Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorui Juozui Bagdonavičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, gyvenęs ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;

2) Prienų rajono apylinkės teismo 2002 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams;

3) Prienų rajono apylinkės teismo 2002 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams;

4) Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnį, galutine bausmę — laisvės atėmimu dvejiems metams;

5) Kauno apygardos teismo 2005 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalį, galutine bausme - laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;

6) Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos i baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 ir 4 dalis laisvės atėmimu septyneriems metams;

7) Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos), 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 3 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6, 9 dalis, laisvės atėmimu devyneriems metams ir šešiems mėnesiams;

8) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnį laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams;

9) Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64! straipsnį paskirta galutinė 16 parų arešto bausmė;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnį paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuo 2019 m. gegužės 10 d. atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose;

11) Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietu Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu dvejiems metams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64! straipsnį paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK. 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, pridėti prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos | metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą 2 metų ir 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. 2019 m. rugpjūčio 19 d. atvyko į Marijampolės pataisos namus;

12) Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį 5 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta subendrinta galutinė 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmė;

13) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 302 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 300 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė 5 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo, 2023 m. kovo 10 d. atvyko į Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. rugsėjo 4 dienos bausmę atlieka Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini);

14) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį (2 veikos) - subendrinta 2 metų terminuota laisvės atėmimo bausme, kuri pagal BK 64(1) straipsnį sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų ir 4 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 1 metų ir 4 mėnesių terminuotos laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta 2020 m. spalio 12 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu paskirta bei neatlikta 2 metų 8 mėnesių ir 29 dienų terminuota laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė bausmė – 4 metai ir 29 dienos terminuoto laisvės atėmimo;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 178 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. J. R. 2023 m. birželio 8 d. laike nuo 17.38 val. iki 17.48 val. įsibrovė į A. K. priklausančias VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kur neturėdamas leidimo vaikščiojo po įmonės patalpas ir iš tarnybinių valgomojo patalpų pagrobė svetimą – įmonės savininkės A. K. kavos aparatą padarydamas 70 eurų turtinę žalą.

2. Be to, jis 2023 m. birželio 11 d. apie 14.00 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), D. B. lipant laiptais į viršų, lipdamas tais pačiais laiptais žemyn, tyčia, atvirai pagrobė svetimą - D. B. turtą, t. y. iš jos rankoje laikytą juodos spalvos piniginę, kurioje buvo Kaišiadorių bibliotekos pažymėjimas, Vilniaus transporto pažymėjimas, smulkiais banknotais apie 50 eurų, įvairios nuolaidų kortelės bei pasišalino link požeminės perėjos padarydamas 62 eurų turtinę žalą.

3. Be to, jis 2023 m. birželio 13 d. apie 16.55 val. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai, matant nukentėjusiajam R. V., sėdėjusiam prie stalelio, nuo kėdės pagrobė svetimą - R. V. priklausančią rankinę, 30 eurų vertės, su joje buvusia pinigine „Iljos manufaktūra“, 90 eurų vertės, kurioje buvo 500 eurų, dvi banko „SEB“ kortelės „Mylimiausia“ ir „Master card“, išduotos R. V. vardu, bendros 4 eurų vertės, įrankių rinkinys „Swiss Card Classic Red“, 37 eurų vertės, kortelė-peiliukas, 8 eurų vertės, įrankių kortelė „True Utility Card Amart“, 23 eurų vertės, „Vilniečio“ kortelė, 5 eurų vertės, Kauno m. transporto kortelė „Žiogas“, 5 eurų vertės, taip pat su rankinėje buvusiu mobiliojo ryšio telefonu „Sony Xperia 1 IV“ ir SIM kortele, bendros 1300 eurų vertės, metalinėmis žirklutėmis, 5 eurų vertės, žiebtuvėliu „Petromax Mini Torch hf1“, 15 eurų vertės, padidinimo stiklu „Wedo“, 12 eurų vertės, žibintuvėliu „Kodak“, 5 eurų vertės, kaitinamojo tabako įrenginio „Iqos“ įkrovikliu, 5 eurų vertės, dviejų butų raktais, bendros 20 eurų vertės, viso padarydamas nukentėjusiajam R. V. 2064 eurų turtinę žalą.

