Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-09-28 · Administracinė byla Nr. eI3-608-426/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-09-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-12-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-09-28
Bylos Nr.
eI3-608-426/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01032-2021-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas, Sigita Fomičiova
Pareiškėjas
D. V.
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „D. B.“
Advokatai
Povilas Kazakevičius
Administracinė byla Nr. eI3-608-426/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01032-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 29.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjui D. V., jo atstovui advokatui Povilui Kazakevičiui,

atsakovės atstovei Rūtai Repčenkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „D. B.“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. V. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, ir Agentūra) 2021 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. KV-203 (10.6.1E) „Dėl suteikimo paramos ir taikomų sankcijų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Agentūrą paramos išmokėjimo ūkininkui D. V. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ (paraiškos Nr. 19JU-KV-15-2-07519-PR001) klausimą nagrinėti iš naujo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad Agentūra, išnagrinėjusi pareiškėjo 2015 m. gruodžio 17 d. paraišką Nr. 19JU-KV-15-2-07519-PR001 paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ gauti (toliau – ir Paraiška), patvirtino pareiškėją paramos gavėju ir jo projektui „Jaunojo ūkininko D. V. įsikūrimas“ (toliau – ir Projektas) įgyvendinti paskyrė 57 767 Eur paramą, iš kurios Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos sudaro iki 49 101,95 Eur, t. y. 85 proc. paramos sumos, ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšos sudaro iki 8 665,05 Eur (toliau – ir Sprendimas dėl paramos skyrimo).

Paaiškina, kad vykdydamas Sprendimą dėl paramos skyrimo pareiškėjas nuosekliai įgyvendino numatytus įsipareigojimus, t. y. tapo aktyviu ūkininku, įgijo reikalingą išsilavinimą, atliko prekių, darbų ir paslaugų pirkimus, laikėsi kitų Sprendime dėl paramos skyrimo nustatytų rodiklių, Agentūrai teikė visą su Paraiškos įgyvendinimu susijusią informaciją. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 27 d. pateikė Agentūrai galutinį mokėjimo prašymą paramai gauti (toliau – ir Mokėjimo prašymas), o Agentūra Sprendimu informavo pareiškėją, kad jam yra apskaičiuota 15 172,87 Eur paramos suma vietoje prašytos 28 883,49 Eur paramos sumos, kadangi pareiškėjui pritaikytos trys sankcijos, t. y. 5 632,28 Eur, 7 789,50 Eur ir 288,84 Eur dėl šių įsipareigojimų pažeidimo: 1) pavėluoto galutinio Mokėjimo prašymo pateikimo; 2) nesilaikytos / pakeistos esminės traktoriaus „Case Ih Farmall 95A“ (toliau – ir Traktorius) pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos – prekės pristatymo termino; 3) įsipareigojimų, susijusių su projekto atrankos kriterijais, pažeidimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu, visų pirma, nurodydamas, jog galutinis Mokėjimo prašymas Agentūrai buvo pateiktas dar 2020 m. balandžio 27 d., tačiau Sprendimas priimtas tik po beveik 10 mėnesių nuo Mokėjimo pranešimo pateikimo. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Administravimo taisyklės) 125 punktą NMA turi įvertinti mokėjimo prašymą ir paramos lėšas užsakyti per 30 darbo dienų nuo mokėjimo prašymo gavimo užregistravimo dienos, jeigu Priemonės įgyvendinimo taisyklėse nenustatyta kitaip (karantino metu Mokėjimo agentūra turėjo įvertinti mokėjimo prašymą ir paramos lėšas užsakyti per 15 darbo dienų nuo mokėjimo prašymo gavimo užregistravimo dienos). Taigi, šiuo atveju buvo pradelstas Mokėjimo prašymo nagrinėjimo terminas. Pažymi, kad NMA specialistų patikra vietoje, pareiškėjo ūkyje, vyko nuo 2021 m. sausio 19 d. iki 2021 m. sausio 25 d., o apie įtariamus pažeidimus ir jų tyrimą pareiškėjas apskritai nebuvo informuotas, taip pat nežinojo, kad NMA pradėjo ir vykdo įtariamų pažeidimų tyrimą. Tai neleido pareiškėjui veiksmingai gintis, atsikirsti ir įrodinėti reikšmingas aplinkybes, dėl kurių sankcijos Paraiškai neturėtų būti taikomos.

Antra, Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80, (toliau – ir Pažeidimų taisyklės) 4 punktas reglamentuoja, jog bendras pažeidimo tyrimo terminas Agentūroje negali būti ilgesnis kaip 4 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai buvo vykdomas kompleksinis pažeidimo tyrimas ir (ar) Agentūra turėjo remtis iš kitų institucijų, kuriose vykdomi tyrimai, gauta informacija. Pareiškėjas pabrėžia, kad šiuo atveju nėra duomenų, jog Agentūra kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją dėl pareiškėjo pažeidimų, taip pat jokie su Paraiška ar Mokėjimo prašymu susiję tyrimai nebuvo vykdomi kitose institucijose.

Trečia, pareiškėjas laiko, kad Mokėjimo pranešimo tyrimo ir administravimo laikotarpiu Agentūra priėmė vienas kitam prieštaraujančius sprendimus. Nurodo, kad pareiškėjas apie Mokėjimo prašymo gavimą ir tolesnį administravimą Agentūroje nebuvo informuotas, o tik 2020 m. birželio mėnesio pabaigoje jam buvo paaiškinta, jog Mokėjimo prašymas Agentūroje nebuvo gautas ir nėra registruotas sistemoje. Pareiškėjas tą patį Mokėjimo prašymą Agentūrai pakartotinai išsiuntė 2020 m. liepos 23 d. laišku, tačiau su juo susisiekusi NMA atstovė paaiškino, kad jis pridarė daug problemų ir papildomo darbo, o dėl pavėluoto Mokėjimo prašymo pateikimo jo prašymas nebus administruojamas ir taip pat jam teks grąžinti anksčiau suteiktą paramos sumą. Agentūra 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. KV_09_12 „Dėl skolos susigrąžinimo“ informavo pareiškėją, kad jo Mokėjimo prašymas, registruotas 2020 m. liepos 23 d., nebus administruojamas, kadangi pateiktas pavėluotai. Taip pat šio sprendimo pagrindu Agentūra paprašė pareiškėjo grąžinti visą anksčiau suteiktą paramos sumą – 28 755,15 Eur. Vėliau vis dėlto Agentūra pasinaikino savo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. KV_09_12 „Dėl skolos susigrąžinimo“ ir pastarasis yra laikomas negaliojančiu, o pareiškėjas buvo informuotas, kad jo Mokėjimo prašymas bus toliau vertinamas. 2020 m. gruodžio 9 d. Agentūra informavo pareiškėją, kad ištyrus visus jo pateiktus prekių pirkimo dokumentus, įskaitant ir Traktoriaus pirkimo, nebuvo nustatyta Kaimo plėtros programos pirkimo taisyklių pažeidimų, turėjusių įtakos pirkimo rezultatams, todėl pirkimai laikytini atliktais tinkamai. Pareiškėjo vertinimu, tokie tarpusavyje nesuderinami Agentūros atstovų veiksmai ne tik neatitinka gero administravimo bei atsakingo valdymo principų, tačiau buvo žalingi veiklą vos pradėjusiam jaunam ūkininkui ir užkertantys kelią daryti būtinas investicijas į ūkį.

