- Teismas
- Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-10-09
- Bylos Nr.
- A13.-294-913/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00068-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. P.
- Nukentėjusysis
- Ž. D.
- Institucija
- Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariatas
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas, Vida Leonovienė
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P., jo atstovei advokatei Vidai Leonovienei,
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovams Sauliui Pakėnui, Kristinai Sriubienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. gegužės 27 d. R. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad 2020 m. gegužės mėn. 12 d., 07 val. 00 min., Anykščių r. sav., Svėdasų sen., Jotkonių k., neužtikrino, kad jam priklausantys galvijai nepatektų į kitų asmenų privačias valdas ir nepadarytų žalos kitų asmenų turtui, t. y. jam priklausantys galvijai ištrūko iš aptvaro ir ištrypė apie 4 hektarų ploto pasėlių lauką, kuris priklauso Ž. D.. Dėl galvijų ištrypto lauko Ž. D. buvo padaryta 1000 eurų turtinė žala. Tai yra R. P. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu R. P. nurodė, kad nepripažįsta padaręs pažeidimą, nes jo gyvuliai buvo aptverti tinkamai, dar ir papildomai viena eile aptverta buvo, ir dėl kokių priežasčių jie galėjo išeiti jis negali pasakyti. Ten miškinga vietovė, žvėrių daug, o gyvuliai ėjo į miškelį pasislėpti, jie ėjo per ganyklą, bet ne per pasėlius. Jei būtų ištrypta, būtų juodas plotas, o dabar niekur neištrypta. Gyvuliai buvo laikomi tinkamai. Jie buvo ištrūkę iš aptvaro, o nutraukti galėjo laukiniai žvėrys. Buvo nutraukti elektriniai virvėlaidžiai. Jis laiko 20 mėsinių galvijų, karvių su teliukais. Oro sąlygos buvo tokios (iškrito sniegas), kad jie ėjo pasislėpti į krūmus. Gyvuliai į atvirą vietą neina. Iš nuotraukų jis nemato kur laukas ištryptas, matosi tik kad praeita per ganyklą. Gyvulių tuose kviečiuose nėra nufotografuota. Nuotraukose nufotografuoti gyvuliai yra V. P. ganykloje, tai ne nukentėjusiojo Ž. D. laukai. Pas Ž. D. jo gyvuliai nebuvo atėję iš viso. Todėl nepripažįsta, kad jo gyvuliai padarė žalos nukentėjusiajam. Jis ryte apie 7 val. buvo nuvykęs į vietą, buvo Ž. D. ir jo brolis, jis matė kur buvo pėdsakai, nes buvo pasnigta, ir matėsi, kad gyvuliai nėjo per kaimyno Ž. D. kviečius. Jam kaimynai (Ž. D. ir jo brolis) sakė, kad galvijai ištrypė laukus, kad susitvarkytų, kad gyvuliai daugiau neišeitų. Bet nieko neparodė. O po trijų dienų gavo skambutį iš policijos, kad pareiškimas parašytas. Ž. D. sakė, kad visur galvijų vaikščiota ir ištrypta, bet jis neparodė kur, ir nieko nesimatė. Policija atvažiavo po kelių dienų, jo niekas nekvietė apžiūrėti kaimyno (Ž. D.) laukų, nieko jam nerodė, tik teisme pamatė nuotraukas. Iš kur žala, kas ją sudaro niekas jam neaiškino. Laukinių galvijų ten būna. Jis ūkininkauja 10 metų, ir jo gyvuliai niekada nebuvo ištrūkę, jis laiko juos tinkamai. Ir tą rytą jis nematė savo gyvulių nukentėjusiojo lauke, nematė ištrypimo, nes niekas jam neparodė kur yra ištrypta.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovas Saulius Pakėnas teismo posėdžio metu paaiškino, kad protokolas R. P., surašytas pagal ANK 346 str. 4 d., yra surašytas pagrįstai, prašo teismo pripažinti tai. Pažeidimas yra nustatytas nukentėjusiojo pareiškimu ir įvykio vietos apžiūra, kur akivaizdžiai matoma, kad pasėliai yra ištrypti kanopinių gyvūnų. Žala yra nustatyta nukentėjusiojo pareiškimu. Nuotraukos buvo darytos šių metų gegužės 13 d. o įvykis buvo gegužės 12 d. Policijos pareigūnai tyrimą atlieka gavę pareiškimą, o ar pareiškimas pagrįstas nuspręs teismas.
