Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. G. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 300 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) vieneriems metams laisvės atėmimo.

Pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant ją be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Nukentėjusiajam S. A. (S. A.) iš E. G. priteista 15000 Lt neturtinės ir 11507 Lt turtinės žalos atlyginimo, taip pat 6000 Lt advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė

E. G. nuteista už tai, kad ji 2003 m. liepos 15 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose S. A. vardu surašydama liudijimą dėl nepilnametės dukros V. A. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo bei pasirašydama advokato M. A. vardu, pagamino netikrą dokumentą ir 2003 m. rugpjūčio 7 d., dienos metu, J. Basanavičiaus g. 3 Skuodo m., Skuodo rajono policijos komisariato patalpose, Skuodo r. PK VP Migracijos poskyrio vyr. inspektorei Ainai Narmontienei kartu su kitais Lietuvos Respublikos pilietybei įgyti reikalingais dokumentais pateikė šį dokumentą, žinodama, kad jis netikras t. y. S. A. vardu surašytą liudijimą dėl nepilnametės dukros V. A. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo. Šiuo pagrindu 2003 m. rugpjūčio 14 d. Skuodo r. PK Viešosios policijos Migracijos poskyrio vyr. inspektorė A. Narmontienė priėmė sprendimą, kuriuo V. A., gim. 2002-06-27, laikoma Lietuvos Respublikos piliete. Dėl šio aiškiai netikro dokumento panaudojimo S. A. buvo padaryta didelė žala – turtinė ir neturtinė, t. y. S. A. prarado pasitikėjimą ne tik savo buvusia žmona, bet ir kitais LR piliečiais, dėl šio fakto patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, suklastoto dokumento pagrindu su S. A. Baltimorėje (JAV) sudarytos santuokos skyrybų byla buvo nagrinėjama ne Amerikos teisme, bet Lietuvoje, kartu labai apribotos nukentėjusiojo galimybės matytis su dukra, tai sudarė daug nepatogumų ir didelių papildomų išlaidų.

Šioje byloje ji kaltę pripažino iš dalies, jos parodymai yra išdėstyti nuosprendyje, ji nurodė aplinkybes, dėl kurių suklastojo ir panaudojo oficialų dokumentų, tačiau teismo išvados, jog tokie jos veiksmai padarė didelę turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam S. A., yra visiškai nepagrįstos.

Pažymėtina, kad tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą teismas privalo įvertinti pinigais (Civilinio kodekso 6.249 str 1 d., 6.250 str. 1 d.), tačiau tokios jai inkriminuotos žalos dydis nei ikiteisminiame tyrime (pranešimuose apie įtarimą, kaltinamajame akte), nei skundžiamame nuosprendyje nėra nurodytas, todėl neaišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog dėl dokumento klastojimo ir jo panaudojimo S. A. buvo padaryta didelė turtinė žala. Įstatymų leidėjas nereglamentuoja, kokia žala yra didelė, kiekvienu konkrečiu atveju tai turi nuspręsti teismas, atsižvelgdamas į atsiradusią turtinę ir neturtinę žalą ir visas kitas bylos aplinkybes, tačiau bet kuriuo atveju, taikant analogiją, turtinės žalos dydis turi viršyti 150 MGL dydžio sumą (BK 212 str. 1 dalis) ir tik tokiu atveju veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 300 str. 2 dalį.

Teismas, atskleisdamas neturtinės žalos turinį ir pobūdį, nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusiajam S. A. didelę neturtinę žalą sudarė tai, kad jis dėl dokumento klastojimo ir panaudojimo prarado pasitikėjimą ne tik nuteistąja, bet ir kitais LR piliečiais, dėl šio fakto patyrė išgyvenimus, santuokos nutraukimo byla buvo nagrinėjama ne Amerikos teisme, bet Lietuvoje, kartu buvo apribotos galimybės matytis su dukra, tai sudarė daug nepatogumų ir didelių papildomų išlaidų. Tokios abstrakčios formuluotės prieštarauja rašytiniams įrodymams, daugelis teismo konstatuotų aplinkybių, kurios neva sudaro S. A. padarytos didelės žalos turinį, neturi jokio priežastinio ryšio tarp jos veikos ir nuosprendyje nurodytų pasekmių. Pagaliau sprendžiant didelės žalos klausimą, reikia nustatyti, ar kaltininko, t. y. jos, tyčia apėmė didelės žalos padarymo požymį.

