Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos edukologijos universiteto atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos edukologijos universiteto skundą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą ir jos pagrindu atliktos registracijos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. vasario 8 d. gautas Lietuvos edukologijos universiteto skundas, kuriame prašoma panaikinti 2012 m. sausio 11 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. NSU-81 ir jos registraciją, kurią atliko Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Inspekcijos Vilniaus skyrius) bei panaikinti 2012 m. sausio 11 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. NSU-81 pagrindu atliktą negyvenamosios patalpos teisinę registraciją – įrašą nekilnojamojo turto registre.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad 2012 m. sausio 11 d. buvo parengta ir Inspekcijos Vilniaus skyriaus įregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. NSU-81 ir šios deklaracijos pagrindu atlikta negyvenamosios patalpos teisinė registracija. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos edukologijos universitetas, siekdamas suklaidinti teismą, 2013 m. vasario 22 d. rašte paaiškino, kad apie skundžiamą aktą sužinojo 2013 m. sausio 15 d., gavęs laišką iš Inspekcijos Vilniaus skyriaus, tačiau iš Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2013 m. vasario 27 d. rašto Nr. (23.18)2D-3258 „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad minėtą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą pats Lietuvos edukologijos universitetas Inspekcijos Vilniaus skyriui pateikė 2012 m. sausio 9 d., ką patvirtina Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2013 m. kovo 1 d. persiųstas Lietuvos edukologijos universiteto 2012 m. spalio 9 d. raštas Nr. 13-R4-1546 su priedu – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu apie 2012 m. sausio 11 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. NSU-81 ir jos registraciją bei 2012 m. sausio 11 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. NSU-81 pagrindu atliktą negyvenamosios patalpos teisinę registraciją. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Lietuvos edukologijos universitetas apie skundžiamą 2012 m. sausio 11 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. NSU-81 ir jos registraciją bei 2012 m. sausio 11 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. NSU-81 pagrindu atliktą negyvenamosios patalpos teisinę registraciją jau žinojo 2012 m. spalio 9 d. Teismas nurodė, kad skundą teismui pareiškėjas pateikė 2013 m. vasario 8 d., t. y. praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, neprašo šio termino atnaujinti, todėl teismas nutarė skundą atsisakyti priimti.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu – kai praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti.

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz., administracinės bylos Nr. AS556-341/2009, AS63-404/2009), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Cituota taisyklė leidžia daryti išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 34 str.).

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tuo atveju, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Spręstina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. AS4-455/2006; 2006 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. AS2-437/2006; 2006 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr. AS7-301/2006; 2006 m. birželio 29 d. nutartis byloje Nr. AS8-249/2006; 2006 m. gegužės 4 d. nutartis byloje Nr. AS5-132/2006; 2005 m. kovo 24 d. nutartis byloje Nr. AS7-100/2005).

Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2013 m. vasario 8 d. paduotu skundu pareiškėjas prašo panaikinti 2012 m. sausio 11 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. NSU-81 ir jos registraciją, kurią atliko Inspekcijos Vilniaus skyrius bei šios deklaracijos pagrindu atliktą negyvenamosios patalpos teisinę registraciją – įrašą nekilnojamojo turto registre.

Įvertinusi tiek byloje esančių įrodymų visumą, tiek ir pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytą poziciją, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš esmės byloje nėra ginčo dėl to, kad apie 2012 m. sausio 11 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. NSU-81ir jos pagrindu atliktą registraciją pareiškėjas žinojo 2012 m. spalio 9 d. pateikdamas prašymą Inspekcijai. Šią datą pirmosios instancijos teismo pagrįstai laikė sužinojimo apie skundžiamą aktą diena ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme ir pareiškėjui nepateiktus prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo dėstomi argumentai, kad visų pirma siekė ginčą išspręsti ne teismo keliu galėtų būti vertinami tik kaip termino praleidimo priežastys, tačiau jie nesusiję su pareiškėjo sužinojimo apie skundžiamo akto data.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo atnaujinti skundo padavimo terminą ir nurodo priežastis, kodėl laiku nesikreipė į teismą. Tačiau prašymus atnaujinti terminą skundui paduoti sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas (ABTĮ 34 str.). Šiuo atveju apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti skundą, konstatavus, kad praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti. Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertins, ar pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys sudaro pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą. Taip pat akcentuotina, kad nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, neužkerta kelio pakartotinai paduoti skundą, kartu teismui pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą apskundimo terminą. Pažymėtina, kad ši pareiškėjo teisė tinkamai pareiškėjui išaiškinta ir atskiruoju skundu skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvos edukologijos universiteto atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.