- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-09-17
- Bylos Nr.
- 1-2505-598/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49514-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- T. K.
- Nukentėjusysis
- P. D.
- Kategorijos
dalyvaujant prokurorui Gintarui Jakštui, kaltinamajam T. K., jo gynėjui advokatei Kristinai Frankaitei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis MB "(duomenys neskelbtini)" statybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK), 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. K. 2024 m. gruodžio 11 d., apie 14 val., daugiabučio namo, esančio, (duomenys neskelbtini), kieme, tarpusavio konflikto metu, tyčia sugriebė ir tempė už barzdos bei plaukų P. D., 1 kartą spyrė jam į kairį šoną, pastarajam nugriuvus ant žemės, laikydamas P. D. prispaudęs prie žemės ranka sudavė ne daugiau du kartus kumščiu į veidą, taip dėl odos nubrozdinimo galvoje, kairio skruostikaulio lanko ir kairio IV-o šonkaulio lūžio, padarė P. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2024 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini) namo kieme įvyko konfliktas tarp jo nukentėjusiojo. Negali tiksliai vardinti kiek smūgių buvo suduota, smūgiai buvo suduoti tyčia. Pats taip pat nukentėjo. Byla kurioje buvo nukentėjęs baigėsi taikiai. Dėl padarytos veikos gailisi su nukentėjusiuoju susitaikė.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.
Nukentėjusysis P. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. gruodžio 11 d., apie 14.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), atėjęs nuo ūkinio pastato pamatė, kad kaimynas T. K. kieme tiesė kabelį. Kartu su T. buvo ir jo kaimynė L.. Jis priėjęs paprieštaravo kabelio tiesimui sakydamas, kad tai yra jo garažas. Po šių žodžių T. K. jį pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais, sugriebė rankomis jam už barzdos ir plaukų, juos pešė ir pats pradėjo šaukti, liepdamas kaimynei viską filmuoti. Kaimynė įvykį filmavo. Grumtynių metu jis suklupo ir T. K. parvertė ant žemės, tuomet šis jį paleido. T. jis laikė prispaudęs ant žemės. Būdamas prispaustas prie žemės T. liepė L. kviesti policiją ir nenustoti filmuoti. Tuo metu prie jų priėjusi L. pradėjo jį tampyti ir stumti nuo T.. Paleidus T. pastarasis atsistojo ir vieną kartą spyrė jam į kairės pusės šoną. Nuo spyrio jis nugriuvo ant žemės, o T. tada jį prispaudęs prie žemės laikė, kol atvyko policija. Belaikydamas T. dar kelis kartus ranka sudavė jam į veidą, tampė už barzdos bei plaukų. Kiek T. sudavė jam smūgių, pasakyti negali. Jam pradėjus šauktis pagalbos, atėjo T. K. mama V. K., kuri liepė T. jį paleisti. T. jo nepaleido, mamai liepė dingti. Su T. K. konfliktas vyksta nebe pirmą kartą. Atvykus policijai, paprašė, kad jie iškviestų medikus, kadangi prastai jautėsi. Medikai jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur po apžiūros išleido į namus. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t. b.l. 57-60, 1 t.)
