Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J.R., institucijos, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje atstovei Eglei Liudvinavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn J. R. skundą dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Skuodo rajono agentūros 2008 m. lapkričio 25 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Skuodo rajono agentūros (toliau – ir Klaipėdos RAAD Skuodo RA) vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2008 m. lapkričio 18 d. surašė J.R. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 4 dalį.

Klaipėdos RAAD Skuodo RA vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2008 m. lapkričio 25 d. nutarimu J.R. už ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą skyrė 3 000 litų baudą. Nuobauda J.R. skirta už tai, kad 2008 m. lapkričio 13 d. apie 15 val. – 16 val. 15 min. J.R. kartu su B. Z. neteisėtai vykdė medžioklę Igarių kaime, Mosėdžio seniūnijoje, Skuodo rajone, t.y. neturėdamas medžioklės lapo šaudė iš judančios transporto priemonės – keturračio motociklo „Kawasaki“, vaikėsi bei šia transporto priemone pervažiavo lapę, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 60.28, 76.3 ir 76.5 punktų reikalavimus.

Teisminio nagrinėjimo metu J.R. prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja.

Skundas tenkintinas.

2009 m. vasario 12 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi J.R. skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. 2010 m. birželio 4 d. išnagrinėjus J.R. apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas nutartimi (b.l.59-62) konstatavo, kad „2008 m. lapkričio 25 d. nutarimą priėmusi institucija, taip pat ir jo teisėtumą bei pagrįstumą tikrinęs pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius Medžioklės taisyklių reikalavimus, atliko J.R.. Nagrinėjamu gi atveju tai nebuvo padaryta. J.R. nuosekliai tvirtino, jog 2008 m. lapkričio 13 d. jam posūnis B.Z. pasiūlė pasivažinėti keturračiu motociklu. Apie tai, kad B. Z. vežasi medžioklinį šautuvą nežinojo, jį pamatė tik tuomet, kai jam vairuojant motociklą B.Z. liepė sustoti, ir iš bagažinės ištraukęs medžioklinį šautuvą iššovė į bėgančią lapę. Po to keturratį vairavo B.Z. ir vydamasis lapę ją pervažiavo. Šios J.R. nurodomos aplinkybės visiškai netikrintos, B.Z. apie bylos aplinkybes nagrinėjamoje byloje netgi neapklaustas, nors jo parodymai gali turėti esminės reikšmės priimant procesinį sprendimą. Be to, J.R. nurodė, kad jis nėra medžiotojas, tad svarstytina, ar jis, kaip neturintis teisės medžioti asmuo galėjo būti Medžioklės taisyklių 76.3 p. ir 76.5 p. reikalavimų pažeidimų subjektu“.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas ar neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis).

J.R. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatytos veikos įvykdymą. ATPK 85 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už medžiojimą medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymą sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimą uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais.

J.R. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jis skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį už Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 60.28, 76.3 ir 76.5 punktų reikalavimų pažeidimus. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 60.28 punkte įtvirtintas draudimas šaudyti iš sausumos mechaninių transporto priemonių, taip pat vaikyti, numušti medžiojamuosius gyvūnus sausumos ir vandens transporto priemonėmis (šio punkto reikalavimai netaikomi, transporto priemonėms keliuose susidūrus su medžiojamaisiais gyvūnais). Pagal 76 punktą šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai: neteisėtai medžiojama medžioklės plotuose, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete (76.3 p.); medžiojama be galiojančio medžioklės lapo (76.5 p.).

Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 dalis apibrėžia medžioklės sąvoką – medžiojamųjų gyvūnų apsauga ir racionalus naudojimas vadovaujantis šiuo Įstatymu, kitais medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais bei atsižvelgiant į ekologines medžioklės plotų sąlygas, etikos normas bei šalies medžioklės kultūros tradicijas. Cituojamo straipsnio 9 dalis apibrėžia medžiojimo sąvoką - laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant, o 18 punktas apibrėžia medžiotojo sąvoką – fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą arba užsienio šalyse išduotą analogišką dokumentą, pripažįstamą Lietuvos Respublikoje. Taigi įvertinus šias sąvokas ir kitą teisinį reglamentavimą būtina nustatyti ar J.R. gali būti laikomas asmeniu, kuris medžiojo, o taip pat ar jis gali būti teisės pažeidimo protokole bei nutarime įvardijamų Medžioklės taisyklių reikalavimų pažeidimo subjektu.

