Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2FB-41755-727/2013 pagal pareiškėjos I. P. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys UAB „Mokilizingas“ (buvęs UAB „Snoro lizingas“), BAB bankas Snoras, UAB „Gelvora“, AB SEB bankas, S. S., antstolė V. M., antstolė E. R., T. P., M. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

- iškelti pareiškėjai I. P. fizinio asmens bankroto bylą;

- fizinio asmens I. P. bankroto administratoriumi paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“;

- laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens I. P. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bendrai 2972,97 Lt sumai, reikalingą bankroto procedūroms atlikti;

- laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens I. P. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti išlaidų sąmatą bendrai 2000 Lt/mėn., reikalingą I. P. būtiniesiems poreikiams tenkinti;

- nustatyti 4 mėn. terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti. Nurodė, kad 2009-07-18 pareiškėja I. P. nutraukė santuoką su M. M.. Po santuokos nutraukimo su pareiškėja liko gyventi du nepilnamečiai vaikai A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini). Buvęs sutuoktinis jos neremia, vaikais faktiškai nesirūpina, alimentų pastoviai nemoka. 2010 m. pareiškėja buvo išvykusi dirbti į Angliją, tačiau sužinojusi, kad dukrai diagnozuotas cukrinis diabetas, grįžo į Lietuvą. I. P. privalo prižiūrėti sergančią dukrą. Siekdama ateityje gauti gerai apmokamą darbą, pareiškėja studijuoja Vilniaus kooperacijos kolegijoje, už studijas mokėdama 2160 Lt per metus. Nurodė, kad yra remiama valstybės mokėtinų socialinių pašalpų pagrindu, kurių užtenka tik būtinųjų jos ir nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui. Dėl sunkios savo finansinės padėties ji neturi objektyvios galimybės vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Pareiškėja pažymėjo, kad jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, grynųjų pinigų, viršijančių 1 MMA sumą, akcijų, vertybinių popierių, registruotų jos vardu, ji neturi. Kiekvieną mėnesį jos būtinųjų poreikių tenkinimui reikia 2000 Lt. Pareiškėja informavo, jog jos atžvilgiu vykdomas išieškojimas kreditorių S. S., UAB „Gelvora“, BAB bankas SNORAS naudai, Raseinių rajono apylinkės teisme užvesta civilinė byla Nr. 2-780-136/2013 pagal ieškovo AB SEB bankas ieškinį dėl 13196,07 Lt skolos priteisimo (LR Fizinių asmenų bankroto 5 str. 8 d. 5 p.).

I. P. instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

- fizinio asmens I. P. bankroto administratoriumi paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“;

- laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens I. P. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bendrai 2972,97 Lt sumai, reikalingą bankroto procedūroms atlikti;

- laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens I. P. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti išlaidų sąmatą bendrai 2000 Lt/mėn., reikalingą I. P. būtiniesiems poreikiams tenkinti;