Nurodo, kad Agentūra pareiškėjui pritaikė sankciją, t. y. 5632,28 Eur, dėl Mokėjimo prašymo pavėluoti pateikimo (Mokėjimo prašymas pateiktas 39 darbo dienas praleidus terminą). Pareiškėjas tvirtina, kad Mokėjimo prašymo laiku negalėjo pateikti dėl force majeure aplinkybės – į jo ūkio gyvulių bandą pateko infekcinės ligos užkratas, o pats pareiškėjas dėjo pastangas taikyti gydymą ir siekė išsaugoti gyvulių bandą. Be to, dar 2020 m. pradžioje pareiškėjui priklausančios bandos galvijai pradėjo gaišti. Taigi kritinė padėtis gyvulių ūkyje bei rizika prarasti bandą neleido pareiškėjui laiku įvykdyti savo įsipareigojimų Agentūrai ir sutartu terminu pateikti Mokėjimo prašymo. Be to, 2020 m. kovo 16 d. įsigaliojus karantinui pareiškėjui taip pat tapo sudėtinga išsiųsti Mokėjimo pranešimą su dideliu kiekiu priedų per Lietuvos pašto tarnybas.

Teigia, kad Agentūra taip pat skyrė 7 789,50 Eur sankciją už tai, jog pareiškėjo finansuojamas Traktorius tiekėjo UAB „D. B.“ buvo pristatytas nesilaikant Traktoriaus pirkimo sutartyje numatyto prekės pristatymo termino iki 2017 m. liepos 1 d., kadangi pristatytas tik 2017 m. rugpjūčio 9 d. Dėl šių priežasčių Agentūra laikė, kad pareiškėjas de facto nesilaikė / pakeitė esmines Traktoriaus pirkimo sutarties sąlygas, pagerindamas Tiekėjo padėtį, ir tokiais veiksmais pažeidė viešųjų pirkimų principus. Pareiškėjas paaiškina, kad Traktoriaus gamyba ir pristatymas užtruko dėl didelio užsakymų kiekio ir gamybos terminų vėlavimo. Pareiškėjo nuomone, NMA neatliko tiekimo sutarties pažeidimo vertinimo ir nepagrįstai nesprendė, jog tokiam tiekėjo netinkamam įsipareigojimų vykdymui pareiškėjas galėjo daryti kokį nors poveikį. Pareiškėjas pažymi, kad jis nėra pasirašęs susitarimų su tiekėju dėl sutarties vykdymo termino pakeitimo ir neturėjo objektyvių galimybių reguliuoti jo veiklos ar terminų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka ir su paskirta 288,84 Eur sankcija dėl jo neva nepasiekto ūkio ekonominio dydžio, išreikšto produkcijos standartine verte, t. y. jo ūkio ekonominis dydis sudarė 43 556,49 Eur vietoje privalomų 50 001 Eur. Tačiau pareiškėjas pažymi, kad tai susiję su gyvulių prieauglio nebuvimu pirmaisiais metais po galvijų įsigijimo, t. y. jo įsigytas bulius pirmaisiais metais po bandos įsigijimo neatliko reprodukcinės funkcijos, todėl prieauglis padidėjo tik po daugiau nei metų buvimo bandoje.

Pareiškėjo nuomone, sankcijos pritaikytos neįvertinus formalių pažeidimų sunkumo ir neindividualizavus visų aplinkybių. Akcentuoja, kad Agentūra jam skyrė 5 632,28 Eur sankciją dėl Mokėjimo prašymo pateikimo 39 darbo dienas praleidus terminą, tačiau pareiškėjas iš esmės visus Sprendime dėl paramos skyrimo išvardintus įsipareigojimus įvykdė per ketverius metus. Be to, Agentūros paskirta 7 789,50 Eur sankcija už tai, jog Traktorius pristatytas 39 kalendorinėmis dienomis vėliau nei buvo nustatyta sutartyje, tačiau pareiškėjas pažymi, jog Traktorius įgytas ir naudojamas ūkyje jau nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d., o pats vėlavimas neatrodo ženklus. Mano, kad sankcijos neturėtų būti taikomos arba turėtų būti atitinkamai mažinamos.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad 2015 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas NMA pateikė Paraišką, nurodydamas, jog planuoja kurti šešiolikos galvijų ūkį, kuris ateityje plėsis iki trisdešimties ir daugiau. NMA 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjas patvirtintas paramos gavėju ir jo projektui „Jaunojo ūkininko D. V. įsikūrimas“ įgyvendinti skirta 57 767 Eur paramos suma. 2016 m. spalio 4 d. pareiškėjui išmokėta 28 883,50 Eur paramos suma. 2020 m. liepos 23 d. NMA gautas Mokėjimo prašymas, kurį įvertinus apskaičiuota 15 172,87 Eur paramos suma vietoje prašytos 28 883,49 Eur paramos sumos. Paramos suma sumažinta, kadangi Mokėjimo prašymas pateiktas 39 darbo dienomis vėliau, taip pat buvo pakeista esminė pirkimų sutarties sąlyga ir neįvykdyti įsipareigojimai, susiję su Projekto atrankos kriterijais.

Tvirtina, kad pareiškėjas klaidingai nurodė, jog Sprendimas priimtas po 10 mėnesių nuo Mokėjimo prašymo pateikimo dienos. Nors pareiškėjas teigia, jog Mokėjimo prašymą NMA pateikė elektroniniu paštu dar 2020 m. balandžio 27 d., tačiau Administravimo taisyklių 116 punkte aiškiai nurodyti mokėjimo prašymų pateikimo būdai, t. y., spausdintine (popierine) forma pareiškėjui teikiant asmeniškai, ar per įgaliotą asmenį, ar registruotu paštu, jei Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-211 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įgyvendinimui“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo, (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) nenustatyta kitaip. Šiuo atveju Įgyvendinimo taisyklės nukreipia į Administravimo, taigi jose nėra nustatyta kitaip. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia pateikęs Mokėjimo prašymą elektroniniu paštu, t. y. Administravimo taisyklėse nenumatytu būdu (NMA elektroniniu paštu Mokėjimo prašymo negavo).