Nukentėjusysis Ž. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis iš vakaro paskambino R. P. ir pranešė, kad jo prieauglis yra jo (nukentėjusiojo) pasėliuose. Buvo reaguota pašaipiai, sarkastiškai. Jis nenorėjo su R. P. pyktis. Ryte apie 6 val. ryto laukuose pamatė, kad ištrūkusi visa banda. Jie su broliu nuvyko, o galvijų banda laksto skersai, išilgai. Vėl paskambino R. P.. Jis (R. P.) gal net nepatikėjo. Jie su broliu bėgo, supo tuos gyvulius, kad jie eitų link fermų. Tada atvažiavo R. P., jie su miltais susivarė gyvulius. Tada ėjo kalbėtis. Jų laukai ribojasi. Jis nenori pyktis, nori draugiškai. Bet jam žala yra daroma. Pasikalbėjus su R. P., trūko kantrybė ir tada nusprendė skambinti policijai. Policijai paskambinęs pasakė situaciją, jie liepė jam nusistatyti žalą ir tartis gražiuoju. Ant rytojaus sulaukė policijos pareigūnų, kad reikia apiforminti. Jis aprodė visą įvykio vietą, aprodė piemenį, viską pareigūnai matė. Ir viskas. Jis įvertino visą savo vargą, trąšas, kurą, ir nustatė žalos dydį. Jis kvietė R. P. apžiūrėti laukų, bet R. P. nesutiko eiti jų apžiūrėti, todėl yra melas tai, ką jie sako, jog jis sakė, kad nieko ten nesimatys.
Liudytoja R. K. parodė, jog ji yra Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja. Paaiškino, kad vyko 2020 m. gegužės 13 d., nes gavo užduotį patikslinti pranešimo aplinkybes dėl ištryptų pasėlių. Dėl karantino vyko sekančią dieną. Nuvykę bendravo su pasėlių savininkais, jie nurodė, kad ištrypti jų pasėliai. Buvo priimtas iš jų pareiškimas ir apžiūrėta įvykio vieta. Matėsi pasėliuose galvijų kanopų pėdsakų, nuėstų pasėlių viršūnėlės. Matėsi, kad banda praėjo per juos. Fiksavo nufotografuojant. Daug pasėlių pažeista, ne visą lauką apėjo, tai ten, tai ten pavieniui apžiūrėjo, nes visko apeiti neįmanoma. Akivaizdžiai matėsi galvijų kanopos, dėl to nekilo abejonių. Viso pažeisto lauko neapėjo, tik pasivaikščiojo po lauką, matėsi brydės per pasėlius. Dalis suminta, dalis viršūnių nukąsta. Sniegas buvo dieną prieš tai, jiems apžiūrint sniego nebebuvo. Kad čia jų pasėliai nurodė patys nukentėjusieji. Šių duomenų netikrino. O kad galvijai priklauso R. P. taip pat nurodė nukentėjusysis. Dėl žalos – kiek nurodė pareiškėjai, tiek ir parašė. Jie užfiksavo tai ką matė įvykio vietoje, o žala kokia bus tai jau ūkininkų reikalas. Kai jie apžiūrėjo lauką, ten galvijų nebuvo, bet buvo matyti jų pėdsakai. Jie nekonstatavo, kad tai R. P. ar ne R. P. galvijai. Pasėlių lauke buvo daug galvijų pėdsakų. Nukentėjusysis parodė nuotraukas, kur matėsi galvijai ganyklose. Laukų ribų jie netikrino.
Liudytoja R. G. parodė, kad ji yra Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja. Paaiškino, kad gavo užduotį apklausti liudytoju R. P. apie jam priklausančius gyvulius, kad yra gautas pareiškimas. Ji viską fiksavo protokole. R. P. nurodė, kad jo laukai ribojasi su Ž. D. laukais. Kad gegužės 12 d., ryte kai jam paskambino Ž. D., jis gyvulius rado ištrūkusius. Bendravo su Ž. D., kuris sakė, kad jam padaryta didelė žala, bet jos atlyginti neprašė. R. P. sakė, kad nematė, kad Ž. D. laukai būtų ištrypti. Tikėjosi, kad konfliktas išsispręs taikiai. Ji vykdė savo užduotį – apklausti asmenį, o kiti pareigūnai darė kitus veiksmus.
