavimo sąlygos – pirkėjas įsipareigoja įvykdyti pirkimą per dvi savaites nuo pažymos išdavimo ir sumokėti visą sumą iš karto iki sutartos datos be galimybės mokėti dalimis.

3. Pažymėjo, kad 2019 m. birželio 19 d. NŽT, vadovaudamasi ieškovės 2019 m. birželio 17 d. pateiktu prašymu, išdavė sutikimą Nr. 48STŽ-1020-(14.48.142.) dėl žemės sklypo įsigijimo, kuris patvirtino ieškovės pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą. Ieškovei išduotame minėtame sutikime nebuvo nurodytas parduodamo žemės sklypo savininkas ar jo kontaktiniai duomenys, t. y. ieškovei nebuvo sudaryta galimybė susisiekti su žemės sklypo savininku. Siekiant sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį, ieškovės įgaliotas asmuo S. Č. nuvyko apžiūrėti žemės sklypo ir jame rado stendą, kuriame nurodyta, kad žemės sklypas parduodamas, taip pat kontaktinis telefono numeris, kuriuo paskambinus asmuo, prisistatęs Lina, buvo informuotas apie ieškovės valią pirmumo teise įsigyti žemės sklypą. Linai, kaip kontaktiniam asmeniui, taip pat buvo siunčiamos SMS žinutės su prašymu susisiekti, tačiau atsakymas nebuvo gautas.

4. Nurodė, kad 2019 m. liepos 24 d. iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras gavo nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurio sužinojo, kad 2019 m. liepos 18 d. buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis ir sklypas perleistas atsakovės UAB „Tukinis“ nuosavybėn. Pažymėjo, kad minėta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis pažeidžia ieškovės pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, o atsakovių T. J. M. ir M. S. veiksmai, vengiant sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį su ieškove, yra neteisėti ir pažeidžia ieškovės teisėtus interesus, todėl jai turi būti perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos pagal 2019 m. liepos 18 d. sandorį.

5. Pažymėjo ir tai, kad atsakovių nustatytos žemės sklypo pirkimo sąlygos yra nesąžiningos, nes nustatė pirkėjo pareigą įvykdyti pirkimą per dvi savaites nuo pažymos išdavimo, tačiau nei Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas (toliau – ir ŽŪPŽĮĮ), nei kiti teisės aktai nenumato dokumento, vadinamo pažyma, išdavimo asmeniui, siekiančiam įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, todėl nėra aišku, nuo kurio momento turėtų būti skaičiuojamas dviejų savaičių terminas įvykdyti pirkimą (t. y. buvo sukurta neapibrėžtumo būsena); ieškovė neturėjo žemės sklypo pardavėjų kontaktinių duomenų, todėl reikalavimas sumokėti visą sumą iš karto iki nurodytos neapibrėžtos datos buvo neįgyvendinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas nustatė, kad 2019 m. birželio 17 d. ieškovė pateikė NŽT prašymą išduoti sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, tačiau nepateikė nustatyta forma užpildyto sutikimo pirkti žemės sklypą, kuriame būtų išreikštas sutikimas žemės sklypą įsigyti naujomis sąlygomis. Atsakovė NŽT apie parduodamą ginčo žemės sklypą ir naujas (pasikeitusias) pardavimo sąlygas 2019 m. birželio 5 d. raštu pranešė M. Č. ir jos įgaliotam asmeniui S. Č., kuris gavėjams įteiktas asmeniškai 2019 m. birželio 8 d., todėl pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalį M. Č. savo sutikimą pirkti ginčo žemės sklypą naujai nustatytomis sąlygomis turėjo pateikti NŽT ne vėliau kaip 2019 m. liepos 1 d. Ieškovės M. Č. sutikimas pirkti ginčo žemės sklypą pagal 2019 m. gegužės 31 d. pardavėjų T. J. M. ir M. S. pranešimu nustatytas pardavimo sąlygas (t. y. pagal pakeistas pardavimo sąlygas), buvo gautas NŽT Vilniaus rajono skyriuje tik, po to kai pardavėjoms jau buvo išduotas leidimas laisvai parduoti žemės sklypą (2019 m. liepos 8 d.).

8. Teismo vertinimu, nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad 2019 m. birželio 17 d. ieškovės pateiktas prašymas NŽT išduoti sutikimą ieškovei pirkti žemės sklypą, turėtų būti vertinamas kaip sutikimas pirkti sklypą pagal naujai pateiktas atsakovių pardavimo sąlygas, nes šio prašymo tikslas bei paskirtis yra kita nei sutikimo pirkti žemės sklypą. Teismas pažymėjo ir tai, kad pavėluotai (2019 m. liepos 11 d.) pateiktas tinkamai užpildytas ieškovės sutikimas suponuoja išvadą, jog ieškovė 2019 m. birželio 17 d. pateikdama prašymą NŽT išduoti jai leidimą pirkti žemės sklypą, dar nebuvo apsisprendusi pirkti sklypą naujai pateiktomis sąlygomis. Paties ieškinio pateikimas tuo pagrindu, kad atsakovių nurodyta sąlyga sumokėti visą sklypo kainą dviejų savaičių laikotarpiu buvo nesąžininga, leido teismui prieiti prie išvados, jog ši sąlyga netenkino ieškovės, todėl 2019 m. birželio 17 d. prašyme ir nenurodė, kad sutinka pirkti žemės sklypą naujomis sąlygomis.

9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė jau buvo teikusi nustatytos formos sutikimą įsigyti žemės sklypą (pagal pradines jo pardavimo sąlygas), sprendė, kad jai buvo žinomi reikalavimai, kurie turi būti nurodyti sutikime, todėl nepripažino pagrįstais ieškovės argumentų, kad gavusi jos 2019 m. birželio 17 d. prašymą, NŽT turėjo jai išaiškinti, kad reikalingas dar ir nustatytos formos sutikimas pirkti žemės sklypą.

10. Kadangi ieškovė po 2019 m. birželio 17 d. prašymo NŽT išduoti sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės pateikė ir tinkamai užpildytą formą apie sutikimą pirkti sklypą, šie veiksmai leido teismui vertinti, kad ieškovė apsisprendė įsigyti sklypą pagal pakeistas pardavėjų sąlygas jau po nustatyto termino, todėl NŽT padarė tinkamą išvadą, jog ieškovė nėra pateikusi sutikimo pirkti sklypą pagal naujas pardavimo sąlygas.

11. Teismo nuomone, tinkamą ŽŪPŽĮĮ vykdymo tvarką turi užtikrinti NŽT, todėl net ir pardavėjui vengiant parduoti sklypą pirmumo teisę turinčiam asmeniui, šio įstatymo normos užtikrina pirmumo teisę turinčio asmens interesų apsaugą. Tik NŽT veiksmus pripažinus neteisėtais, galima būtų spręsti, kad pažyma parduoti žemės sklypą atsakovei UAB „Tukinis“ NŽT buvo išduota nepagrįstai. Padarius išvadą, kad NŽT atliktas veiksmas – pažymos išdavimas – buvo teisėtas, tenkinti ieškovės reikalavimo nebuvo pagrindo. Atitinkamai, ieškovės argumentus, esą atsakovės T. J. M. ir M. S. vengė sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį su ieškove, teismas vertino kaip nesudarančius pagrindo tenkinti ieškinį, nes esant nustatytai imperatyviai žemės ūkio paskirties žemės pardavimo tvarkai, tik šios tvarkos pažeidimas galėtų būti pagrindas perkelti ieškovei pirkėjos teises.

