Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022-08-29 sprendimo už akių pagal uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui T. N. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Kadangi išperkamosios nuomos teisiniams santykiams Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas (toliau ir VKĮ) netaikomas, tai ieškovė CK 6.251 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančio visiško nuostolių atlyginimo principą, turi reikalavimo teisę į sutartimi aptartus delspinigius (0,5 proc.), kuriuos apskaičiavo už 180 dienų nuo sutarties nutraukimo dienos.

4. Nurodė, kad reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo grindžia CK 6.251 straipsnio 1 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Motyvuojamoji dalis

7. Nesant į bylą pateiktų duomenų apie atsakovo atsiskaitymą pagal sutartį, teismas reikalavimą dėl 350,87 Eur nesumokėtos nuomos įmokos laikė pagrįstu.

8. Pasisakydamas dėl delspinigių priteisimo, teismas atkreipė dėmesį į vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesų gynybos reikšmingumą ir orientaciniu priteistinų delspinigių dydžiu laikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau ir VKĮ) nustatytus netesybų dydžius, todėl prašomus priteisti delspinigius sumažino iki 31,57 Eur (350,87 Eur × 0,05 proc. × 180 d.).

9. Teismas tenkino reikalavimą dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme ((duomenys neskelbtini)) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (75,09 proc.), ieškovei iš atsakovo priteisė 195,98 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

10. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022-08-29 sprendimo už akių dalį ir priteisti ieškovei iš atsakovo 158,40 Eur delspinigių bei visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas - 261 Eur. Kitą teismo sprendimo dalį prašo palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

11. Nurodo, kad sutartimi suteikiama teisė, bet ne pareiga įsigyti turtą už 1 Eur, todėl teismas, spręsdamas delspinigių klausimą, nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas. Sutarties negalima laikyti vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.

12. Kreditorius turi galimybę naudotis dviem jo interesų apsaugos būdais – netesybų ir (ar) palūkanų institutais, taikomais jo pasirinkimu. Netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

13. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, teismas iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, o ieškovė prašė priteisti delspinigius už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų.

14. Teismas privalėjo įvertinti, kad ieškovė atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino. Atsakovas, pasirinkdamas sudaryti sutartį, sutiko su jos sąlygomis, įskaitant ir aptartą delspinigių normą.

15. Teismas be pagrindo netenkinęs dalies materialinio reikalavimo, neteisingai išsprendė ir bylinėjimosi išlaidų klausimą.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies tenkinti ieškinio reikalavimai dėl delspinigių pagal išperkamosios nuomos sutartį ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ (nuomotoja) ir atsakovas (nuomininkas) T. N. (duomenys neskelbtini) sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nuomotoja perdavė atsakovui už sutartyje nurodomą nuomos mokestį laikinai valdyti ir naudotis, nuomotojai nuosavybės teisėmis priklausantį kilnojamąjį daiktą – telefoną (duomenys neskelbtini). Mėnesinis nuomos mokestis - 28,99 Eur, mokėjimų skaičius - 12. Sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Sutartyje numatyta galimybė išsipirkti turtą anksčiau, t.y. per 90 d. nuo Sutarties pasirašymo dienos, sumokant sutartyje nurodytą prekės kainą, kuri bus sumažinta sumokėta nuomos mokesčių suma. Po 90 dienų, prekę galima įsigyti sumokant 70 procentų likusios nuomos mokesčio sumos.

19. Turto perdavimo – priėmimo aktu, atsakovas (duomenys neskelbtini) pasirašytinai patvirtino, kad pagal Sutartį daiktą gavo. Į atsakovo elektroninį paštą pradinė kreditorė (duomenys neskelbtini) išsiuntė pretenziją, kuria informavo, kad , atsakovui netinkamai vykdant Sutartį, susidarė skolinis įsipareigojimas ir nurodė, kad neatsiskaičius per 10 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo, situacija bus vertinama kaip esminis Sutarties pažeidimas ir Sutartis nutraukta. (duomenys neskelbtini) Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovą. Atsakovas apie tai informuotas (duomenys neskelbtini) pranešimu ir dar kartą paragintas atsiskaityti pagal sutartį. Duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove pagal sutartį, į bylą nėra pateikta.

20. Apeliantės vertinimu, ginčijamo sprendimo už akių dalis, kuria sumažintas reikalaujamų delspinigių dydis nuo 0,5 proc. iki 0,05 proc., nepagrįsta, nes ginčo sutartis negali būti vertinama kaip vartojimo kredito sutartis ir jai netaikomos VKĮ nuostatos. Taip pat neatsižvelgta, kad atsakovas susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis, įskaitant delspinigių normą, tačiau savo įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė.

