Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokurorui Žilvinui Generauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „Arimetras“, šaltkalviu, neteistas, 2016-07-01 nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. 2017 m. spalio 8 d. apie 20 val. 50 min., kelyje Mažeikiai-Skuodas 9 kilometre 800 metre, vairuodamas jam priklausantį automobilį Nissan Primera, v. n. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 ir 154 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių kitų asmenų ir jų turto saugumui, išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią ir sukdamas į kairę pusę, nepraleido tiesiai pagrindiniu keliu iš kairės pusės atvažiuojančio automobilio Ford Galaxy, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuojamo G. R., dėl to eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio Nissan Primera, v. n. (duomenys neskelbtini) keleivio A. J. sveikata, padarant jam dešinės čiurnos vidinės kulkšnies lūžį, taip pat eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio Ford Galaxy, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojo G. R. sveikata, padarant jam odos nubrozdinimus veido kairėje, trauminę kairės akies ragenos eroziją, krūtinkaulio rankenos lūžį.

Kaltinamasis G. S. dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad prie sankryžos buvo sustojęs ir išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį bei sukdamas į kairę nepastebėjo iš kairės atvažiuojančio automobilio, nors prieš tai kelis automobilius praleido ir užkišo savo automobilį nukentėjusiajam.

Kaltinamojo G. S. kaltė nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, be jo paties visiško prisipažinimo, grindžiama ir kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje BPK 291 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą:

Nukentėjusiojo A. J. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad važiuojant su G. S. pamatė automobilio šviesas ir sušuko G. „Stok“. Atgavęs sąmonę, jis pajuto skausmą krūtinėje, buvo sunku kvėpuoti. Po gydytojų apžiūros jam buvo diagnozuota: dešinės čiurnos kulkšnelio vidinis lūžis, buvo sudėtas gipsas ir išleistas gydytis ambulatoriškai. Po eismo įvykio jis kreipėsi į G. S. draudimą AB „Lietuvos draudimas“, kad jam atlygintų turtinę ir neturtinę žalą. Dėl eismo įvykio, kurio metu jis buvo sužalotas, automobilio vairuotojui G. S., jokių pretenzijų nereiškia ir nereikš ateityje. Su G. S. susitaikė (I t., 43-44 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 10455/2017(01), kurioje nurodyta kad G. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta (I t., 122 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1497/2017(04), kurioje nurodyta, kad A. J. padaryti kūno sužalojimai: dešinės čiurnos vidinės kulkšnies lūžis. Sužalojimas gali būti padaromas tiek tiesioginio trauminio poveikio metu kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi, tiek ir netiesioginės traumos metu vykstant forsuotam sukamajam pėdos judesiui per čiurnos sąnarį. A. J., nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl pastarojo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (I t., 128 b. l.).

Nukentėjusiojo G. R. parodymai, kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 metų spalio 8 dieną apie 20.30 valandą, jis automobiliu Ford Galaxy, v. n. (duomenys neskelbtini) važiavo keliu Mažeikiai-Skuodas. Kai privažiavo sankryžą Mažeikiai-Skuodas-Juodeikiai, automobilis važiavęs šalutiniu keliu jam iš dešinės pusės, net nestabdydamas trenkėsi į jo vairuojamo automobilio dešinės pusės priekinį kampą (I t., 49-50 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1499/2017(04), kurioje nurodyta, kad G. R., padaryti kūno sužalojimai: odos nubrozdinimai veido kairėje, trauminė kairės akies ragenos erozija, krūtinkaulio rankenos lūžis. Sužalojimai, išskyrus odos nubrozdinimus veido kairėje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais; odos nubrozdinimai veido kairėje padaryti kontaktuojant kietu buku daiktu (-ais) ir/ ar galimai paviršiumi. G. R., nustatytas kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl krūtinkaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (I t., 137-138 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 10454/2017(01), kurioje nurodyta, kad G. R. kraujyje etilo alkoholio nerasta (I t., 115 b. l.).

2017-10-08 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota eismo įvykio vieta ir automobilių išsidėstymas po eismo įvykio kelyje Mažeikiai-Skuodas 9,8 km. Užfiksuota kelio dangos būklė: asfaltas, šlapia (I t., 14-15, 17-27, 29, 30 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo G. S. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymiai yra įtvirtinti blanketinėje įstatymo dispozicijoje, todėl atskleidžiant šios nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių turinį, būtina vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių (toliau - KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 9 punkte reglamentuota, jog „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui <...>.“, o 154 punkte nustatyta, jog „nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.“.