Šalies argumentai

12. Ieškovės nurodytas argumentas, kad atsakovių reikalavimas sumokėti pirkimo kainą per dvi savaites neatitiko protingumo kriterijaus, pasak teismo, taip pat negalėjo būti pagrindas perkelti ieškovei pirkėjo teises, nes teisė nustatyti turto pardavimo sąlygas priklauso pardavėjui, net jei jos konkrečiam pirkėjui nepriimtinos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino į bylą pateikto NŽT 2019 m. birželio 4 d. pranešimo Nr. 48SD-7475-(14.48.104.), kuris yra Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį atitinkantis dokumentas ir kuriuo konstatuota, kad ieškovė gali įsigyti žemės sklypą kaip pirmumo teisę turintis asmuo. Minėtas individualus administracinis aktas nebuvo panaikintas ar pripažintas negaliojančiu teismine tvarka.

13.2. Pakitusios žemės sklypo pardavimo sąlygos ieškovę tenkino, todėl ieškovė 2019 m. birželio 17 d. pateikė NŽT prašymą išduoti sutikimą įsigyti žemės sklypą. Tokiu būdu ieškovė neabejotinai suvokė, kad už žemės sklypą turės sumokėti 170 000 Eur ir su žemės sklypo savininkėmis atsiskaityti per 2 savaites. 2019 m. birželio 19 d. NŽT, vadovaudamasi ieškovės 2019 m. birželio 17 d. pateiktu prašymu, išdavė ieškovei sutikimą Nr. 48STŽ-1020-(14.48.142.) dėl žemės sklypo įsigijimo, todėl nepagrįsta pripažintina pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2019 m. birželio 17 d. ieškovės pateiktas sutikimas pirkti sklypą nebuvo pakankamai informatyvus ir NŽT neturėjo jo vertinti kaip sutikimo pirkti sklypą pagal atsakovių naujai pateiktas pardavimo sąlygas.

13.3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės veiksmus, nepaneigė liudytojo S. Č. nurodytų aplinkybių, kad jam, kaip ieškovės įgaliotam asmeniui, atliekant visus veiksmus NŽT padalinyje, NŽT darbuotojams nekilo abejonių dėl ieškovės siekio įsigyti žemės sklypą ir kad, gavus 2019 m. birželio 19 d. NŽT sutikimą Nr. 48STŽ-1020-(14.48.142), NŽT darbuotojai nenurodė, jog trūksta papildomų formalių dokumentų, susijusių su pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą realizavimu.

13.4. NŽT ieškovei niekada nepateikė motyvuoto atsakymo apie atsisakymą įrašyti ieškovę į pažymą dėl žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam asmeniui ir ši aplinkybė paneigia teismo išvadą, esą NŽT nebuvo pakankamai informuota apie ieškovės valią pirkti žemės sklypą pirmumo teisę.

Žemesnės instancijos teismas

13.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės 2019 m. liepos 11 d. NŽT pateikto dokumento aplinkybes ir nevertino žemės sklypo pardavėjų veiksmų (jų nesąžiningumo) keičiant žemės sklypo pardavimo sąlygas. Bylą išnagrinėjęs teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė sutikimą pirkti žemės sklypą pateikė tik 2019 m. liepos 11 d., t. y. praleidusi teisės aktų nustatytą 15 dienų terminą. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, nevertino į bylą pateiktų įrodymų ir liudytojo S. Č. paaiškinimų. Ieškovė teigė, kad NŽT 2019 m. birželio 19 d. išdavus sutikimą Nr. 48STŽ-1020-(14.48.142.) dėl žemės sklypo įsigijimo, jame nebuvo nurodyti žemės sklypo pardavėjų duomenys, todėl ieškovės įgaliotas asmuo prašė duoti kontaktinį pardavėjų telefono numerį, tačiau minėtas prašymas nebuvo tenkintas motyvuojant asmens duomenų apsauga. Ieškovei neturint žemės sklypo pardavėjų kontaktinių duomenų, negalėjo būti įgyvendintos žemės sklypo pirkimo procedūros numatytomis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė iki 2019 m. liepos 11 d. nebuvo apsisprendusi pirkti žemės sklypo, tačiau visiškai nepasisakė dėl ieškovės komunikacijos su žemės sklypo pardavėjų įgaliotu asmeniu A. J. ir papildomų veiksmų siekiant stabdyti 2019 m. liepos 18 d. pirkimo–pardavimo sandorį (2019 m. liepos 12 d. ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu neregistruoti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio, o į Vilniaus miesto ir rajono notarus su prašymu netvirtinti ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio).

13.6. 2019 m. liepos 11 d. ieškovės kreipimasis į NŽT buvo užpildytas NŽT padalinyje, informuojant atitinkamus darbuotojus. NŽT buvo žinoma, kad sutikimui įsigyti žemės sklypą terminas yra suėjęs, tačiau ieškovės atstovas S. Č. apie tai nebuvo informuotas ir minėtas dokumentas iš jo buvo priimtas.

13.7. Apeliantė atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį, kad pagal NŽT direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-5 patvirtinto Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 15 punktą, tais atvejais kai sklypo savininkas siekia žemės sklypą parduoti didesne kaina, pakartotinis pranešimas NŽT nėra teikiamas. Atitinkamai, žemės sklypo savininkėms siekiant žemės sklypą parduoti brangiau, tai galėjo būti padaryta be atskiro NŽT informavimo. Tačiau atsakovės T. M. S. ir J. M. siekė sutrukdyti ieškovei įsigyti žemės sklypą ir iš naujo inicijavo visas formalias procedūras.

13.8. Bylą išnagrinėjęs teismas nepagrįstai sprendė, kad žemės sklypo pardavėjų nurodytų pardavimo sąlygų vertinimas sąžiningumo aspektu nėra teisiškai reikšmingas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į 2019 m. gegužės 31 d. pakeistas žemės sklypo pardavimo sąlygas, kurių nesąžininga formuluotė nurodyta turint tikslą sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį su iš anksto pasirinkta pirkėja – atsakove UAB „Tukinis“.

13.9. Nepagrįstais pripažintini pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, esą nėra teisinio pagrindo ieškovei perkelti pirkėjo teises ir pareigas. Pripažinus, kad ieškovė tinkamai išreiškė valią įsigyti žemės sklypą pirmumo teise ir ieškinį pareiškė per trijų mėnesių terminą, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, dėl kurio pirkėjo teisės ir pareigos pagal 2019 m. liepos 18 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ieškovei negalėtų būti perkeltos.

13.10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo ieškovės įrodinėjimo teisę, nes tris kartus netenkino ieškovės prašymo pripažinti atsakovių T. J. M. ir M. S. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Visi prašymai buvo atmesti nepagrįstai, nes atsakovių atstovai teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti jokių faktinių aplinkybių, susijusių su kainos nustatymu, žemės sklypo pardavimo sąlygų keitimu ir kt. Nenustačius minėtų aplinkybių, civilinėje byloje liko nepašalintos abejonės dėl žemės sklypo pardavėjų išankstinio susitarimo su atsakove UAB „Tukinis“ dėl žemės sklypo pardavimo.