LR baudžiamosios teisės teorijoje išskiriama grupė aplinkybių, kurios, nors ir nenumatytos baudžiamuosiuose įstatymuose, tačiau daro įtaką veiką pripažįstant nusikalstama. Prie tokių aplinkybių yra priskiriamas nukentėjusiojo sutikimas. Nukentėjusiojo sutikimas – tai tokia situacija, kai padaroma žala baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams, tačiau padaroma su asmens, kuriam priklauso tie interesai, sutikimu. Teisė duoti sutikimą gauti LR pilietybę dukrai kaip vaiko tėvui priklausė S. A. ir jis tokį sutikimą dar iki Lietuvos Respublikos pilietybės dukrai suteikimo yra davęs. Ši aplinkybė yra labai svarbi sprendžiant, ar S. A. tikrai buvo padaryta kokia nors, o juo labiau dar ir didelė žala, be to, toliau nurodomi faktai ir įrodymai akivaizdžiai paneigia S. A. parodymus, kuriais teismas tik ir rėmėsi, apie jam neva padarytą žalą.

Jau po šio nuosprendžio priėmimo iš Kretingos rajono apylinkės teismo nuteistoji gavo S. A. prašymą atnaujinti procesą jų santuokos nutraukimo civilinėje byloje Nr. 2-10-666/2006 (šio dokumento kopija pridedama, priedas Nr.1), kuriame yra jo pripažinimas, kad jis įgaliojo ją tvarkyti visus su dukra susijusius reikalus. Prie šio procesinio dokumento yra pridėtas jo įgaliojimas, išduotas jai, įgaliojime nurodoma, jog ji turi teisę su dukra V. A. išvykti iš JAV į Lietuvą ar kitą valstybę atostogų laikotarpiui be jokių papildomų apribojimų, bei buvo įgaliota naudotis visomis teisėmis ir leidimais, reikalingais V. A. reikalų tvarkymui. Be to, analogiškas aplinkybes patvirtina ir įgaliojimas, kad ji turės visišką laisvę ir leidimą veikti S. A. vardu tvarkant V. A. reikalus, iš jų paruošti, pasirašyti ir pildyti dokumentus bet kokiai institucijai ar organui, šis dokumentas pridėtas prie bylos kartu su liudijimu, kad S. A. neprieštaraus, kad ji kreipsis ir bus suteikta LR pilietybė dukrai V. A. (priedai Nr. 2 ir 3).

Teismas turi būti bešališkas, vertinant nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, taip pat patikrinti, ar jie nėra prieštaringi ir ar neprieštarauja kitiems įrodymams. Nuosprendyje teismas nurodo, kad neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo S. A. parodymais, tačiau daugelio rašytinių įrodymų iki galo neištyrė ir neįvertino bei padarė išvadą, kad S. A. liudijimo dėl pilietybės suteikimo savo dukrai neva niekada nerašė. Tačiau tai paneigia ne tik rašytiniai įrodymai, bet ir faktinės aplinkybės apie tai, kad jis 2003 m. gruodį atvyko gyventi į Lietuvą ir kartu su nuteistąja gyveno iki 2005 m. vasario mėn., kol S. A. išvyko į JAV ir buvo pradėtas santuokos nutraukimo procesas, kad jis gyvendamas su ja kelis kartus kreipėsi dėl laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ir jį gavo, kartu įsigijo nekilnojamojo turto. Visa tai rodo, kad S. A. bent jau tuo metu neturėjo jokio pagrindo nesutikti, kad dukra būtų Lietuvos Respublikos pilietė. Mano, kad iš nuoskaudos 2005 m. prasidėjus skyrybų procesui S. A. nusprendė atkeršyti ir vedamas savanaudiškų ir pasipelnymo paskatų nurodė, kad apie dukros pilietybę neva nieko nežinojęs ir dėl to patyrė didelę žalą.