Kaltinamojo G. S. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis G. S. padarė KET 9 ir 154 punktų pažeidimus, kurių padariniai – nukentėjusiesiems A. J. ir G. R. padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, patvirtinti specialisto išvadomis. Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes nenumatė, jog pažeidžiant KET gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors galėjo ir turėjo tai numatyti, kadangi turėjo pakankamą vairavimo stažą, turėjo teisę vairuoti kelių transporto priemones, todėl žinojo kelių eismo taisykles. Pažymėtina, kad kaltinamojo KET pažeidimai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis G. S. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi kaltinamasis nenumatė, jog dėl jo veikimo, t. y. pažeidžiant KET gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 1 ir 3 d.). Šio nusikaltimo pasekmė – nesunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis G. S. susitaikė su nukentėjusiuoju A. J. (I t., 168-169 b. l.). Kaltinamasis G. S. anksčiau neteistas, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, todėl šiuo atveju nors ir susitaikė su nukentėjusiaisiais, tačiau negali būti pakartotinai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nepraėjo ketveri metai nuo susitaikymo dienos (BK 38 str. 2 d.). Administracine tvarka nebaustas (I t., 150 b. l.), vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „Arimetras“, šaltkalviu. Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad padarytas neatsargus nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio, todėl bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą švelniausią bausmę – baudą. Skiriamos baudos dydis nustatytinas artimas minimumui, t. y. 21 MGL (BK 47 str. 3 d. 5 p., 281 str. 1 d.).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriama nustačius kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis būtų padaręs neblaivus ar viršijęs leistiną greitį. Nėra baustas administracine tvarka, kitų KET pažeidimų vairuodamas transporto priemonę nepadarė, vairavo techniškai tvarkingą, privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdraustą transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, jog eismo įvykis įvyko dėl atidumo stokos ir netinkamo situacijos įvertinimo, teismas neįžvelgia grėsmės, kad kaltinamasis ateityje toliau gali pažeidinėti Kelių eismo taisykles, todėl konstatuoja, jog baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones paskyrimas būtų netikslingas.

Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 str. 10 d., 109 str.).

Civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda draudimo įmonei neperžengiant draudimo sumos ribų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254, 6.987 str.). Tik tuo atveju, jeigu nukentėjusiajam padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 str., 111 str. 1 d., CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2, 3 d., 6.264 str.).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPSVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra: 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Kaltinamojo vairuotos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ (I t., 35 b. l.), todėl vadovaujantis nurodytu įstatyminiu reguliavimu, atlyginti nukentėjusiajam eismo įvykio metu padarytą žalą pirmiausiai turi AB „Lietuvos draudimas“ neviršijant draudimo sutartyje ir TPSVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų sumų.

Nukentėjusysis G. R. byloje pareiškė 792,67 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos. Taip pat nukentėjusysis prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (II t., 20-21 b. l.).

Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo G. R. atstovė advokatė L. Žiubikienė prašė priteisti iš kaltinamojo 700 Eur turtinės žalos, šią sumą mažinant papildomai draudiko išmokėtais 65 Eur (65,25 Eur).

AB „Lietuvos draudimas“ 2018-04-17 pranešimas Nr. 1909908 patvirtina, kad dėl 2017-10-08 eismo įvykio AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo tokias išmokas:

G. R. 3576,35 Eur (tame tarpe 3000 Eur dėl neturtinės žalos, 35,36 Eur dėl gydymo išlaidų, 53,80 Eur kelionės išlaidų ir 487,19 Eur negautas pajamas);G. R. 65,25 Eur (papildomai 12,82 Eur dėl gydymo išlaidų, 52,43 Eur kelionės išlaidų);A. J. 2292,10 Eur (tame tarpe 2000 Eur dėl neturtinės žalos, 62,69 Eur dėl gydymo išlaidų ir 229,41 Eur už negautas pajamas).

Anot draudiko, nukentėjusiojo G. R. nurodytos 700 Eur išlaidos pagalbininkei D. L. neatitinka rinkos ir/ar legalios veiklos (darbo sutarties, verslo liudijimo, individualios veiklos ar pan.) sąlygų, todėl negali būti kompensuota.