Liudytoja R. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, parodė, kad 2024 m. gruodžio mėn., dienos nepamena, gal buvo 14 val., ji tuo metu buvo po naktinės pamainos, ėjo į virtuvę ir pro virtuvės langą pamatė, kad kieme stovi policijos automobilis. Išėjusi į lauką pamatė prie namo laiptinės kieme stovinčius savo vyrą P. D., kuris sakė, kad jam labai skauda šoną, bei T. K.. Šalia jų stovėjo kaimynė L. J.. Vyras ir T. buvo purvinais drabužiais, tuo metu nei ant vieno iš jų kraujo žymių nebuvo. Netrukus atvyko greitoji pagalba, kuri jos vyrą P. išvežė į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių. Į klausimą, ar medikams sakė, kad j vyrui "atėjo balti arkliai", kad jis jai grasina, varo iš namų, atsakė, kad tikrai taip nesakė, tik medikams sakė, kad vyras gegužės mėnesį buvo išvežtas į psichiatrinę ligoninę dėl depresijos, daugiau nieko nesakė. Dar prieš šį įvykį, T. K. priekaištavo dėl vyro, jog jis negali vairuoti automobilio, važinėti su priekaba, dėl to, kad gulėjo (duomenys neskelbtini). Ji T. K. atsakė, kad vyrui niekas teisių neatėmė ir niekas neuždraudė vairuoti, o be to, vyras 2025 m. sausio mėnesį perėjo sveikatos komisiją dėl vairavimo. Įvykio dieną P. D. buvo blaivus, jos akimis T. K. taip pat. Su kaimyne L. apie įvykį nieko nekalbėjo. Pati įvykio nematė, jokio triukšmo kieme negirdėjo, nes miegojo, miegamojo langai išeina ne į kiemo pusę. Tą pačią dieną, vakare, gal apie 19 val., jai paskambino P. ir paprašė atvažiuoti jo paimti. Nuvykusi į priėmimo skyrių, iš chirurgo sužinojo, kad vyrui lūžęs kairės pusės šonkaulis. Važiuojant ji vyro klausė, dėl ko tarp jo ir T. kilo konfliktas. Vyras papasakojo, kad jie su T. apsižodžiavo ir T. pirmas jam sudavė, su kuo ir kur tiksliai sudavė, nesakė ir ji smulkiau jo neklausinėjo. Dar minėjo, kad kaimynė L. filmavo įvykį, bet ne nuo pradžių. Po minėto įvykio vyras į (duomenys neskelbtini) rajoną, ar kokį kitą miestą išvykęs nebuvo, tuo labiau nebuvo sužalotas kitų asmenų, jis visada buvo namie. Kaimynas T. K. yra konfliktiškas žmogus, šiuo metu jis tame kaime negyvena (1 t. b.l. 110-113)
Liudytoja L. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. gruodžio 11 d., apie 14 val., nuėjo į rūsį pakurti pečių. Tuo metu rūsyje savo patalpoje buvo kaimynas T. K., kuris taip pat kūrė pečių ir dėliojosi kalėdines girliandas. Gyvena daugiabutyje, kur kiekvienas kaimynas atskirai turi autonominį šildymą. T. paklausė, kur jis kabins tas lemputes, pasakė, kad norėtų priešais savo buto langus, tačiau ten nėra medžio. Pasakė, kad priešais namo laiptinę yra pasodinusi krūmą, tai gali girliandą kabinti ant jo. Tada abu išėjo į kiemą ir sprendė, kaip pratiesti laidą iki krūmo, pradėjo darbus. Kažkur po 15 minučių iš laiptinės išėjo kaimynas P. D., sėdo į automobilį, prie kurio buvo prikabinta priekaba ir nuvažiavo link savo ūkinio pastato. Tuo metu ji nuėjo į rūsį pakurstyti pečių, netrukus grįžo ir pamatė link jų ateinantį P. D., kuris T. paklausė, kodėl šis jį filmavo. T. atsakė, kad ne vieną kartą jo prašė nestatyti po langais ant žalios vejos automobilio, P. pasakė, kad tai ne jo reikalas. T. K. pasakius, kad bus kabinamos ant krūmo kalėdinės girliandos, P. D. to daryti neleido. Ji numojo ranką, apsisuko ir ėjo link rūsio ir tik nulipusi dvi pakopas, išgirdo kieme triukšmą, grumtynių garsus, todėl grįžo atgal. Išėjusi iš rūsio pamatė, kaip T. su P. susikibę rankomis virsta nuo kiemo laiptų ir abu nugriūna priešais T. buto langus ant pievelės. Jie kelis kartus susikibę persivertė ir P. klūpėdamas užgulęs laikė T., su alkūne spaudė jo galvą, kaklo sritį, kad šis negalėtų ištrūkti. Pribėgusi prie jų, bandė P. atitraukti nuo T., tačiau jai nepavyko. T. pasakė, kad ji kviestų policiją. Telefono prie savęs neturėjo, todėl nubėgo namo ji pasiimti. Paėmusi telefoną, ji išėjo į lauką ir paskambino numeriu 112. Kai skambino, P. vis dar laikė T.. Po skambučio į policiją, T. paprašė, kad jį pafilmuočiau. Tada ji įjungė telefono kamerą