Tai, kad S. A. davė melagingus parodymus, patvirtina šios aplinkybės ir įrodymai. Jis 2008-09-05 teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyveno Lietuvoje neturėdamas leidimo gyventi (2008-09-05 teismo posėdžio protokolo 14 psl.). Tai yra netiesa, nes pirmą kartą dėl laikino leidimo gyventi S. A. kreipėsi 2004-05-06, leidimas buvo išduotas 2004-09-10, antrą kartą kreipėsi 2005-01-04. Faktą, kad apie dukros pilietybę S. A. žinojo jau 2004 m., įrodo iš Šilalės migracijos tarnybos gauti dokumentai (priedas Nr. 4), iš kurių matosi, kad prašyme dėl laikino leidimo gyventi grafų pavadinimai yra surašyti dviem kalbomis – lietuvių ir anglų, taip pat ir vaiko pilietybės grafos antraštė buvo dviem kalbomis: Pilietybė/Citizenship, ir joje buvo nurodoma Lietuvos Respublikos ir JAV. Taigi S. A. pasirašydamas šį dokumentą turėjo žinoti, kad dukrai jau yra suteikta ir Lietuvos Respublikos pilietybė, todėl, esant tokioms aplinkybėms, kai jis pats buvo davęs sutikimą dukrai gauti LR pilietybę ir apie tokios pilietybės suteikimą žinojo, nėra jokio pagrindo teigti, kad jis dėl to patyrė didelius išgyvenimus, nepatogumus, prarado pasitikėjimą visais LR piliečiais ir pan.

Tai, kad S. A. teismui davė melagingus parodymus ir apie kitas aplinkybes, patvirtina šie faktai ir įrodymai. S. A. 2008-09-05 posėdžio metu (teismo posėdžio protokolo 15 psl.) teigė, kad niekada iš JAV deportuojamas nebuvo. Tai paneigia pridedamas įrodymas – Pranešimas S. A. apie teismo posėdį dėl deportacijos teismo proceso Imigraciniame teisme (priedas Nr.5). Taipogi S. A. teigė, kad ji, gyvendama JAV, visada turėjo darbo vizą, galėjo kada nori grįžti (teismo posėdžio protokolo 15 psl.). Tokie teiginiai neatitinka tikrovės, iš jos pridedamų jos grįžimo į Lietuvą dokumentų kopijų matyti, kad jos paso galiojimas buvo pasibaigęs, o prieš tai ir vizos galiojimas buvo pasibaigęs (priedai Nr. 6 ir 7). Civiliniame ieškinyje S. A. nurodė, kad ji pagrobė dukrą V. ir savavališkai išvežė ją iš JAV, tačiau anksčiau nurodyti S. A. įgaliojimai visiškai paneigia tokią aplinkybę, nes šiuose dokumentuose teigiama, kad ji gali keliauti su V. A. iš JAV į Lietuvą ir kitas šalis be jokių suvaržymų (priedas Nr. 3).

S. A., klaidindamas teismą, ją šmeižia teigdamas, kad ji esą nusikalstamai bei savavališkai išsivežė dukrą iš JAV, nepripažįsta fakto, kad tuo metu pats iš JAV buvo deportuojamas (priedas Nr. 5), be to, nuo 2004 m. balandžio tebesitęsia S. A. turto areštas JAV (priedas Nr. 14 ). Taigi gali būti, kad visi jo išgyvenimai, depresija ir kt. yra susiję ne su LR pilietybės suteikimu dukrai, o su jo paties asmeninėmis problemomis.

Pažymėtina, kad nuosprendžio išvados yra prieštaringos. Teismas nurodo, kad „iš kaltinimo yra šalinama aplinkybė, kad dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos vaiko gyvenama vieta nustatyta Lietuvoje“. Darydamas tokią išvadą, teismas rėmėsi 2006-06-27 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu ir 2006-11-08 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, kuriuose nurodyta, kad „vaiko V. A. gyvenamoji vieta su motina Lietuvoje nustatyta dėl to, kad S. A., siekdamas bendrauti su vaiku, jį traumavo, kad vaiko negalima atskirti nuo motinos vaiko interesais. Be to, S. A. nepateikė duomenų, kad turi gyvenamą vietą JAV ir pakankamai pajamų vaikui išlaikyti (t. 1, b. l. 111–115)“. Taigi įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad bendravimo su dukra nustatymo tvarką ir sąlygas lėmė ne jos nusikalstama veika – dokumento suklastojimas ir panaudojimas, o paties nukentėjusiojo, dukters tėvo S. A., neigiamos asmeninės savybės, tačiau nuosprendyje toliau teigiama ir daroma visiškai priešinga išvada, kad „teismas tiki nukentėjusiojo parodymais, kad dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos buvo suvaržyta jo, kaip tėvo, teisė matytis ir bendrauti su dukra“.