- nustatyti 4 mėn. terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsisakymą kelti bankroto bylą motyvavo pareiškėjos nesąžiningumu bei grindė teisės norma, įtvirtinta LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str., nenurodant šios teisės normos konkrečios dalies ir punkto, kaip tai reikalauja LR CPK 270 str. 4 d. 4 p. Analizuojant 2013-12-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį LR Fizinių bankroto įstatymo 5 str. 8 d. 2 p. numatytos sąlygos aspektu, bei siekiant vertinti, kaip nesąžiningus, apeliantės veiksmus, sudarant sandorius ir vykdant sutartinius įsipareigojimus kreditorių atžvilgiu, remiantis įstatymine norma, įtvirtina LR CK 6.687 str., yra būtina nustatyti bent vienos iš LR CK 6.67 str. įtvirtintos aplinkybės dominavimą pareiškėjos sudarytų sandorių atžvilgiu. Apeliantė teigia, jog teismas nenustatė jokios faktinės aplinkybės dėl pareiškėjos galimo nesąžiningumo, kurį būtų galima preziumuoti LR CK 6.67 str. prasme. Sandoriai, kurių pagrindu atsirado skoliniai įsipareigojimai kreditoriams, nėra pripažinti negaliojančiais ar niekiniais. Sudaryti sandoriai buvo vykdytini, išieškant skolas dalimis iki šios civilinės bylos iškėlimo, o sudarytų sandorių vykdymo apsunkinimas įtakotas ne jos tariamai nesąžiningais veiksmais, o atsiradusiomis objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios liudija, jog po santuokos nutraukimo I. P. liko gyventi su dviem nepilnamečiais vaikais, kuriais reikėjo rūpintis ir prižiūrėti. Vaikų tėvas savalaikiai alimentų nemokėjo, todėl pareiškėjai tapo sudėtinga išlaikyti vaikus ir vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Pažymėjo, kad į darbą eiti negalėjo, nes dukrai A. M., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozuotas cukrinis diabetas ir jai buvo būtina pirkti specialią medicininę įrangą, užtikrinančią sveikatos būklės gerinimą, kuri kainavo 7160 Lt. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad I. P. neva nebuvo sąžininga, tačiau apeliantė, nesutikdama su šiuo motyvu, teigia, jog LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d. 2 p. numatytos sąlygos aspektu turi būti vertinamas trijų paskutinių metų iki prašymo iškelti bankroto bylą priėmimo laikotarpis, t.y. 2010-11-20 – 2013-11-20. Šis įstatymo pagrindu nustatytas laikotarpis net neapima laikotarpio, kurį analizavo pirmosios instancijos teismas. Apeliantė teigia, jog ji, būdama sąžininga, nuosekliai ir kryptingai stengėsi gauti geriau apmokamą darbą, t.y.:

- 2013-10-08 sudarė Darbo sutartį Nr. 4 su UAB „AWESTA“, kuri patvirtina, kad pareiškėja nuo 2013-10-09 įsidarbino. Pirmosios instancijos teismas painioja fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, mokumo atkūrimo plano parengimo bei šio plano vertinimo stadijas. Sistemiškai aiškinant LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str., 6 str., 8 str. normų turinį, akivaizdu, jog fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje asmens mokumo atkūrimas apskritai nėra ir negali būti vertinamas, kadangi teismui patvirtinus kreditorių finansinius reikalavimus ir tokiai nutarčiai įsiteisėjus įstatymo nustatyta tvarka, fizinis asmuo privalo parengti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą pagal LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 str. detalizuotus reikalavimus ir šį planą pateikti administratoriui. Apeliantė atkreipė dėmesį į tai, kad visi jos kreditoriai nereiškė jokių prieštaravimų dėl jos tariamo nesąžiningumo, kurį nustatė pirmosios instancijos teismas, ar negalimumo jos atžvilgiu kelti fizinio asmens bankroto bylą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui, nes bylos nagrinėjimas iš esmės yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl nutarties, kuria atsisakyta iškelti pareiškėjai I. P. bankroto bylą, pagrįstumo.

Fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 1 d.).

Bylos duomenimis pareiškėja I. P. kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos jai iškėlimo. 2009-06-18 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta santuoka tarp M. M. ir I. M. (Padegimaitės), patvirtinant šalių 2009-06-17 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria šalys sutarė, jog nepilnamečių vaikų A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina I. M. (Padegimaite).

2011-11-28 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu pakeistas Raseinių rajono apylinkės teismo 2008-03-12 sprendimas, nustatant, jog M. M. moka savo vaikų A. M. ir E. M. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki vaikų pilnametystės (1 t., b.l. 21-22). Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo I. P. nurodė, jog po santuokos nutraukimo su pareiškėja liko gyventi du nepilnamečiai vaikai A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini). Buvęs sutuoktinis jos neremia, vaikais faktiškai nesirūpina, vaikų išlaikymui reikalingų pinigų sumų nemoka pastoviai. Dėl sunkios savo finansinės padėties ji neturi objektyvios galimybės vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Pažymėjo, kad jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, grynųjų pinigų, viršijančių 1 MMA sumą, akcijų, vertybinių popierių, registruotų jos vardu, ji neturi. Kiekvieną mėnesį jos būtinųjų poreikių tenkinimui reikia 2000 Lt.