ir filmavo. Kažkuriuo momentu T. išsilaisvino ir laikė prie žemės prispaudęs P.. Ji pasakė T. jį paleisti, T. jį paleido ir pasodinęs ant laiptų laikė už plaukų. Tada P. pradėjo mosikuoti rankomis, tačiau ar kur nors pataikė, pasakyti negali. Po to T. paguldė P. ant žemės ir laikė jo rankas kol atvyko policijos pareigūnai. P. D. prašėsi paleidžiamas, sakė, kad jam skauda, sulaužė šonkaulius. T. jo nepaleido, toliau laikė. Grumtynių metu, ji asmeniškai nematė, kad kažkuris iš jų vienas kitam kur kumščiais smūgiuotų, spardytų, jie daugiau susikibę grūmėsi ir laikė vienas kitą (1 t. b.l. 116-119)
Liudytoja V. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad T. K. yra jos sūnus, o P. D. - kaimynas. Kai sūnus T. K. nebūna išvykęs į užsienį, jis gyvena jos asmens duomenų pažymoje nurodytoje gyvenamojo vietoje. Daugiabutis namas dviejų laiptinių, jie gyvena antroje laiptinėje, pirmame aukšte, butas po dešine. P. D. gyvena toje pačioje laiptinėje, tik antrame aukšte, butas po kaire puse. 2024 m. gruodžio mėnesį, tiksliai dienos nepamena, tai galėjo būti 11 d., dienos metu, laiko nepamena, leido laiką namuose. Būdama kambaryje išgirdo iš lauko, kiemo pusės, sklindančius šauksmus ir riksmus, tačiau kas ką tiksliai sakė, ji nesuprato bei kas ten vyko nebuvo nuėjusi pasižiūrėti. Triukšmui iš lauko nesiliaujant, nuėjo prie virtuvės lango, kur per stiklą pamatė kažkokį žmonių susibūrimą, tačiau kas ir ką ten veikia - neįžiūrėjo, kadangi jos dešinė akis operuota. Iš smalsumo nuėjo į kiemą, kur pamatė ant žemės gulintį P. D., kokia padėtimi gulėjo - neįsidėmėjo, o sūnus T. K. jį laikė, lyg ranka, tačiau ties kuria vieta buvo suėmęs - neįsidėmėjo. Ar jie vienas kitam sudavė smūgius ji nematė, ar jie ką nors sakė vienas kitam - neįsidėmėjo. Kieme buvo kaimynė L. J., taip pat susirinko kitų žmonių. Atvyko policijos pareigūnai ir greitoji pagalba. Šio įvykio aplinkybių ji nematė, atėjo į pabaigą. Dėl kokios priežasties įvyko įvykis - pasakyti negali, kadangi apie įvykį sūnus jai nieko nepasakojo, nors ji ir klausė. Ar pas T. K. ir P. D. buvo kokių nors sužalojimų, ji neįsidėmėjo. Įvykį galėjo matyti L. J. (1 t. b.l. 134-137)
Protokolu-pareiškimu nustatoma, kad 2024-12-11, apie 14 val., adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo kieme, T. K. sugriebė P. D. už barzdos ir plaukų, vieną kartą spyrė į kairės pusės šoną, jam nugriuvus laikė jį prispaudęs prie žemės, pešė plaukus ir kelis kartus sudavė į galvą. Nurodo, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl prašo imtis priemonių nubausti T. K. įstatymų nustatyta tvarka. (1 t. b.l. 11 )
Apžiūros protokolu nustatoma nurodyta, kad įvykio vieta yra daugiabučio namo, esančio, (duomenys neskelbtini), kieme. Iš įvykio vietos niekas nepaimta, nusikalstamos veikos požymių nefiksuota. (1 t. b.l. 18-23 )
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad P. D. konstatuotas odos nubrozdinimas galvoje, kairio skruostikaulio lanko, IV-ojo šonkaulio lūžiai, padaryti kietais bukais daiktais, trimis ar daugiau trauminiais poveikiais galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Dėl kairiojo skruostikaulio lanko bei kairiojo IV-jo šonkaulio lūžių nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje nurodyta, kad P. D. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. b.l. 75-76 )
Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas 2024 m. gruodžio 11 d. kūno kamerų vaizdo/garso įrašas, kuriame užfiksuoti vyriškių (nukentėjusiojo Nr.1, įtariamojo Nr. 2), moters pokalbiai su pareigūnais dėl jų atžvilgiu panaudoto fizinio smurto (1 t. b.l. 46-49). Vaizdo įraše fiksuota, kad atvykus pareigūnams ties namo antra laiptine šalia laiptų matomas gulintis vyras Nr. 1, o jam nugara ties kaklu, sėdmenimis prispaudęs iš viršaus vyras Nr. 2. Vyras Nr. 2, rankomis laiko vyrą Nr. 1 perjuostą su virve ties juosmeniu. Pareigūnams liepus paleisti, vyras Nr. 1 atsistoja ir pasakoja, kad jis ėjo pro šalį, važiavo dviračiu, plojo, už plaukų pradėjo tempti, pastoviai kabinasi, sulaužė šonkaulius. Vyras Nr. 2 pareigūnams pradėjo pasakoti, kad Vyras Nr. 1 važinėja netvarkinga mašina, netvarkingos priekabom yra kenksmingas žmogus Pareigūnui atsivedus vyrą Nr. 1 iki automobilio, pastarasis paaiškino, kad važiavo dviračiu pro šalį ir pamatęs vedamus laidus to daryti neleido, nes čia jo garažas, ir vyriškis jį puolė, smūgiavo jam į veidą, pešė plaukus.
Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas liudytojos L. J. 2024 m. gruodžio 11 d. pateiktas vaizdo/garso įrašas, kuriame užfiksuoti du ant žemės besigrumiantys vyriškiai (1 t. b.l. 125-128, 129-131)
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad T. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. b.l. 154-155)
Įrodymų vertinimas
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Analizuojant komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota).
Vertinant komentuojamos nusikalstamos veikos objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą. Nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada.
Byloje ištirtais įrodymais yra besąlygiškai nustatyta, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia sužalojo P. D.. Ir pats kaltinamasis neneigia savo kaltės. Visos ištirtos aplinkybės įrodo, kad konflikto pasėkoje nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Specialisto išvada patvirtina, kad sužalojimai P. D. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytų aplinkybių metu. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 75-76).
Kaltinamasis T. K. savo kaltę pripažino visiškai. Teismo nustatytas faktines šio kaltinamojo padaryto nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Aplinkybę, kad nukentėjusysis buvo sužalotas, ikiteisminio tyrimo metu nurodė nukentėjusysis. Specialisto išvadoje užfiksuoti P. D. sužalojimai. Teismas neabejoja, kad specialisto išvadoje nurodytas sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas yra kaltinamojo T. K. veiksmų pasekmė.
Vertinant nustatytus kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmus, teismas neabejoja, kad šiuo atveju kaltinamasis suprato, jog sutrikdys sveikatą ir tokių pasekmių norėjo.
Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atlygino padarytą žalą. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Teisme 2025 m. liepos 31 d. gautas kaltinamojo T. K. ir nukentėjusiojo P. D. susitaikymo susitarimas. Susitaikymo susitarime nurodyta, kad kaltinamasis K. B. pripažįsta padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo, nukentėjusysis jam atleido, žala atlyginta. Kaltinamasis ir nukentėjusysis prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti (2t., b. l. 17-19).
Kaltinamajam prisipažinus dėl nusikalstamos veikos padarymo, susitaikius su nukentėjusiuoju P. D., atsižvelgiant į nusikalstamos veikos tikslus bei motyvus, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, į kaltinamojo asmenybę: neteistas, administracine tvarka baustas už KET pažeidimą vieną kartą (1 t. b. l. 185-187), dėl psichikos sveikatos ligų neregistruotas (1 t. b.l. 198), dirba (1 t. b.l. 188-190), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ir į tai, jog kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, pastarasis jam atleido, jie susitaikė, atlygino žalą, darytina išvada, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, pakankamas teismo proceso auklėjamasis poveikis, todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 straipsnis). Baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Vertinant kaltinamojo asmenybę ir nukentėjusiojo poziciją, skirti baudžiamojo poveikio priemonę kaltinamajam, nėra pagrindo.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–305 straipsniais, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
n usprendžia:
T. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, T. K. ir nukentėjusiajam P. D. susitaikius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, baudžiamąją bylą nutraukti.