4. Be to, jis nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti ir savo dešinės pusės šortų kišenėje laikė degtukų dėžutę, kurios viduje buvo juodos spalvos polietileninis maišelis su nedideliu kiekiu augalinės kilmės narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios masė yra 1,042 g., delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 17,5 % iki kol 2023-06-13 apie 18.49 val. (duomenys neskelbtini), dalinės apžiūros metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

5. Kaltinamasis J. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2023 m. birželio 8 d. įėjo į (duomenys neskelbtini) esančias patalpas, apsižiūrėjo ir pamatęs kavos aparatą, jį paėmė. Jam pavyko su juo išeiti nieko nepastabėtam. Koridoriuje būdamas jis ten matė sportuojančius asmenis, o šalia buvo poilsio kambarėlis su pravirom durim, todėl jis, būdamas koridoriuje, matė ten tą kavos aparatą. Nematė ant durų jokių įspėjamųjų ženklų. Leidimo ten vaikščioti neturėjo. 2023 m. birželio 11 d. buvo (duomenys neskelbtini), neturėjo pinigų, todėl pavogė piniginę iš vyresnės moters rankų. Toje piniginėje buvo 50 eurų, dokumentai. 2023 m. birželio 13 d. eidamas iš (duomenys neskelbtini), pamatė vyrą, sėdintį kavinėje ir šalia jo ant kėdės padėtą rankinuką. Jis pagalvojo, kad tas žmogus yra išgėręs ir jam pavyks paimti tą rankinuką, todėl jis ir paėmė tą rankinuką, bėgo, nežiūrėdamas, ar jį vejasi ar ką sako. Gal nukentėjusysis ir sakė ką, bet jis buvo toliau nubėgęs. Toje rankinėje buvo 180 eurų grynais, banko kortelės, dokumentai. Toje iš vyro pavogtoje rankinėje, neprisimena ar ten buvo telefonas. Piniginėje buvo 180 eurų, už tą sumą po kokios poros valandų pirko 1 g. žolės, pusę surūkė, pusę pareigūnai rado kišenėje, kai (duomenys neskelbtini) jį sulaikė. 1 g. žolės kainavo 10 eurų, dar savo turėjo 40 eurų. Ėmė tą piniginę, nes norėjo daugiau pinigų turėti. Piniginėje buvo 180 eurų popieriniais ir dar metalinių buvo, rankinėje dar buvo tokia kišenėle, kur pinigai atskirai sudėti, kitam skyriuje buvo manikiūro reikmenys, krapštukai, žiebtuvėlis, dokumentai, pasas, banko kortelės, raktai nuo garažo ar seifo, pažymėjimai, pakabukai kaip suvenyriniai tokie. Piniginė ten užsidaro, nemano, kad bėgdamas galėjo kažką pamesti. Rankinuke buvo šios kupiūros: 3 kupiūros po 50 eurų, 1 kupiūra po 20 eurų, 1 po 10 eurų, po to dar buvo monetų po kelis eurus, gal išeitų 8-10 eurų. Visus tuos pinigus iš jo paėmė pareigūnai. Jis tą rankinuką apžiūrėjo du kartus. Grįžo patikrinti piniginę, nes tikėjosi, kad gal ne viską gerai apžiūrėjo. Po tos antros apžiūros iš rankinuko paėmė pakabuką kaip smėlio laikrodis, daugiau negrįžo apžiūrėti. Be manęs, niekas negalėjo jos apžiūrėti, paimti. Jis iš to rankinuko, piniginės paėmė pinigus, o daiktus išmetė.

6. Nukentėjusioji D. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2023 m. birželio 11 d. buvo (duomenys neskelbtini), lipo laiptais link kasų, piniginę laikė rankose, nes jau ruošėsi pirkti bilietą. Kylant laiptais, prieš ją atbėgo žmogus ir griebė piniginę. Tai buvo šis žmogus, kuris sėdi, nestūmė jos, o tik paėmė ir bėgo. Ji dar atsisuko, rėkė „kad vagis“, kiti žmonės dar stovėjo lauke ant laiptukų ir jie pasimetę buvo, jie irgi matė ir girdėjo, tačiau tas žmogus bėgo ir nubėgo, neatsigręždamas. Jos tą rėkimą išgirdo ir ten dirbusi valytoja, kuri nuvedė ją pas apsaugą, pranešė apie tai policijai. Piniginėje buvo daug nuolaidų kortelių, viešosios bibliotekos pažymėjimas, Vilniaus m. transporto pažymėjimas, pinigų buvo apie 50 eurų grynais įvairiomis kupiūromis. Jai žalos neatlygino.

7. Nukentėjusysis R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis 2023 m. birželio 13 d. valgė kavinėje, kai žmogus sėdėjęs šalia nuo gretimos kėdės griebė jo rankinę. Jis matė kaip kaltinamasis ėmė jo rankinę, todėl iškarto sureagavo, vijosi, šaukė jam stoti, jo šaukimą jis turėjo girdėti, tačiau jis bėgo ir nubėgo. Rankinėje buvo pinigai, smulkmenos, tame tarpe žirklutės, peiliukai, dviračio atsuktuvas, asmens ir nuolaidų bei banko kortelės, kaitinamojo tabako įranga. Piniginėje buvo 500 Eur, juos buvo pasiskolinęs iš pusseserės, o savų buvo 5 Eur.

