Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sostinės kreditai“, įmonės kodas 302513887, ieškinį dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo, pareikštą atsakovei V. G., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei adresuoti procesiniai dokumentai įteikti 2015-11-25 viešo paskelbimo būdu (b. l. 9), todėl laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovė buvo informuota apie jai iškeltą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 1 d.). Per nustatytą terminą, teismo nuomone, atsakovė turėjo pakankamai laiko atsiliepimui pareikšti, taip pat pasinaudoti procesine teise prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą (Lietuvos Respublikos CPK 77 str. 1 d.). Pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, atsakovės atsiliepimo į ieškinį teismas negavo, todėl esant ieškovo prašymui priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą pagal pateiktą ieškinį ir prie ieškinio pridėtus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus ir įsitikinęs, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti, nustato, kad: ieškovas pagal sutartį 2015-02-26 suteikė atsakovei 400 Eur vartojimo kreditą, o atsakovė turėjo grąžinti suteiktą kreditą kartu su 84,77 Eur paskolos kaina. Kreditas buvo suteiktas 24 mėnesių terminui. Atsakovė pažeisdama sutartį įmokų laiku nemokėjo.

Dėl bendros vartojimo kredito gavėjo mokamos sumos, teismas pažymi, kad ieškovą, kaip kredito davėją, ir atsakovę, kaip kredito gavėją, sieja iš vartojimo kredito sutarčių kylantys teisiniai santykiai, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 16 dalyje. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (bendrą vartojimo kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovė nemokėjo kredito grąžinimo įmokų sutartyje nustatyta tvarka ir tuo pažeidė sutarties 3.1.1. ir 6.1. punktų reikalavimus, todėl yra tenkintinas ieškovo reikalavimas priteistina iš atsakovės 368,36 Eur bendra vartojimo kredito suma ir 84,77 Eur nesumokėta paskolos kaina (mokėjimo palūkanos).

Teismas nustatė, kad be 368,36 Eur negrąžinto kredito ir 84,77 Eur nesumokėtos paskolos kainos (mokėjimo palūkanų), ieškovas reikalauja priteisti 3,27 Eur kompensacines palūkanas, priskaičiuotas iki kreipimosi į teismą kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma pasibaigus kredito grąžinimo terminui, ir 79,35 procentų sutartinių metinių palūkanų už 368,36 Eur kredito sumą nuo ieškinio surašymo 2015-10-15 iki visiško prievolės įvykdymo. Be to, ieškovas dar reikalauja priteisti 2,54 Eur delspinigius.

Nors CK 6.874 straipsnio 1 dalis bendriausiu atveju suteikia kredito davėjui teisę iš kredito grąžinimo terminą praleidusio skolininko reikalauti sutartyje numatyto dydžio palūkanų, tačiau ši nuostata vartojimo kreditui pilna apimtimi netaikoma, nes CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Šalių sudarytos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos, kurios mokamos esant sutarties pažeidimui, todėl atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos VKĮ, pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, taigi ir ieškovo reikalaujamos palūkanos, vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Pagal VKĮ įtvirtinto reglamentavimo prasmę, ribinio ar jam artimo dydžio bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, apimanti ir metinę palūkanų normą, dėl ypač didelės finansinės naštos kredito gavėjui gali būti taikoma tik santykinai trumpą kredito grąžinimo terminu apibrėžtą laikotarpį, dėl kurio pats kredito gavėjas išreiškė savo sutikimą vartojimo kredito sutartyje, ir tik tol, kol skolininkas vykdo savo pinigines prievoles. Tačiau kredito gavėjas, sudarydamas sutartį ir įsipareigodamas pagal ribinio ar jam artimo dydžio bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, objektyviai dar negali žinoti, ar bus pajėgus mokėti tokias dideles palūkanas visą laikotarpį. Todėl vartojimo kredito sutartyje numatyto dydžio palūkanos pagal VKĮ gali būti taikomos iki sueinant kredito grąžinimo terminui, bet tik tol, kol skolininkas vykdo piniginę prievolę. Skolininkui nebevykdant piniginės prievolės, negali būti toliau skaičiuojamos palūkanos, kurios konkrečiu atveju numatytos kreditoriaus vienašališkai parengtoje vartojimo kredito sutartyje. Kai skolininkas praleidžia iš vartojimo kredito sutarties kylančios piniginės prievolės įvykdymo terminą, gali būti skaičiuojamos tik netesybos, numatytos vartojimo kredito santykius reglamentuojančio specialaus teisės norminio akto – VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią, kaip minėta, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai (net jei jie būtų pavadinti palūkanomis, nuostoliais, netiesioginiais nuostoliais, negautomis pajamomis, administravimo mokesčiais ir pan.) už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Iš esmės VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta vartojimo kredito gavėjo ribota civilinė atsakomybė pagal pinigines prievoles, kylančias iš vartojimo kredito sutarties, t. y. padaryta įstatyminė išimtis iš CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo principo, o tokios išimties galimybė nustatyta toje pačioje CK 6.251 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė, kuri yra vartotojas, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 3 str. 1 d.), darytina išvada, kad prašymas priteisti ir netesybas ir kompensacines palūkanas už pavėluotą mokėjimą negali būti tenkinamas, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nuostatoms.