Pagrįstos neturtinė ir turtinė žalos yra atlygintos, todėl draudiko nuomone nėra jokio teisinio ir/ar faktinio pagrindo priteisti kokias nors sumas iš kaltinamojo ir/ar AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo (II t., 47 b. l.).

Be to, draudikas atlikęs nuostolių sureguliavimo procedūras nukentėjusiajam G. R. 2018-04-11 raštu Nr. 1909908/1022461 pranešė, kad nekompensuojamos kelionės (kuro) išlaidos – 167,57 Eur, nes šių išlaidų būtinumas bei ryšys su eismo įvykiu nepagrįstas medicininiais dokumentais ir/ar tiesiogiai nesusiję su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymui; nekompensuojamos išlaidos pagalbininkams ūkyje – 480 Eur, nes tokia jų veikla neatitinka rinkos ir/ar legalios veiklos (darbo sutarties, verslo liudijimo, individualios veiklos ar pan.) sąlygų (II t., 50 b. l.).

Kaip matyti iš nukentėjusiojo ir draudiko pateiktų duomenų, draudikas AB „Lietuvos draudimas“ atlikęs nuostolių sureguliavimo procedūras patikrino išlaidų pagrįstumą ir nukentėjusiajam atlygino 3641,60 Eur pagrįstas išlaidas, tame tarpe 3000 Eur dėl neturtinės žalos, 48,18 Eur dėl gydymo išlaidų, 106,23 Eur kelionės išlaidų ir 487,19 Eur negautas pajamas.

Draudikas pagrįstai atsisakė išmokėti nukentėjusiajam G. R. 700 Eur, patirtų pagalbininkei D. L.. Pažymėtina, kad nukentėjusysis G. R. pateikė 2018 m. vasario 1 d. sutartį tarp jo ir D. L. dėl G. R. slaugymo nuo 2017-10-09 iki 2017-12-15 (II t., 27 b. l.). Ši sutartis negali būti pagrindas draudimo išmokai išmokėti ar civiliniam ieškiniui patenkinti. Visų pirma, ji sudaryta už praėjusį laikotarpį, nes paslaugų atlikimo laikotarpis nuo 2017-10-09 iki 2017-12-15, kai pati sutartis pasirašyta 2018-02-01, tai jau po ikiteisminio tyrimo pabaigimo ir paskelbimo apie tai. Pažymėtina ir tai, kad tokie santykiai gali turėti nelegalaus darbo požymių. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad nukentėjusiajam G. R. padaryta neturtinė žala atlyginta visiškai, taip pat atlyginta ir visa pagrįsta turtinė žala, todėl jo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atmestinas.

Dėl procesinių išlaidų

Nukentėjusysis G. R. taip pat prašė atlyginti jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis patyrė 300 Eur išlaidas advokatui už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme (II t., 28 b. l.).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.). Teismas įvertinęs bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo sudėtingumą, reikalingumą ir pobūdį, bylos baigtį, į tai, kad draudikas 3576,35 Eur žalą atlygino iki ikiteisminio tyrimo pabaigos ir civilinio ieškinio pareiškimo, t. y. 2018-01-18 (II t., 49 b. l.), ir tik papildomai išmokėjo 65,25 Eur 2018-04-11 (II t., 50 b. l.), į tai, kad civilinis ieškinys atmetamas, sprendžia, kad turėtos išlaidos yra pagrįstos, tačiau jos mažintinos. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis iš kaltinamojo G. S. priteistina nukentėjusiajam G. R. 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Daiktiniai įrodymai: automobilis Ford Galaxy, v. n. (duomenys neskelbtini) grąžintas automobilio savininkui G. R. (I t., 141-142, 143 b. l.) ir automobilis Nissan Primera, v. n. (duomenys neskelbtini) grąžintas automobilio savininkui G. S. (I t., 146, 147 b. l.), gražintini savininkams.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam G. S. kardomoji priemonė neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106, 297–299, 301-307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 281 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam – 21 MGL (1050 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. S. galutinę bausmę – 14 MGL (700 Eur) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo G. R. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo G. S. nukentėjusiajam G. R. 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Daiktinius įrodymus: automobilį Ford Galaxy, v. n. (duomenys neskelbtini) grąžinti savininkui G. R., automobilį Nissan Primera, v. n. (duomenys neskelbtini) grąžinti savininkui G. S..

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.