Į bylą pateiktos nepilnamečių vaikų A. M. ir E. M. sąskaitos, esančios UAB Medicinos bankas, patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2013-04-01 - 2013-06-30 M. M. nemokėjo vaikų išlaikymui reikalingų pinigų sumų. Paramą vaikams teikė Vaikų išlaikymo fondo administracija prie SADM (1 t., b.l. 24-29). 2013-07-10 Valstybinis studijų fondas paskyrė I. P. socialinę stipendiją (1 t., b.l. 30). VĮ „Regitra“ 2013-07-20 pažyma Nr. 1.6-S3-1417 patvirtina, jog I. P. vardu nėra registruotų transporto priemonių (1 t., b.l. 34). I. P. sąskaitos, esančios AB SEB banko išrašas patvirtina, jog laisvai disponuojamų lėšų sąskaitoje nėra (1 t., b.l. 40). AB „Citadele“ banke esančiai I. P. sąskaitai 2009-10-05 antstolės patvarkymu pritaikytas 8421,63 Lt areštas, antstolės E. R. 2009-12-02 patvarkymu areštuota 10458,41 Lt suma, 2010-07-07 patvarkymu areštuota 3420,54 Lt suma (1 t., b.l. 42).

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas - tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 str. 2 d.). Taigi fizinio asmens nemokumui reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatliko I. P. nemokumo priežasčių analizės, neįvertino fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimties bei netinkamai įvertino skolininkės perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus. Ta aplinkybė, kad pareiškėja gauna pašalpas (1 t., b.l. 17-18), nepanaikina jos teisės kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Su atskiruoju skundu apeliantė pateikė 2013-10-08, 2014-02-03 darbo sutartis, sudarytas su UAB AWESTA, kurių pagrindu I. P. priimta į pardavėjos pareigas 0,25 ir ½ etato. Vilniaus Vaduvos darželis-mokykla 2014-02-03 rašte nurodė, jog I. P. kartais kviečiama į mokyklą dėl dukros A. M. sveikatos pablogėjimo. VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės 2014-03-06 Epikrizėje Nr. 2014/V711 pažymėta, jog mergaitės A. M. būklė yra sunki. Darytina išvada, jog pareiškėjos pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytos priežastys yra ne subjektyvios, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, o objektyvios, susijusios su I. P. nepilnametės dukros A. M. sveikata, ir susiklosčiusia gyvenimiška situacija.

Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kai pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad pareiškėjos nesąžiningumas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Civilinė teisė įvirtina sąžiningumo prezumpciją. CK 6.67 str. yra nustatyta išimtis šio principo ir tokiu būdu yra palengvinama kreditoriaus padėtis, siekiant įrodyti skolininko nesąžiningumą. CK 6.67 str. išvardintais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t.y. pripažįstama, jog esant šiame straipsnyje išvardintoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje išvardintų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 str., galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ir kita sandorio šalis buvo nesąžiningi.

Nagrinėjamu atveju į bylą patraukti pareiškėjos I. P. kreditoriai neprieštarauja, kad pareiškėjai būtų iškelta bankroto byla, o LR CK 6.67 str. įtvirtintų pagrindų byloje nėra nustatyta, todėl preziumuoti pareiškėjos nesąžiningumo šiuo pagrindu negalima.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas atsisakymą kelti bankroto bylą motyvavo pareiškėjos nesąžiningumu bei nenurodė Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio konkrečios dalies ir punkto. Pažymėtina, jog LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d. nurodyta, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti;

2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl LR CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais;

3) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų);

4) paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus;

5) nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus;

6) paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi bendru teisės principu – sąžiningumu, nesukonkretinant atsisakymo kelti bankroto bylą nei viena iš nurodytų sąlygų pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio konkrečios dalies ir punkto.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas, neteisingai įvertino fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimui teisiškai reikšmingus duomenis, dėl to skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, nes bylos nagrinėjimas iš esmės yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, be to, bylos išnagrinėjimas tiesiogiai apeliacinės instancijos teisme gali riboti bylos dalyvių teises į apeliaciją. Nutarties panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apeliantės priėmimu (CPK 313 str., 338 str.).

Teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui. Teismas nevertina naujai pateiktų įrodymų, nes byla perduodama pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui nagrinėti iš naujo, siekiant neriboti bylos dalyvių procesinių teisių dėl apeliacijos (LR CPK 2 str., 8 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 312 str. - 314 str., 320 str., 328 str., 338 str., LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str., 6 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 3 p., teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.