8. Liudytoja A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. birželio 8 d. apie 17:00 val. iš įmonei, teikiančiai gydymo paslaugas, priklausančių patalpų buvo pagrobtas kavos aparatas. Apie tai, jai kaip direktorei, pasakė įmonės darbuotoja. Atsukus vaizdo įrašus pamatė kas išnešė kavos aparatą iš patalpų, kuriose galėjo būti tik darbuotojai, o kiti asmenys be leidimo ten vaikščioti negalėjo. Leidimus įeiti į tarnybines personalui skirtas patalpas išduoda administracija su jos kaip direktorės žinia. Tai patalpa skirta tik personalui, ant durų buvo užrašytas užrašas ir net kavos puodelis nupieštas.

9. Liudytojas R. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. birželio 13 d. vykdė neviešą patruliavimą civiliais drabužiais. Buvo informuotas dėl įvykio (duomenys neskelbtini) Vagystės, kurią įvykdė pabėgęs iš įkalinimo įstaigos J. R.. Kolegė L. S. pastebėjo jį (duomenys neskelbtini). Jie eidami iš priekio jį pastebėjo, jis pradėjo bėgti, nugriuvo, išmesdamas telefoną, kurį jie paėmė. Jo apžiūros metu rado degtukų dėžutę su medžiaga specifiniu kvapu – kanapėmis. Kiek pinigų paėmė surašyta protokole. Piniginė pavogta apie 14:00 val., o sulaikė jį apie 18:40 val.

10. Liudytoja L. S.- S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. birželio 13 d. buvo supažindinta su įvykiu dėl J. R. vagystės, dirbo pagal atskirą priemonių planą ir pamatė tą pačią aprangą, todėl jį atpažino. Kolegos sulaikė, rado apžiūros metu degtukų dėžutę su narkotinėmis medžiagomis. Kavos aparato vagystė, (duomenys neskelbtini) vagystė, paskutinė vagystė kavinėje – visose ji atpažino jas įvykdžiusį asmenį J. R..

11. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2023-06-08 laikotarpyje nuo 17.38 val. iki 17.48 val. pro neužrakintas duris buvo įsibrauta į VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), tarnybines valgomojo patalpas ir pavogtas įmonei priklausantis kavos aparatas 70 eurų vertės (1 t., b.l. 62).

12. Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), su valgomojo patalpa, ant kurios durų iškaba su užrašu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 36-50).

13. Vaizdo įrašų apžiūros protokolu, kuriuose 2023-06-08 užfiksuotas J. R. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (1 t., b.l. 70, 71-76).

14. Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 82-90).

15. Vaizdo įrašų apžiūros protokolu, kuriuose užfiksuotas nusikalstamą veiką požeminėje perėjoje padaręs J. R. (T. 1, b.l. 115-121).

16. Pareiškimu R. V. parodė, kad jis 2023-06-13 apie 16.00 val. sėdėjo kavinėje „(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini). Sėdėjo prie lauke esančio staliuko. Sėdėdamas kavinėje skaitė įvairius savo užrašus. Šalia, ant kitos kėdės buvo pasidėjęs savo rudai raudonos spalvos rankinę. Jam besėdint, priėjo vyriškis, kuris staigiai paėmė jo rankinę ir pradėjo bėgti. Jis vyriškį bandė vytis, sakė jam stot, tačiau vyriškio jis nepavijo. Paskambino policijos pareigūnams ir pranešė apie įvykį. Nuo kėdės buvo pavogta j o natūralios odos rankinė, rudos su raudonu atspalviu, jos vertė 30 eurų. Rankinėje buvo piniginė, natūralios odos, rudos spalvos, rankų darbo "Iljos manufaktūra", jos vertė 90 eurų. Piniginėje buvo 500 eurų, iš jų 4 kupiūros po 100 eurų ir 2 po 50 eurų. Piniginėje buvo dvi banko "SEB", jo vardu išduotos kortelės, viena kortelė "Mylimiausia", kita "Master card", kiekvienos jų naujos išdavimo vertė po 2 eurus, viso 4 eurai. Piniginėje buvo įrankių rinkinys "Swiss Card Classic Red", kortelės dydžio ir formos, kurioje įmontuoti peiliukas, dildė, žirklutės, pincetas, krapštukas, mikrorašiklis, jų vertė 37 eurai. Taip pat buvo kortelė-peiliukas, juodos spalvos, jo vertė 8 eurai. Įrankių kortelė "True Utility Card Amart", kurioje įmontuoti veržliniai raktai, atidarytuvas, liniuotė, jo vertė 23 eurai. "Vilniečio" kortelė, jos vertė 5 eurai, Kauno m. transporto kortelė "Žiogas", jos vertė 5 eurai. Rankinėje buvo mobiliojo ryšio telefonas "Sony Xperia 1 IV", juodos spalvos korpusu, su SIM kortele tel.nr. (duomenys neskelbtini), bendros 1300 eurų vertės. Apie tai, kad telefonas pavogtas, jis informavo operatorių (duomenys neskelbtini) ir jie telefoną su kortele užblokavo. Rankinėje buvo metalinės, juodos spalvos rankenomis žirklutės, jų vertė 5 eurai. Žiebtuvėlis "Petromax Mini Torch hf1", oranžinės spalvos korpusu, jo vertė 15 eurų. Padidinimo stiklas "Wedo", stačiakampio formos, atlenkiamas, su apšvietimu, jo vertė 12 eurų. Žibintuvėlis "Kodak" raudonos spalvos, apvaliu, metaliniu korpusu, jo vertė 5 eurai. Kaitinamojo tabako įrenginio "IQOS" įkroviklis, baltos spalvos, jo vertė 5 eurai. Rankinėje taip pat buvo buto Vilniuje durų raktas, juodos spalvos korpusu, jo vertė 10 eurų ir buto Kaune durų raktas, mėlynos spalvos korpusu, jo vertė 10 eurų. Viso pagrobta jam priklausančio turto už 2064 eurus, todėl prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu šiai sumai. Vyro, kuris pavogė rankinę - neįsidėmėjo (1 t., b.l. 125-128, 145-148, 149-151).

17. Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini) esanti kavinė (T. 1, b.l. 131-133).

18. Vaizdo įrašų apžiūros protokolu, kuriuose užfiksuotas nusikalstamą veiką padaręs J. R. (T. 1, b.l. 167-172).

19. Specialisto išvada Nr. IBPS-V-1882914-23, kurioje nurodyta, kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš juodos spalvos plastikinės plėvelės skiautės, 2023-06-13 dalinės apžiūros metu rasta pas J. R., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 1,042 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 17,5 %. (T. 1, b.l. 193-196).

II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

20. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

21. BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai, tame tarpe svetimo turto pagrobimas atvirai ar įsibraunant į patalpą, daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 ar 3 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-428/2011). Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-91/2013). Slaptajai vagystei perėjus į atvirąją, ji laikoma baigta nuo tada, kai kaltininkas įgyja galimybę nors trumpam laikui pavogtą daiktą paslėpti arba išmesti, o paslėpus vėliau galimai tuo turtu naudotis, disponuoti ir valdyti, todėl aplinkybė, kad pagrobtu turtu nebuvo spėta pasinaudoti veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes svarbu ne tai, ar turtu buvo pasinaudota, o tai, kad kaltinamasis turėjo galimybę juo pasinaudoti savo nuožiūra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234/2006). Vagystę kvalifikuojantis požymis - įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų.

22. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas ir kt. Paprastai kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir tik kilus abejonių pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007). Teismų praktikoje daikto savininko nuomonė apie to daikto vertę pripažįstama reikšmingu įrodymu nustatant turto vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155/2013, 2K-147-511/2016, 2K-126-495/2021, 2K-148-511/2022).

23. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai J. R., padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 178 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, pasitvirtino visiškai.

24. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies, pripažino atvirai pavogęs (duomenys neskelbtini) piniginę iš nukentėjusios D. B., pripažino pavogęs kavos aparatą iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pripažino, kad pavogė rankinuką, buvusį ant kėdės šalia nukentėjusiojo R. V., pripažino įgijęs ir laikęs kišenėje degtukų dėžutėje kanapes. Nors inkriminuotas vagystes kaltinamasis pripažino, tačiau teigė, kad kavos aparatą paėmė įėjęs į patalpas, kurios nebuvo ant durų kažkaip paženklintos, durys buvo praviros, o nukentėjusysis R. V. buvo girtas ir nematė, kaip jis vagia nuo kėdės jo rankinuką, negirdėjo, kad jis būtų šaukęs, nematė, kad jis būtų vijęsis jį, taip pat ginčijo pagrobtų iš nukentėjusiojo R. V. daiktų kiekį, vertę.

25. Pastebėtina, kad kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklūs, priešingai, jie kai kuriose aplinkybėse prieštaravo duotiems jo parodymams ikiteisminio tyrimo metu. Pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo metu J. R. parodė, kad pamatė kažkokį saloną, administracinį pastatą ir nusprendė į jį užeiti apsidairyti, užėjo į kažkokias patalpas, kuriose matė virtuvės įrangą ir suprato, kad tai darbuotojų maitinimosi patalpa, kavos kambarys. Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog netrukdomas laisvai įėjo į patalpas, kuriose žmonės sportavo, būdamas koridoriuje pro praviras duris pamatė kavos aparatą, ant durų jokių įspėjamųjų ženklų nematė. Be to, ikiteisminio tyrimo metu J. R. parodė, kad priėjęs prie kėdės pasiėmė rankinę ir nuėjo, po to pamatė, kad vyras jį vejasi, bet jis pabėgo, iškraustė rankinę, matė, kad joje buvo mobiliojo ryšio telefonas, piniginė, žibintuvėliai, kažkokie mini įrankiai, raktai, visų daiktų tiksliai neprisimena, piniginėje buvo banko kortelės, kažkokios kitos kortelės, pinigų. Tuo tarpu, teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis paėmė nuo kėdės rankinuką, bėgo, nežiūrėdamas, ar jį vejasi ar ką sako, gal nukentėjusysis ir sakė ką, bet jis buvo toliau nubėgęs, tarp kitų daiktų neprisimena ar buvo telefonas, pinigų buvo 180 Eur.