Šalies argumentai

13.11. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė ieškovės teisę būti išklausytai. 2021 m. vasario 5 d. vykusio teismo posėdžio metu teismas nepagarsino ir nesprendė ieškovės 2021 m. vasario 5 d. pateikto prašymo dėl procesinių klausimų išsprendimo bei teismo posėdžio atidėjimo. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnį, kai nesivadovavo 2021 m. vasario 4 d. priimta nutartimi, kurioje nurodė, kad procesinis klausimas dėl ieškovės dalyvavimo pripažinimo būtinu bus sprendžiamas 2021 m. vasario 5 d. vyksiančiame teismo posėdyje ir tokio procesinio klausimo apskritai nesprendė.

Atsiliepimas

14. Atsakovės T. J. M. ir M. S. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, skirti apeliantei 5 000 Eur baudą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius esminius atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus:

14.1. Teisės aktai nustato formalizuotą procedūrą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės sklypą, todėl jokie kiti neformalizuoti būdai (skambinimas pardavėjoms ar pardavėjų giminaičiams, SMS žinučių rašymas) sudaryti sandorį yra netinkami, o sudarytas tokiu būdu sandoris būtų niekinis, nes prieštarautų imperatyvioms teisės normoms.

14.2. NŽT 2019 m. birželio 5 d. pranešus ieškovei apie parduodamą žemės sklypą ir apie galimybę pirmumo teise įsigyti žemės sklypą, ieškovė laiku nepateikė numatytos formos sprendimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą bei teisės aktų reikalaujamų priedų (t. y. ūkininko ūkio pažymėjimo patvirtintos kopijos).

14.3. 2019 m. birželio 4 d. NŽT priimta pažyma dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui buvo priimta vadovaujantis gautu apeliantės sprendimu, kuriuo ji sutiko įsigyti žemės sklypą už 130 000 Eur. Tačiau ši pažyma negali būti taikoma antruoju atveju negavus apeliantės sprendimo, kadangi žemes sklypo kaina keitėsi, atsakovės turėjo teisę parduoti joms nuosavybės teise priklausantį turtą už jų nustatytą kainą, o ne tą kainą, kokia pageidauja apeliantė. Kadangi kaina pakilo iki 170 000 Eur bei atsirado papildomos pardavimo sąlygos, atsakovės privalėjo kreiptis į NŽT su nauju pareiškimu.

Šalies argumentai

14.4. Apeliantė klaidina teismą, nes aprašo 15 punkte nurodyta, kad kai žemės savininkas pageidauja parduoti žemės sklypą už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, šio aprašo nustatyta tvarka turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas. Apeliantės kaltinimas, kad atsakovės vykdė teisės aktuose numatytą procedūrą ir pateikė teisės akto reikalaujamą pakartotinį pranešimą, yra visiškai nepagrįstas ir prieštarauja teisei. Tokie apeliantės veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

14.5. Ieškovės teiginiai, kad ieškovei 2019 m. birželio 19 d. buvo išduotas NŽT sutikimas įsigyti žemės sklypą pirmumo teise, yra neteisingi bei melagingi, nes išduotas NŽT sutikimas patvirtina, kad pirkėjas neviršijo ŽŪPŽĮĮ 3 straipsnyje nustatyto maksimalaus žemės ploto.

Atsiliepimas

14.6. Atsakovės nesutinka su apeliantės argumentu, kad pardavėjų veiksmai buvo nesąžiningi. Atsakovių teisė nustatyti pardavimo sąlygas, kurios neprieštarauja teisės aktams, turi būti saugojama ir ginama vadovaujantis sutarties laisvės principu.

14.7. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus reikšmingus įrodymus CPK 176` straipsnyje nustatyta tvarka, vadovaudamasis ekonomiškumo, betarpiškumo, teisingumo, koncentruotumo principais, siekdamas išvengti bylos vilkinimo. Apeliantės atstovas viso proceso metu teikė teismui su bylos esme nesijusius prašymus, siekdamas kuo labiau vilkinti teismo procesą.

14.8. Nors atsakovės pateikė įrodymus, kad A. J. nebuvo susijusi su žemės sklypo sandoriu, o apeliantė nepateikė jokių tam prieštaraujančių įrodymų, tačiau apeliaciniame skunde vėl teikiama apeliantės melaginga informacija, kad žemės sklypo pardavėjos buvo įgaliojusios A. J..

14.9. Nepagrįsti apeliantės atstovo prašymai (pvz. dėl ieškovės prašymo kviesti su byla nesusijusį asmenį A. J., dėl motyvų pateikimo, kodėl pardavėjos nusprendė brangiau parduoti savo turtą, dėl garbaus amžiaus atsakovių (87 m. ir 88 m.) būtino dalyvavimo teismo posėdžio metu siaučiant COVID-19 pandemijai) teisėtai bei pagristai buvo teismo atmesti.

14.10. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nevilkinti proceso, priėmė pagrįstą sprendimą neatidėti 2021 m. vasario 5 d. teismo posėdžio. Abejotina, ar apeliantės atstovo lūžęs kojos pirštas galėjo sutrukdyti jam dalyvauti nuotoliniame teismo posėdyje.

14.11. Atsakovės prašo apeliantei skirti 5 000 eurų baudą už nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, 50 procentų skiriant atsakovėms, nes apeliantė nesąžiningais ir akivaizdžiai melagingais teiginiais trikdo tiek teismo darbą, tiek atsakoves, kurios dėl senyvo amžiaus patiria didžiulį stresą, nes yra kaltinamos be pagrindo.

15. Atsakovė UAB „Tukinis“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo tokius atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus:

15.1. Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovė jokios veiklos ūkininko ūkyje nevykdo, nėra ūkininkė, neaugina gyvulių arba žemės ūkio produkcijos, negauna iš ūkininko ūkio jokių pajamų, neteikia duomenų apie ūkininko ūkį. Liudytojas S. Č. patvirtino, kad žemės sklypas yra patrauklus ne jo motinai, bet jam pačiam, nes jis šalia esančiame žemės sklype ketina vykdyti komercinę veiklą, o atsakovių žemės sklypą norėtų įsigyti sau. Taigi, liudytojas S. Č. patvirtino, kad ne ieškovė, kuri formaliai turi pirmumo teisę įsigyti atsakovių T. J. M. ir M. S. žemės sklypą, siekia įsigyti ginčo žemės sklypą, bet ieškovės formalia pirmumo teise bando pasinaudoti asmuo, tokio pirmumo neturintis. Tikrasis ginčo žemės sklypo pirkėjas šiuo atveju yra ne ieškovė, bet S. Č..