Taip pat teismas konstatavo, kad ,,dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos nukentėjusysis turėjo važiuoti ne kartą iš JAV į Lietuvą, o Lietuvoje ne kartą turėjo važiuoti iš Šilalės į Vilnių į susitikimus su kitais Lietuvos pareigūnais ir dėl to turėjo išlaidų“, nors prieš tai nuosprendyje, remiantis minėtais teismų sprendimais civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, buvo pasisakyta, kad „S. A. nepateikė duomenų, kad turi gyvenamą vietą JAV (t. 1, b. l. 111-115)“. Akivaizdu, kad S. A. gyvena Lietuvoje, Šilalėje, čia turi nekilnojamojo turto, prieš kelis metus yra vedęs lietuvę ir jo neva kelionės į JAV yra visiškai nesusijusios su šia byla. Tas aplinkybes patvirtina ir faktai, kad jis nuolat prasitęsia laikiną leidimą gyventi LR (žr. priedą Nr. 4). Jei jis gyventų kitur, tai laikinas leidimas gyventi jam nebūtų reikalingas, nes užsieniečiams per metus be laikino leidimo gyventi galima pasilikti 3 mėn. per pusmetį, iš viso pusę metų per metus ir tokio laikotarpio visiškai užtenka bylinėtis. Maža to, S. A. neturi JAV pilietybės, 2003 m. vyko S. A. deportacijos procesas iš JAV (priedas Nr. 5), taigi visiškai neaišku, kuo remdamasis teismas nusprendė, kad S. A. gyvena JAV ir kad jo kelionės, jei tokios ir buvo, yra susijusios su LR pilietybės suteikimu dukrai V. A..

Visiškai neaišku, kuo pagrįsta teismo išvada, kad „dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos nukentėjusysis prarado pasitikėjimą ir kitais LR piliečiais“, nes jau praėjus apie metus laiko po skyrybų, jis susituokė su I. L. (dabar A.), su kuria pradėjo bendrauti dar gyvendamas santuokoje su nuteistąja ir kuri jam vertėjaudavo. Nukentėjusysis gyvena aktyvų ir pilnavertį gyvenimą LR, be to, jei jau nukentėjusysis ir prarado pasitikėjimą LR piliečiais, tai visiškai neaišku, kaip tai susiję su LR pilietybes suteikimu dukrai, juo labiau, kad jis pats tokį sutikimą yra davęs.

Nuosprendyje teigiama, kad dėl nusikalstamos veikos S. A. prarado pasitikėjimą ir ja, buvusia jo žmona. Tokias išvadas paneigia jau minėti teismų sprendimai civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, jame nurodytos visiškai kitos jų santuokos iširimo priežastys, teismai konstatavo abiejų kaltę, tačiau apie LR pilietybės suteikimą dukrai, kaip santuokos nutraukimo priežastį, nekalbama.

Neaišku, kokiais motyvais ir įrodymais teismas grindžia išvadą, kad „nukentėjusysis patyrė dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos didelių pergyvenimų ir nepatogumų dėl nusikalstamos veiklos išaiškinimo ir bylinėjimosi ne tik šioje byloje, bet ir dėl santuokos nutraukimo bei bendravimo su vaiku“. Kaip jau minėta, santuokos nutraukimas vyko pagal LR įstatymus, bylos nagrinėjimas JAV buvo nutrauktas dėl kitų priežasčių, nesusijusių su dukros pilietybės klausimais. Akivaizdu, kad bet koks bylinėjimasis yra susijęs su įvairiais nepatogumais, išlaidomis proceso šalims, tačiau tai niekaip nėra susiję su jos nusikalstama veika.