Teisminio nagrinėjimo metu apklausus liudytoju B.Z., pastarasis nurodė (b.l.82-83), kad medžioklinis šautuvas IŽ buvo perlenktas ir įdėtas į keturračio bagažinę, kadangi iki jiems išvažiuojant jis buvo išvažiavęs šaudyti į taikinius ir grįžęs iš bagažinės šautuvo neišėmė. Pasiūlęs J.R. pasivažinėti neseniai įsigytu keturračiu motociklu, apie tai, kad bagažinėje yra šautuvas jis neužsiminė nes jo tikslas ir nebuvo medžioklė. Išvažiavus iš Mosėdžio ir nuvažiavus į Igarių kaimą, Mosėdžio seniūnijoje, Skuodo rajone, važiuojant laukais pastebėjo lapę, todėl sustojo, jis nulipęs nuo motociklo iš bagažinės išsiėmė šautuvą, juo šovė, tačiau nepataikė. Nepataikęs į lapę šautuvą įsidėjo atgal į bagažinę, sėdo prie keturračio vairo ir juo vydamasis pervažiavo lapę. B.Z. teigia šovęs nulipęs nuo keturračio, kadangi dar reikėjo iš bagažinės išsiimti ginklą, jį parengti šaudymui ir užtaisyti.

Kaip jau minėta apeliacinės instancijos teismas grąžindamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui akcentavo, jog „J.R. nuosekliai tvirtino, jog 2008 m. lapkričio 13 d. jam posūnis B.Z. pasiūlė pasivažinėti keturračiu motociklu. Apie tai, kad B. Z. vežasi medžioklinį šautuvą nežinojo, jį pamatė tik tuomet, kai jam vairuojant motociklą B.Z. liepė sustoti, ir iš bagažinės ištraukęs medžioklinį šautuvą iššovė į bėgančią lapę. Po to keturratį vairavo B.Z. ir vydamasis lapę ją pervažiavo“. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoju apklaustas B.Z., kuris nurodė, kad J.R. nežinojo apie tai, kad keturračio bagažinėje yra medžioklinis šautuvas ir jį pamatė tik tada, kai jie sustojo, jis nulipo nuo keturračio ir iš bagažinės išsisėmė šautuvą. Kad pasiimti šautuvą buvo būtina nulipti nuo keturračio, nes jis buvo perlenktas ir įdėtas į bagažinę, nes kitaip netilpo. Šios aplinkybės nagrinėjant bylą nėra paneigiamos ir negali būti vertinamos kaip neatitinkančios faktinės situacijos, nes nutarimo faktinės aplinkybės yra grindžiamas tik pačių J.R. ir B.Z. paaiškinimais. Kiti asmenys, kurie apklausti liudytojais gali patvirtinti tik patį faktą, kad buvo šaudoma, sumedžiota lapė, medžioklės plotuose važinėjama keturračiu. Tačiau nėra jokių kitų objektyvių įrodymų kurie patvirtintų, kad buvo šaudoma nuo važiuojančio keturračio ir tuo pažeistas Medžioklės taisyklių 60.28 punktas. Beje B.Z. atžvilgiu priimtame nutarime nurodoma, kad šauta sustojus motociklui, o ne iš judančios transporto priemonės, kaip nurodoma J.R. atžvilgiu priimtame nutarime.