26. Kaltinamojo parodymus, kad nukentėjusysis nematė, kaip jis iš jo vagia rankinuką, kad kavos aparatą pavogė paprastai be jokių kliūčių, įspėjamųjų ženklų ant durų įėjęs į patalpas, teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, prieštaraujančius bylos medžiagai, laiko kaip kaltinamojo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti nukentėjusieji, liudytojai, vaizdo medžiaga, apžiūrėta kitų objektų apžiūros protokolais, ir kiti teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis įvykdė dvi atviras vagystes (2023 m. birželio 11 d. vagystė (duomenys neskelbtini) iš nukentėjusios D. B. ir 2023 m. birželio 13 d. vagystė iš nukentėjusio R. V.) ir vagystę įsibraunant į tarnybines patalpas, skirtas tik tos įmonės darbuotojams.

27. Nukentėjusioji D. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai parodė, kad 2023 m. birželio 11 d. (duomenys neskelbtini), jai lipant laiptais link kasų, piniginę laikant rankose, prieš ją atbėgęs žmogus griebė piniginę ir bėgo, o ji rėkė „kad vagis“, kiti žmonės irgi buvo ir matė ir girdėjo, tačiau tas žmogus bėgo ir nubėgo, neatsigręždamas, jos tą rėkimą išgirdo ir ten dirbusi valytoja, kuri nuvedė ją pas apsaugą. Liudytoja L. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad peržiūrėjus tyrimo metu gautus vaizdo įrašus ir pamačiusi vyrą, kuris ėjo paskui moterį, o po to pabėgo, iš karto atpažino, kad tai J. R., kuris vaizdo įrašuose užfiksuotas nusikalstamas veikas darė avėdamas net gi tais pačiais sportiniais bateliais. Vaizdo įrašų apžiūros protokolu užfiksuotas nusikalstamą veiką požeminėje perėjoje padaręs J. R..

28. Nukentėjusysis R. V. nuosekliai viso proceso metu, nuo pat pareiškimo surašymo, teigė, kad jam besėdint, priėjo vyriškis, kuris staigiai paėmė jo rankinę ir pradėjo bėgti, jis vijosi, sakė jam stot, tačiau vyriškio jis nepavijo. Pavogtoje rankinėje buvo piniginė, joje 500 eurų, dvi banko kortelės, įrankių rinkiniai, veržliniai raktai, atidarytuvas, liniuotė, nuolaidų kortelės, mobiliojo ryšio telefonas „Sony Xperia 1 IV“, žirklutės, žiebtuvėlis, padidinimo stiklas, žibintuvėlis, kaitinamojo tabako įrenginio įkroviklis, durų raktai. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis aiškiai nurodė, jog jis matė kaip kaltinamasis ėmė jo rankinę, todėl iškarto sureagavo, vijosi, šaukė jam stoti, jo šaukimą jis turėjo girdėti, tačiau kaltinamasis bėgo ir nubėgo. Liudytoja L. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, jog matė, kad R. V. sėdėjo prie stalelio ant kėdės, o ant kitos kėdės, šalia, buvo pasidėję savo rankinę, kurią staiga nuo kėdės pavogė vyras ir pabėgo. Ji iš karto atpažino, kad rankinę pavogęs vyras buvo J. R.. Vaizdo įrašų apžiūros protokolu užfiksuotas nusikalstamą veiką kavinėje padaręs J. R..