15.2. Pati ieškovė pripažino, kad NŽT 2019 m. balandžio 23 d. ir 2019 m. birželio 5 d. pranešimais informavo ją apie ketinimą parduoti ginčo žemės sklypą ir pardavimo sąlygas. Taigi ieškovei buvo žinoma apie ketinimą parduoti ginčo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kad ji turi pirmumo teisę šį sklypą įsigyti, jai taip pat buvo žinomos sklypo pardavimo sąlygos, tarp jų, kaina. Tačiau nei per NŽT nustatytą terminą, nei iki 2019 m. liepos 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ieškovė jai įstatymo suteikta pirmumo teise įsigyti ginčo žemės sklypą nepasinaudojo.

Šalies argumentai

15.3. Ieškovės atstovui S. Č., turinčiam praktikos nurodytų sandorių srityje, turėjo būti žinoma, kad norint pasinaudoti ieškovės pirmumo teise įsigyti žemės sklypą, privaloma pateikti nustatytos formos užpildytą sutikimą pirkti žemės sklypą. Tačiau ieškovės atstovas nepateikė nurodyto sutikimo, taip neįvykdydamas savo pareigos tinkamai ir laiku pateikti dokumentus įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

15.4. Nepagrįstu laikytinas ieškovės teiginys, kad jai nebuvo galimybės sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties, kadangi NŽT jai neatskleidė pardavėjų kontaktų. Vadovaujantis aprašo 4.4 punktu NŽT neturi teisės suteikti galimam pirkėjui daugiau duomenų (kontaktinių duomenų), nei to reikia siekiant įvykdyti teisės aktais pavestą prievolę (gauti informaciją, ar pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę turintis asmuo sutinka ar nesutinka įsigyti siūlomą parduoti sklypą). NŽT pranešime apie parduodamą žemės ūkio paskirties sklypą, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų ir įgyvendindama asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, pateikė tinkamos apimties informaciją ieškovei.

15.5. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad 2019 m. gegužės 31 d. pardavėjų pateiktos pardavimo sąlygos yra nesąžiningos. Žemės sklypo savininkės turėjo teisę laisva valia nustatyti joms nuosavybės teise priklausančio sklypo kainą ir atsiskaitymo tvarką. Be to, ieškovės pozicija yra dviprasmiška – ieškovė teigia, kad pageidauja pasinaudoti pirmumo teise įsigyti žemės sklypą, tačiau jos netenkina pardavimo sąlygos, todėl darytina išvada, kad ieškovė realiai pasinaudotų savo pirmumo teise ir įsigytų ginčo žemės sklypą tik tuo atveju, jeigu jai pardavimo sąlygos būtų priimtinos.

15.6. Įstatymas nenumato nesąžiningumo prezumpcijos, todėl ieškovė, pasisakydama dėl atsakovės nesąžiningumo, privalėjo įrodyti, kad atsakovė yra nesąžininga ir kaip pasireiškė atsakovės nesąžiningumas įsigyjant ginčo žemės sklypą. Ieškovė apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais.

15.7. Apeliantė nenurodė jokių duomenų apie savo finansinę padėtį ir realias galimybės įsigyti žemės sklypą už pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą ir NŽT ieškovei siųstame pranešime nurodytą kainą – 170 000 Eur.

15.8. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad teismas apribojo jos įrodinėjimo teisę. Vertindamas ieškovės prašymus pripažinti T. J. M. ir M. S. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, teismas pagrįstai tokio reikalavimo netenkino, nes nurodytų asmenų interesams tinkamai atstovavo jų įgalioti atstovai. Ieškovės išvardintos faktinės aplinkybės, kurių, jos teigimu, nepavyko įrodyti todėl, kad į teismą nebuvo iškviesti jos nurodyti asmenys, niekaip nesusijusios su ieškovės įrodinėjama teise įsigyti sklypą pasinaudojus įstatymo reglamentuota tvarka.

Atsiliepimas

16. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:

16.1. 2019 m. birželio 19 d. sutikimas nėra niekaip susijęs su pirmumo teise įsigyti ginčo žemės sklypą, šiuo sutikimu tik pažymima, kad M. Č. gali įsigyti žemės sklypą neviršijant ŽŪPŽĮĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto apribojimų, t. y. kad M. Č. turi teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, tačiau ne pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypą.

16.2. Prie NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. birželio 5 d. rašto Nr. 48SD-7586-(14.48.104.) buvo pridėta sutikimo (sprendimo) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą forma, tačiau ieškovė 2019 m. birželio 17 d. NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė ne sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, o prašymą išduoti sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės vadovaujantis ŽŪPŽĮĮ 3 straipsniu.

16.3. Jei apeliantė laikė, kad 2019 m. birželio 17 d. NŽT Vilniaus rajono skyriui pateiktas prašymas yra sutikimas (sprendimas) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, tuomet nesuprantama, kokiu tikslu buvo pateiktas 2019 m. liepos 11 d. sutikimas (sprendimas) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

Šalies argumentai

16.4. Apeliantė nurodo, kad NŽT ieškovei niekada nepateikė motyvuoto atsakymo apie atsisakymą įrašyti ieškovę į pažymą dėl ginčo žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam asmeniui. Toks atsisakymas nebuvo pateiktas, nes po NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. birželio 5 d. rašto Nr. 48SD-7586-(14.48.104.), kuriame nurodytos naujos (pasikeitusios) ginčo žemės sklypo pardavimo sąlygos, išsiuntimo nebuvo gautas ieškovės sutikimas (sprendimas) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, todėl ir nebuvo pagrindo informuoti ieškovę apie atsisakymą įrašyti ją į pažymą dėl žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Faktinės bylos aplinkybės

18. Byloje kilo ginčas dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal nekilnojamojo turto – žemės ūkio paskirties žemės sklypo, pirkimo – pardavimo sutartį.

19. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra įregistravusi ūkininko ūkį, jai išduotas ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas Nr. 0101284.

20. Ieškovei priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su kitu žemės ūkio paskirties sklypu, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kuris iki 2019 m. liepos 18 d. buvo bendrosios dalinės nuosavybės objektas, priklausęs atsakovėms T. J. M. ir M. S.. Nuo 2019 m. liepos 18 d. žemės sklypas priklauso atsakovei UAB „Tukinis“.

21. 2019 m. balandžio 23 d. NŽT pateikė ieškovei pranešimą Nr. 48SD-5042-(14.48.104)), kuriuo informavo apie žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų (atsakovių T. J. M. ir M. S.) ketinimą parduoti žemės sklypą už 130 000 Eur.

22. Ieškovė 2019 m. gegužės 22 d. pateikė NŽT prašymą išduoti sutikimą įsigyti žemės sklypą, 2019 m. gegužės 23 d. ieškovė pateikė NŽT sutikimą pirkti žemės sklypą.

23. 2019 m. birželio 4 d. NŽT pateikė ieškovei pranešimą Nr. 48SD-7475-(14.48.104.), kuriuo informavo, kad ieškovė gali įsigyti žemės sklypą.

24. 2019 m. birželio 5 d. NŽT pateikė ieškovei pranešimą Nr. 48SD-7586-(14.48.104.), kuriame nurodė, kad žemės sklypo pardavėjos informavo apie pasikeitusias žemės sklypo pardavimo sąlygas.

25. Ieškovė 2019 m. birželio 17 d. pateikė NŽT prašymą išduoti sutikimą įsigyti žemės sklypą. NŽT, vadovaudamasi ieškovės 2019 m. birželio 17 d. pateiktu prašymu, 2019 m. birželio 19 d. išdavė jai sutikimą Nr. 48STŽ-1020-(14.48.142.) dėl žemės sklypo įsigijimo.