Iš to, kas pasakyta, išeina, jog pirmosios instancijos teismas, ne iki galo ištyręs įrodymus ir juos netinkamai įvertinęs, padarė nepagrįstas išvadas, kad ji dėl nusikalstamos veikos S. A. padarė didelę žalą. Pagal LR teises normas, taikant BK 300 straipsnio 2 dalį, didelė žala nėra preziumuojama – ji turi būti įrodyta. Pirmosios instancijos teismas tyrimą atliko neišsamiai, neištyrė esminių bylos aplinkybių – ar buvo nukentėjusiojo sutikimas, kuo grindžiama didelė žala, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų. S. A. parodymai nebuvo vertinami kritiškai, nors per paskutinį posėdį Plungėje buvo pateikta daug įrodymų, kurie jo parodymus paneigė, tačiau prie bylos teismas juos pridėti atsisakė. Visų įrodymų, turinčių reikšmę bylos aplinkybėms, ištyrimas yra būtinas teisingam sprendimui. Teikiamas civilinis ieškinys, kuriame, be turtinės, prašoma ir neturtinės žalos atlyginimo, dar labiau sustiprina aplinkybių viseto tyrimo būtinybę. Remiantis Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu kasacinėje byloje 2K-797/2006 „BPK 1 straipsnis įpareigoja teismą imtis visų įstatymo numatytii priemonių, kad butų išsamiai ir nešališkai ištirtos visos bylos aplinkybės, o BPK 20 straipsnio 5 dalis, kad įrodymą vertinimas būtų pagrįstas išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu“, aplinkybių visetas yra itin svarbus. Šioje byloje būtina atlikti į bylą pateikto S. A. sutikimo, kuriame jis pats iš tikrųjų pasirašė bei davė sutikimą gauti dukrai LR pilietybę, rašysenos ekspertizę. Tokiu būdu būtų pašalinti prieštaravimai tarp jo parodymų, kad jis neva niekada tokio sutikimo nėra davęs, juolab, kad šioje byloje jau yra surinkti M. A. ir S. A. lyginamieji parašų pavyzdžiai ir tokios ekspertizės atlikimas neužvilkintų šios bylos išnagrinėjimo. Taip pat tokios ekspertizės atlikimas padėtų išsiaiškinti, ar nemelavo liudytojas M. A., kuris savo parodymuose teigė, kad buvo visiškai apgautas, suklaidintas bei nieko nežinojo apie S. A. vardu tvirtinamus dokumentus. Įtarimai dėl šio liudytojo parodymų teisingumo iškyla ir dėl to, kad iš 2005 m. liepos 19 d. Apostile patvirtintų S. A. teismo dokumentų (S. A. nuo 2005 m. kovo siekė inicijuoti skyrybų bylą Merilende, JAV) akivaizdžiai matyti, kad M. A. nuo 2004 m. yra atimta licencija verstis advokato veikla dėl nelegalios juridinės veiklos praktikavimo (priedo Nr. 13, priedas C).

Teismas nepagrįstai pripažino pagrįstu ieškinį dėl 11507 Lt turtinės žalos atlyginimo. Dalį šio ieškinio sumos sudaro kelionės išlaidos iš JAV į Lietuvą, iš Šilalės į Vilnių, apmokėtos liudytojo M. A. kelionės, nakvynės, pragyvenimo, maitinimo išlaidos. Pirmiausia būtina atkreipti dėmesį, kad jei šios išlaidos ir yra pateisinamos, jos laikytinos proceso išlaidomis (CPK 103 str.), tačiau negali būti vertinamos kaip turtinė žala, atsiradusi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Kita vertus, nukentėjusysis gyvena Šilalėje, o ne JAV, nėra duomenų apie važinėjimą į Vilnių, todėl jo nurodytos išlaidos yra nepagrįstos. Ieškinyje nurodytos ir išlaidos, susijusios su apmokėjimu M. A. už konsultacines paslaugas. Ši ieškinio dalis taip pat nepagrįsta, nes, kaip jau minėta, jam nuo 2004 metų atimta licencija verstis advokato praktika (priedo Nr. 13, C), todėl neaišku, kokias jis konsultacijas galėjo teikti S. A., juo labiau, jos ir nebuvo būtinos, nes šią baudžiamąją bylą valstybės lėšomis vedė ir tyrė LR teisėsaugos institucijos.