Šalies argumentai

Pažymi, kad Paraiškoje pareiškėjas numatė galutinį mokėjimo prašymą pateikti 2019 m. vasario 28 d. Pareiškėjas 2017 m. sausio 10 d. pateikė prašymą ir paprašė leisti pakeisti Mokėjimo prašymo pateikimo datą į 2020 m. vasario 28 d. NMA 2017 m. sausio 16 d. raštu sutiko. Apie Mokėjimo prašymo pateikimo terminą pareiškėjas buvo informuotas 2020 m. vasario 14 d. Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 10 d. su UAB „Foris consulta“ sudarė paslaugų teikimo sutartį, kurioje sutarta, kad UAB „Foris consulta“ visais Projekto vykdymo klausimais konsultuos pareiškėją. 2020 m. liepos 23 d. pareiškėjas registruotu laišku pateikė NMA Mokėjimo prašymą su priedais. Agentūra 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimu informavo pareiškėją, kad Mokėjimo prašymas nebus administruojamas toliau, kadangi pateiktas pavėluotai. Pareiškėjas 2020 m. spalio 1 d. NMA nurodė, kad praleido galutinio mokėjimo prašymo pateikimo terminą (2020 m. vasario 28 d.). NMA, atsižvelgusi į pareiškėjo atsiųstus įrodymus, jog 2020 m. balandžio 27 d. buvo siųstas užpildytas Mokėjimo prašymas ir papildomi dokumentai el. paštu, priėmė sprendimą priimti Mokėjimo prašymą 2020 m. balandžio 27 d. data (pavėluotai) ir jį vertinti. Taigi NMA geranoriškai atsižvelgė į pareiškėjo prašymą ir įskaitė el. paštu teiktą Mokėjimo prašymo dieną.

Pažymi, kad sprendimas dėl Mokėjimo prašymo priėmimo priimtas tik 2020 m. spalio 22 d., tuo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje nebuvo paskelbtas karantinas, todėl NMA Mokėjimo prašymo vertinimui turėjo 30 darbo dienų terminą. Be to, NMA pirkimo dokumentus gavo tik 2020 m. lapkričio 6 d., o 2021 m. sausio 19 d.–sausio 25 d. 5 darbo dienas užtruko Projekto patikra. Atsakovė akcentuoja, kad NMA pareiškėjo atžvilgiu pažeidimo tyrimo nevykdė, todėl informuoti apie tyrimą neturėjo jokio pagrindo.

NMA nurodo, kad Mokėjimo prašymas pateiktas ne iki 2020 m. vasario 28 d., o 2020 m. balandžio 27 d., t. y. 39 darbo dienomis vėliau. Pažymi, kad pareiškėjas neinformavo raštu NMA apie nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių atsiradimą, tik pateikė įrodymą, kad Mokėjimo prašymą teikė 2020 m. balandžio 27 d., tačiau jis buvo pateiktas ne iki nustatyto mokėjimo prašymo pateikimo termino – 2020 m. vasario 28 d. Todėl NMA neturėjo pagrindo netaikyti sankcijos. Taip pat pareiškėjas nepateikė įrodymų, kaip Lietuvoje paskelbtas karantinas darė įtaką Mokėjimo prašymo pateikimui pavėluotai. Pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo apskritai jokių paaiškinimų dėl galvijų ligos NMA neteikė.

Nesutinka su argumentais, jog NMA neįvertino pareiškėjo padėties, t. y., kad jis yra pirmą kartą Europos Sąjungos fondų parama besinaudojantis jaunasis ūkininkas. Priešingai, atsižvelgusi į tai, NMA nusprendė visgi priimti Mokėjimo prašymą, nes kitu atveju pareiškėjui būtų tekę grąžinti visą gautą paramą. Pareiškėjas pats nesiėmė aktyvių veiksmų ir neinformavo NMA apie išimtines aplinkybes, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi, kad sankcija jam nebus taikyta.

Paaiškina, kad pareiškėjui nesuteikta 7 789,50 Eur paramos suma, kadangi Traktorius buvo pristatytas vėliau nei numatyta pirkimo – pardavimo sutartyje, t. y. pažeidžiant esminę sutarties vykdymo sąlygą – prekių tiekimo terminą. Pareiškėjas, įvykdęs traktoriaus pirkimą pagal Projektą, su UAB „D. B.“ 2017 m. balandžio 10 d. pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje susitarta, kad Tiekėjas privalo pristatyti prekę iki 2017 m. liepos 1 d. Traktorius pristatytas 2017 m. rugpjūčio 9 d. Pareiškėjo, kaip pirkimo – pardavimo teisinių santykių šalies, veiksmams esminę reikšmę turi prievoliniai teisiniai santykiai, kylantys iš jo, kaip paramos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų siekiančio asmens, teisinės padėties. Pirkimo sutarties pakeitimai prieš pasirašant sutarties šalims turi būti suderinti su atitinkamu NMA teritoriniu paramos administravimo skyriumi, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta ir laikoma, kad pareiškėjas nesilaikė / pakeitė esmines Traktoriaus pirkimo sutarties sąlygas, pagerindamas Tiekėjo padėtį bei pažeisdamas viešųjų pirkimų principus. Be to, paramą gavo pareiškėjas, o ne Tiekėjas, todėl jam ir tenka atsakomybė už šiuos pažeidimus.

Paaiškina, kad Paraiškoje pareiškėjas įsipareigojo, jog jo ūkio ekonominio dydžio rodiklis, įgyvendinus verslo planą, bus daugiau nei 50 001 Eur. Tačiau nustatyta, kad šis rodiklis 2020 m. sausio 1 d. buvo 43 556,49 Eur. Taigi pareiškėjas nesilaikė paramos sutartyje nustatyto įsipareigojimo. Taip pat Paraiškoje pareiškėjas įsipareigojo, kad, įgyvendinus verslo planą, sąlyginis gyvulių vienetų (toliau – ir SGV) skaičius ūkyje sudarys 29 SGV ir daugiau, o patikrinus nustatyta, jog 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 20,29 SGV.

NMA pažymi, kad pareiškėjo atveju, įvertinus Mokėjimo prašymą, apskaičiuota mokėtina suma, t. y. pritaikytos konkrečios sankcijos, kurių dydžiai konkrečiai įvardinti teisės aktuose. Šiuo atveju NMA nebuvo suteikta diskrecija rinktis, kurią sankciją taikyti, kadangi visų trijų pažeidimų atveju teisės aktai numato konkretaus dydžio sankciją. Šiuo atveju sankcijos pareiškėjui taikytos ne už kompleksinės paramos nesilaikymą, taikomą tiesioginėms išmokoms, o už Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ Projekte padarytus pažeidimus: už Mokėjimo prašymo pavėluotą pateikimą, už pakeistą esminę pirkimų sutarties sąlygą ir už neįvykdytus įsipareigojimus, susijusius su Projekto atrankos kriterijais.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde nurodytus argumentus bei prašė skundą tenkinti.