26. NŽT 2019 m. liepos 8 d. išdavė atsakovėms T. J. M. ir M. S. pažymą Nr. 48PAŽ-1101-(14.48.33.) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“.

27. 2019 m. liepos 11 d. ieškovė kreipėsi į NŽT ir pateikė sutikimą įsigyti ginčo žemės sklypą, kuris 2019 m. liepos 29 d. raštu Nr. 48SD-10616-(14.48.104.) buvo grąžintas pareiškėjai informuojant apie praleistą terminą.

28. Ginčo žemės sklypo savininkės T. J. M. ir M. S. 2019 m. liepos 18 d. su UAB „Tukinis“ sudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4858, kurią patvirtino trečiasis asmuo notaras R. K..

Dėl bylos esmės

29. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovė, kaip gretimo parduodamam žemės sklypui savininkė, turėjo pirmumo teisę pirkti žemės sklypą ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar buvo laikytasi teisinio reguliavimo parduodant žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir ar nebuvo pažeista apeliantės teisė pirmumo tvarka įsigyti parduodamą ginčo žemės sklypą.

30. Pažymėtina, kad ŽŪPŽĮĮ nustatyta griežtai formalizuota procedūra tiek parduodant žemės ūkio paskirties žemę, tiek ją perkant. Visų pirma, ŽŪPŽĮĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatytas didžiausias įsigyjamos nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės plotas – asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jų iš valstybės įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 ha, o bendras iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Būtent siekiant užtikrinti, kad ši imperatyvi nuostata nebūtų pažeista, šio straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą sutikimą. Sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės registruose ir informacinėse sistemose patikrinus duomenis apie asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir (ar) akcijas (teises, pajus) juridiniuose asmenyse, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras įsigytos (priklausančios) žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų didžiausių įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžių. Taigi, viena iš imperatyvių sąlygų, kurią turi atitikti asmuo, pageidaujantis pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą – kad jis pats ar per susijusius asmenis nebūtų įsigijęs didesnio ploto žemės ūkio paskirties žemės ir būtų gavęs tai patvirtinantį NŽT sutikimą.

31. Tuo tarpu ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnyje reglamentuojama kita žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo procedūros dalis – nustatyti asmenys, kurie turi pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemę ir detaliai apibrėžta šios teisės įgyvendinimo tvarka. Remiantis šiame straipsnyje nustatytu reglamentavimu, žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba NŽT (3 dalis); NŽT apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu bei kitiems suinteresuotiems asmenims. Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės nuosavybėn) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti NŽT ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo. Šio straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nurodyti asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kartu su sutikimu pirkti žemės sklypą pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama jų atitiktis pirmumo teisei (4 dalis). NŽT, gavusi rašytinį sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos patikrinusi iš asmenų gautus sutikimus pasinaudoti pirmumo teise bei nustačiusi jų atitiktį šio straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatytiems reikalavimams, išduoda pažymą žemės sklypo pardavėjui, kad šis žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui (5 dalis). Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, NŽT ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas (6 dalis).

32. Apeliantė skunde teigia, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino į bylą pateikto NŽT 2019 m. birželio 4 d. pranešimo Nr. 48SD-7475-(14.48.104.), kuriuo konstatuota, jog apeliantė gali įsigyti žemės sklypą kaip pirmumo teisę turintis asmuo.

33. Pažymėtina, kad 2019 m. birželio 4 d. NŽT pažyma dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui buvo priimta vadovaujantis apeliantės sprendimu, kuriuo ji sutiko įsigyti žemės sklypą už 130 000 Eur, todėl nėra pagrindo šią pažymą vertinti kaip suteikiančią ieškovei galimybę įsigyti žemės sklypą naujomis pardavėjų pranešime nurodytomis sąlygomis – už 170 000 Eur, šią kainą sumokant per dvi savaites nuo pažymos išdavimo. 2019 m. birželio 5 d. NŽT pateikė ieškovei naują pranešimą Nr. 48SD-7586-(14.48.104.), kuriame nurodė, kad žemės sklypo pardavėjos informavo apie pasikeitusias žemės sklypo pardavimo sąlygas, todėl iki šio pranešimo ieškovei suteiktas leidimas pirmumo teise įsigyti ginčo žemės sklypą už 130 000 Eur nebebuvo aktualus. Teisės aktai nenumato, kad po pažymos, suteikiančios pirmumo teisę pirkti žemės sklypą turinčiam asmeniui jį įsigyti, išdavimo, pardavėjas nebeturėtų teisės keisti pardavimo sąlygas (pvz., padidinti parduodamo turto kainą ar nustatyti papildomas atsiskaitymo sąlygas), todėl tokios pažymos išdavimas, pardavėjoms pakeitus žemės sklypo kainą bei padavimo sąlygas (atsiskaitymo tvarką), viena vertus, negali lemti pardavėjų pareigos turtą parduoti tomis sąlygomis, kurios buvo nustatytos tokios pažymos išdavimo momentu (už 130 000 Eur kainą) , antra vertus, tokios pažymos išdavimas nelemia ir to, kad pirkėjas įgyja pirmumo teisę pirkti žemės sklypą bet kuriomis (net ir pardavėjų pakeistomis) sąlygomis. Taigi, apeliacinio skundo argumentas, kad 2019 m. birželio 4 d. NŽT pažyma yra galiojanti ir nepanaikinta, nelemia teismo sprendimo neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo, kadangi pardavėjoms pakeitus žemės sklypo pardavimo sąlygas, ši pažyma prarado aktualumą.

34. Apeliantė nurodo, kad pakitusios žemės sklypo pardavimo sąlygos ją tenkino, todėl ieškovė 2019 m. birželio 17 d. pateikė NŽT prašymą išduoti jai sutikimą įsigyti žemės sklypą. NŽT, vadovaudamasi ieškovės 2019 m. birželio 17 d. pateiktu prašymu, 2019 m. birželio 19 d. išdavė sutikimą Nr. 48STŽ-1020-(14.48.142.) dėl žemės sklypo įsigijimo. Tačiau kaip matyti iš minėto į bylą pateikto 2019 m. birželio 19 d. sutikimo, šiuo sutikimu tik pažymima, kad M. Č. gali įsigyti žemės sklypą neviršijant ŽŪPŽĮĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto apribojimų, t. y. kad M. Č. turi teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, tačiau šiuo sutikimu ieškovės pirmumo teisė įsigyti ginčo žemės sklypą nebuvo patvirtinta, kadangi po 2019 m. birželio 5 d. NŽT pranešimo ieškovė nepateikė ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje numatyto sutikimo pirkti žemės sklypą pardavėjų nurodytomis naujomis sąlygomis. Apeliantė ir pačiame 2019 m. birželio 17 d. prašyme išduoti sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės nenurodė, kad šis prašymas kartu yra ir jos sutikimas pirkti žemės sklypą pakeistomis pardavimo sąlygomis bei nenurodė jokių pagrindų, kurie suteiktų jai pirmumo teisę pasinaudoti galimybe įsigyti ginčo žemės sklypą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šio prašymo vertinti kaip sutikimo pirkti sklypą pagal atsakovių naujai pateiktas pardavimo sąlygas.