Liudytojas E. D. paaiškino, kad su R. P. yra kaimynai ūkininkai, ūkininkaujantys tame pačiame kaime, žemės ribojasi, pykčiai yra tik dėl gyvulių. Jam žinoma, kad tą dieną kai buvo ištrūkę gyvuliai, jie važiavo į lauką varyt gyvulių. Paskambino policijai. Policija pasakė, kad nevažiuos, nurodė įsivertinti žalą. Po dviejų dienų atvažiavo policija. O tą dieną buvo paskambinta R. P.. Jis laukuose su broliu varė gyvulius, vėliau gyvuliai pradėjo eiti į V. P. laukus. Po kiek laiko atvažiavo R. P. su žmona ir sūnum, susivarė gyvulius. Tada jie ėjo kalbėtis, bet nieko nesigavo, nes jie (P.) nesuprato, kad yra kalti. Laukuose buvo jaučiai, buvo sniegas iškritęs. Laukai yra brolio, ten buvo pasėtas žieminis kvietys, o po galvijų buvo ištryptas, suspaustas, galvijai gal visą naktį ten nešėsi. Jie fotografavo laukus, dar ne visi teliukai buvo išbėgę iš jų ganyklų. Vėliau banda nubėgo prie V. P.. Buvo visa banda ištrūkusi, apie 40 galvijų.
Liudytoja V. P. paaiškino, kad ji yra R. P. sutuoktinė. Iš vakaro jos vyrui paskambino Ž. D. ir pasakė, kad iš aptvaro yra išėję teliukai. Ji nutarė važiuoti pažiūrėti. Viskas ten buvo tvarkoj, viskas veikė (elektrinis piemuo), teliukai buvo vietoj. Iš ryto vėl paskambino Ž. D., kad ištrūkus banda. Nuvažiavo, rado gyvulius ištrūkusius, susivarė į aptvarą ir viskas. Tada kai susivarė gyvulius, atėjo Ž. D. su broliu, jie pradėjo aiškintis su jais. Jie pradėjo sakyti, kad karvės išėjo, žalą padarė. Jie pradėjo ginčytis. Teliukai kokią ten žalą gali padaryt tik gimę. Jie pradėjo sakyt kad žala 3000 eurų. Tada jie (P.) sakė, kad einam parodykit, bet jie pasiginčijo ir viskas. Vyras prašė parodyt kur ištrypta, bet jie (D.) atsakė, kad dabar nieko nematysit. Kalba ėjo apie teliukų padarytą žalą. O apie bandą jie nekalbėjo. Jos manymu, bandą jie parsivarė iš V. P. miškelio ir nematė jokios žalos. D. laukuose ji nieko nematė, nei pėdų, nei nieko ištrypta. O po visą lauką ji nevaikščiojo, nes nenorėjo pati ištrypti. Tą naktį buvo sniegas. Bet ji kai žiūrėjo tai sniego nebuvo, nes ji žiūrėjo kitą dieną, ir ji nieko nematė – nei karvių, nei ištryptų pasėlių. Banda ėjo per kelią, per jų ganyklą ir į V. P. miškelį. Kad kitur būtų banda vaikštinėjusi nematė. Jos vyras prašė parodyti kur ištrypta, bet Ž. D. sakė, kad dabar nieko nematysi. Reikalavimai gyvulių laikymui yra tokie, kad reikia vienos elektrinės virvutės, o pas juos buvo net dvi virvutės ir buvo pajungtas elektrinis impulsas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė Vida Leonovienė nurodė, jog teismų praktika labai konkrečiai nurodo kaip turi būti renkami įrodymai ir surašomi administracinių nusižengimų protokolai. R. P. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 str. 4 d., protokole taip pat nurodyta, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų Gyvūnų laikymo Anykščių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 10 punktą ir 51 punktą. LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nėra to straipsnio dalies ir punkto, kuris nurodytas protokole, galima tik numanyti, kad kalba eina apie 2 dalies 3 punktą, kuriame yra įtvirtinta gyvūnų laikytojų pareiga užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, ir Anykščių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 10 p., kuris numato, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, kitų gyvūnų gyvybei ir sveikatai, nepatektų į kitų asmenų privačias valdas, be priežiūros – į viešąsias vietas ar bendrojo naudojimo patalpas ir 51 puntą, numatantį ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų. Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas remiantis tuo, kad R. P. galvijai išėjo iš aptvaro. Liudytoja R. K. pasakė, kad viso ploto neapžiūrėjo, atskirai vietomis tik apžiūrėjo, matosi brydės, pati liudytoja nurodė, kad R. P. nebuvo kviestas, kad aprodė tik nukentėjusieji. Žalos netikrino niekaip. Kita liudytoja R. G. nurodė, kad R. P. paaiškino, kad nematė ištryptų laukų, niekas jam nerodė ir kartu įvykio vietos neapžiūrėjo. Tai yra faktinės aplinkybės, kurių pagrindu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Nebuvo užfiksuota įvykio vieta, nebuvo užfiksuotas plotas, kiek galvijų tai padarė, kas sunaikinta, kokia žala padaryta. Visa tai nebuvo padaryta. Sulaukęs kaimyno skambučio R. P. nuvyko ir rado gyvulius išėjusius. Buvo takas, kuriuo gyvuliai ėjo iki miškelio, bet konkrečių nuotraukų, kur matytųsi ištryptos vietos, ar pačių galvijų, nėra. Nuotraukose matosi tik kažkokios pėdos, nukastas želmenėlis, todėl rašyti protokole, kad tiek buvo ištrypta (4 ha), negalima. Turi būti labai konkrečiai viskas ištirta, ir nepalikta kitiems asmenims tai daryti, o policijos pareigūnams patiems reikėjo tai užfiksuoti ir įrodyti. Teigiama, kad buvo 4 ha ištrypta, bet visiškai jokių įrodymų nėra net kad tai komentuoti. Pagal tai kas buvo bandoma sakyti koks plotas buvo ištryptas visai neatitinka realios situacijos, nėra fiksavimų jokių. Prie kiekvienos savivaldybės yra komisijos, kurios pajėgios užfiksuoti kas padaryta, kokio dydžio turto praradimas, net kokie gyvūnai tai padarė. Bet šiuo atveju visiškai niekas nebuvo padaryta, policijos pareigūnai net nesusisiekė su tais asmenimis, kurių gyvūnai neva tai padarė. Protokolą surašiusi institucija nenurodė, kokiu būdu R. P. neužtikrino, kad jo gyvuliai nepatektų, jokių aplinkybių nenustatinėjo ar gyvulių laikytojas pažeidė kažką. Yra specialūs aptvarai, yra aptvėrimas dviem juostelėmis. Dėl kokių priežasčių gyvūnai ištrūko, tai nebuvo nustatyta, ar laukiniai galvijai nutraukė. R. P. niekada neginčijo fakto, kad jo gyvuliai buvo išėję. Tačiau tai nereiškia, kad jis atsakingas už tą straipsnį. Yra numatyta, kad jei ir būtų būtinybė bausti, tai gal pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, nes jokių nusiskundimų dėl R. P. nėra gauta, jis ūkininkauja 10 metų ir stengiasi daryti viską, kad niekam nesukeltų problemų. Institucija nepateikė jokių įrodymų, netinkamai atliko tyrimą, todėl yra pagrindas teigti, kad R. P. protokole nurodyto pažeidimo nepadarė ir jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta.
Nukentėjusiojo Ž. D. atstovas advokatas Antanas Cemnolonskas nurodė, jog institucija, surašius administracinio nusižengimo protokolą, nepadarė visko, kas nuo jų priklauso. Policija turėjo ir apžiūrėti įvykio vietą, ir apskaičiuoti žalą ir t.t. Dabar teismui teks vertinti tuos duomenis, kurie yra byloje. Fakto klausimas ar R. P. gyvūnai buvo ištrūkę, ir ar jie buvo Ž. D. pasėliuose, tai šis klausimas kaip ir abejonių nekelia, nes R. P. pats dar 2020-05-15 parodymuose sakė, kad savo galvijus rado miškelyje krūmuose, tai reiškia, kad Ž. D. ne be reikalo sugalvojo skambinti R. P. dėl to, kad jo gyvuliai ištrūkę, tai reiškia, kad tie gyvuliai ėjo per pasėlių plotą ir kažką ištrypė. Nukentėjusysis pateikė teismui kokio dydžio žala jam padaryta, bet vyrai susitarė ir nukentėjusysis ieškinio atsisakė. Tai, kad gyvuliai ištrypė pasėlius paliudijo ir liudytojai, kurie matė ištryptus pasėlius. Pats Ž. D. fotografavo ir ten matosi pasėlių sugadinimai. Dėl galimos kvalifikacijos, tai galima pereiti į ANK 335 straipsnio 1 dalį, nes policijos surašytame protokole atitiktų tos faktinės aplinkybės. Jeigu teismas pripažins R. P. padarius administracinį nusižengimą, prašo priteisti atstovavimo išlaidas.
Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 635 str. 1 d. 2 p.).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai nėra pakankami pripažinti R. P. kaltu dėl ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 346 straipsnio 4 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Minėta norma yra blanketinė, todėl, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šią normą, yra būtina nurodyti kito teisės akto normą (nuostatą), kurios reikalavimus asmuo pažeidė.
2020 m. gegužės 27 d. R. P. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. 53-ANR_P-664-2020, nurodant kokio teisės akto reikalavimus jis pažeidė, yra nurodytas Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktas. ANK 609 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio nusižengimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodyta administracinio nusižengimo esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį nusižengimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis punktų neturi iš viso, tuo tarpu šio straipsnio 2 dalies 3 punktas numato gyvūnų laikytojų pareigą užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, todėl teismas, vadovaudamasi ANK 635 straipsnio 3 dalimi, patikslina protokole nurodyto teisės akto – Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo straipsnio dalį, nurodydamas, kad atsakomybę užtraukia Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra įtvirtinta gyvūnų laikytojų pareiga užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 1-AĮ-762 patvirtintų Gyvūnų laikymo Anykščių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 10 punktas nustato, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, kitų gyvūnų gyvybei ir sveikatai, nepatektų į kitų asmenų privačias valdas, be priežiūros – į viešąsias vietas ir bendrojo naudojimo patalpas, o 51 punktas nustato, kad ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys neleidžia neginčytinai konstatuoti, jog R. P. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, t. y. neužtikrino, kad jo laikomi galvijai nepatektų į kitų asmenų privačias valdas ir nepadarytų žalos kitų asmenų turtui, t. y. kad jam priklausantys galvijai ištrūko iš aptvaro ir ištrypė apie 4 hektarų ploto pasėlių lauką, kuris priklauso Ž. D., dėl galvijų ištrypto lauko Ž. D. padaryta 1000 eurų turtinė žala.
Byloje nėra ginčo dėl to, jog 2020 m. gegužės 12 d., apie 7 val., R. P. priklausantys galvijai, laikomi Anykščių r. sav., Svėdasų sen., Jotkonių k., ištrūko iš ganyklą juosiančio aptvaro. Viso proceso metu R. P. šios aplinkybės neneigė, tačiau jis nesutinka su tuo, kad padarė ANK 346 straipsnio 4 dalyje padarytą pažeidimą, nes jam priklausančius gyvulius jis prižiūrėjo tinkamai ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, pareigūnai, R. P. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo grindė nukentėjusiojo Ž. D. pareiškimu (b. l. 5), įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 8), paties nukentėjusiojo Ž. D. darytomis fotonuotraukomis (b. l. 9-11) ir 2020-05-13 pareigūnų darytomis fotonuotraukomis (b. l. 12-19), taip pat 2020-05-15 buvo apklaustas R. P. (b. l. 6-7). Teisme buvo apklausti liudytojai E. D., nukentėjusiojo Ž. D. brolis, V. P., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutuoktinė, bei policijos pareigūnės R. K. ir R. G.. Liudytojai E. D. ir V. P. patvirtino aplinkybę, kad galvijai buvo išėję iš aptvaro, į bylą pateiktos nuotraukos irgi patvirtina šią aplinkybę. Tačiau teismo vertinimu šių duomenų nepakanka neabejotinai pripažinti, kad R. P. netinkamai rūpinosi jam priklausančiais gyvuliais ir dėl tokio netinkamo rūpinimosi jam priklausantys gyvuliai pateko į Ž. D. privačias valdas (pasėlius) ir padarė žalos Ž. D..
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje R. P. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir jam nuobauda skirta nukentėjusiojo Ž. D. 2020-05-13 pareiškimo pagrindu, kuriame šis nurodė, kad 2020-05-12 apie 7 val. ryto jis pastebėjo, kad jam priklausančiuose pasėliuose laksto visas galvijų būrys. Jis paskambino R. P. ir pasakė, kad jo galvijų banda ištrūkusi ir trypia jo pasėlius, toks incidentas pasitaiko jau nebe primą kartą, prašo nubausti R. P. dėl netinkamo galvijų bandos prižiūrėjimo ir jo pasėlių trypimo.