Atsakovės atstovė nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl NMA 2021 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. KV-203 (10.6.1E) „Dėl suteikimo paramos ir taikomų sankcijų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, kuriuo pareiškėjui pritaikytos trys sankcijos: 5 632,28 Eur, 7789,50 Eur ir 288,84 Eur, dėl įsipareigojimų pažeidimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 17 d. Agentūrai pateikė Paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisykles Nr. 19JU-KV-15-2-07519-PR001. Paraiškoje nurodė, jog planuoja kurti šešiolikos galvijų ūkį, kuris ateityje plėsis iki trisdešimties ir daugiau.

NMA 2016 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. KV-1874 „Sprendimas dėl paramos skyrimo“ informavo pareiškėją, kad jis patvirtintas paramos gavėju ir jo projektui „Jaunojo ūkininko D. V. įsikūrimas“ įgyvendinti skiriama 57 767 Eur dydžio paramos suma.

2016 m. spalio 4 d. pagal avansinį mokėjimo prašymą pareiškėjui išmokėta 28 883,50 Eur paramos suma.

NMA 2020 m. liepos 23 d. gavo Projekto mokėjimo prašymą Nr. 19JU-KV-15-2-07519-MP002.

Įvertinusi Mokėjimo prašymą NMA apskaičiavo 15 172,87 Eur paramos sumą vietoje prašytos 28 883,49 Eur paramos sumos, apie tai informavo pareiškėją 2021 m. vasario 25 d. raštu Nr. KV-203 „Dėl suteikiamos paramos ir taikomų sankcijų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Apie tai pareiškėjas informuotas 2021 m. vasario 25 d. raštu Nr. KV-203 „Dėl suteikiamos paramos ir taikomų sankcijų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Šiame Sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėjui pritaikytos trys sankcijos: 5 632,28 Eur, 7 789,50 Eur ir 288,84 Eur dėl, atitinkamai, šių įsipareigojimų pažeidimo: 1) pavėluoto galutinio Mokėjimo prašymo pateikimo; 2) de facto nesilaikytos / pakeistos esminės traktoriaus „Case Ih Farmall 95A“ pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos, t. y. prekės pristatymo termino; 3) įsipareigojimų, susijusių su projekto atrankos kriterijais, pažeidimo.

Pareiškėjas su šiuo Sprendimu nesutinka, todėl prašo teismo jį panaikinti, panaikinant ir skirtas sankcijas, arba kitu atveju sumažinti jam paskirtas sankcijas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-211 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įgyvendinimui“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, taip pat Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. 3D-51 redakcija), Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“, 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008, Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-924 „Dėl Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. 3D-570 redakcija) (toliau – ir Pirkimo taisyklės).

Administravimo taisyklių 10 punktas nustato, kad Agentūra atsakinga už Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje nurodytų išlaidų valdymą ir kontrolę. Tų pačių taisyklių 11.13 papunktyje nurodyta, kad NMA priima sprendimą dėl išmokėtų paramos lėšų ar jų dalies susigrąžinimo iš paramos gavėjo, teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visus teisės aktuose nustatytus veiksmus susigrąžinti šias lėšas, tvarko grąžintinų ir grąžintų lėšų apskaitą, kartu su metinėmis finansinėmis ataskaitomis EK teikia informaciją apie susigrąžintas ir grąžintinas paramos lėšas, kaip tai numatyta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnyje.

Administravimo taisyklių 188 punkte nustatyta, kad netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui, pareiškėjui, jų partneriui (-iams) (kai partneriai galimi pagal Priemonės įgyvendinimo taisykles) gali būti taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Pagal Programos priemones gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatoma, vadovaujantis Sankcijų taikymo metodika ir atskirų Priemonių įgyvendinimo taisyklėmis (Administravimo taisyklių 189 punktas).

Pažeidimų tyrimas vykdomas vadovaujantis Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (Administravimo taisyklių 242 punktas). Administravimo taisyklių 243 punkte yra išvardinti atvejai, kada Agentūra gali nustatyti pažeidimą, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas, t. y. nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų, nepasiekia priežiūros rodiklių, nepasiekia arba neišlaiko atitikties atrankos kriterijams ir (arba) tinkamumo sąlygoms (243.2 papunktis), nustojo vykdyti projektą, pažeisdamas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas nukrypo nuo patvirtinto projekto biudžeto, negali pasiekti nustatytų projekto uždavinių, tikslų ir apie tai neinformavo Mokėjimo agentūros (243.4 papunktis), nepateikia mokėjimo prašymų, projekto ataskaitų ir (arba) kitų dokumentų paramos sutartyje, Priemonių įgyvendinimo taisyklėse ir (arba) paramos paraiškoje nustatyta tvarka (243.5 papunktis). Mokėjimo agentūra, nustačiusi pažeidimų, atitinkamam paramos gavėjui taiko šių Taisyklių VIII skyriuje trečiajame skirsnyje nustatytas sankcijas (Administravimo taisyklių 244 punktas).

Nagrinėjamu atveju Sprendimu pareiškėjui skirta 5 632,28 Eur sankcija, kadangi jis pavėluotai pateikė galutinį Mokėjimo prašymą Agentūrai, taip pat 7 789,50 Eur sankcija už tai, jog pareiškėjas nesilaikė ir pakeitė esminę Traktoriaus pirkimo – pardavimo sutarties sąlygą, t. y. jam vėliau nei numatyta sutartyje buvo pristatytas Traktorius, ir 288,84 Eur sankcija, nes pareiškėjas neįvykdė įsipareigojimų, numatytų sutartyje, t. y. nepasiekė ūkio ekonominio dydžio, išreikšto produkcijos standartine verte, taip pat jo ūkyje sąlyginis gyvulių vienetų skaičius sudarė mažesnį skaičių nei privalėjo.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog nesutinka su Agentūros nustatytais pažeidimais.

Dėl 5 632,28 Eur sankcijos

Pirmiausia, pareiškėjo teigimu, Agentūra pati vėlavo nagrinėti jo Mokėjimo prašymą, tinkamai neinformavo apie tyrimą, pareiškėjui buvo užkirstas kelias teikti paaiškinimus.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas vėlavo pateikti galutinį Mokėjimo prašymą, tačiau teismas vertins, ar toks vėlavimas buvo nulemtas nenugalimos jėgos (force majeure).

