Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto O. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. K. buvo nubaustas už tai, kad 2014 m. vasario 22 d., 23.00 val., (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini), 16,76 km, vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) esant leistinam 50 kilometrų per valandą greičiui, važiavo 116 kilometrų per valandą greičiu (po paklaidos) ir 66 kilometrais per valandą viršijo nustatytą greitį. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

O. K. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Apeliantas neginčija buvusio pažeidimo fakto ir sutinka, kad viršijo greitį, tačiau nesutinka su jam paskirtomis nuobaudomis. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad nors apeliantas neginčija savo kalės dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, tačiau teigia, kad pažeidimas buvo padarytas dėl būtinojo reikalingumo, nes jis lenkė keistai manevruojantį automobilį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad O. K. nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis padarė šį teisės pažeidimą, neprilyginamos būtinojo reikalingumo situacijai, kadangi nekilo pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai (ATPK 17 straipsnis). Esant situacijai, kai asmuo kelyje pastebi įtartinai manevruojantį automobilį ir įtardamas, kad galimai jo vairuotojas yra neblaivus, kuo skubiau turėtų pranešti apie tai teisėsaugos institucijoms (šiuo atveju – policijai), kad būtų galima patikrinti įtarimus ir užkirsti kelią galimai daromam teisės pažeidimui, ir taip būtų išvengta sunkių pasekmių kilimo. O. K. to nepadarė, todėl lenkimo momentu užfiksuotas O. K. administracinis teisės pažeidimas negali būti vertinamas kaip padarytas būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad O. K. pripažįsta, kad padarė ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinės teisės pažeidimą, dėl jo gailisi, apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl O. K. kaltės padarius šį pažeidimą, todėl teismas dėl jo kaltės nepasisako. Apeliantas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 nutarimą ir pritaikyti jam ATPK 30¹ straipsnį bei neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tokį prašymą apeliantas jau buvo išsakęs pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, pirmosios instancijos teismas nutarime išsamiai išnagrinėjo ATPK 30¹ straipsnio taikymo galimybę ir įvertinęs visas aplinkybes pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo O. K. taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams, vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, – baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių ir vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų.

O. K. buvo paskirta ATPK 124 straipsnio 6 dalies nustatytos sankcijos minimali administracinė nuobauda – 1000 Lt bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones vienam mėnesiui. Skirdamas administracinę nuobaudą, pirmosios instancijos teismas administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nepažeidė, buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai, kad nustatyta O. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei atsakomybę sunkinanti aplinkybė – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo per metus pakartotinai padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį paskyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą – baudą bei teisę vairuoti transporto priemones atėmė minimaliam laikotarpiui. Tai leidžia spręsti, kad buvo įvertintos visos nuobaudos skyrimui reikšmingos bylos aplinkybės. Išnagrinėjus prie apeliacinio skundo pateiktus papildomus įrodymus sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pažeidėjui taikyti ATPK 30¹ straipsnį.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išskirtianiais atvejais, kaip visuma aplinkybių gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Apygardos teismas susipažinęs su O. K. prie apeliacinio skundo pridėtais dokumentais mano, jog jie neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinė nuobauda pažeidėjui turėtų būti švelninama. Konstatuotina, kad minėtos aplinkybės (tai, kad jo darbas yra susijęs su teise vairuoti transporto priemones, kad darbovietės UAB (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai, kad jam nustatytas 40% darbingumo lygis) nerodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas O. K. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant sankcijoje numatytą nuobaudą (visos apimties). Pažymėtina, kad O. K. ankščiau baustas administracine tvarka už analogiškų pažeidimų padarymą, iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios pažymos apie O. K. baustumą matyti, kad O. K. net 15 kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 7 kartus iki šio pažeidimo padarymo baustas būtent už nustatyto greičio viršijimą, analogišką pažeidimą O. K. padarė ir 2014 m. kovo 4 d. už kurį taip pat nubaustas 2014 m. kovo 7 d. (jau po pažeidimo (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), 16,76 km, padarymo). Darytina išvada, kad šis 2014 m. vasario 22 d. O. K. padarytas administracinis teisės pažeidimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis anksčiau jau ne vieną kartą buvo baustas už nustatyto greičio viršijimą, bet kritiškai savo elgesio nevertino ir iš to nepasimokė. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad netaikant vienos iš straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos sudėtinių dalių – terminuoto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 straipsnis).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. O. K., nors ir žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl darbo, ne sjis yra vairuotojas-ekspeditorius, tačiau vis tiek padarė administracinį teisės pažeidimą – viršijo nustatytą greitį net 66 km/h, būdamas abejingas savo lengvabūdiško elgesio pasekmėms. Tai, kad O. K., nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Laikytina, kad jo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad O. K. paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, ja realizuojami administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti ATPK 20 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarimą nepakeistą ir O. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.