29. Taigi, kaip matyti iš minėtų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų duotų teisme, nukentėjusieji D. B. ir R. V. suvokė neteisėto turto pagrobimo iš jų faktą, nes matė, kaip kaltinamasis atvirai, jiems matant pagrobia iš jų jiems priklausančius daiktus, t. y. iš nukentėjusios D. B. rankų pavagia piniginę, o iš nukentėjusiojo R. V. rankinę, buvusią šalia jo ant kėdės, abu nukentėjusieji, suvokdami iš jų pavogtų jiems priklausančių daiktų vagystę, šaukė stoti, nukentėjusysis R. V. vijosi, tačiau kaltinamasis pabėgo. Pastabėtina, kad vien tai, jog kaltinamasis kaip jis teisme nurodė nesuvokė, jog jį vejasi nukentėjusysis R. V., negirdėjo jo šaukimo sustoti, veikos kvalifikacijai įtakos neturi, kadangi atviroji vagystė yra ir tada, kai vagystės faktą suvokia kaltininkui pašaliniai asmenys. Akivaizdu, kad kaltinamasis atvirai iš rankų pagrobdamas piniginę, šalia nukentėjusiojo buvusią rankinę, turėdamas girdėti prašymą sustoti, kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė kaltinamasis matydamas, kad jį vejasi nukentėjusysis R. V., akivaizdžiai ignoruodamas tiek paliepimą sustoti, tiek jo vijimosi faktą, suprato ir žinojo, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaisė, tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą, tokiu būdu įvykdė atvirąsias vagystes. Pastebėtina, kad nors kaltinamasis ir ginčijo pagrobto iš nukentėjusiojo R. V. pinigų kiekį, pripažindamas, kad pavogė 180 Eur, vėliau teisme parodydamas, kad buvo ne tik 180 Eur, bet dar ir monetomis pinigų apie 10 Eur, neprisiminė, ar tarp pavogtų daiktų buvo ir telefonas, kitų kaltinime inkriminuotų daiktų vagystę pripažindamas, tačiau kaip aukščiau nurodyta, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį esant atvirumo kvalifikuojančiam požymiui, kas nagrinėjamu atveju yra nustatyta bylos duomenų visuma. Teismas, įvertinęs nuoseklius nukentėjusiojo parodymus viso proceso metu dėl pavogtos rankinės ir joje buvusių daiktų bei pinigų kiekio, neturi pagrindo jais netikėti, juolab nukentėjusysis parodymus duoda prisiekęs ir įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Tuo tarpu kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklūs, tame tarpe ir dėl pagrobtų pinigų kiekio. Kaltinamasis, kaip minėta, nurodė, jog pavogė 180 Eur, vėliau teisme parodydamas, kad buvo ne tik 180 Eur, bet dar ir monetomis pinigų apie 10 Eur, dar vėliau nurodė, jog dar ir savų turėjo apie 40 Eur, kanapes tą dieną pirko už 10 Eur. Sugretinus šiuos kaltinamojo parodymus su byloje neginčijamai nustatytomis aplinkybėmis dėl veikų padarymo laiko darytina išvada, kad nuo 2023 m. birželio 13 d. vagystės iš R. V., įvykdytos 16:55 val., iki neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo ir jų laikymo kol jas rado 2023 m. birželio 13 d. 18:49 val. policijos pareigūnai, praėjo beveik dvi valandos, tad akivaizdu, kad asmuo turėjo pakankamai laiko pagrobtais daiktais laisva nuožiūra disponuoti, pavyzdžiui, kaip pats teisme nurodė, pirko kanapes. Pažymėtina, kad kaltinamojo pagrobtų pinigų kiekio ginčijimas laikytinas jo gynybine pozicija, atsikirtimais dėl civilinio ieškinio, tačiau tai veikos kvalifikacijai įtakos neturi.

30. Dėl vagystės įsibraunant į patalpas teismas pažymi, kad įsibrovimas į patalpą gali būti tiek slaptas tiek atviras neteisėtas patekimas į patalpą, tiek įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją), tiek patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Nagrinėjamu atveju kaip nustatyta iš liudytojos A. K. teisme duotų parodymų, kurie sutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais jos parodymais, pagrobtas kavos aparatas buvo tose gydymo paslaugas teikiančios įstaigos patalpose, kuriose galėjo būti tik įmonės darbuotojai, o kiti asmens be administracijos leidimo ten įeiti ar vaikščioti negalėjo, nes minėta patalpa skirta tik personalui, tas ant durų ir buvo pažymėta tiek užrašu, tiek nupieštu kavos puodeliu. Šios liudytojos parodymus patvirtina rašytiniai bylos duomenys: įvykio vietos apžiūros protokolas su fotonuotraukomis ir vaizdo įrašas, apžiūrėtas kitų objektų apžiūros protokolu su fotolentele, iš kurių matyti, kad J. R. vaikšto po specializuotas patalpas, kurių paskirtis yra gydymo paslaugos, o ant patalpų, iš kurių buvo pagrobtas kavos aparatas, yra užrašas poilsio kambarys ir nupieštas kavos puodelis. Pažymėtina, kad kaltinamasis į VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpas įėjo ne su tikslu gauti gydymo paslaugas, o akivaizdu turėdamas tikslą ką nors pagrobti, kaip pats teismo posėdžio metu nurodė ėjo apsidairyti, trūko pinigų. Bylos duomenų visuma nustatyta, kad kaltinamasis įsibrovė į VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kur neturėdamas leidimo vaikščiojo po įmonės patalpas ir iš tarnybinių valgomojo patalpų pavogė kavos aparatą. Kaltinamasis į patalpas pateko atvirai, be kliūčių, kadangi patalpos buvo nerakintos. Į patalpas pateko neteisėtai, nes neturėjo leidimo ten vaikščioti, patalpos buvo tarnybinės, skirtos tik darbuotojams, kaip pats kaltinamasis parodė, jis suprato, kad tai darbuotojų poilsio kambarys. Taigi, pačio kaltinamojo parodymais, liudytojų parodymais, vaizdo medžiaga, apžiūrėta apžiūros protokolu, pareiškimu, įvykio apžiūros protokolu neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis įvykdė vagystę įsibraudamas į patalpas.