Administravimo taisyklių 116 punkte nustatyta, kad Mokėjimo prašymas ir (arba) papildomi dokumentai mokėjimo agentūrai turi būti pateikti iki paramos sutartyje ar paramos paraiškoje numatyto mokėjimo prašymo pateikimo termino.

Kaip matyti, Sprendimu Agentūra pareiškėjui išmokėtinai paramos daliai pritaikė 5 632,28 Eur dydžio sankciją dėl Mokėjimo prašymo pavėluoto pateikimo. Pasak pareiškėjo, Mokėjimas prašymas Agentūrai pateiktas dar 2020 m. balandžio 27 d., tačiau vėliausiai jį turėjo pateikti iki 2020 m. vasario 28 d. Pareiškėjas nurodo, jog negalėjo to padaryti dėl force majeure aplinkybių, t. y. į jo ūkio gyvulių bandą pateko infekcinės ligos užkratas, o pats pareiškėjas dėjo pastangas taikyti gydymą ir siekė išsaugoti gyvulių bandą, 2020 m. pradžioje pareiškėjui priklausančios bandos galvijai pradėjo gaišti. Taip pat 2020 m. kovo 16 d. įsigaliojus karantinui pareiškėjui tapo sudėtinga išsiųsti Mokėjimo pranešimą su dideliu kiekiu priedų per Lietuvos pašto tarnybas.

Administravimo taisyklių 191 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai pažeidimas yra padarytas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinių aplinkybių, nurodytų Sankcijų taikymo metodikoje, ir pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas per 15 darbo dienų nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie šią aplinkybę, raštu informavo Mokėjimo agentūrą, sankcijos netaikomos. Išnykus nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms, pareiškėjai, paramos gavėjai, jų partneriai privalo toliau laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (toliau – ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1974/2006) 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės gali pripažinti toliau nurodytas force majeure ar išimtinių aplinkybių kategorijas, kurioms esant jos nereikalaus iš paramos gavėjo grąžinti dalį ar visą gautą paramą: a) paramos gavėjo mirtis; b) ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas; c) didelės valdos dalies konfiskavimas, jei to nebuvo įmanoma numatyti įsipareigojimo prisiėmimo dieną; d) didelė stichinė nelaimė, rimtai pakenkusi valdos žemei; e) nenumatytas gyvuliams skirtų pastatų sugriuvimas valdoje; f) epizootinė liga, paveikusi visą ar dalį ūkininko gyvulių. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1974/2006) 47 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad paramos gavėjas ar jo įgaliotasis asmuo raštu praneša apie force majeure ar išimtines aplinkybes kompetentingai institucijai, kartu pateikdamas tai institucijai priimtinus atitinkamus įrodymus, per 10 darbo dienų nuo dienos, kurią paramos gavėjas ar jo įgaliotasis asmuo gali tai padaryti.

Sankcijų taikymo metodikos 10 punkte pateiktas pavyzdinis išimtinių aplinkybių sąrašas: pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio nedarbingumas; privalomoji karo tarnyba, kai paramos gavėjas yra fizinis asmuo arba kai fizinis asmuo yra vienintelis paramos gavėjo juridinio asmens akcininkas (ar jam prilygintas asmuo) ir vadovas; gaisras (tuo atveju, kai pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris tinkamai laikosi gaisrinės saugos reikalavimų), meteorologiniai reiškiniai, turėję didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui; epizootinės ligos, augalų ligos; kompetentingų institucijų funkcijų netinkamas vykdymas, t. y. teisės aktuose nustatytų funkcijų nevykdymas laiku ar kito pobūdžio netinkama veika; embargas; pareiškėjui, paramos gavėjui ar partneriui nagrinėjamu paramos laikotarpiu yra pritaikyta sankcija pagal su plotais susijusią Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę ir (arba) sankcija už su tiesioginėmis išmokomis susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą; tiekėjų ir (arba) rangovų bankrotas, tiekėjų ir (arba) rangovų sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, kai pateikiami įrodymai, kad pasirenkant tiekėjus ir (arba) rangovus jie buvo patikimi kontrahentai; nuosavybės perėmimas visuomenės poreikiams; nepaprastoji padėtis; ekstremalios situacijos paskelbimas; paskelbtas karantinas; kitos aplinkybės (nepriklausiusios nuo pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio valios), turėjusios didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui (apie šiame papunktyje nurodytų aplinkybių taikymą Agentūra iki kiekvieno mėnesio 10 d. teikia informaciją Žemės ūkio ministerijai).

Reglamente bei Sankcijų taikymo metodikoje, pateikiama išimtinė aplinkybė – epizootinė liga, suprantama kaip užkrečiama liga galvijų bandoje, turinti polinkį sparčiai plisti bei užkrėsti kitus bandos galvijus. Būtent tokios ligos užkratas pareiškėjo gyvulininkystės ūkyje buvo konstatuotas Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos specialistų. Taigi epizootinė liga gali būti laikoma išimtine aplinkybe, tačiau, teismo vertinimu, Agentūra Mokėjimo prašymo vertinimo metu neturėjo objektyvių galimybių atsižvelgti į šią aplinkybę, kadangi pareiškėjas nustatyta tvarka, t. y. raštu, apie tai Agentūros neinformavo. Pareiškėjo nurodomi teiginiai, kad jis negalėjo laiku pateikti Mokėjimo prašymo dėl nenugalimos jėgos, t. y. jo ūkyje kilusios infekcijos bei Lietuvos pašto tarnybų veiklos sutrikimo karantino metu, šiuo atveju yra niekuo nepagrįsti. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas informavo NMA apie susiklosčiusią situaciją, t. y. išskirtines aplinkybes, jog jo ūkyje kilo infekcija, taip pat į bylą nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas mėgino siųsti Mokėjimo prašymą per AB Lietuvos paštą, tačiau jam nepavyko, siunta buvo neišsiųsta dėl karantino apribojimų ir pan. Pasirašydamas Paramos sutartį pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti visas reikalingas sąlygas, nepažeisdamas Paramos sutarties ir teisės aktų, susijusių su jos įgyvendinimu, reikalavimų, siekdamas numatytų rezultatų, tikslų ir uždavinių, vykdyti žemės ūkio veiklą taip, kaip aprašyta Paraiškoje. Nors pareiškėjas savo įsipareigojimų nevykdymą grindžia jo ūkyje kilusia infekcija, siekiu tuo metu suvaldyti infekciją ir pan., taip pat valstybėje paskelbtu karantinu dėl pandemijos, tačiau teismas pažymi, jog, visų pirma, tai, kad valstybės lygiu paskelbtas karantino režimas, konkrečiu atveju gali būti vertinama tik kaip palengvinimas, jog teikiant rašytinį pranešimą Agentūrai apie force majeure atvejus ir jų įtaką konkrečioje valdoje (jos dalyje) nereiktų atskirai teikti tokią ekstremalią situaciją pagrindžiančių įrodymų. Paramos gavėjui bet kuriuo atveju išlieka pareiga minėtomis išimtinėmis aplinkybėmis pagrįsti konkrečios dalies įsipareigojimų neįvykdymą. Šiuo atveju pareiškėjas to nepadarė, nepateikė tai pagrindžiančių duomenų nei NMA, nei teismui, taip pat nėra aišku, dėl kokių konkrečių priežasčių pareiškėjas net kelis mėnesius negalėjo pateikti Mokėjimo prašymo Agentūrai, todėl vertintina, kad visos aplinkybės priklausė nuo pareiškėjo, jas visas buvo galima kontroliuoti.

Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nei Agentūrai, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad Lietuvoje paskelbtas karantinas turėjo įtakos Mokėjimo prašymo pateikimo terminui, priešingai pareiškėjas patikslintame skunde (31 punktas) pats nurodė, kad karantino paskelbimas nebuvo priežastis, dėl kurios Mokėjimo prašymas nebuvo pateiktas iki 2020 m. vasario 28 d., kadangi karantinas įsigaliojo tik nuo 2020 m. kovo 16 d.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustatyta, kad Mokėjimo prašymas pateiktas pavėluotai ne dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinių aplinkybių, todėl Reglamento (ES) 1306/2013 2 straipsnio 2 dalies, Sankcijų metodikos 10 punkto nuostatos šiuo atveju netaikytos pagrįstai. Vadovaujantis Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 4 punktu, paramos gavėjui, nepateikus mokėjimo prašymo per paramos paraiškoje ir (arba) paramos sutartyje nustatytą terminą, paramos suma mažinama 0,5 proc. nuo mokėtinos sumos už kiekvieną pavėluotą darbo dieną (šiuo atveju 5 632,28 Eur). Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Agentūra nagrinėjamu atveju pagrįstai taikė 5 632,28 Eur dydžio sankciją.

Dėl 7 780,50 Eur sankcijos

Įgyvendinimo taisyklėse numatyta, kad paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos lėšos, padarytos laikantis pirkimo procedūrų, nurodytų Administravimo taisyklėse (Įgyvendinimo taisyklių 28.2 papunktis). Administravimo taisyklėse nustatyta, kad pareiškėjai, siekdami, kad patirtos išlaidos būtų tinkamos finansuoti, prekes ir paslaugas įsigytų pagal Pirkimų taisykles (Administravimo taisyklių 172.1 papunktis).

Pareiškėjui nesuteikta 7 789,50 Eur paramos suma, nes traktorius CASE IH FARMALL 95A buvo pristatytas vėliau nei buvo numatyta pagal pareiškėjo ir UAB „D. B.“ 2017 m. balandžio 10 d. pasirašytoje pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. T-17-218-1-SF. Agentūra laikė, kad tokiu būdu buvo pažeista esminė sutarties vykdymo sąlyga – prekių tiekimo terminas. Taigi, NMA konstatavo, kad pareiškėjas de facto nesilaikė / pakeitė Traktoriaus pirkimo sutartį.

Pareiškėjo vertinimu, Agentūra turėjo pasitelkti nenugalimos jėgos (force majeure) taikymo kriterijus pareiškėjo atžvilgiu, t. y. atsižvelgti į tai, kad: 1) sutarties su tiekėju sudarymo metu pareiškėjas negalėjo numatyti ir įtarti būsimo vėlavimo pristatant prekę; 2) tiekėjo prekės pristatymas po termino padarė objektyviai neįmanomu Pirkimo taisyklėse numatytą pareiškėjo įsipareigojimą prekę įgyti pradinėje sutartyje aptartu terminu; 3) tiekėjo užsakymų priėmimo ir administravimo terminų, gamybos terminų bei prekių tiekimo terminų pareiškėjas negalėjo kontroliuoti ir užkirsti joms kelio; 4) negalėdamas reguliuoti tiekėjo veiklos pareiškėjas objektyviai negalėjo prisiimti ir su tokia veikla susijusios rizikos.

Pirkimo sąlygose ir Traktoriaus pirkimo sutarties 3 straipsnio 1 punkte numatyta, kad Tiekėjas privalo pristatyti prekę iki 2017 m. liepos 1 d. Tačiau pareiškėjas su Mokėjimo prašymu Agentūrai pateikė UAB „D. B.“ PVM sąskaitą faktūrą DPN Nr. 065362, kurioje nurodyta, kad 2017 m. birželio 30 d. pareiškėjas priėmė PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą traktorių „CASE IH QUANTUM 105F“, t. y. kito modelio traktorių. Kartu su Mokėjimo prašymu nebuvo pateikta šios sąskaitos apmokėjimą įrodančių banko išrašų. Su Mokėjimo prašymu pateikti UAB „Medicinos banko“ mokėjimo nurodymai: 2017 m. rugpjūčio 25 d. nurodymas Nr. 2 ir 2017 m. rugsėjo 26 d. nurodymas Nr. 7, kuriuose nurodyta, kad mokama pagal sąskaitą faktūrą DPN Nr. 065963. 2020 m. spalio 30 d. NMA raštu Nr. KV-962 „Paklausimas dėl reikiamų dokumentų pateikimo/ duomenų tikslinimo“ paprašė paaiškinti situaciją ir pateikti traktoriaus įsigijimą / apmokėjimą įrodančius dokumentus. Kartu su 2020 m. lapkričio 6 d. atsakymu į paklausimą (reg. Nr. GDV-2239) pareiškėjas pateikė 2017 m. rugpjūčio 9 d. UAB „D. B.“ PVM sąskaitą faktūrą DPN Nr. 065963, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas tik 2017 m. rugpjūčio 9 d. priėmė traktorių „CASE IH FARMALL 95A“. Taigi Traktorius buvo pristatytas nesilaikant Traktoriaus pirkimo sutartyje numatyto prekės pristatymo termino iki 2017 m. liepos 1 d.

