Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-9289-831/2019 pagal pareiškėjo E. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-2048-305/2014.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

11. CPK 370 straipsnyje reglamentuota prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka – teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas bei turinys. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų savarankiškų stadijų: 1) sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas (CPK 370 straipsnio 1 dalis); 2) nagrinėjamas prašymas dėl proceso atnaujinimo (CPK 370 straipsnio 2-3 dalys); 3) atnaujinta byla nagrinėjama pakartotinai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Kiekvienoje iš šių stadijų atliekami jai priskirtini veiksmai.

12. Pirmiausiai, kaip nustatyta CPK 370 straipsnio 1 dalyje, teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. Spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu, kai reikia, taiko trūkumų šalinimo institutą.

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, konstatavęs, kad priimtu teismo įsakymu prašomoje atnaujinti civilinėje byloje skola iš skolininko E. G. kreditoriaus M. S. naudai priteista tarp jų susiklosčiusių paskolos teisinių santykių pagrindu, ko pasėkoje nebuvo nuspręsta dėl pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų, todėl sprendė, jog prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-2048-305/2014 padavė neturintis tam teisės asmuo, ir laikė, jog toks prašymas nėra nagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

14. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas, vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, inicijavo civilinės bylos L2-2048-305/2014 atnaujinimo procesą, kurioje Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 13 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarta išieškoti iš skolininko E. G. 580 000,00 Lt (167 979,61 Eur) skolos (pagal 2004 m. gruodžio 20 d., 2005 m. lapkričio 2 d., 2007 m. sausio 11 d. ir 2008 m. kovo 14 d. skolos raštelius), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. lapkričio 12 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 2 450,00 Lt (709,57 Eur) bylinėjimosi išlaidų kreditoriaus M. S. naudai. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas (CPK 365 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog prašymas nenagrinėtinas teisme, yra klaidinga. Priešingai, bylą iš esmės nagrinėjęs teismas yra kompetentingas nagrinėti proceso atnaujinimo klausimą ir priimti procesinį sprendimą. CPK 365 straipsnio 1 dalis numato, jog prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-2048-305/2014 būtent ir yra grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

15. Pažymėtina, kad teismas atsisako priimti prašymą atnaujinti procesą, jeigu yra CPK 137 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose išvardyti pagrindai. Kitų klausimų sprendimo prašymo priėmimo stadijoje teismo diskrecijai įstatymo nepriskirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2011).

16. Jau minėta, prašymo priėmimo svarstymo stadijoje vertinama, ar prašymas atitinka bendrus ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, ar yra nurodyta sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas, proceso atnaujinimo pagrindas, proceso atnaujinimo motyvai, aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas, prašymą pareiškusio asmens prašymas. Taigi, prašymo priėmimo svarstymo stadijoje vertinamos tik paminėtos aplinkybės, bet nesprendžiama dėl CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesui atnaujinti pagrindų pagrįstumo, tai teismas sprendžia kitoje proceso stadijoje – kai prašymas yra priimtas ir išnagrinėjamas teismo posėdyje (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

17. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, nukrypo nuo aptartų procesinių teisės normų, reglamentuojančių prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką, neatsižvelgė į tai, kokie klausimai pradinėje šio proceso stadijoje negali būti sprendžiami, jau pareiškimo priėmimo stadijoje pasisakė ir dėl tų klausimų, kurie įstatymų leidėjo valia gali būti sprendžiami tik teismo posėdyje, t. y. teismo argumentai, kuriais jis rėmėsi atsisakydamas priimti prašymą, gėlėtų būti priimtini tik nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą iš esmės, po jo priėmimo. Kadangi dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis naikinama ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.