21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, sutartis buvo sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens, kuris daiktą pirko savo asmeniniams poreikiams, todėl tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta sutartis pripažįstama vartojimo sutartimi, kuriai taikoma didesnė apsauga, įskaitant teismo teisę ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl sutarties sąlygų sąžiningumo pagal CK 6.228⁴ straipsnio nuostatas, įgyvendinančias 1993-04-05 Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau Direktyva 93/13/EEB).

22. Kadangi, kaip jau minėta, sutartiniai teisiniai santykiai yra susiklostę tarp verslininko ir vartotojo, kuris Sutartį sudaro prisijungimo būdu, tad nesutiktina, kad sprendžiant dėl delspinigių priteisimo, prioritetas turėtų būti teikiamas šalių susitarimui. Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Tačiau, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo.

23. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų ir yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Tokiu atveju sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu, būtina atsižvelgti ir į teisės normas, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus.

24. Teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pasisakęs, kad sutartimi sulygtos netesybos nepagrįstai didelės, jas sumažino taikydamas netesybų mažinimo institutą, tačiau iš esmės neįvardijo, kad ginčo sutartis yra vartojimo sutartis ir nevertino tokios ginčo sutarties sąlygos sąžiningumo aspektu kaip to reikalauja CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis.

25. Apeliacinės instancijos teismas 2023-02-28 nutartimi pripažino būtinybę byloje tinkamai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, t.y. nurodyti konkrečias vartojimo teisiniams santykiams taikytinas teisės normas, taip pat ex officio (pagal pareigas) atlikti šalių sudarytos vartojimo sutarties sąlygas, aktualias ginčui (dėl netesybų), sąžiningumo aspektu (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis) ir sprendė, kad bylą apeliacine tvarka tinkamai išnagrinėti neperžengus apeliacinio skundo ribų nėra galimybės. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas šalys informuotos tinkamai, joms buvo sudaryta galimybė pateikti poziciją šiuo klausimu.

26. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius, įvertindamas aspektus, dėl kurių šalims buvo nurodyta, jog ketinama peržengti apeliacinio skundo ribas, t.y. dėl konkrečių ginčo vartojimo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų, taip pat dėl šalių sudarytos vartojimo sutarties sąlygų, aktualių ginčui, sąžiningumo.

27. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vertinimas, ar konkreti analizuojama sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo.

28. Siekiant atriboti išperkamosios nuomos ir vartojimo kredito sutartis, reikšminga kokiu tikslu šalys šią sutartį sudaro, nes nuomos sutartimi nuomininkas visų pirma siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius, tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties nuostatos, aptartos nutarties 18 punkte, sudaro pagrindą spręsti, kad šios sutarties tikslas buvo atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (telefonui) įsigyti. Tokį vertinimą sustiprina ir sutarties sąlyga numatanti, kad atsakovo mokėjimai už įsigyjamą daiktą, kurio vertė sutarties sudarymo dieną yra 255 Eur, išdėstomi 12 mėnesių terminui, mokant 28,99 Eur įmokas. Taigi, pagal tokią sutartį, mokant dalimis už telefoną per 12 mėn. jo vertė išauga nuo 255 Eur iki 347,88 Eur. Taip pat sutartis numato, kad tinkamai įvykdžius sutartį, atsakovas įgyja teisę už 1 Eur įsigyti sutarties objektą.

30. Nors sutartis tiesiogiai neįtvirtina pareigos įsigyti sutarties objekto, tačiau sąlyga numatanti teisę, bet ne pareigą vartotojui, sumokėjus visas įmokas, kurios beje dar ir viršija turto vertę sutarties sudarymo momentu, įsigyti jį už 1 Eur, vertintina kaip formali, siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies prasme.

31. Kita vertus, sutarties „Turto grąžinimas“ sąlygos, kurios vykdomos nepareiškus vartotojui noro įsigyti prekę, kuomet turtas nuomotojui turi būti grąžinamas ne vėliau kaip sekančią dieną po sutarties pasibaigimo ar nutraukimo sutarties sudarymo vietoje arba turto naudojimo vietoje; <...> tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, o taip pat visiškai sukomplektuotą ir su visais dokumentais, inventoriumi ir kitais daiktais, kurie jam buvo perduoti kartu su turtu ir kurie nurodyti sutarties specialiojoje dalyje ir kt., leidžia spręsti apie apsunkintą tokios procedūros įgyvendinimą, bei atitinkamai programuoja vartotojo elgesį „įsigyti“ sutarties objektą už 1 Eur.

