Kauno apygardos teismo nutartis

2019-01-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-98-245/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-09-10Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-01-30Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-30
Bylos Nr.
1A-98-245/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-67747-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Giedrius Endriukaitis, Danguolė Šiugždinytė
Kaltinamasis
V. U.
Advokatai
Danius Svirinavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-98-245/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67747-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4.1; (S) 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.6; 2.4.2.1; 2.4.2.2; 2.4.6.1; 2.4.7
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Danguolės Šiugždinytės,

sekretoriaujant Ingai Mieldažytei,dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui,išteisintajam V. U., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Viktoro Kazlausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. U. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. U. išteisintas jį kaltinant tuo, kad nuo 2016 m. gruodžio 18 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d., neteisėtai versliškai vertėsi komercine veikla neturėdamas licencijos, tai yra, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 18 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos – Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduotos licencijos platinti civilines pirotechnikos priemones, pardavė (platino) F3 kategorijos fejerverkus: 1) 2016 m. gruodžio 18 d. M. B. pardavė 25 vienetus F3 kategorijos civilinių pirotechninių priemonių ,,Tropic achtung“ už 21 Eur; 2) laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. G. S. pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį F3 kategorijos civilinių pirotechninių priemonių „DUM BUM“ ir kitų pirotechninių priemonių už 18 Eur; 3) laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. G. K. pardavė 70 vienetų F3 kategorijos civilinių pirotechninių priemonių „DUM BUM“ už 82, 60 Eur; 4) laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. G. S. pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį F3 kategorijos civilinių pirotechninių priemonių „DUM BUM“ ir kitų pirotechninių priemonių už 20 Eur; 5) 2017 m. gruodžio 13 d. A. B. pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį F3 kategorijos civilinių pirotechninių priemonių „DUM BUM“ ir nenustatytą kiekį F3 kategorijos civilinių pirotechninių priemonių ,,Piratka“ už 61 Eur; 6) 2017 m. gruodžio 16 d. A. V. pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį F3 kategorijos civilinių pirotechninių priemonių „DUM BUM“ ir kitų pirotechninių priemonių už 35 Eur; 7) laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 19 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. L. R. pardavė 20 vienetų F3 kategorijos civilinių pirotechninių priemonių ,,Piratka“, 20 vienetų F3 kategorijos civilinių pirotechninių priemonių „BOMB“, 30 vienetų F3 kategorijos civilinių pirotechninių priemonių „MINI BOMB“ ir kitų pirotechnikos priemonių už 10,50 Eur; 8) 2017 m. gruodžio 21 d. M. B. pardavė 100 vienetų F3 kategorijos civilinių pirotechninių priemonių „DUM BUM“ už 34 Eur; 9) 2017 m. gruodžio 24 d. Š. S. pardavė 10 vienetų F3 kategorijos civilinių pirotechninių priemonių „DUM BUM“ ir dvi pakuotes F3 kategorijos civilinių pirotechninių priemonių „FLASH BANGER“ už 6,20 Eur; 10) 2017 m. gruodžio 26 d. M. P. pardavė 55 vienetus F3 kategorijos civilinių pirotechninių priemonių „DUM BUM“ už 20 Eur; 11) 2017 m. gruodžio 28 d. Kotrynai K. J. pardavė 5 vienetus F3 kategorijos civilinių pirotechninių priemonių „DUM BUM“ ir kitų pirotechninių priemonių už 20 Eur. Tokiu būdu pažeidė 2002 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-931, 9 straipsnį, kuris nustato, kad ,,Licencijas platinti civilines pirotechnikos priemones, išskyrus F1 ir F2 kategorijų fejerverkų platinimą, išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija“ ir 2002 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 2063 patvirtintų Civilinių pirotechnikos priemonių gamybos, platinimo, importo, eksporto, įvežimo, išvežimo, F4 kategorijos fejerverkų, T2 ir P2 kategorijų civilinių pirotechnikos priemonių naudojimo licencijavimo taisyklių 3 straipsnį, kuris nustato kad ,,licencijas, nurodytas 2002 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, galiojimą panaikina Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos,“ taip versliškai ėmėsi komercinės veiklos, neturėdamas licencijos.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pripažino, kad byloje pagrįstai nustatyta, kad V. U. ėmėsi komercinės veiklos, platino pirotechnines priemones neturėdamas šiai veiklai leidimo, nedeklaravo, nemokėjo mokesčių į valstybės biudžetą, tačiau jo veikoje nėra nustatyti visi BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Teismas konstatavo, kad V. U. veiksmuose nėra nustatyta versliškumo požymis, todėl, nesant vieno iš BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių V. U. baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį negalima ir jis išteisintinas.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo V. U. pripažinti kaltu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir paskirti 120 MGL (4 519,20 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 80 MGL (3 012,80 Eur) baudą, išspręsti daiktinių įrodymų klausimą.

3.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl turi būti panaikintas. Teismas nuosprendyje konstatuoja, kad šiuo atveju V. U. atlikti veiksmai neatitinka vieno iš BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymio – versliškumo. Tačiau tokia išvada nėra pagrįsta. Atkreipiamas dėmesys, kad už vertimosi ūkine, komercine veikla pažeidimus yra numatyta dviejų rūšių teisinė atsakomybė: baudžiamoji ir administracinė. Pagal teismų praktiką pirmiausia už verslo tvarkos pažeidimus atsiranda administracinė atsakomybė. Baudžiamoji atsakomybė siejama su papildomais požymiais, numatytais BK 202 straipsnyje. Šie požymiai yra veiklos versliškumas arba stambus mastas.

3.2. Skunde tvirtinama, kad šioje byloje akivaizdžiai įrodyta, kad V. U., neturėdamas leidimo, pardavinėjo pirotechnikos priemones ir tai darė versliškai, t. y. įsigijo tūkstančius vienetų pirotechnikos priemonių, įdėjo skelbimą apie parduodamas pirotechnikos priemones, taip reklamuodamas savo neteisėtą veiklą, susirasdavo klientus, pirotechnikos priemones parduodavo. Veiklą vykdė nuo 2016 m. gruodžio 18 d. bei laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. Tai nebuvo momentinė, vienadienė ar atsitiktinė veiklos forma. Pats V. U. nurodė, kad tai buvo jo vienintelis pragyvenimo šaltinis. Teismas nevertino fakto, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas po to, kai 2017 m. gruodžio 26 d. piliečiui M. P. uždegus petardą ir nespėjus jos išmesti, ši sprogo rankoje, ją sužalojo. Tiriant šį faktą paaiškėjo, kad V. U. pardavinėjo pirotechnikos priemones ir tai darė versliškai. Teismas nevertino ir kratos pas V. U. metu surastų tūkstančių vienetų pirotechnikos priemonių, kurios akivaizdžiai buvo paruoštos pardavimui. V. U. vertėsi neteisėta veikla parduodamas padidinto pavojaus daiktus, kiekvienas klientas dėl nekokybiškos prekės įsigijimo rizikavo patirti žalą savo sveikatai. Visos šios aplinkybės, pasak prokuroro, įrodo V. U. veiksmuose esant požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje.

3.3. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, vienpusiškai ištyrė faktines veikos padarymo aplinkybes, įrodymus vertino ne sistemiškai, o pavieniui. Vertindamas įrodymus teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalį, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių aplinkybių.

Atsiliepimas

4. Išteisintojo V. U. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus atsiliepime prašoma prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį. Atsiliepime nurodoma, kad sutikti su prokuroro deklaratyviais teiginiais dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimo nėra pagrindo. Teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, teisingai įvertino įrodymus, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Šalies argumentai

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Išteisintasis ir jo gynėjas prokuroro skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą.

6. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Viktoro Kazlausko apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliaciniame skunde keliamas neteisingo įrodymų vertinimo ir nepagrįsto V. U. išteisinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį klausimas. Prokuroro įsitikinimu teismas nesilaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančių BPK normų, dėl to padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina skundo ribose.

8. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

9. Apygardos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, prokuroro skundo argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Teismas, teisingai nustatydamas, kad pats neteisėtos prekybos pirotechnikos priemonėmis faktas abejonių nekelia, pagrįstai konstatavo ir tai, kad vienas iš būtinųjų BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymių – versliškumas – V. U. veikoje nėra įrodytas.

10. BK 202 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą vertimasi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Pagal šio straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga ar kitokiu neteisėtu būdu. Byloje esančiais įrodymais (paties išteisintojo paaiškinimais, liudytojų parodymais, atlikus asmens parodymą atpažinti pagal nuotrauką gautais duomenimis, kitais nuosprendyje nurodytais ir aptartais rašytiniais įrodymais) neginčijamai nustatyta, kad V. U. pirotechnikos priemonėmis prekiavo neturėdamas leidimo, t. y. šia veikla užsiėmė neteisėtai. Tačiau vien neteisėtos veiklos fakto nagrinėjamu atveju nepakanka V. U. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal aptariamą BK straipsnį. BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi, negalima ir baudžiamoji atsakomybė.

11. Prokuroras apeliaciniame skunde ginčija teismo išvadas dėl versliškumo požymio. Šio požymio buvimą, pasak prokuroro, neabejotinai įrodo įsigytų pirotechnikos gaminių skaičius, informacijos apie jų pardavimą talpinimas internete taip jas reklamuojant, pajamų, kaip vienintelio pragyvenimo šaltinio, iš šios veiklos gavimas, veiksmų sistemiškumas. Teisėjų kolegija sutikti su tokiu prokuroro pateikiamu byloje nustatytų aplinkybių vertinimu neturi pagrindo.

12. Versliškumo požymio samprata BK nėra pateikta, tačiau šio požymio turinys išsamiai atkleistas nuosekliai formuojamoje kasacinėje praktikoje, į kurią pirmosios instancijos teismas, vertindamas šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra atkreipęs dėmesį, kad versliškumo kriterijaus negalima tapatinti su veiklos ir iš jos gaunamų pajamų pastovumu, nes pastovumo požymis natūraliai būdingas bet kuriai ekonominei veiklai, todėl nerodo jokio skirtumo su neteisėta ekonomine veikla, užtraukiančia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. Versliškumo požymį galėtų rodyti parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį. Tokį didesnį veiklos mastą (ir pavojingumą) galėtų rodyti išvystyta neteisėto verslo infrastruktūra, platūs ryšiai su tiekėjais, aktyvi teikiamų paslaugų vartotojų paieška, samdomų darbuotojų buvimas, didelių organizacinių pastangų poreikis verslui vykdyti ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis baudžiamojoje Nr. 2K-27-689/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-102-222/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamoje byloje, priešingai, negu tvirtina prokuroras, veiklos versliškumą bei didesnį jos pavojingumą galintys rodyti veiksniai nėra nustatyti.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad nors V. U. inkriminuoto nusikaltimo laikotarpis apima 2016-2017 metus, pirotechnikos priemones realiai išteisintasis pardavė vienuolika kartų, prekybą vykdė tik prieššventiniu laikotarpiu. Nors kratos V. U. automobilyje ir namuose surastų pirotechnikos priemonių pakuočių kiekis nėra mažas, tačiau įvertinus tai, kad nelegali prekyba nebuvo vykdoma intensyviai, neturėjo nuolatinio pobūdžio, iš esmės truko tik epizodiškai, vien tik priemonių kiekis negali būti laikomas pakankamu kriterijumi, rodančiu didesnį šios veikos pavojingumą nei analogiško administracinio nusižengimo. Duomenų, kad į šią veiklą V. U. būtų įtraukęs kitus asmenis, samdęs darbuotojus, sukūręs sutartinius santykius su pirotechninių priemonių tiekėjais, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad V. U. būtų užsiėmęs aktyvia pirotechnikos priemonių reklama, ieškojęs klientų. Veikla buvo vykdoma patalpinus skelbimus (duomenys neskelbtini) ir socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini). Pats V. U. paaiškino, kad nelegalia pirotechnikos priemonių prekyba užsiėmė siekdamas papildomai užsidirbti, kadangi jo gaunamas darbo užmokestis nėra didelis. Todėl prokuroras neteisus teigdamas, kad iš šios veiklos gaunamos pajamos buvo vienintelis išteisintojo pragyvenimo šaltinis. Kokias pajamas iš nelegalios prekybos gavo V. U. nėra nustatyta, tačiau jis pats nurodė, kad uždirbo tik 278,09 Eur. Kitų duomenų apie didesnį V. U. veiklos mastą, parengiamuosius darbus tokiai veiklai vykdyti ir kitas aplinkybes, rodančias šios veiklos versliškumą (ir pavojingumą baudžiamojo įstatymo taikymo prasme), byloje nėra. Jų nenurodė ir prokuroras savo skunde. Prokuroro akcentuojama aplinkybė, kad viena iš V. U. parduotų petardų sprogo asmens rankoje ir ją sužalojo, teisinės reikšmės išteisintojo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 202 straipsnio 1 dalį neturi. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą verslo tvarką. Asmens sveikata nėra BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektas.

14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad prokuroro skunde nurodyti argumentai nuosprendyje padarytų išvadų nepaneigia. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad V. U. nepadarė veikos, turinčios BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kuriuos įvertino tiksliai laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos byloje surinktais įrodymais, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, nuosprendis surašytas laikantis BPK 304–307 straipsnių reikalavimų. Esant šių aplinkybių visumai Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį naikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kaip to apeliaciniame skunde prašo prokuroras, nėra pagrindo.

15. Atskirai pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavęs, kad V. U. veika atitiktų administracinio nusižengimo požymius, jokio sprendimo, turinčio reikšmės administracinio nusižengimo teisenos galimam pradėjimui, nepriėmė. Apeliaciniame skunde prokuroras išspręsti šį klausimą taip pat neprašo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jei asmens veiksmuose paaiškėja galimai padaryto nusižengimo požymių, bylą nagrinėjantis teismas apie tai informuoja kompetentingą instituciją. Tačiau šiuo atveju apygardos teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą pagal prokuroro skundą, šio klausimo išspręsti negali, kadangi šio klausimo išsprendimas savo iniciatyva (prokurorui neprašant) sudarytų prielaidas pažeisti BPK 320 straipsnio 3 dalies, 320 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Viktoro Kazlausko apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Kęstutis DargužisGiedrius EndriukaitisDanguolė Šiugždinytė