Teismas nagrinėdamas administracinę bylą prijungė administracinę bylą Nr. II-136-513/2009, kurioje buvo sprendžiamas B.Z. administracinės atsakomybės pagrįstumo klausimas. Šioje byloje yra pateiktos fotografijos, kuriose fiksuota transporto priemonė – keturratis motociklas Kawasaki, kuris institucijos teigimu buvo naudojamas kaip medžioklės priemonė (cituojamos administracinės bylos 34-37 lapai). Kaip matyti iš pateiktų fotografijų, šis keturratis motociklas yra su bagažine ir joje telpa išardytas ar perlenktas medžioklinis šautuvas. Liudytojo B.Z. teigimu būtent šioje dėtuvėje medžioklinis šautuvas buvo įdėtas išardytas, todėl J.R. negalėjo matyti, kad jis turi šautuvą (b.l.83). Byloje nėra jokių faktinių duomenų, kuriais būtų galima paneigti nurodomas aplinkybes dėl šaunamojo ginklo gabenimo, todėl teismas negali pripažinti nepagrįsta aplinkybe tai, kad medžioklinis šautuvas buvo gabenamas bagažinėje ir J.R. nežinojo apie tai.

Vertinant 2008 m. lapkričio 25 d. nutarime inkriminuojamo pažeidimo sudėtį būtina pažymėti, kad jame nurodoma jog 2008 m. lapkričio 13 d. apie 15 val. – 16 val. 15 min. J.R. kartu su B. Z.e neteisėtai vykdė medžioklę Igarių kaime, Mosėdžio seniūnijoje, Skuodo rajone, t.y. neturėdamas medžioklės lapo šaudė iš judančios transporto priemonės – keturračio motociklo „Kawasaki“, vaikėsi bei šia transporto priemone pervažiavo lapę, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 60.28, 76.3 ir 76.5 punktų reikalavimus. 2009 m. vasario 6 d. nutarime, kuriuo administracinėn atsakomybėn patrauktas B.Z. nurodoma, kad būtent B.Z. sustojus motociklui šovė į lapę, bet nepataikęs, sėdo ant motociklo ir jį vairuodamas persekiojo lapę ir ją pervažiavo (administracinės bylos Nr. II-136-513/2009, b.l. 9). Taigi iš šių nutarimų turinio seka, kad būtent B.Z. šaudė į lapę, o vėliau vaikydamasis mechanine transporto priemone ją pervažiavo. Nutarimuose taip pat skirtingai nurodoma šaudymo momentas, viename iš nutarimų teigiama, kad šaudyta nuo važiuojančio motociklo, kitame gi, kad šaudyta sustojus. Šios aplinkybės ir skirtingas faktinių aplinkybių nurodymas taip pat patvirtina, kad institucija nagrinėdama administracinę bylą nesurinko pakankamai duomenų, kurie patvirtintų, kokius būtent veiksmus atliko J.R. ir kurie jo veiksmai gali būti vertinamai kaip dalyvavimas medžioklėje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra pasisakiusi, jog buvimas medžioklės plotuose su medžioklės įrankiais (iš dėklo išimtu ir užtaisytu šautuvu) yra pagrindas konstatuoti medžioklės faktą (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-912/2007; Nr.N10-1139/2006). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad nepriklausomai nuo to, vyksta ar nevyksta medžioklė, Taisyklių reguliavimo objektu yra ir asmenų, turinčių ar neturinčių teisę medžioti elgesys, jei jis susijęs su medžiokle (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinė byla Nr. N5 –1715/2006). Iš aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad nėra neginčytinai įrodyta, jog J.R. gali būti pripažįstamas asmeniu susijusiu su medžiokle ir laikoma, kad jo veiksmai leidžia pagrįstai manyti, jog jis medžiojo, t.y. siekė ir turėjo tikslą panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant. Kaip jau nurodyta ir konstatuota administracinėje byloje Nr. II-136-513/2009 šiuos veiksmus atliko B.Z., jis neneigė jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo ir dėl jo administracinės atsakomybės teisėtumo yra pasisakyta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo. Pats J.R. buvimo kartu su B.Z. faktas, kai pastarasis įvykdė jam inkriminuojamus Medžioklės taisyklių pažeidimus, už ką jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, negali būti vertinamas kaip teisinis pagrindas kilti administracinei atsakomybei ir J.R. Tai, kad jam sėdint ant keturračio B.Z. persekiojo lapę ir ją pervažiavo, negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti, jog J.R. pažeidė Medžioklės taisyklių 6.28, nes jis minimu momentu nevairavo mechaninės transporto priemonės.