31. Netikėti aukščiau ištirtais nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes jie viso proceso metu davė išsamius parodymus, jie viso proceso metu atitiko nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nebuvo prieštaringi. Pažymėtina, jog minėtų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus patvirtina vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotos padarytos atvirosios vagystės ir vagystė įsibraunant į patalpas, bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: pareiškimai, kuriame nurodomos pagrobtos prekės, jų vertės; įvykio vietos apžiūros protokolai; tarnybinis pranešimas, kurie tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes. Taigi nustačius aplinkybę, kad kaltinamojo veiksmai padaryti matant kitiems asmenims, suvokiantiems, jog grobiamas svetimas turtas, kaltinamajam suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant, pastarojo padarytos nusikalstamos veikos yra teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Kaltinamojo veiksmai, kuriais jis padarė vagystę įsibraunant į patalpas, bei pagrobiant tarnybinėse patalpose buvusį kavos aparatą, atitinka BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, veiką kvalifikuoja įsibrovimo į patalpą požymis.

32. BK 259 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Taigi, minėto straipsnio dispozicijos yra aprašytos alternatyviais požymiais. Tam, kad asmeniui būtų galima inkriminuoti minėto straipsnio 2 dalį, pakanka nustatyti vieną iš šio straipsnio dalies normos dispozicijoje numatytų alternatyviųjų požymių ir nustatyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų nedidelį kiekį.

33. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis visiškai pripažino inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, teisme parodydamas, kad iš pažįstamo asmens 2023 m. birželio 13 d. įgijo ir laikė kišenėje degtukų dėžutėje kanapes, kurių dalį buvo surūkęs. Kaltinamojo parodymus patvirtino liudytojų parodymai, specialisto išvada. Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. V-1033 redakcija), kaltinimas J. R. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo pasitvirtino. Kaltinamojo veiksmai visiškai atitinka Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl jo įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

III. Bausmės skyrimo motyvai

34. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

35. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis J. R. padarė tris apysunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 11 straipsnis), nusikalstamos veikos baigtos. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, padarytos siekiant savanaudiškų tikslų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis, savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis kaltu prisipažino tik iš dalies, ginčijo esmines veikų aplinkybes, žalos savanoriškai neatlygino, jokių kitų aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnyje, galinčių lengvinti kaltinamojo atsakomybę, teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, kai teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė tris tyčinius nusikaltimus, dėl ko pripažintina, kad veika padaryta recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šios sunkinančios aplinkybės pripažinimas atitinka kasacinio teismo praktiką (žr., pvz. kasacinio teismo nutartys: Nr. 2K-15-489/2019, Nr. 2K-304-648/2019 ir kt.).

36. Kaltinamasis nei priklausomybės ligų gydymo įskaitoje, nei psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruotas, nesilankė ir nesigydė. Jis neregistruotas Užimtumo tarnyboje, nedirba, išsiskyręs, nepilnamečių vaikų neturi. J. R. teistas keturiolika kartų, daugiausiai už nusikalstamas veikas nuosavybei ir turtinėms teisėms bei interesams, inkriminuotą veiką padarė neatlikęs bausmės, yra teisiamas penkioliktą kartą, baustas administracine tvarka, tame tarpe už vagystę, turi galiojančią vieną administracinę nuobaudą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę skirtą ankstesniu teismo nuosprendžiu. Vertinant kaltinamojo asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad jis, praeityje ne kartą teistas už tapačias veikas nuosavybei, teisiamas penkioliktą kartą, jam ankstesniais nuosprendžiais buvo skirtos bausmės susijusios su laisvės atėmimu, inkriminuotas veikas padarė pabėgęs iš laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietos, baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamasis turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Šie kaltinamąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo tai, kad sankcijose numatytos kitos bausmės rūšys, nesusiję su laisvės atėmimu, kaltinamajam įtakos neturės.

37. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, vieną sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti būtina skirti griežčiausios pagal savo pobūdį rūšies bausmę - laisvės atėmimą, kadangi tik ją paskyrus bus realizuojami BK 41 straipsnyje numatyti tikslai, kitos rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakaktų. Atsižvelgiant į nusikaltimo padarinius, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę vieną sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo asmenybę, tai, kad kaltinamasis darbingo amžiaus, į humaniškumo principą, įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, įvertinus kitas BK 61 straipsnyje nurodytas sąlygas, bei tai, kad skirtina griežčiausia savo rūšimi bausmė, kaltinamajam už nusikalstamų veikų padarymą skiriamų bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis.

