Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Janina Zaržeckienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr.2-3493-399/2014 pagal pareiškėjų V. K. atstovaujamos A. K., R. L., R. G., A. A. ir Z. G., pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai prašo patvirtinti pateiktą taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Pareiškėjai teismui pateiktame pareiškime nurodo, jog 3.0900 ha žemės sklypas, esantis Juodelių k., Kalvarijos sav., nuosavybės teise priklauso penkiems bendraturčiams (pareiškėjams), kurie nesutaria dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra. Taip pat nurodoma, jog šalys, siekdamos išvengti teisinio dviprasmiškumo ir norėdamos užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, taikos sutartimi susitarė, kad 3.0900 ha žemės sklypas, esantis Juodelių k., Kalvarijos sav., nuosavybės teise priklauso vienam iš bendraturčių- V. K., o likę bendraturčiai gauna pinigines kompensacijas.

Pagal LR CPK 582 str. teismas, spręsdamas klausimą susijusį su vaiko teisėmis, turi teisę reikalauti, kad pareiškėjai, be kitų duomenų, pateiktų duomenis iš vaiko teisių apsaugos tarnybos apie tėvus. Kaip matyti iš pareiškėjų teismui pateiktų duomenų, gyvenamosios vietos vaikų teisių skyriaus pažymą nėra pateikta, todėl teismui nėra aiški šios institucijos pozicija dėl pareiškėjų pareiškimo, kuri yra būtina, siekiant tinkamai išspręsti pareiškėjų teismui pateiktą pareiškimą.

Taip pat pareiškime suinteresuotu asmeniu neįtraukta nepilnametės V. K., gim. 2011-08-25, motina N. D. ir nepateikta jos raštu išdėstyta nuomonė dėl pareiškėjų pateikto pareiškimo.

CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas tvirtina, jei nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo sutampa abiejų jos šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (žr., pvz., CK 1.80, 1.81, 1.84, 1.86, 6.228, 6.984, 6.986 straipsnius, CPK 42 straipsnio 2 dalį, 293 straipsnio 5 punktą, 296 straipsnio 1 dalies 2–4 punktus). Kasacinis teismas formuodamas teismui praktiką šiuo klausimu yra pažymėjęs, jog tokiu atveju reikia atsižvelgti į CK 6.983 straipsnio nuostatas dėl taikos sutarties sampratos bei į teismo vykdomą apsauginę funkciją. Iš šios teisės normos turinio išplaukia, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai) (LAT Civilinė byla Nr. 3K-3-486/2013). Taigi, kaip matyti pareiškėjai kreipiasi į teismą iš esmės siekdami, kad teismas patvirtintų 3.0900 ha žemės sklypo, esančio Juodelių k., Kalvarijos sav., pirkimo-pardavimo sandorį. Teismui nepateikti duomenys, įrodantys, kad tarp pareiškėjų yra realus ginčas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra. Remiantis anksčiau išdėstyta teismų praktika, teismas sprendžia, jog šiuo atveju patvirtindamas šalių pateiktą taikos sutartį, teismas pakeistų notarą, atliekantį jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų ir notarinių sandorių tvirtinimą. Todėl išdėstytų aplinkybių pagrindu, taikos sutartį tvirtinti atsisakytina.

LR CPK normos XXXIX skyriaus normos nenustato pareiškimų trūkumų šalinimo tvarkos, todėl prašymą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXXIX nustatyta tvarka (LR CPK 3 str. 6d., 137 str. 2 d. 1 p.).

Teismo atsisakymas neatima iš pareiškėjų teisės, pašalinus pareiškimo trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą (LR CPK 582 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjų V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamos A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kaip nenagrinėtiną teisme LR CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.