Teisme liudytoju apklaustas nukentėjusiojo brolis E. D. parodė, kad tą dieną kai buvo ištrūkę gyvuliai, jie važiavo į lauką varyt gyvulių. Jis laukuose su broliu varė gyvulius, vėliau gyvuliai pradėjo eiti į V. P. laukus. Po kiek laiko atvažiavo R. P. su žmona ir sūnum, susivarė gyvulius. Laukai yra brolio, ten buvo pasėtas žieminis kvietys, o po galvijų buvo ištryptas, suspaustas. Apklausta teisme liudytoja V. P. parodė, kad iš ryto vėl paskambino Ž. D., kad ištrūkus banda. Jie nuvažiavo, rado gyvulius ištrūkusius, susivarė į aptvarą ir viskas. Vyras prašė parodyt kur ištrypta, bet jie (D.) atsakė, kad dabar nieko nematysit. Jos manymu, bandą jie parsivarė iš V. P. miškelio ir nematė jokios žalos. D. laukuose ji nieko nematė, nei pėdų, nei nieko ištrypta. O po visą lauką ji nevaikščiojo, nes nenorėjo pati ištrypti. Reikalavimai gyvulių laikymui yra tokie, kad reikia vienos elektrinės virvutės, o pas juos buvo net dvi virvutės ir buvo pajungtas elektrinis impulsas. Teismo posėdžio metu apklausta policijos pareigūnė R. K. parodė, kad pas pareiškėją Ž. D. nuvyko 2020 m. gegužės 13 d., nes gavo užduotį patikslinti pranešimo aplinkybes dėl ištryptų pasėlių. Nuvykę bendravo su pasėlių savininkais, jie nurodė, kad ištrypti jų pasėliai. Buvo priimtas iš jų pareiškimas ir apžiūrėta įvykio vieta. Matėsi pasėliuose galvijų kanopų pėdsakų, nuėstų pasėlių viršūnėlės. Fiksavo nufotografuojant. Viso pažeisto lauko neapėjo, tik pasivaikščiojo po lauką, matėsi brydės per pasėlius. Kad čia jų pasėliai nurodė patys nukentėjusieji. Šių duomenų netikrino. O kad galvijai priklauso R. P. taip pat nurodė nukentėjusysis. Dėl žalos – kiek nurodė pareiškėjai, tiek ir parašė. Kai jie apžiūrėjo lauką, ten galvijų nebuvo, bet buvo matyti jų pėdsakai. Jie nekonstatavo, kad tai R. P. ar ne R. P. galvijai. Pasėlių lauke buvo daug galvijų pėdsakų. Nukentėjusysis parodė nuotraukas, kur matėsi galvijai ganyklose. Laukų ribų jie netikrino.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių įrodymų bei liudytojų paaiškinimų matyti, kad į įvykio vietą atvykusi pareigūnė R. K., tirdama nukentėjusiojo Ž. D. pareiškime nurodytas aplinkybes, vadovavosi tik tais duomenimis, kuriuos nurodė pats nukentėjusysis Ž. D.. Tai yra jai Ž. D. aprodė pasėlių laukus, kur matėsi galvijų kanopų pėdsakai, nuėstos pasėlių viršūnėlės. Tačiau institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kuriuose būtų užfiksuoti konkretūs sklypo apžiūros duomenys, ir nors byloje yra įvykio vietos apžiūros protokolas, tačiau jame nurodyti duomenys yra nekonkretūs, nes yra nurodoma tik kad apžiūrimas Ž. D. priklausantis žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) namo. Iš tokių duomenų nėra galimybių nustatyti koks/kokie sklypai buvo apžiūrėti. Tiek iš paties nukentėjusiojo Ž. D. nuotraukų, tiek ir iš policijos pareigūnų nuotraukų neaišku, kieno ir kokie pasėliai nufotografuoti, neaiški vieta, kur darytos šios nuotraukos, nėra sudaryta schema, iš kurios matytųsi, kurioje vietoje padaryta žala Ž. D. pasėliams (nors protokole nurodyta, kad ištrypta net apie 4 hektarų ploto pasėlių laukas), kokiu atstumu šios vietos, kurios užfiksuotos nuotraukose, nutolusios nuo R. P. priklausančių ganyklų, kuriose ganėsi jo galvijai. Nors būtent institucijų, kurioms suteikiama teisė surašyti administracinio nusižengimo protokolą, pagrindinė funkcija yra įvertinti asmenų pateikiamą informaciją ir priimti motyvuotą bei pagrįstą sprendimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną ar jos nepradėti, nepasitvirtinus pareiškime nurodytoms aplinkybėms.