Kadangi force majeure aplinkybių samprata įtvirtinta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), siekiant išsiaiškinti pareiškėjos reikalavimo pagrįstumą, pateikiama ir šių nuostatų analizė. Force majeure institutas, įtvirtintas CK šeštosios knygos XVII skyriuje „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“, nustato pagrindą atleisti sutarties neįvykdžiusią šalį nuo atsakomybės esant aplinkybėms, kurios pripažįstamos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis. Šios aplinkybės yra nustatytos CK 6.212 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

Teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju pareiškėjo nurodomi teiginiai, kad dėl jo padarytų sutarties pažeidimų kaltas yra tiekėjas, negali būti laikomi priežastimi pateisinti pareiškėjo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, nes aplinkybės, kad tiekėjas gali netinkamai vykdyti sutartį, padaryti prekių pristatymo klaidų, netgi bankrutuoti ir pan., pareiškėjo turėjo būti įvertintos prieš prisiimant įsipareigojimus bei sutarties sudarymo metu ir tai vertinama kaip verslo rizika, todėl prieš sudarydamas sutartį pareiškėjas turėjo įvertinti visas galimas rizikas. Be to, pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjas nepateikė duomenų, jog dar iki atsakovės patikrinimo būtų reiškęs pretenzijas tiekėjui ar informavęs NMA dėl susiklosčiusios situacijos ir pan. Priešingai, pareiškėjas teigia, kad sutarties nesilaikymo aplinkybės prilyginamos force majeure, jis negalėjo to sukontroliuoti, tačiau kritiškai vertinami tokie argumentai, kadangi būtent pareiškėjas, būdamas sutarties su tiekėju šalimi, turėjo pareigą kontroliuoti sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Teismas pažymi, kad pareiškėjo argumentai, kad jis yra jaunas pradedantysis ūkininkas, nepaneigia fakto, jog jis privalėjo būti rūpestingas ir atsakingas, o jo aplaidumas šiuo atveju nėra pagrindas automatiškai pripažinti Paramos sutarties pažeidimą padarytą dėl force majeure aplinkybių. Be to, kaip matyti, CK 6.212 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, kad nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma aplinkybė, kai skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Taigi pareiškėjas, sudarydamas Paramos sutartį, prisiėmė tiek riziką dėl būsimų įsipareigojimų vykdymo, tiek dėl asmenų, su kuriais sudarė sutartį, veiksmų, todėl skunde nurodytos aplinkybės negali būti laikomos patenkančiomis į force majeure sampratą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju egzistavo force majeure aplinkybių visetas, kuriuo būtų galima pateisinti Traktoriaus pirkimo sutartyje numatyto šios sutarties objekto, t. y. traktoriaus pristatymo termino, nesilaikymą.

Aplinkybė, kad pareiškėjas su tiekėju raštu nesudarė Traktoriaus sutarties pakeitimo, nekeičia nustatyto fakto, kad traktorius buvo pristatytas kitu, nei sutartyje sulygtu, terminu, t. y. de facto pakeičiant esminę sutarties sąlygą, o to daryti be raštiško Agentūros sutikimo, remiantis Pirkimo taisyklių 62 punktu, nebuvo galima.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Agentūra turėjo teisėtą pagrindą skundžiamame Sprendime konstatuoti, jog pareiškėjas, nesuderinęs su Agentūra, pakeitė esmines Traktoriaus pirkimo sutarties sąlygas ir taip pažeidė Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtintus viešųjų pirkimų principus – lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo. Sutiktina su NMA pozicija, kad tuo atveju, jei pirkimo metu pristatymo terminas būtų buvęs nurodytas ilgesnis (kaip faktiškai ir įvyko), tikėtina, kad kiti galimi tiekėjai būtų galėję pasiūlyti geresnę kainą, kadangi pristatymo terminas, kaip žinia, yra esminė pirkimo sutarties sąlyga. Todėl pareiškėjui dėl nurodytų pažeidimų pagrįstai pritaikyta 7 780,50 Eur dydžio sankcija.

Papildomai pastebėtina, kad, tuo atveju, jei pareiškėjas mano, kad dėl tiekėjo veiksmų vėluojant pristatyti traktorių, jis patyrė žalą, toks ginčas turėtų būti nagrinėjamas atskirai, tačiau Agentūra negali remiantis šiuo pagrindu nesusigrąžinti lėšų, kadangi 7 780,50 Eur sankcijos taikymas nulemtas paties pareiškėjo neveikimo, t. y. pareiškėjas raštu nesikreipė į Agentūrą, siekdamas suderinti galimą Traktoriaus pirkimo sutarties pakeitimą.

Dėl 288,84 Eur sankcijos

Sprendime konstatuota, kad įgyvendindamas verslo planą pareiškėjas nepasiekė ūkio ekonominio dydžio, išreikšto produkcijos standartine verte (SP), t. y. pagal galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą 2020 m. sausio 1 d. pareiškėjo ūkio VED sudarė 43 556,49 Eur vietoje privalomų 50 001 Eur. Taip pat pareiškėjas, kuriantis gyvulininkystės ūkį (kai pajamos iš gyvulininkystės, įgyvendinus verslo planą ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu, sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų), nesilaikė įsipareigojimo, jog įgyvendinus verslo planą, sąlyginis gyvulių vienetų skaičius ūkyje sudarys ir visu kontrolės laikotarpiu bus nuo 29 SGV ir daugiau ir 2019 m. gruodžio 31 d. toks skaičius sudarė 20,29 SGV. Dėl šių įsipareigojimų pažeidimo pareiškėjui buvo paskirta 288,84 Eur dydžio sankcija, su kuria pareiškėjas taip pat nesutinka.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad kiekybiniai gyvulininkystės ūkio rodikliai yra tiesiogiai susiję su gyvulių prieauglio nebuvimu pirmaisiais metais po galvijų įsigijimo. Nagrinėjamu atveju nustatyti aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo įsigytas bulius pirmaisiais metais nuo bandos įsigijimo neatliko reprodukcinės funkcijos, kuri tiesiogiai koreliavo su prieauglio nebuvimu, nėra objektyvių galimybių. Tačiau pastebėtina ir tai, kad gyvulių prieauglį pareiškėjas galėjo kontroliuoti kitais leistinais būdais, pavyzdžiui, taikant karvių sėklinimą. Be to, byloje nėra duomenų, kad jis būtų informavęs NMA apie tai, jog jam nepavyks įgyvendinti įsipareigojimų. Taigi iš šiuo aspektu teisėjų kolegija neįžvelgia esant aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog pareiškėjas pažeidimo nepadarė ar kad jis nulemtas aplinkybių, kurioms pareiškėjas objektyviai negalėjo daryti įtakos.

Dėl kitų skundo argumentų

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo patikslinto skundo argumentus, susijusius su Agentūros veiksmais, galimai itin ilgai (daugiau kaip 10 mėnesių) vertinant pareiškėjo 2020 m. balandžio 27 d. pateiktą Mokėjimo prašymą, atkreipia dėmesį tai, kad sprendimas dėl Mokėjimo prašymo priėmimo Agentūroje priimtas tik 2020 m. spalio 22 d.