Pažymėtina ir tai, kad pažeidimo įvykdymo metu B.Z. turėjo teisę medžioti, jam buvo suteikta teisė turėti medžioklinį šautuvą ir vykdyti medžioklę ir būtent jis turėjo laikytis Medžioklės taisyklių reikalavimų tiek dėl medžioklės lapo turėjimo, tiek dėl reikalavimo laikymosi medžioti tik medžioklės plotuose turint galiojantį leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad B.Z. yra medžiotojas, todėl jo buvimo faktas medžioklės plotuose su parengtu medžioklės įrankiu, neturint galiojančio medžioklės lapo ir medžiojimas be medžiojamųjų gyvūnų išteklių leidimo yra būtent jo įvykdytas Medžioklės taisyklių pažeidimas ir Medžioklės taisyklių 76.3 p. ir 76.5 p. reikalavimų pažeidimų subjektu yra būtent B.Z., o ne J.R.. J.R. cituojamų taisyklių punktų pažeidimo subjektu galėtų būti pripažintas jei jo veika būtų pripažinta susijusia su medžiokle ir jis pats arba keli asmenys būtų medžioklės plotuose su medžioklės įrankiais, neturint teisės medžioti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr.299⁸-01/2001). Kadangi B.Z. įvykio metu buvo medžiotojas, J.R. neturėjo teisinio pagrindo abejoti B.Z. veiksmų teisėtumu, net ir žinodamas, jog jis turi medžioklės įrankį.

ATPK 256 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Įrodymams yra keliama turinio ir formos reikalavimų vienybė, todėl faktiniai duomenys, neatitinkantys šių reikalavimų, negali būti laikomi leistinais įrodymais.

Teismų, nagrinėjančių administracinių teisės pažeidimų bylas, praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti ir tinkamai užfiksuoti duomenys. Šis procesinės teisės principas expressis verbis nėra išdėstytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse, bet jis kyla iš ATPK 256 straipsnio 1 dalies, įpareigojančios pareigūnus laikytis įstatymų nustatant, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ATPK 1 straipsnio, kuriuo administracinių teisės pažeidimų kodekso uždavinys yra saugoti piliečių teises bei laisves, nustatytą valdymo tvarką, stiprinti teisėtumą, Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad <...> visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei; konstitucinis teisinės valstybės principas reikalauja, kad jurisdikcinės ir kitos teisės taikymo institucijos siektų nustatyti objektyvią tiesą ir sprendimus priimtų tik teisės pagrindu (2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

Šiuo atveju akivaizdu, kad faktinės aplinkybės ir veikos inkriminavimas J.R. yra grindžiamas tik prielaidomis ir tikėtinų aplinkybių vertinimu ir tai akivaizdu iš nutarimo turinio, kurį palyginus su kito asmens atžvilgiu priimto nutarimo turiniu, matyti, jog institucija laisvai interpretuoja faktines aplinkybes ir jų vertinimą. Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys ir teisminio nagrinėjimo metu papildomai surinkti duomenys nėra pakankami konstatuoti, kad J.R. gali būti pripažįstamas įvykdęs veiksmus, kurie gali būti vertinami kaip veiksmai susiję su medžiokle (medžioklės įstatymo 2 straipsnio 9 dalis) ir šių veiksmų pasekoje pažeidęs Medžioklės taisyklių 60.28, 76.3 ir 76.5 punktų reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimą administracinėje byloje Nr.N12-344/2004). Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N 9 – 62 – 677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N3-955/2007).

Taigi, iš aukščiau aptartų įrodymų visumos vertinimo teismas konstatuoja, kad 2008 m. lapkričio 25 d. nutarimas yra grindžiamas įrodymais, kurie nėra pakankami teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti ir jais negali būti grindžiamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo įvykdymu. Todėl, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu 2008 m. lapkričio 25 d. nutarimas dėl J.R. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

J. R. skundą patenkinti.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Skuodo rajono agentūros 2008 m. lapkričio 25 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 104 AM, kuriuo J. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.