Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „SEB bankas“ dėl įpareigojimo grąžinti butą, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – S. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad trečiasis asmuo S. M. ir atsakovė AB „SEB bankas“ (duomenys neskelbtini) sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kredito sutartis taip pat buvo pasirašyta ir ieškovės J. M.. Kredito paskirtis – gyvenamojo namo statybai, kredito suma – 300 000,00 Lt (86 886,00 Eur), kredito laikotarpis 30 metų, kredito grąžinimo terminas – 2038 m. liepos 13 d. 2010 m. lapkričio 2 d. šalys pasirašė „Susitarimą pakeisti (duomenys neskelbtini) Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sąlygas Nr. 1“, kuriuo pakeitė mokėjimo dieną ir kredito grąžinimo datą.

Pagal kredito sutarties specialiosios dalies 7., 7.1., ir 7.2., punktus, šalys taip pat susitarė, jog siekiant užtikrinti prievolės pagal sutartį įvykdymą, yra įkeičiamas butas su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini) (turto vertė litais – 155 000,00 Lt (44 891,10 Eur)), bei žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (turto vertė litais – 90 000,00 Lt (26 065,80 Eur). Taip pat pagal kredito sutarties specialiosios dalies 9.4. punktą, šalys sulygo, kad kredito gavėjui pastačius gyvenamąjį namą ir įkeitus jį bankui, bankas atsisakys buto įkeitimo, jei kredito suma sudarys 90 procentų ar mažiau nuo pastatyto gyvenamojo namo su žemės sklypu rinkos vertės.

Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo vienašališkai nutraukta atsakovės, kadangi ieškovė kartu su sutuoktiniu netinkamai vykdė savo prisiimtus įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi konstatavo, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė minėtą kredito sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė J. M. teigia, jog atsakovė AB „SEB bankas“ pažeidė kredito sutarties 9.4. punktą, kadangi įkeitus atsakovės naudai ieškovės ir trečiojo asmens pastatytą namą, atsakovė turėjo atsisakyti buto įkeitimo, tačiau minėto įsipareigojimo nesilaikė, todėl ieškovė prašo įpareigoti atsakovę grąžinti pagal kredito sutartį įkeistą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė AB „SEB bankas“ su tokiais ieškovės reikalavimais nesutinka, kadangi reikalavimo neįmanoma įvykdyti, nes bankas negali grąžinto to, ko neturi. Atsakovei ieškovės nurodytas turtas nuosavybės teise nepriklauso, dėl ko jo grąžinti bankas neturi nei objektyvios galimybės, nei pareigos. Be to, dėl 9.4. punkto tariamo pažeidimo pasisakė Vilniaus apygardos teismas, todėl minėto teismo nutartis yra aktuali šios bylos nagrinėjimui.

Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (galutinio teismo sprendimo) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas; įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).

Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3 K-3-286-421/2018, 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kaip jau buvo minėta, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), buvo nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-2224-466/2019, 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu atmetė ieškovo S. M. ieškinį atsakovei AB „SEB bankas“ dėl kredito sutarties sąlygų nutraukti sutartį prieš terminą ir kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiais. Minėtoje byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo ieškovo sutuoktinė (ieškovė šioje civilinėje byloje) J. M..

2020 m. sausio 14 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi atmetė ieškovo (apelianto) S. M. apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą. Apeliaciniame skunde ieškovas (trečiasis asmuo šioje civilinėje byloje) S. M. taip pat dėstė argumentus dėl to, kad atsakovė AB „SEB bankas“ pažeidė kredito sutarties 9.4. punktą, kadangi negrąžino įkeisto buto. Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas ieškovo apeliacinį skundą, konstatavo, kad „Kredito sutarties 9.4 punkte numatyta, kad pastačius gyvenamąjį namą ir jį įkeitus bankui atsisakyti buto įkeitimo, jei kredito kaina sudarys 90 proc. ar mažiau nuo pastatyto gyvenamojo namo su žemės sklypu rinkos vertės. Kredito sutarties sąlyga reiškia, jog atlikus pastatyto gyvenamojo namo įkeitimą, turi būti vertinamas įkeisto turto rinkos vertės ir kredito sumos santykis. Nei viena iš šalių tokio vertinimo neinicijavo. Ieškovas nurodė, jog jis kreipėsi į AB „SEB banko“ (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovę dėl buto įkeitimo atsisakymo, tačiau ši liepdavo ateiti vėliau, 2014 m. kreipėsi raštu, tačiau atsakymo negavo. Ieškovas teismui neteikė įrodymų, jog jis inicijavo buto įkeitimo panaikinimo procedūrą bei ketino turtą parduoti, taip sumažindamas mokėtiną kreditą“.

Šiuo atveju pripažintina, kad Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatytos aplinkybės laikomi prejudiciniais faktais civilinėje byloje ir iš naujo neįrodinėjami (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė J. M. taip pat nurodė, kad ieškovei ėmus reikalauti grąžinti įkeistą butą, atsakovės AB „SEB bankas“ (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovė L.Z. vis liepdavo ateiti vėliau. Ieškovė taip pat ne kartą rašė prašymus dėl buto atlaisvinimo nuo hipotekos, tačiau jokių atsakymų negaudavo. Tačiau pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovė tiek žodžiu, tiek raštu (ieškovė, teigianti, kad siuntė prašymus, nei pačių prašymų, nei jokių siuntimo įrodymų nepateikė) buvo kreipusis į atsakovę, siekiant panaikinti sutartinę buto hipoteką (CPK 178 straipsnis). Nors ieškovė pateikė ataskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), santraukas bei 2018 m. birželio 12 d. ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad turto vertinimo ataskaitos (Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo surašytos maždaug po 7 (septynių) mėnesių nuo kredito sutarties nutraukimo dienos, o 2018 m. birželio 12 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parengtas 2018 m., vadovaujantis antstolės Ilonos Girdenienės 2017 m. liepos 27 d. patvarkymu. Svarbu ir tai, kad ieškovė dėl tariamai netinkamo kredito sutarties vykdymo kreipėsi į teismą tik po 5 (penkių) metų nuo kredito sutarties nutraukimo dienos. Be to, teismo įsitikinimu, ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę AB „SEB bankas“ įvykdyti kredito sutarties 9.4. punktą, nėra įgyvendinamas, nes kredito sutartis buvo nutraukta 2015 m. vasario 5 d., trečiajam asmeniui ir ieškovei nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė kartu su trečiuoju asmeniu yra skolingi atsakovei ir skola iki šiol nėra padengta, o buto sutartinė hipoteka nebuvo panaikinta dėl pačios ieškovės ir trečiojo asmens pasyvaus elgesio.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį, todėl ieškinys atmestinas.

Papildomai pažymėtina, kad kiti ieškovės nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl žyminis mokestis ir teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nėra išieškomos.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje patyrė 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, ieškovė dėl jų dydžio nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra atmestinas, atsakovei priteisiamos jos patirtos 750,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 259, 269, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės akcinės bendrovės „SEB bankas“, į. k. 112021238, naudai.

Sprendimui įsiteisėjus atnaujinti vykdymo veiksmus antstolės Ilonos Girdenienės žinioje esančioje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo sustabdyti remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.