32. Taip pat reikšminga, kad sutarties sąlygos „Sutarties galiojimas, nutraukimas“, numato, kad vėluojant atlikti įmokas ir nutraukus sutartį, nuomotojas įgyja teisę pasirinktinai reikalauti grąžinti turtą arba reikalauti sumokėti visą neapmokėtą iki sutarties pabaigos nuomos mokestį.

33. Tokios alternatyvios sutarties nevykdymo pasekmės neatitinka nuomos teisinių santykių prasmės. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė būtų siekusi susigrąžinti daiktą. Siekis po sutarties nutraukimo ne susigrąžinti daiktą, bet prisiteisti įmokas už jį, akivaizdžiai rodo, kad pagrindinis sutarties tikslas buvo gauti/suteikti atsakovui finansavimą sutarties objektui įsigyti, o ne jį nuomoti.

34. Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad UAB „Be kredito“ su atsakovu (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi ir jai privalomai taikytinos VKĮ nuostatos, įskaitant ir tas, kurios numato galimybę susitarti dėl delspinigių dydžio.

35. Sutarties specialiosiose sąlygose bei bendrųjų sąlygų dalyje „Šalių atsakomybė“, numatyta, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovas (sutartyje įvardytas kaip nuomininkas) privalo mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Tokiu būdu ieškovė už 180 dienų laikotarpį paskaičiavo atsakovei 158,40 Eur delspinigių.

36. Pabrėžtina, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ginčo sutarties sudarymo metu šis įstatymas galiojo, todėl, nustatant netesybų dydį, į jo nuostatas turėjo būti atsižvelgiama.

37. Nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.228⁴ 2 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis). CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

38. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, sutarties sąlyga dėl 0,5 proc. delspinigių dydžio, įtvirtinta sutarties dalyje „Šalių atsakomybė“, ir įtraukta į specialiąją sutarties dalį, yra standartinė, iš anksto pradinės kreditorės parengtos sutarties sąlyga, dėl kurios atsakovas neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindintas, todėl, nesant tai paneigiančių duomenų, ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalies prasme (CPK 178 straipsnis).

39. Sutarties sąlyga įtvirtina dešimt kartų didesnę nei VKĮ įtvirtintas maksimalus galimas dydis (0,05 proc.) delspinigių normą. Toks delspinigių dydis ne tik prieštarauja VKĮ 8 straipsnio nuostatoms, bet ir akivaizdžiai yra per didelis, neatitinkantis šalių interesų pusiausvyros ir numatantis nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju.

40. Tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2018-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018).

41. Atsižvelgiant į tai, UAB „Be kredito“ su atsakovu (duomenys neskelbtini) sudarytos Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlyga, numatanti 0,5 proc. delspinigių dydį, pripažintina nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).

42. Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (LAT 2018-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018). Atitinkamai ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8, 9 dalys).

43. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl delspinigių priteisimo keistina, atmetant ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 158,40 Eur delspinigių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, keistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 procentų palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

44. Iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos ir ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

45. Ieškovė patyrė 261 Eur bylinėjimosi išlaidų (19 Eur žyminis mokestis, 242 Eur advokato pagalbai). Apeliacinės instancijos teisme sumažinus iš atsakovo priteistiną sumą iki 350,87 Eur, laikytina, kad ieškovės ieškinys patenkintas 69 proc. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 180,09 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

46. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma pirmosios instancijos teisme sudaro 8,96 Eur, todėl šios išlaidos tarp šalių paskirstomos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas 69 proc., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 6,18 Eur. Priteistinos į valstybės biudžetą procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra mažesnės, nei nustatyta minimali suma (3 Eur), todėl jos iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Pripažinti (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygą, nustatančią 0,5 procento dydžio delspinigių dydį, nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento).

P. K. apylinkės teismo Kauno rūmų 2022-08-29 sprendimo už akių dalį dėl delspinigių, procesinių palūkanų už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350,87 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 87 ct) nesumokėtos nuomos įmokos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (350,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-07-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 180,09 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt eurų 9 ct ) bylinėjimosi išlaidas.

Valstybei iš T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 6,18 Eur (šešis eurus 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.”