Pagal Administravimo taisyklių 125 punktą Agentūra turi įvertinti mokėjimo prašymą ir paramos lėšas užsakyti per 30 darbo dienų nuo mokėjimo prašymo gavimo užregistravimo Agentūroje dienos, jeigu Priemonės įgyvendinimo taisyklėse nenustatyta kitaip (karantino metu Agentūra turi įvertinti mokėjimo prašymą ir paramos lėšas užsakyti per 15 darbo dienų nuo mokėjimo prašymo gavimo užregistravimo Agentūroje dienos). 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ karantino režimo trukmė buvo nustatyta nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ karantino režimas įvestas nuo 2020 m. lapkričio 7 d. Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, jog 2020 m. spalio 22 d. (kuomet buvo priimtas sprendimas priimti Mokėjimo prašymą) Lietuvos Respublikos teritorijoje nebuvo paskelbtas karantinas, todėl NMA Mokėjimo prašymo vertinimui turėjo 30 darbo dienų terminą.

Administravimo taisyklių 126.1 papunktyje nustatyta, kad tais atvejais, kai vertindama mokėjimo prašymą Agentūra atlieka patikrą vietoje, mokėjimo prašymo vertinimas atitinkamai pratęsiamas patikros vietoje atlikimo laikotarpiui, o 126.2. papunktyje nustatyta, jog tuo atveju, kai prekių, paslaugų, darbų pirkimų dokumentai Agentūrai vertinti pateikti likus mažiau kaip 15 darbo dienų iki mokėjimo prašymo pateikimo termino arba kartu su mokėjimo prašymu, mokėjimo prašymo vertinimo laikas pratęsiamas tiek darbo dienų, kiek buvo vėluota pateikti Agentūrai prekių, paslaugų, darbų pirkimo dokumentus. Nagrinėjamu atveju Agentūra pirkimo dokumentus gavo tik 2020 m. lapkričio 6 d., be to, 2021 m. sausio 19 d. – sausio 25 d., t. y. 5 darbo dienas užtruko Projekto patikra.

Įvertinus byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad pareiškėjo pateiktą Mokėjimo prašymą Agentūra įvertino laikydamasi teisės aktų nustatytų reikalavimų. Nors pareiškėjas patikslintame skunde kvestionuoja Agentūros veiksmus tuo pagrindu, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie pareiškėjo atžvilgiu pradėtą pažeidimo tyrimą, pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, kad toks tyrimas pareiškėjo atžvilgiu būtų vykdomas, tai patvirtino ir pati Agentūra. Pažymėtina, kad 2021 m. sausio 19–25 dienomis buvo atliekama Projekto patikra, o ne pažeidimo tyrimas, todėl Agentūra negalėjo informuoti pareiškėjo apie veiksmus, kurių, remiantis bylos duomenimis, neatliko.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad NMA, kaip viešojo administravimo subjektas, stengėsi pareiškėjui padėti įgyvendinti projektą, sutiko priimti jo pavėluotai pateiktą Mokėjimo prašymą, kurį išsamiai vertino. Taigi, iš byloje esančios medžiagos akivaizdu, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į susiklosčiusią konkrečią situaciją, neatitinka teismų praktikoje nurodytų force majeure kriterijų ir pagrįstai nelaikytos neįprastomis ir iš anksto negalimomis numatyti aplinkybėmis, kurių pasekmių nebūtų įmanoma išvengti, nepaisant visų protingų atsargumo priemonių. Šiuo atveju pareiškėjas nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, o skunde išdėstyti argumentai negali būti priežastimi panaikinti ginčijamą Sprendimą. Taip pat svarbu pabrėžti, kad pareiškėjas pats nesikreipė į Agentūrą, pranešdama apie aptariamas aplinkybes, todėl teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatė duomenų, kurie atleistų pareiškėją nuo pareigos informuoti Agentūrą apie galimai nuo jo valios nepriklausančias aplinkybes, dėl kurių negali būti vykdomi įsipareigojimai. Priešingai, pareiškėjas to ne tik nepadarė, bet ir bando šią pareigą perkelti atsakovei.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo ir aiškinimo aspektu yra išaiškinta, kad taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1050-756/2017). LVAT praktikoje taip pat yra nurodęs, kad paramos sutarties nutraukimas ir reikalavimas grąžinti sumokėtas paramos lėšas pagal pasekmes yra sunkiausia poveikio priemonė. Paprastai ji turėtų būti skiriama, kai kitomis poveikio priemonėmis yra negalima pasiekti, jog būtų įgyvendinti konkretaus paramos projekto tikslai ir uždaviniai, t. y., kai padaryti pažeidimai prieštarauja šiems tikslams ir uždaviniams, dėl ko paramos projektas gali nepasiekti tų tikslų ir uždavinių dėl kurių jis buvo sukurtas. Pavyzdžiui, tai galėtų būti tokie pažeidimai, kaip nustojimas vykdyti projektą; pakeitimas pagal sutartį remiamos veiklos, kurių (pažeidimų) pats pobūdis parodo, kad yra nebesiekiama paramos projekto uždavinių ir tikslų (LVAT 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2398/2012). LVAT 2010 m. gruodžio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A63-1723/2010 yra nurodęs, kad Agentūrai yra suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl sankcijų taikymo, t. y. Agentūra savo kompetencijos ribose turi teisę apsispręsti taikyti ar netaikyti sankcijas už atitinkamus teisės aktų pažeidimus, taip pat jei taikyti, tai kokia apimtimi. LVAT minėtame sprendime pažymėjo, kad Agentūra yra viešojo administravimo institucija, kurios veiklai pilna apimtimi taikytinos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Šio įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi proporcingumo principu, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.

Vertindamas pareiškėjui Sprendimu pritaikytų sankcijų už Projekte nurodytos veiklos netinkamą vykdymą proporcingumą, teismas vertina, kad minėtos poveikio priemonės yra tinkamai motyvuotos ir proporcingos, atsižvelgiant į tai, kad nustatyti pažeidimai susiję su esminių įsipareigojimų pagal Paramos sutartį nevykdymu, aplaidžiu įsipareigojimų vykdymu, nerūpestingumu (įsipareigojimai įvykdyti dalinai, laiku nepateiktas galutinis Mokėjimo prašymas, tikslai, dėl kurių suteikta parama, nepasiekti, pažeista esminė sutarties sąlyga).

Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą ir į bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas bei atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą V. d. H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad NMA teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Sprendimas, kuriuo pareiškėjui pritaikytos sankcijos, paliekamas nepakeistas, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismui atmetus pareiškėjo skundo reikalavimus dėl NMA Sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo skundo išvestinio reikalavimo įpareigoti NMA priimti naują sprendimą, todėl skundas šioje dalyje taip pat atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmetamas, nėra teisinio pagrindo atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. V. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Sigita FomičiovaRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas