Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai J. V., jos atstovui advokatui Georgijui Gromovui, suinteresuoto asmens A. V. atstovui advokatui Jonui Gintautui Valivoniui, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Akvilei Voverienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. V. prašymą suinteresuotam asmeniui A. V. dėl A. V. pripažinimo neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, institucija, teikianti išvadą byloje, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo, prašomas pripažinti neveiksniu A. V. pagal teismo psichiatrinės ekspertizės išvadą dėl savo psichikos būklės gali dalyvauti teismo posėdyje, tačiau dalyvavimas procese gali pabloginti jo psichikos būseną, todėl jis į bylos nagrinėjimą nekviestas ir byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 464 straipsnio 2 dalis).

Suinteresuoto asmens A. V. atstovas advokatas Jonas Gintautas Valivonis teismo posėdyje su pareiškimu sutiko visiškai, palaikė advokato Georgijaus Gromovo nurodytas aplinkybes.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikė Išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Atstovė Akvilė Voverienė teismo posėdyje palaikė išvadą, pareiškėjos ir jos atstovo nuomonę. Papildomai nurodė, kad, jeigu teismas pripažins A. V. ribotai veiksniu turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, sveikatos priežiūros srityje, be jo sutikimo nebus galima paimti lėšas iš banko, kreiptis į gydymo įstaigas dėl gydymo, dėl receptų vaistams išrašymo bei vaistų nupirkimo, o dėl savo sveikatos būklės, A. V. nesupras sutikimo davimo reikalingumo. Prašo A. V. pripažinti ribotai veiksniu tik asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių srityje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjos, atstovų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. V. nuo 2008 m. rugpjūčio 28 d. iki 2044 m. sausio 25 d. nustatytas dvidešimties procentų darbingumas (b. l. 3–5). Išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti ir priimti kasdienius sprendimus nurodyta, kad A. V. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių santykių srityse, asmeninių neturtinių santykių srityje geba iš dalies naudodamasis pagalba priimti sprendimus tik savitvarkos įgūdžių srityje (b. l. 8–10). Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi A. V. paskirta ambulatorinė teismo ekspertizė (b. l. 31–32). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 2 teismo psichiatrijos skyriaus 2018 m. lapkričio 6 – gruodžio 3 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-723/2018 (b. l. 42–45) išvadoje nurodyta, kad tikslinga atlikti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje. Teismas 2019 m. sausio 14 d. A. V. paskyrė stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 59–61). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2019 m. kovo 14 – balandžio 10 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 74U-II-33/2019 išvadoje nurodyta, kad A. V. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – organiniu kliedesiniu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu. Dėl nustatyto lėtinio psichikos sutrikimo A. V. su kitų pagalba gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų iš išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių (b. l. 79–89). Ekspertizės aktas yra išsamus, visapusiškas, nuoseklus ir argumentuotas, todėl nekeliantis abejonių.

Fizinio asmens civilinis veiksnumas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsnio nuostatas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas. CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Taigi neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018 26 punktas).

Psichinės ligos ar proto negalios, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagal teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą turėjimas savaime nereiškia teisinio veiksnumo, kurio įvertinimą turi pareigą pateikti teismas, neturėjimo. Teisinis asmens veiksnumo įvertinimas, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, reiškia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimą tuo aspektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas pagrindžiančiu rūpybos asmeniui poreikį ir tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant jį ribotai veiksniu. Psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nurodyti CK 2.11 straipsnyje, reiškia tokius sutrikimus, dėl kurių pobūdžio ar masto tokius sutrikimus turinčio asmens ir (ar) kitų asmenų saugumas bei interesai nebus visiškai apsaugoti nenustačius šiam asmeniui rūpybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018 29 punktas).

Nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti A. V. neveiksniu turtinių santykių srityse turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse: šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.), kitose asmeninių neturtinių santykių srityse (balsavimo teisė) bei ribotai veiksniu savitvarkos įgūdžių srityje (CK 2.11 straipsnio 1 dalis). Šią išvadą patvirtina Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2019 m. kovo 14 – balandžio 10 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 74U-II-33/2019. Minėtame ekspertizės akte nurodyta, kad A. V. pripažintinas ribotai veiksniu turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais, bei asmeninių neturtinių santykių srityse – sveikatos priežiūros srityje. Tačiau pareiškėja ir išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad, nors A. V. iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmę tvarkant išlaidas, bei priimant sprendimus sveikatos priežiūros srityje, tačiau jis visiškai nesuvokia, jog reikalinga duoti leidimą, sutikimą rūpintojui ar globėjui leisti jam padėti šiuos veiksmus įgyvendinti. Be to, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2019 m. kovo 14 – balandžio 10 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 74U-II-33/2019 išvadoje nurodyta, kad pats A. V. nieko neperka, jokių kitokių veiksmų neatlieka, viską padaro jo motina. Gaunamą neįgalumo pašalpą taip pat tvarko motina, nes baiminasi, kad A. V. pinigus išmėtys, vieną kartą buvo paėmęs kreditą, kurį sugrąžino. A. V. save laiko sveiku, stokoja kritikos situacijai, savo būklei, šaltas, priešiškas motinos atžvilgiu, įtarus, atsiribojęs, gynybiškas, socialiai dezadaptuotas (b. l. 87). Todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, siekiant tinkamai įgyvendinti A. V. teises, apginti jo interesus, apsaugoti jį nuo žalos pačiam sau, teismas daro išvadą, kad A. V. pripažintinas neveiksniu taip pat ir turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.) ir asmeninių neturtinių santykių srityje – sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan., CK 2.10 straipsnio 1 dalimi). A. V. atžvilgiu pradėtina byla dėl globos ir rūpybos nustatymo ir globėjo bei rūpintojo (institucinės globos, rūpybos) paskyrimo (CK 3.238, 3.239 straipsniai, 3.242 straipsnio 1 dalis, CPK 505 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkto ir 468 straipsnio nuostatas bylinėjimosi dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu išlaidos iš dalyvaujančių byloje asmenų nepriteisiamos, jos padengiamos iš valstybės lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 468 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pripažinti A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

10.1.1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

10.1.2. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

10.1.3. kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

10.1.4. nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

10.1.5. paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

10.1.6. dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

10.2.2. sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

10.2.3. šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);

10.2.4. asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

10.2.5. darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);

10.2.6. kitose asmeninių neturtinių santykių srityse (balsavimo teisė).

Pripažinti A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), ribotai veiksniu:

10.2.1. savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.).

Inicijuoti bylos dėl globos ir rūpybos A. V. nustatymo ir globėjo bei rūpintojo paskyrimo iškėlimą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.