35. Be to, pažymėtina, kad apeliantė ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje numatyto sutikimo pirkti žemės sklypą nepateikė nei su 2019 m. birželio 17 d. prašymu, nei iki termino pateikti sutikimui pirkti ginčo žemės sklypą pabaigos (2019 m. liepos 1 d.), nors 2019 m. birželio 5 d. NŽT prie pranešimo Nr. 48SD-7586-(14.48.104.), kuriuo nurodytos naujos žemės sklypo pirkimo sąlygos, pridėjo būtent sutikimo (sprendimo) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą formos pavyzdį. Taigi, nors apeliantei ir buvo pateikta pavyzdinė sutikimo (sprendimo) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą forma, tačiau ieškovė 2019 m. birželio 17 d. NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė ne sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, o tik prašymą išduoti sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės vadovaujantis ŽŪPŽĮĮ 3 straipsniu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė jau buvo pateikusi reikiamą sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą 2019 m. gegužės 23 d., kai siekė įsigyti ginčo žemės sklypą pagal ankstesnes pardavimo sąlygas (iki sąlygų pasikeitimo), todėl jai neabejotinai buvo žinoma, kokius dokumentus reikia pateikti norint pasinaudoti pirmumo teise įsigyti žemės sklypą, t. y. kad privaloma pateikti ne tik sutikimą pagal ŽŪPŽĮĮ 3 straipsnį, kuriame patvirtinamas asmens atitikimas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytiems kriterijams, bet ir užpildytą nustatytos formos sutikimą (sprendimą) pirkti žemės sklypą pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnį, kuriame išreiškiama pirmumo teisę turinčio asmens valia (apsisprendimas) pirkti žemės sklypą pardavėjo nustatytomis sąlygomis.

36. Taip pat atmestini apeliantės argumentai, kad ieškovės įgaliotam asmeniui atliekant visus veiksmus NŽT padalinyje, NŽT darbuotojams nekilo abejonių dėl ieškovės siekio įsigyti žemės sklypą, o gavus 2019 m. birželio 19 d. NŽT sutikimą Nr. 48STŽ-1020-(14.48.142), NŽT darbuotojai nenurodė, jog trūksta papildomų formalių dokumentų. Kaip jau buvo minėta aukščiau, apeliantei dar 2019 m. birželio 5 d. pranešimu ieškovei buvo pateikta pavyzdinė sutikimo (sprendimo) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą forma, apeliantės atstovas jau anksčiau buvo teikęs visus reikiamus dokumentus, susijusius su žemės sklypo įsigijimu pagal pirmąjį pardavėjų pasiūlymą, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad NŽT darbuotojai turėjo pareigą papildomai informuoti ieškovės atstovą apie dokumentus, kuriuos reikia pateikti, siekiant įgyvendinti pirmumo teisę įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kai pirmumo teisės įgyvendinimo tvarka nustatyta įstatyme, buvo paaiškinta 2019 m. birželio 5 d. NŽT pranešime, o ieškovės atstovas procedūrinių veiksmų seką žinojo remiantis ankstesne patirtimi teikiant analogiškus dokumentus. Be to, priešingai nei teigia apeliantė, ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje numatytas sutikimas pirkti žemės sklypą pardavėjų nurodytomis naujomis sąlygomis negali būti vertinamas kaip formalus dokumentas; priešingai, jis yra vienas esminių siekiant įgyvendinti pirmumo teisę, nes juo yra išreiškiama asmens valia, todėl NŽT darbuotojai ne tik neprivalo, bet ir neturi teisės daryti įtakos pirmumo teisę turinčiam asmeniui, kad jis šia teise naudotųsi ar jos atsisakytų.

37. Pasak apeliantės, NŽT ieškovei niekada nepateikė motyvuoto atsakymo apie atsisakymą įrašyti ieškovę į pažymą dėl žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam asmeniui ir ši aplinkybė paneigia teismo išvadą, esą NŽT nebuvo pakankamai informuota apie ieškovės valią pirkti žemės sklypą pirmumo teise. Su šiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti. Apeliantei jos minimas atsisakymas nebuvo pateiktas, nes po NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. birželio 5 d. rašto Nr. 48SD-7586-(14.48.104.), kuriame nurodytos naujos (pasikeitusios) ginčo žemės sklypo pardavimo sąlygos, išsiuntimo nebuvo gautas ieškovės sutikimas (sprendimas) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą šiomis pakeistomis sąlygomis. Pagal aprašo 14 punktą motyvuotas atsakymas apie atsisakymą įrašyti į pažymą, kad šis žemės sklypas parduodamas ŽŪPŽĮĮ nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui, teikiamas asmenims, pateikusiems sutikimus (sprendimus) pirkti parduodamą žemės sklypą, bet nepateikusiems aprašo 8 punkte nurodytų dokumentų arba neatitinkantiems reikalavimų, nurodytų ŽŪPŽĮĮ, todėl NŽT padaliniui nebuvo pagrindo informuoti ieškovės, nepateikusios reikiamo sutikimo (sprendimo), apie atsisakymą įrašyti ją į pažymą dėl žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam asmeniui.

38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog ieškovei nustatytu laiku nepateikus sutikimo (sprendimo) pirkti atsakovių parduodamą žemės sklypą pirmumo teise, atsakovės įgijo teisę parduoti žemės sklypą pasirinktam asmeniui. Taigi, specialiame įstatyme nustatyta ieškovės pirmumo teisė pirkti žemės sklypą pasibaigė, jai per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos neįgyvendinus šios teisės, t. y. NŽT skyriui nepateikus sutikimo (sprendimo) pirkti atsakovių parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent ieškovė ir jos atstovas, žinodami žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo tvarką ir anksčiau šia tvarka jau pasinaudoję, turėjo būti ypač atidūs ir rūpestingi bei savo apsisprendimą pirkti žemės sklypą pareikšti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, o to nepadarius, tokio (ne)veikimo neigiamos pasekmės tenka jiems patiems.

39. Apeliantė akcentuoja, kad pagal aprašo 15 punktą, tais atvejais kai sklypo savininkas siekia žemės sklypą parduoti didesne kaina, pakartotinis pranešimas NŽT nėra teikiamas, todėl žemės sklypo savininkėms siekiant žemės sklypą parduoti brangiau tai galėjo būti padaryta be atskiro NŽT informavimo, tačiau atsakovės T. M. S. ir J. M. šį pakartotinį pranešimą pateikė siekdamos sutrukdyti ieškovei įsigyti žemės sklypą, dėl to ir inicijavo iš naujo visas formalias procedūras.