Kartu teismas atkreipia dėmesį, jog policijos pareigūnė įvykio vietos apžiūros protokole nurodo, jog buvo apžiūrėta ir kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje esanti pieva, kurioje ganosi galvijai, bei nurodo, kad ši pieva aptverta elektriniu piemeniu, kurį sudaro dvi virvės, ganosi galvijai, apatinė aptvaro virvė yra apie vieno metro aukštyje. Iš šių duomenų galima numanyti, kad buvo apžiūrėta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ganykla, nors tikslios informacijos nėra, taip pat iš šių duomenų matyti, jog policijos pareigūnai nenustatė, kad pieva, kurioje ganosi galvijai, būtų neaptverta elektriniu piemeniu.
Kaip jau buvo nurodyta, R. P. niekuomet neneigė, kad jo gyvuliai buvo išėję iš jiems skirto aptvaro, tačiau jis teigia, kad savo gyvuliais rūpinasi tinkamai, t. y. yra įrengęs elektrinį piemenį, o gyvuliai galėjo ištrūkti, nes buvo nutraukti elektriniai virvėlaidžiai. Taigi R. P. gyvuliai buvo laikomi elektriniame aptvare, t. y. jų ganymosi teritorija buvo apribota specialia, būtent tam tikslui skirta įranga, sustabdančia gyvulių išėjimą iš už aptvertos teritorijos ribų. Jokių duomenų, kurie paneigtų šias R. P. nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Priešingai, pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, nurodė, jog pieva, kurioje ganosi galvijai, aptverta elektriniu piemeniu (b. l. 8). Kažkokių kitų, R. P. gyvulių laikymo sąlygų pažeidimų, policijos pareigūnai nenustatė, jokių gyvulių laikymo sąlygų patikrinimo veiksmų neatliko. Akivaizdu, jog institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą apsiribojo faktu, kad galvijai išėjo iš jiems skirto aptvaro, ir vien tuo pagrindu nusprendė, kad R. P. netinkamai rūpinosi jam priklausančiais galvijais. Tačiau pažymėtina, kad vien galvijų išėjimo iš jiems skirto aptvaro faktas nereiškia, kad galvijai yra laikomi netinkamai. Gyvulių išėjimui iš jiems skirto aptvaro gali turėti įtakos įvairūs veiksniai – aptvarą gali sugadinti laukiniai gyvūnai, aptvaras gali būti sugadintas dėl gamtos veiksnių, aptvarą gali apgadinti patys laikomi galvijai ir kt. Todėl nenustačius jokių R. P. galvijų laikymo pažeidimų, konstatuoti, jog yra padarytas įstatymo pažeidimas, nėra pagrindo. Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog R. P. neužtikrino, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, neužtikrino, kad jo laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų, nes byloje nepaneigtos faktinės aplinkybės, kad R. P. buvo tinkamai įrengęs elektrinį piemenį galvijų apsaugai nuo išėjimo iš ganyklos, o konkreti galvijų buvimo vieta jiems išėjus iš aptvaro Ž. D. laukuose nebuvo nustatyta, kaip ir nebuvo surinkti įrodymai dėl galvijų padarytos žalos.
Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų matyti, kad nukentėjusysis Ž. D. ir administracinėn atsakomybėn traukiamas R. P. yra kaimynystėje ūkininkaujantys ūkininkai, vienas iš kurių augina grūdines kultūras, o kitas laiko galvijus. Jų laukai ribojasi, todėl santykiai tarp ūkininkų nėra draugiški, nors ir ne akivaizdžiai konfliktiški. Nukentėjusysis Ž. D. teigė, jog R. P. galvijai išeina iš aptvaro ne pirmą kartą, todėl šį kartą į policiją kreipėsi jau netekęs kantrybės. Visa tai rodo, jog esant įtemptiems santykiams tarp kaimynystėje ūkininkaujančių asmenų, įrodymai, susiję su tuo, kokius pažeidimus galimai yra padaręs vienas iš jų, turi būti renkami itin kruopščiai, kad pašalinti bet kokius subjektyvumus. Nagrinėjamu atveju Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK pareigūnų surinkti įrodymai – asmenų apklausos, įvykio vietos apžiūra ir nuotraukos nėra pakankamai informatyvios nustatyti esminę reikšmę byloje turinčias aplinkybes, o būtent, kad R. P. galvijai ištrūko iš aptvaro dėl netinkamos jų priežiūros.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aptariamuose Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio, 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte, taip pat Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 1-AĮ-762 patvirtintų Gyvūnų laikymo Anykščių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 10 ir 51 punktuose nėra nurodyta, kokiu būdu turi būti įvykdoma gyvūnų laikytojams nustatyta pareiga užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, taip pat pareiga nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ar ūkinių gyvūnų laikytojų pareiga užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų. Šiuo atveju R. P. ėmėsi priemonių minėtoms teisės aktų jam keliamoms pareigoms užtikrinti – įrengė elektrinį piemenį jam priklausančioje ganykloje, kurioje ganė savo gyvulius, šios aplinkybės byloje nėra paneigtos objektyviais įrodymais, todėl jo veikoje nėra kaltės (nei tyčios, nei neatsargumo) dėl to, kad jam priklausantys gyvuliai išėjo iš jiems įrengto aptvaro, nes nagrinėjamoje situacijoje nėra teisinio pagrindo padaryti išvadą, kad jis turėjo ir galėjo numatyti, jog jo įrengtos apsaugos nuo gyvulių išėjimo iš aptvaro priemonės nebus pakankamos, kad būtų užtikrinta, kad jo laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų.
Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog R. P. neužtikrino, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, neužtikrino, kad jo laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų, ir dėl to atsirado padariniai – buvo padaryta žala Ž. D. turtui.
Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007).
Aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje institucija nepateikė neginčytinų ir abejonių nekeliančių duomenų, kad R. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje.
Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje, išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, R. P. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena R. P. nutrauktina (ANK 591 str. 1 p., 635 str. 1 d. 2 p.).
Nukentėjusysis Ž. D. šioje byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl jam padarytos 1426 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo (b. l. 46-74). 2020-09-25 pareiškimu, nukentėjusysis Ž. D. nuo pareikšto civilinio ieškinio dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo atsisakė, nes su R. P. susitarė dėl žalos atlyginimo (b. l. 77). Nukentėjusiojo Ž. D. atsisakymas nuo byloje pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo priimtinas, procesas dėl nukentėjusiojo Ž. D. pareikšto civilinio ieškinio, nutrauktinas (ANK 664 str., CPK 140 str. 1 d.).
Šioje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. P. buvo atstovaujamas gynėjos advokatės Vidos Leonovienės, bei pateikė į bylą įrodymus, pagrindžiančius jo patirtas išlaidas advokatės paslaugoms apmokėti, nors priteisti jų neprašė (b. l. 30, 103, 104, 105).
ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (pakeitus keistinus dalykus) taikomos BPK nuostatos.
Remiantis BPK 106 straipsniu, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Remiantis anksčiau aptartu teisiniu reguliavimu, teismų praktikoje išaiškinta, kad išteisintojo turėtų išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimas (apmokėjimas) nepriteistinas nei iš nukentėjusiojo, nei iš valstybės. Tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai nustatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teisių ir teisėtų interesų baudžiamajame procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-260-303/2015, 2K-7-76-222/2016, 2K-308-648/2019).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo spręsti dėl administracinėn atsakomybėn traukto asmens patirtų išlaidų jo gynybai priteisimo.
Nukentėjusiojo Ž. D. atstovas advokatas Antanas Cemnolonskas pateikė prašymą priteisti nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas šioje administracinio nusižengimo byloje iš R. P. tuo atveju, jei šis būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą.
Sistemiškai aiškinant BPK 103 – 106 straipsnių nuostatas akivaizdu, kad apie proceso išlaidų apmokėjimo priteisimą galima kalbėti tik tada, kai yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Nagrinėjamu atveju R. P. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį buvo nutraukta, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti nukentėjusiojo atstovo prašymo priteisti jo atstovaujamo asmens turėtas išlaidas už atstovavimą teisme. Todėl šis prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2, 4 dalimis, 636, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
administracinio nusižengimo teiseną pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalį R. P. atžvilgiu nutraukti.
Priimti nukentėjusiojo Ž. D. atsisakymą nuo byloje pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo ir procesą dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Atstovavimo išlaidų Ž. D. naudai nepriteisti.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo patvirtinto nuorašo išsiuntimo (išdavimo) gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.