- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- 2S-242-881/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37211-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- N. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos N. Š. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja N. Š. kreipėsi į teismą, prašydama, kol bus nagrinėjamas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, sustabdyti vykdomąją bylą.
2. Nurodė, kad 2018 m. spalio 22 d. kreipėsi į antstolę su prašymu sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0177/18/01564, kurioje vykdomas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimas, kuriuo pareiškėja įpareigota savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius. Antstolė 2018 m. lapkričio 5 d. pareiškėjos prašymo netenkino ir įpareigojo pareiškėją iki 2018 m. gruodžio 1 d. įvykdyti teismo sprendimą. Pareiškėja su antstolės atsakymu nesutiko, todėl pateikė skundą, kuriuo prašo antstolės atsakymą panaikinti ir vykdomąją bylą Nr. 0177/18/01564 sustabdyti. Pareiškėja paaiškino, kad, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi, kuria pareiškėjai leista iki 2018 m. vasario 1 d. įteisinti savavališkai pastatytus statinius, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. balandžio 14 d. atsakymą ir įpareigoti ją pakeisti 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo paskutinę eilutę – prašomas įsakymo pakeitimas leistų įsiterpusius valstybinės žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (kurių dalyje stovi ir pareiškėjai priklausantys statiniai) suformuoti bei prijungti (pareiškėjai juos išperkant) prie pareiškėjos sodo sklypo. Minėtame skunde pareiškėja taip pat prašė sustabdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties vykdymo procesą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 15 d. pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino, 2018 m. liepos 3 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu jį atmetė, šį sprendimą pareiškėja apskundė, todėl jis nėra įsiteisėjęs. Pareiškėjos teigimu, teismo sprendimo vykdymo sustabdymas yra svarbus, nes priešingu atveju pareiškėjai priklausantis nekilnojamasis turtas bus sunaikintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
4. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė pakankamų argumentų, pagrindžiančių, kodėl šiuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius vykdomosios bylos, palankaus pareiškėjai teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Vien pareiškėjos prielaidos, jog pareiškėjos turtui kyla nugriovimo grėsmė, nesudaro pagrindo konstatuoti tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Tuo tarpu be pakankamo pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, gali būti neproporcingai pažeisti išieškotojo turtiniai interesai, tokiu būdu pažeidžiant interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus. Teismas pažymėjo, kad, kaip nurodo pareiškėja, nei Vilniaus apygardos administracinis teismas, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netenkino pareiškėjos prašymo sustabdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą. Minėtas sprendimas, kurio pagrindu pradėti vykdymo veiksmai, yra įsiteisėjęs, todėl privalomas vykdyti.
5. Taigi teismas sprendė, jog nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymo, nebus galima įvykdyti pareiškėjai galimai palankaus būsimo procesinio teismo procesinio sprendimo arba, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas bus apsunkintas, todėl prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja N. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, patenkinant pareiškėjos reikalavimus, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Skundžiamoje nutartyje teismas pasisakė, kad vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti pripažinęs esant tai reikalinga, bei nurodė, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones pakanka įsitikinti tam tikra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šiuo atveju teismo sprendimo neįvykdymo rizika yra akivaizdi. Antstolė jau įpareigojo apeliantę savo lėšomis nugriauti statinius, todėl, nesustabdžius vykdymo veiksmų, statiniai bus nugriauti.
6.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi apeliantei leista įteisinti savavališkai pastatytus statinius. Taigi esminis tikslas yra įteisinti statinius, o nugriovus statinius, nebus galimybės jų įteisinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimas apskųstas, ir apeliantė tikisi, kad aukštesnės instancijos teismo sprendimas bus palankus apeliantei. Kai valstybės institucijos pažeidžia apeliantės teises įgyti žemės sklypus ir taip įteisinti savavališką statybą, negalima kalbėti, kad bus pažeisti valstybės interesai nesustabdžius vykdomosios bylos. Statiniai užima labai nedidelę valstybinės žemės dalį, šios valstybinės žemės panaudojimas niekam nenumatytas ir dėl savo padėties mažai tikėtina, kad valstybė galės tikslingai jį panaudoti, taigi negalima spręsti, kad bus pažeisti valstybės interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutraukiamas.
7. Atskiruoju skundu apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo metu.
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skundą dėl antstolio veiksmų teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio kodekso nustatyta tvarka.
9. Taigi, pagal CPK įtvirtintą teisinį reguliavimą, laikinosios apsaugos priemonės bylose dėl antstolių veiksmų yra taikomos konkretų įstatyme nustatytą laiko tarpą, t. y. kol nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų.
10. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apeliantės skundas dėl antstolio veiksmų išnagrinėtas (atmestas) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2YT-3486-996/2019). Nutartis yra įsiteisėjusi (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
11. Taigi teismui išnagrinėjus (atmetus) apeliantės skundą dėl antstolio veiksmų, reikalavimo, kurio įvykdymą galėtų užtikrinti laikinosios apsaugos priemonės, neliko, todėl apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalėtų būti tenkinamas.
12. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad apeliantės atskirojo skundo nagrinėjimas netenka savo prasmės, kas yra pagrindas apeliacinį procesą, pradėtą pagal apeliantės atskirąjį skundą, nutraukti, nelikus apeliacijos objekto (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 3 straipsnio 6 dalis, 338 straipsnis).
13. Remiantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktu, apeliantei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 290-291 straipsniais, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
apeliacinį procesą civilinėje byloje Nr. 2S-242-881/2019 pagal pareiškėjos N. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties nutraukti.
Grąžinti pareiškėjai N. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už atskirąjį skundą 2018 m. gruodžio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 782 per akcinę bendrovę Swedbank banką.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.