Priešingai aiškinant, t. y. laikant, kad pavėluotų įmokų mokėjimo ar jų nemokėjimo atvejais net ir suėjus sutartyje numatytam skolininko piniginių prievolių įvykdymo terminui gali būti reikalaujama joje numatyto dydžio palūkanų, tarsi sutartis tebebūtų vykdoma, VKĮ nustatytas netesybų dydžio ribojimas, taikomas skolininkui nepajėgiant vykdyti piniginių prievolių, neturėtų jokios teisinės ir praktinės reikšmės, o vartojimo kredito teisiniai santykiai transformuotųsi į lupikavimą. „Greituosius“ vartojimo kreditus teikiančių ūkio subjektų bandymai prisiteisti lupikiško dydžio sumas kaip palūkanas, taip pat ir kompensacines, priskaičiuotas po prievolės įvykdymo termino praleidimo, nuostolius, negautas pajamas, administravimo mokesčius ir kitokius mokesčius atmestini lygiai taip pat, kaip turi būti atmetami bandymai prisiteisti baudines netesybas. Todėl ieškovui priteistini jo reikalaujami 2,54 Eur delspinigiai, paties ieškovo apskaičiuoti taikant VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, o reikalavimai priteisti kompensacines palūkanas atmestini.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos ieškovo reikalaujamos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto penkių procentų dydžio metinės palūkanos ir už negrąžintą kreditą, nesumokėtą kredito mokesčio dalį ir priteistus delspinigius.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 450 patirtos žalos ir 1,4 Eur patirtų išlaidų už apmokestinimą el. paštu ir žinutėmis, tačiau ieškovas nepateikė jokių tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis). Ieškovas pateikia du mokėjimo nurodymus UAB „Krajonui“ 250 Eur ir 200 Eur sumoms, kurių mokėjimų paskirtyse nurodyta, sąskaitų faktūrų numeriai ir atsakovės pavardė. Pagal PVM sąskaitas faktūras (Nr. KRATP 2451 ir KRATP 2502) nustatyta, kad apmokama už paslaugas pagal sutartį 2013/01/03-1. Minėtos sutarties ieškovas nepateikė, todėl lieka neaišku už ką ieškovas sumokėjo minėtai įmonei iš viso 450 Eur. Taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų 1,4 Eur patirtas išlaidas už apmokestinimą el. paštu ir žinutėmis. Ieškovo reikalavimai dėl 450 Eur patirtos žalos ir 1,4 Eur apmokestinimo el. paštu ir žinutėmis, atmestini kaip nepagrįsti.

Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinys pareikštas 910,34 Eur sumai, tačiau teismas ieškovo reikalavimus tenkina iš dalies ir priteisia ieškovui iš atsakovės 455,67 Eur, t. y. tenkina apie 50% pareikštų reikalavimų. Taigi ieškovui iš atsakovės proporcingai tenkintų reikalavimų daliai priteistini 10 Eur (žyminio mokesčio) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).

Procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos neviršija 3 Eur, todėl valstybės naudai iš šalių nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 285-286 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 368,36 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 36 centų) skolą, 84,77 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų 77 centų) kredito mokestį, 2,54 Eur (dviejų eurų 54 centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-09-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10 Eur (dešimt eurų) žyminį mokestį ieškovui UAB „Sostinės kreditai“, juridinio asmens kodas 302513887, buveinės adresas: J. Basanavičiaus g. 25A-21, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT70 7300 0101 2244 1120, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nurodyti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos ji turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.

Sprendimas už akių įsiteisės po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovė nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Atsakovė priimto sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusį Šakių rajono apylinkės teismą.