38. Teismo vertinimu, pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra, kadangi ankstesniais nuosprendžiais skirtos tiek švelnesnės, tiek griežtesnės laisvės atėmimo bausmės kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. Kaltinamasis inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, paskutiniu nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, pabėgęs iš įkalinimo įstaigos per trumpą laikotarpį padarė net 4 nusikalstamas veikas, kas rodo jo atsainų ir lengvabūdišką požiūrį į jam skirtas bausmes, jų tikslus, jis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo, bei taikytų jam bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė, nesilaiko įstatymų, negerbia svetimo turto ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas, inkriminuotas veikas padarė būdamas recidyvistu. Be to, asmuo įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais teistas net 14 kartų, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, visa tai rodo, kad ankstesni teistumai ir taikytos bausmės jam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus, jis linkęs pažeidinėti įstatymus, svetimo turto vagystės yra kaltinamajam būdingo elgesio modelio dalis, tai rodo kaltinamojo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Šios aplinkybės ir kaltinamąjį charakterizuojančios aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai nepakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti jį nuo naujų teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį bei pasiekti, kad daugiau nebenusikalstų, todėl nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

39. Šio nuosprendžio priėmimo dienai J. R. atžvilgiu yra įsiteisėjęs ir vykdomas 2023 m. spalio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendis, kuriuo jam buvo skirta galutinė 4 metų 29 dienų laisvės atėmimo bausmė, jos pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 13 d. Kadangi kaltinamasis inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė prieš minėto 2023 m. spalio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžio priėmimą, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė subendrinama su minėtu nuosprendžiu skirta bausme vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto taikymo prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011). Atsižvelgiant į tai, į tai, kad bendrintinais nuosprendžiais nusikalstamos veikos nesiskiria labai pagal pavojingumą, priskiriamos gretimoms kategorijoms, taip pat įvertinus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1ir 4 dalys). Į bausmės laiką įskaitytinas bausmės laikas, atliktas pagal minėtą bendrintiną teismo nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).

40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (žr., pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66/2010, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-4-699/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

IV. Dėl civilinio ieškinio, procesinių prievartos priemonių, kitų klausimų

41. BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį. BPK 112 straipsnis numato, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. BPK 113 straipsnis numato, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. CPK 139 straipsnis įtvirtina civilinio ieškinio atsiėmimo institutą, numatant, kad ieškinio atsiėmimą teismas įformina nutartimi, kuria ieškinį palieka nenagrinėtą. Pažymėtina, kad teisę atsisakyti pareikšto ieškinio ar teisę atsiimti ieškinį lemia dispozityvumo principas civiliniame procese, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje.

42. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis R. V. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 2064 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 158-161). 2023 m. gruodžio 19 d. teisiamojo posėdžio metu civilinis ieškovas pareiškė prašymą dėl ikiteisminio tyrimo metu pareikšto civilinio ieškinio atsiėmimo, kaltinamasis ieškinio atsiėmimui neprieštaravo. Civiliniam ieškovui teismo posėdžio metu buvo išaiškintos ieškinio atsiėmimo pasekmės. Atsižvelgiant į tai, ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 139 straipsnio 2 dalis).

43. Kardomųjų priemonių, kitų procesinės prievartos priemonių neskirta.

44. Daiktų turinčių reikšmę nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas pagal BK 94 straipsnio nuostatas.

45. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

46. Teismui pripažinus J. R. kaltu dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir atsižvelgiant į tai, kad šio kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 27 d. nutartimi, yra pagrindas spręsti jam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, priteisimo klausimą.

47. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. gruodžio 29 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Pažymoje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam J. R. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 398,33 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai.

48. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. R. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, į tai, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o taip pat į tai, kad kaltinamasis neturi jokio turto, teismas sprendžia, kad kaltinamojo finansinė padėtis yra sunki, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 398,33 Eur iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 178 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. birželio 8 d. vagystė) – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. birželio 11 d. vagystė) – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. birželio 13 d. vagystė) – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir J. R. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu su 2023 m. spalio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta 4 metų 29 dienų laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės, paskirtos Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu (4 metų 29 dienų laisvės atėmimo), iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę (1 metus laisvės atėmimo) ir J. R. skirti subendrintą galutinę bausmę – 5 (penkių) metų 29 (dvidešimt devynių) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti pagal 2023 m. spalio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį atliktą bausmės dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2024 m. sausio 12 d.

Civilinio ieškovo R. V. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su pakuotėmis, objektais, saugomi Kauno apskrities VPK, daiktų perdavimo priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini)– nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš J. R. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam J. R. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.