Sunku būtų logiškai argumentuoti bet kokią žalą, kuri galėtų atsirasti tėvui dėl to, kad jo vaikas gauna papildomą pilietybę. Juolab, kad LR pilietybės gavimas šiuo atveju niekaip nepaveikė nei skyrybų proceso, nei bendravimo galimybių, o tik suteikė galimybę vaikui būti pilnaverčiu šalies, kurioje gyvena kartu su motina, piliečiu. Toks tėvo elgesys geriausiu atveju gali būti įvertintas kaip gėdingas siekis pasipelnyti vaiko pilietybės ir paties vaiko gerovės sąskaita, nes prašoma atlyginti neva didelė turtinė ir neturtinė žala tiesiogiai atsilieptų ir vaiko interesams. Ne kartą pats minėjęs, kaip norėtų turėti Europos Sąjungos pilietybę, dabar nori ją atimti iš dukters tik pasipelnymo bei keršto tikslais, iš labai žemų bei savanaudiškų paskatų, meluodamas bei manipuliuodamas.

Akivaizdu, kad teismo nuosprendis iš esmės yra nepagrįstas, nes teismo motyvai yra bendro pobūdžio, įrodymų analizė nenuosekli, neatskleistas jų tarpusavio ryšys ir dėl to negalima padaryti vienareikšmės išvados apie kaltę, be to, nuosprendis pagrįstas prielaidomis, o ne įrodymais. Taip pažeistas BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimas tinkamai išdėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas.

Teismas nepagrįstai iš jos S. A. priteisė 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes tokia žala jam nebuvo padaryta, visi motyvai ir argumentai šiuo klausimu išdėstyti šiame apeliaciniame skunde, taip pat teismas priteisė per didelę 6000 Lt sumą išlaidų, turėtų advokato, dalyvavusio byloje, pagalbai apmokėti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegija visiškai sutinka su nuteistosios apeliacinio skundo argumentais, jog apylinkės teismo išvada, kad ji pagamindama ir panaudodama dokumentą, žinodama, kad jis netikras, padarė didelę turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam S. A., yra nepagrįsta.

Pirmosios instancijos teismas kvalifikavo nuteistosios E. G. nusikalstamą veiką pagal BK 300 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), nustatęs, jog dėl aiškiai netikro dokumento - S. A. vardu surašyto liudijimo dėl nepilnametės dukros V. A. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo – panaudojimo S. A. buvo padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala, t. y. S. A. prarado pasitikėjimą ne tik savo buvusia žmona, bet ir kitais LR piliečiais, dėl šio fakto patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, suklastoto dokumento pagrindu su S. A. Baltimorėje (JAV) sudarytos santuokos skyrybų byla buvo nagrinėjama ne Amerikos teisme, bet Lietuvoje, kartu labai apribotos nukentėjusiojo galimybės matytis su dukra, tai sudarė daug nepatogumų ir didelių papildomų išlaidų. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, jog šią išvadą apylinkės teismas padarė remdamasis, apylinkės teismo nuomone, patikimais nukentėjusiojo S. A. parodymais, jog jis jokio sutikimo savo buvusiai žmonai E. G. (tuo metu buvusiai M.) dėl Lietuvos Respublikos pilietybės jų dukrai V. A. suteikimo nėra davęs, juo labiau nėra rašęs jokio tai patvirtinančio liudijimo, dėl E. G. nusikalstamų veiksmų ir jų sukeltų pasekmių – panaudojus suklastotą S. A. vardu surašytą liudijimą dėl nepilnametės dukros V. A. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo, V. A. neteisėtai buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė – patyrė didelę turtinę ir neturtinę žalą – prarado pasitikėjimą LR piliečiais, ilgą laiką buvo suvaržyta jo, kaip tėvo, teisė matytis ir bendrauti su dukra, patyrė didelių išgyvenimų ir nepatogumų dėl nusikalstamos veikos išaiškinimo ir bylinėjimosi ne tik šioje, bet ir santuokos nutraukimo byloje, kuri vyko ne JAV, kur buvo sudaryta, o Lietuvoje.