40. Minėta (žr. nutarties 31 punktą), kad pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 6 dalį (analogiškas reglamentavimas numatytas ir aprašo 15 punkte), kai žemės savininkas pageidauja parduoti žemės sklypą už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, šio nustatyta tvarka turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas. Kadangi atsakovės pakeitė ne tik parduodamo žemės sklypo kainą, bet ir kitas pirkimo sąlygas (nustatė mokėjimo terminą, nurodė, kad visa kaina turi būti sumokėta iš karto), nesutiktina su apeliante, kad žemės sklypo pardavėjos neturėjo inicijuoti pakartotinės procedūros dėl sprendimo parduoti žemės sklypą. Tai, kad žemės sklypo pardavėjos padidino ginčo turto pardavimo kainą ir pateikė naują sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą NŽT nereiškia, jog buvo siekiama sutrukdyti apeliantei įsigyti žemės sklypą. Apeliantė 2019 m. birželio 5 d. NŽT pranešimu buvo informuota apie pasikeitusias žemės sklypo pardavimo sąlygas, todėl jai buvo suteikta reali galimybė pasinaudoti jai priklausančia pirmumo teise įsigyti iš atsakovių žemės sklypą, tačiau, kaip jau minėta aukščiau, šia teise apeliantė pati teisės aktuose nustatyta tvarka nepasinaudojo.

41. Apeliantė nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas nevertino žemės sklypo pardavėjų veiksmų (jų nesąžiningumo) keičiant žemės sklypo pardavimo sąlygas, neatsižvelgė į tai, kad 2019 m. gegužės 31 d. žemės sklypo pardavimo sąlygos pakeistos turint tikslą sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį su iš anksto pasirinktu pirkėju – atsakove UAB „Tukinis“, todėl liko nenustatytos aplinkybės, kas lėmė sąlygų pakeitimą.

42. Jau minėta, kad atsakovės (žemės sklypo pardavėjos) ieškovei ŽŪPŽĮĮ nustatyta tvarka (t. y. pateikdamos oficialų pranešimą per NŽT) siūlė įsigyti ginčo žemės sklypą naujomis sąlygomis, todėl teiginys, kad pirkimo sąlygos pakeistos siekiant sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį su iš anksto pasirinktu pirkėju – atsakove UAB „Tukinis“ ir iš pardavimo procedūros eliminuoti ieškovę, pripažintinas nepagrįstu. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje ieškovės, kuri buvo tinkamai informuota apie pirkimo sąlygų pakeitimą, reikalavimų tenkinimas (pripažinti žemės sklypo pardavėjų veiksmus keičiant pardavimo sąlygas nesąžiningais) reikštų jos intereso įsigyti žemės sklypą suabsoliutinimą ir neproporcingą atsakovių, kaip žemės savininkių, intereso gauti maksimalią teisėtą naudą iš turto pardavimo sutarties suvaržymą, toks sprendimas neatitiktų bendrojo civilinių santykių teisingumo principo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis).

43. Apeliantė akcentuoja aplinkybes, kad NŽT 2019 m. birželio 19 d. išdavus sutikimą Nr. 48STŽ-1020-(14.48.142.) dėl žemės sklypo įsigijimo, jame nebuvo nurodyti žemės sklypo pardavėjų duomenys, todėl ieškovės įgaliotas asmuo prašė duoti kontaktinį pardavėjų telefono numerį, tačiau minėtas prašymas nebuvo tenkintas motyvuojant asmens duomenų apsauga. Ieškovei neturint žemės sklypo pardavėjų kontaktinių duomenų, esą negalėjo būti įgyvendintos žemės sklypo pirkimo procedūros numatytomis sąlygomis. Su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnyje nustatyta žemės sklypo pirkimo pirmumo teise procedūra, kurios apeliantė nesilaikė (laiku nepateikė sutikimo (sprendimo)), todėl nėra pagrindo teigti, jog žemės sklypo pirkimo procedūros nebuvo įgyvendintos dėl kontaktinių duomenų neturėjimo. Vadovaujantis ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalimi pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą turintys asmenys savo sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą turi pateikti tiesiogiai NŽT, o ne žemės sklypo savininkėms – pardavėjoms. Atitinkamai, NŽT pažymą, kad šis žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui, išduoda žemės sklypo pardavėjui (žr. nutarties 31 punktą). Taigi, tiek pardavėjams, tiek potencialiems pirkėjams tinkamai, įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinant savo teises bei pareigas žemės ūkio paskirties žemės pirkimo pardavimo procese, asmeninių kontaktų neturėjimas nėra kliūtis tiek parduoti, tiek pirkti žemės sklypą, tame tarpe ir naudojantis pirmumo teise.

44. Kaip vieną iš netinkamo įrodymų vertinimo pavyzdžių apeliantė nurodo tai, kad teismas nevertino ieškovės atstovo komunikacijos su žemės sklypo pardavėjų įgaliotu asmeniu A. J.. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė T. J. M. buvo įgaliojusi tik savo dukrą J. Z. atlikti visus su žemės sklypo pardavimu susijusius veiksmus, ką įrodo į bylą pateiktas 2017 m. vasario 22 d. įgaliojimas bei J. Z. atlikti veiksmai (prašymų, pranešimų pateikimas NŽT); atsakovė M. S. pirkimo–pardavimo sandoryje dalyvavo asmeniškai. Taigi, pirmiausia, byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantės nurodoma A. J. pardavėjų buvo oficialiai įgaliota atstovauti joms santykiuose su NŽT ar potencialiais pirkėjais. Antra, aplinkybės dėl ieškovės atstovo bendravimo su A. J. ar skambučiai skelbime nurodomu telefono numeriu nėra teisiškai reikšmingos siekiant įgyvendinti pirmumo teisę įsigyjant žemės sklypą, nes tokiam procesui teisės aktai numato atitinkamą formalizuotą procedūrą, kurios ieškovė ir privalėjo laikytis, todėl minėtų aplinkybių (komunikacija su skelbime nurodytu asmeniu) nustatymas nėra susijęs su nagrinėjamo ginčo dalyku ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės atstovo prašymo tirti šias aplinkybes.

45. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė iki 2019 m. liepos 11 d. nebuvo apsisprendusi pirkti žemės sklypo, visiškai nepasisakė dėl papildomų veiksmų siekiant stabdyti 2019 m. liepos 18 d. pirkimo–pardavimo sandorį (2019 m. liepos 12 d. ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu neregistruoti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio, o į Vilniaus miesto ir rajono notarus su prašymu netvirtinti ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio).

46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmumo teisė įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę nėra absoliuti – būdama garantija žemės ūkio paskirties žemės naudotojui ir suvaržymu tokios žemės savininkui, ji galioja ribotą laiką, kuriam pasibaigus pirmumo teisė įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą išnyksta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2014). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tinkamai neįgyvendino savo valios pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir laiku nepasinaudojo jai suteikta pirmumo teise įsigyti ginčo žemės sklypą, ieškovės vėlesni (pasibaigus terminui pateikti sutikimą (sprendimą) pirkti žemės sklypą) veiksmai (kreipimasis į atitinkamas institucijas prašant neregistruoti ir netvirtinti ginčo sandorio) nėra reikšmingi, nes ieškovė jau buvo netekusi pirmumo teisės įsigyti ginčo žemės sklypą.

47. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė logiškų paaiškinimų, kokios aplinkybės sukliudė jai per įstatyme nustatytą terminą (kuris buvo aiškiai nurodytas ir NŽT 2019 m. birželio 5 d. pranešime) pateikti savo apsisprendimą pirmumo teise pirkti žemės sklypą patvirtinantį sutikimą, kurio forma buvo pridėta prie aptariamo pranešimo ir kodėl, jeigu laikėsi pozicijos, kad dar 2019 m. birželio 17 d. buvo išreiškusi savo valią, tokį sutikimą (sprendimą) pateikė NŽT jau pasibaigus terminui – 2019 m. liepos 11 d.

48. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo ieškovės įrodinėjimo teisę, nes tris kartus netenkino ieškovės prašymo pripažinti atsakovių T. J. M. ir M. S. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Šie prašymai buvo atmesti nepagrįstai, nes atsakovių atstovai teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti jokių faktinių aplinkybių, susijusių su kainos nustatymu, žemės sklypo pardavimo sąlygų keitimu ir kt., o nenustačius minėtų aplinkybių, byloje esą liko nepašalintos abejonės dėl žemės sklypo pardavėjų išankstinio susitarimo su atsakove UAB „Tukinis“ dėl žemės sklypo pardavimo.

49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, ar ieškovė, kaip pirmumo teisę turinti pirkėja, tinkamai ir laiku atliko teisės aktuose nustatytą formalizuotą procedūrą siekdama įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Tuo tarpu aplinkybės, kodėl pardavėjos pakeitė kainą ir pardavimo sąlygas, nėra aktualios. Pardavėjos pasinaudojo savo teise gauti norimą (didesnę) kainą už joms priklausantį turtą ir tokio jų sprendimo argumentai nėra svarbūs. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės T. J. M. ir M. S. šias aplinkybes paaiškino savo atsiliepime į ieškinį, kuriame nurodė, jog sulaukė nemažai skambučių iš potencialių klientų, todėl pasitarusios su šeimos nariais nusprendė, kad žemės sklypo kaina (vadovaujantis internete paskelbtomis žemės sklypų kainomis) yra per maža ir ją padidino. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės siekiamos įrodyti aplinkybės (žemės sklypo kainos nustatymas, pardavimo sąlygų keitimas, kitų potencialių pirkėjų buvimas) nėra reikšmingos bylai, o pardavėjos yra garbaus amžiaus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovių dalyvavimo teismo posėdyje nepripažino būtinu.

50. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovės teisę būti išklausytai. 2021 m. vasario 5 d. vykusio teismo posėdžio metu teismas nepagarsino ir nesprendė ieškovės 2021 m. vasario 5 d. pateikto prašymo dėl ieškovės dalyvavimo pripažinimo būtinu ir teismo posėdžio atidėjimo.

51. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartimi teismas nutarė tenkinti atsakovės UAB „Tukinis“ atstovės prašymą, perkelti 2021 m. sausio 25 d., 9 val. numatytą teismo posėdį ir paskirti teismo posėdį 2021 m. vasario 5 d., 10.30 val. 2021 m. vasario 2 d. gautas ieškovės M. Č. prašymas atidėti teismo posėdį ir kviesti į teismo posėdį liudytoją A. J.. Atsakovė UAB „Tukinis“ 2021 m. vasario 3 d. atsiliepime su šiuo ieškovės prašymu nesutiko, atsakovių T. J. M. ir M. S. atstovai 2021 m. vasario 3 d. atsiliepime neprieštaravo, kad teismo posėdis būtų atidėtas, prašė netenkinti ieškovės atstovo prašymo šaukti liudytoją A. J., taip pat pareiškė prašymą dėl ieškovės dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 4 d. nutartimi atmetė ieškovės M. Č. prašymą atidėti 2021 m. vasario 5 d. paskirtą teismo posėdį bei liudytoja šaukti A. J., nutarė klausimą dėl ieškovės M. Č. dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu spręsti teismo posėdžio metu t. y. 2021 m. vasario 5 d., 10.30 val. 2021 m. vasario 5 d. teismo posėdžio metu atsakovių atstovės sutiko, kad byla būtų nagrinėjama teismo posėdyje ieškovei ir jos atstovui nedalyvaujant, teismas protokoline nutartimi ieškovės prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo atmetė, atsakovių T. J. M. ir M. S. atstovės prašymo dėl ieškovės dalyvavimo pripažinimo būtinu nesprendė. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad 2021 m. vasario 5 d. teikto prašymo dėl jos dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu neišsprendimas yra proceso teisės normų pažeidimas, kadangi bylą nagrinėjantis teismas yra įpareigotas atitinkamais procesiniais sprendimais (sprendimu, nutartimi arba rezoliucija) išspręsti visus proceso metu šalių pareikštus procesinius prašymus, juos patenkindamas arba atmesdamas. Tačiau šis pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, proceso teisės normų pažeidimas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pažymėtina, kad atsakovių T. J. M. ir M. S. atstovė, kuri 2021 m. vasario 3 d. atsiliepime prašė ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu, minėto prašymo 2021 m. vasario 5 d. teismo posėdyje nebereiškė ir sutiko bylą nagrinėti iš esmės ieškovei ir jos atstovui nedalyvaujant. Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prašyme nurodytas apeliantės atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastis ir jas pripažinęs nesvarbiomis, netenkino apeliantės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, taip pat neleidžia daryti išvados, jog dėl to byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai ar kad buvo vertinti tik vienos ginčo šalies argumentai. Ieškovė, manydama, kad jos paaiškinimai gali būti reikšmingi, turėjo teisę atvykti į teismo posėdį bei jame dalyvauti ir teismui nepripažinus jos dalyvavimo būtinu, taip pat ji turėjo galimybę teikti rašytinius paaiškinimus. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti apeliantės prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, pažeidė proceso teisės normas ar nepagrįstai apribojo apeliantės procesines teises.

52. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovei buvo suteikta reali galimybė pasinaudoti jai priklausančia pirmenybės teise įsigyti žemės sklypą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės pirmumo teisė įsigyti iš atsakovių žemės sklypą nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo ieškovei perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą 2019 m. liepos 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį.

53. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl baudos skyrimo

54. Atsakovės T. J. M. ir M. S. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skirti apeliantei 5 000 Eur baudą už nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, 50 procentų skiriant atsakovėms, nes apeliantė nesąžiningais ir akivaizdžiai melagingais teiginiais trikdo tiek teismo darbą, tiek atsakoves, kurios dėl senyvo amžiaus patiria didžiulį stresą, nes yra kaltinamos be pagrindo.

55. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

56. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

57. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir nagrinėjamos bylos medžiagą, inter alia (be kita ko) dalyvaujančių byloje asmenų procesinius dokumentus, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovės neteisingas suvokimas apie neva esantį jos teisių pažeidimą ir šiuo pagrindu inicijuotas teisminis procesas, negali būti vertinimas sąmoningu naudojimusi procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį (piktnaudžiavimu). Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovių T. J. M. ir M. S. prašymas dėl baudos ieškovei skyrimo atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

59. Atsakovės T. J. M. ir M. S. pateikė įrodymus, kad patyrė po 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), kurias prašė priteisti iš apeliantės.

60. Atsakovių T. J. M. ir M. S. prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 papunktis), todėl jos priteistinos iš ieškovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės M. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovėms T. J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300 (tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius BajorasRasa GudžiūnienėAntanas Rudzinskas