Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. V. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria išspręstas ieškovės A. M. atstovės advokatės E. M. prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo ir kreipimosi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2022 m. birželio 16 d. parengiamajame teismo ieškovės A. M. atstovė advokatė E. M. prašė spręsti klausimą dėl civilinės bylos sustabdymo ir kreipimosi į prokurorą dėl neveiksnumo (riboto veiksnumo) bylos atsakovui inicijavimo. Atsakovas K. V. nurodė, jog jis sutinka, kad jam būtų paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byla sustabdyta CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl naujų įrodymų prie bylos pridėjimo

10. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teikia 2022 m. liepos 7 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštą „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 156 straipsnio išaiškinimo“, kurį prašo pridėti prie bylos.

11. Apelianto pateiktas naujas įrodymas nėra susijęs su nagrinėjamu klausimu dėl bylos sustabdymo ir negali turėti įtakos jį sprendžiant. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas naujai pateikto įrodymo nepriima (CPK 314 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

12. Apeliantas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę, kuri taikytina ir atskiriems skundams (CPK 338 straipsnis), apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

13. Apeliantas atskiruoju skundu skundžia 2022 m. liepos 21 d. nutartį, kuria nutarta sustabdyti civilinę bylą iki prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pranešimo apie priimtą sprendimą dėl atsakovo neveiksnumo (riboto veiksnumo) procedūrų.

14. CPK 165 straipsnyje nustatyta, kad dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą, gali būti duodamas atskirasis skundas.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę – aštuoniolika metų, nepilnamečiams, įstatymų nustatyta tvarka sudariusiems santuoką, taip pat nepilnamečiams, kurie įstatymų nustatyta tvarka teismo pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais). Remiantis šio straipsnio 2 ir 4 dalimis, fizinių asmenų, pripažintų neveiksniais tam tikroje srityje, ir asmenų, kurių civilinis veiksnumas tam tikroje srityje apribotas, teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų atstovai – globėjai arba rūpintojai. CPK 137 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo. Jei asmuo netenka veiksnumo tam tikroje srityje po civilinės bylos iškėlimo, CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 166 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu byla sustabdoma iki bus paskirtas neveiksnaus tam tikroje srityje asmens atstovas pagal įstatymą. Remiantis CPK 39 straipsniu, šaliai, kuri neturi civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal įstatymą, priešingos šalies, kuri siekia atlikti procesinius veiksmus, prašymu teismas gali paskirti kuratorių, kuris konkrečioje byloje veikia kaip atstovas pagal įstatymą. CPK įtvirtinta, kad civiliniame procese vadovaujamasi rungimosi principu, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis), ir dispozityvumo principu, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Tai, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas CPK nuostatas, reglamentuojančias civilinį procesinį veiksnumą, kuris siejamas išimtinai su teisiniu asmens veiksnumu, reiškia, kad gali susidaryti tokia situacija, kai asmuo, būdamas teisiškai visiškai veiksnus, tačiau dėl psichinės negalios faktiškai negalintis suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, savarankiškai priima sprendimus dėl civilinės bylos inicijavimo, vedimo ir baigimo. Tokia situacija, teismo vertinimu, netoleruotina tiek paties asmens, tiek ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir interesų apsaugos požiūriu. Formuluojama tokia teisės aiškinimo taisyklė: civilinėje byloje esant pakankamai objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad byloje dalyvaujantis asmuo galimai negali suprasti arba iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, teismas turi motyvuota rašytine nutartimi (CPK 290 straipsnio 1 dalis) sustabdyti bylos nagrinėjimą (CPK 164 straipsnio 4 punktas) ir kreiptis į globos (rūpybos) instituciją arba prokurorą, prašydamas per teismo nustatytą protingą terminą įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti minėto asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje (CK 2.10 straipsnis) arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje (CK 2.11 straipsnis) procedūrą. Tuo atveju, jei nurodytos institucijos tokią procedūrą inicijuoja CPK nustatyta tvarka pateikdamos pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba dėl civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje, civilinė byla sustabdoma iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas toje byloje (CPK 163 straipsnio 3 punktas). Minėtoms institucijoms per teismo nustatytą terminą atitinkamos procedūros neinicijavus, civilinės bylos nagrinėjimas atnaujinamas. Tokiu būdu ne tik įgyvendinama bendroji valstybės funkcija globoti psichinę negalią turinčius žmonės, bet ir užtikrinamos kitos ne mažiau svarbios vertybės: byloje dalyvaujančių asmenų teisių apsauga, teisinių santykių apibrėžtumas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-969/2016).

16. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad iškėlus civilinę bylą gauti gydymo įstaigų atsakymai, kad atsakovo veiksmai bylos proceso metu sudaro sukėlė pagrįstas abejones, ar teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovas galės savarankiškai tinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tik įsitikinus atsakovo civiliniu procesiniu veiksnumu byloje bus pašalintos visos abejonės ir prieštaravimai, ir nagrinėjamą bylą sustabdė CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu.

17. Kiti apelianto nurodyti atskirojo skundo argumentai iš esmės neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.