Patvirtinti kaltinamojo T. K. ir nukentėjusiojo P. D. susitaikymo aktą :
„Nukentėjusysis P. D., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje Nr. 1-2614-836/2025, toliau šiame akte vadinamas Nukentėjusiuoju, ir
Kaltinamasis T. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ginamas gynėjos advokatės Gitanos Butrimienės, Advokatės Gitanos Butrimienės kontora, Donelaičio g. 77-2, Kaunas, ei. paštas: (duomenys neskelbtini), toliau šiame akte pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau šiame akte - ir BK, BPK) terminologiją vadinamas Kaltinamuoju,
Nukentėjusysis ir Kaltinamasis kartu šiame akte kartu vadinami Šalimis, susitarė:
1. Šiuo aktu Kaltinamasis visiškai pripažįsta savo veiksmais, nustatytais kaltinamuoju aktu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2505-598/2025 ir kvalifikuotais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį padaręs Nukentėjusiajam žalos ir prašo taikytis, o Nukentėjusysis taikytis sutinka. Taip pat Nukentėjusysis pareiškia, kad sutinka su Kaltinamojo atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ir kartu su Kaltinamuoju prašo nutraukti baudžiamąją bylą Nr. 1-2505-598/2025 BK 38 straipsnio ir BPK 303 str. 4 d. pagrindais. Kaltinamasis visiškai pripažįsta padaręs inkriminuotą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, Kaltinamojo atsiprašymas
2. Nukentėjusysis, priimdamas susitaikymą su Kaltinamuoju, pareiškia, jog jo patirta žala, kuri yra atsiradusi ir žinoma Nukentėjusiajam iki šio Susitaikymo akto pasirašymo dienos, buvo atlyginta draudimo bendrovės ir Kaltinamajam neturi jokių reikalavimų dėl žalos, kuri yra atsiradusi ir žinoma Nukentėjusiajam iki šio Susitarimo pasirašymo dienos, atlyginimo. Kaltinamojo atsiprašymą bei kaltės pripažinimą priima ir tokiu būdu pripažįsta, kad jam padaryta žala, kuri yra atsiradusi ir žinoma Nukentėjusiajam iki šio Susitaikymo akto pasirašymo dienos, yra kompensuota.
3. Iki šio Susitaikymo akto pasirašymo Kaltinamasis savo noru, niekieno neverčiamas ir nedarydamas jokio poveikio Nukentėjusiajam, atsiprašė Nukentėjusiojo, išreiškė nuoširdų apgailestavimą, o Nukentėjusysis šj atsiprašymą, kaip susitaikymo ženklą, priėmė.
4. Sulaukęs aukščiau minėto atsiprašymo, Nukentėjusysis pareiškia, kad jam Kaltinamojo veiksmais padaryta žala, kuri yra atsiradusi ir Nukentėjusiajam žinoma iki šio Susitaikymo akto pasirašymo dienos, yra atlyginta. Jokių kitų turtinių pretenzijų Kaltinamajam, kurios galėtų būti sprendžiamos šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, kurios susijusios su kaltinamajame akte aprašytais Kaltinamojo veiksmais, Nukentėjusysis neturi ir dėl šių veiksmų nereikš jokių pretenzijų Kaltinamajam civilinio proceso tvarka.
5. Nukentėjusysis pareiškia, kad sutinka, jog šis Susitaikymo aktas, laikytinas ir susitarimu dėl žalos, atsiradusios ir žinomos Nukentėjusiajam iki šio Susilaikymo akto pasirašymo dienos, atlyginimo, būtų teikiamas į baudžiamąją bylą Nr. 1-2505-598/2025 medžiagą bei jo pagrindu būtų teismo prašoma priimti BK 38 straipsnio ir BPK 303 straipsnio 4 dalies numatytą procesinį sprendimą - atleisti Kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą Nr. 1-2505-598/2025 nutraukti.
6. Šis aktas surašytas 3 egzemplioriais lietuvių kalba - po vieną egzempliorių kiekvienai Šaliai ir vienas egzempliorius bylą nagrinėjančiam teismui“
T. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti T. K.: kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 dalis). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.
Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.