Tuo tarpu nuteistoji E. G. apylinkės teisme parodė, kad 2003 m. liepos mėnesį prieš jai su dukra išvykstant iš JAV ji su dukros tėvu aptarė galimybę dukrai gauti Lietuvos pilietybę, tam nukentėjusysis neprieštaravo ir pats kompiuteryje sukūrė dokumento tekstą, kuris buvo atspausdintas. Jai pasitaikė proga važiuoti ir legalizuoti dokumentą dėl dukros pilietybės, todėl ji paskambino advokatui ir paprašė šį dokumentą notariškai patvirtinti. Advokatas liepė dokumentą jai pačiai pasirašyti ir uždėti antspaudą, tai ji ir padarė. Po to nuvyko į Vašingtoną, į Lietuvos ambasadą, kur šį dokumentą patvirtino. Vėliau, kad nebūtų abejonių dėl dukros pilietybės, dar kartą abu su nukentėjusiuoju nuvyko pas advokatą M. A. ir nukentėjęs pasirašė dar vieną dokumentą visiems suinteresuotiems asmenims, kad ji galėtų atlikti visus veiksmus su Lietuvos Vyriausybe, bet šio dokumento ji nebeturėjo galimybės patvirtinti ambasadoje. Nukentėjusiojo sutikimas dėl dukros pilietybės buvo gautas, bet klaida buvo padaryta ta, kad ji pateikė migracijos tarnybai netikrą dokumentą. Šį dokumentą ji suklastojo namuose JAV 2003 m. liepos 15 d. pasirašydama už advokatą ir uždėdama jo antspaudą, kurį galėjo paimti darbo reikalams, nes nelegaliai dirbo advokato M. A. kontoroje, tačiau už nukentėjusįjį ji nepasirašė. Taigi jau 2003 m. nukentėjusysis žinojo, kad dukrai suteikta Lietuvos pilietybė, ir jokia žala jam nėra padaryta. Taip pat E. G. apylinkės teismui pateikė jos parodymus patvirtinančius dokumentus – S. A. ir M. A. pasirašytus 2007 m. liepos 11 d. Liudijimą (Affidavit), kuriuo S. A. neprieštarauja, kad jo žmona E. M. Lietuvoje kreipsis ir gaus Lietuvos pilietybę jo mažametei dukrai V. A., savo turiniu ir forma identišką tam Liudijimui (Affidavit), kuris buvo legalizuotas JAV ambasadoje ir kuris buvo pateiktas valstybės institucijai sprendžiant V. A. Lietuvos pilietybės suteikimo klausimą ir 2007 m. liepos 19 d. Įgaliojimą Tiems, kuriuos tai liečia (To whom it may concern), kuriuo S. A. įgaliojo E. M. – A. keliauti su dukra V. A. iš JAV į Lietuvą ir naudotis visomis teisėmis, kurios reikalingos pasirūpinti V. A., taip pat veikti jo vardu tvarkant V. A. reikalus.

Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad E. G. nurodyta aplinkybė, kad ji turėjo kitą nukentėjusiojo pasirašytą ir advokato patvirtintą, tačiau nelegalizuotą Lietuvos ambasadoje sutikimą dėl LR pilietybės suteikimo dukrai, nėra reikšminga, nes ji yra kaltinama kito dokumento suklastojimu. Nesutikdamas su tokia apylinkės teismo išvada ir siekdamas byloje panaikinti akivaizdžius prieštaravimus tarp nuteistosios ir nukentėjusiojo parodymų dėl S. A. patirtos didelės žalos, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir paskyrė E. G. į bylą pateiktų anksčiau minėtų dokumentų rašysenos ekspertizę.

Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2009 m. lapkričio 5 d. ekspertizės akto Nr. 11K-326 (09) išvados, jog tirti pateiktuose dokumentuose savo vardu pasirašė S. A. ir M. A., visiškai patvirtino nuteistosios E. G. parodymus ir kartu paneigė nukentėjusiojo S. A. parodymus, jog jo dukrai V. A. Lietuvos pilietybė suteikta prieš jo valią ir jam nežinant. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, niekiniais tampa ir nukentėjusiojo S. A. argumentai, kuriais jis grindžia neva patirtą didelę neturtinę ir turtinę žalą. Iš to išeina, kad S. A. deklaruojami išgyvenimai ir nepatogumai yra aiškiai išgalvoti ir neatitinka faktinių aplinkybių. Iš bylos duomenų matyti, kad S. A. po žmonos ir dukters išvykimo į Lietuvą bei Lietuvos pilietybės suteikimo dukrai pats atvyko gyventi į Lietuvą, čia kartu su žmona įsigijo nekilnojamojo turto, iš JAV persikėlė savo kilnojamuosius daiktus, t. y. savo veiksmais sutiko gyventi su savo šeima Lietuvoje ir jokių pretenzijų dėl tokios padėties niekam nereiškė. Būtent dėl tokių savanoriškų S. A., o ne dėl nusikalstamų E. G. veiksmų skyrybų byla nebuvo nagrinėjama JAV teismuose. Šiuo metu S. A. gyvena Lietuvoje, yra susituokęs su kita Lietuvos Respublikos piliete, todėl akivaizdu, kad jis nėra praradęs pasitikėjimo nei Lietuvos valstybe, nei jos piliečiais. Neabejotinai, gyvendamas Lietuvoje, jis gali matytis ir su savo dukra V. A. (neperžengiant teismo sprendimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ribų). Taigi kolegija daro išvadą, kad BK 300 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatytą nusikaltimą kvalifikuojančio požymio – didelės žalos padarymo – E. G. veiksmuose nėra.

Nepaisant to, kad kaltinimo E. G. dalis dėl nusikalstamais veiksmais padarytos didelės žalos nukentėjusiajam S. A. padarymo nepasitvirtino, tačiau E. G. nusikalstami veiksmai, to neneigia ir pati nuteistoji, kai ji 2003 m. liepos 15 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose S. A. vardu surašydama liudijimą dėl nepilnametės dukros V. A. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo bei pasirašydama advokato M. A. vardu, pagamino netikrą dokumentą ir 2003 m. rugpjūčio 7 d., dienos metu J. Basanavičiaus g. 3, Skuodo m., Skuodo rajono policijos komisariato patalpose, Skuodo r. PK VP Migracijos poskyrio vyr. inspektorei Ainai Narmontienei kartu su kitais Lietuvos Respublikos pilietybei įgyti reikalingais dokumentais pateikė šį dokumentą, žinodama, kad jis netikras, t. y. S. A. vardu surašytą liudijimą dėl nepilnametės dukros V. A. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo, ir šiuo pagrindu 2003 m. rugpjūčio 14 d. Skuodo r. PK Viešosios policijos Migracijos poskyrio vyr. inspektorė A. Narmontienė priėmė sprendimą, kuriuo V. A., gim. 2002-06-27, laikoma Lietuvos Respublikos piliete, atitinka BK 300 str. 1 d. požymius – netikro dokumento pagaminimas ir jo panaudojimas.

BPK 3 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. BK 95 str. 1 d. 1 p. b pap. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio už nesunkius tyčinius nusikaltimus priėmimo senaties terminas yra 5 metai, todėl akivaizdu, kad tiek skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną (2009 m. liepos 31 d.), tiek šio nuosprendžio priėmimo dieną (2009 m. gruodžio 21 d.), apkaltinamojo nuosprendžio už BK 300 str. 1 d. numatytą nesunkų tyčinį nusikaltimą, padarytą 2003 m. liepos 15 d., priėmimo senaties terminas E. G. yra suėjęs.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis, kuriuo E. G. nuteista pagal BK 300 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), naikinamas, o baudžiamasis procesas pagal BK 300 str. 1 d. prieš E. G. nutraukiamas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Pagal formuojamą teismų praktiką, nutraukus baudžiamąją bylą, civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti, todėl nukentėjusiojo S. A. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, tokiu būdu neužkertant kelio nukentėjusiajam dėl žalos priteisimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

BPK 104 str. 2 d. numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš minėtų BPK nuostatų darytina išvada, kad proceso dalyviui jo apmokėtos procesinės išlaidos, taip pat ir išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, priteisiamos iš kaltinamojo tik tada, kai jis pripažįstamas kaltu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Šiuo nuosprendžiu baudžiamoji byla yra nutraukiama, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, ir E. G. kaltės klausimas nesprendžiamas, todėl kolegija neturi teisinio pagrindo nukentėjusiojo S. A. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti bei kitas proceso išlaidas priteisti iš E. G..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 31 d. nuosprendį panaikinti.

Baudžiamąjį procesą pagal BK 300 str. 1 d. prieš E. G. nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Nukentėjusiojo S. A. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.