- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-16
- Bylos Nr.
- 1-38-361/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42536-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Kaltinamasis
- S. G.
- Nukentėjusysis
- M. A.
- Advokatai
- Diana Vaitkevičienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, sekretoriaujant Linai Gricienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teista:
1) 2014 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams;
2) 2014 m. spalio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 12 mėnesių;
Žemesnės instancijos teismas
3) 2015 m. gegužės 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 2 metams, kaltinama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamoji S. G. 2019 m. spalio 4 d. apie 21.42 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), įvykus tarpusavio konfliktui, peiliu dūrė į krūtinę savo sugyventiniui M. A., padarydama jam kiauryminę durtinę-pjautinę krūtinės kairės pusės žaizdą su diafragmos, kepenų kairiosios skilties pažeidimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, tai sukėlė sunkų nukentėjusiojo M. A. sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji S. G. parodė, kad sugyventinis M. namuose gėrė su K., paskui K. išvažiavo. Mergaitė užmigo, ji atsigulė šalia jos. Mergaitė atsikėlė, lindo prie maisto, M. keikdamasis pradėjo ant jos šaukti. Ji atsisėdo per vidurį tarp M. ir mergaitės, prašė nesikeikti. M. pavadino ją žiurke. Kadangi žino, koks jis išgėręs, ne kartą prieš ją prigėręs pakeldavo ranką, pasiėmusi nuo stalo peilį, juo mojavo, jis norėjo stotis. Manė, kad jis nori jai trenkti, išsigando ir peilis jam įsmigo. Jo telefonu paskambino greitajai pagalbai. M. prašė nesakyti, kad padūrė, nes atims vaiką, liepė sakyti, kad padūrė prie laiptinės, tad kai paskambino medikams, pasakė, kad prie laiptinės padūrė. M. būdamas blaivas yra geras žmogus, bet kai išgeria, nesivaldo, vartoja keiksmažodžius. Buvo ikiteisminių tyrimų dėl smurto prieš ją, bet ji tyrimą nutraukdavo. Jį myli, bet jis turi pasikeisti ir vertinti šeimą. Jis sutiko koduotis nuo alkoholio. Šeimos finansai yra bendri, buvo kaip šeima ir iki pat šiol yra kaip šeima. Ruošiasi vasarą santuoką oficialiai įforminti per vaiko krikštynas.
Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti įtariamosios S. G. parodymai, duoti parodymų patikrinimo vietoje metu, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (2 tomas, b. l. 182–189). Parodymų patikrinimo vietoje metu S. G. nurodė, kokiu būdu ji sužalojo M. A..
Nukentėjusysis M. A. parodė, kad jis su K. gėrė kiekvieną dieną. K. išėjo, pasiliko su S. ir dukra E. . S. buvo padariusi valgyti. Žiūrėdamas televizorių užmigo, S. su dukra miegojo. Pasišildė valgį, pradėjus valgyti, atsikėlė E., pradėjo vaikščioti, lįsti prie indų, jis ją išplūdo. S. atsikėlė, pradėjo ant jų abiejų šaukti, turbūt norėjo trenkti S., bet netrenkė. Peilis buvo ant stalo. Ėmė keiktis, S. sakė, kad padurs. Ji buvo atsistojusi, jis kėlėsi, ji turėjo peilį ir peilis jam įsmigo. S. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Nenorėjo, kad vaiką atimtų ar S. kažkas blogo būtų, todėl sugalvojo pasakyti, kad jį padūrė prie laiptinės. Tokią versiją sugalvojo jis pats. Atvažiavo greitoji ir jį išsivežė. Ryte, po operacijos, atvažiavo policija, pasakė, kad nelabai prisimena, nes buvo girtas, bet padūrė prie laiptinės. Po 4–5 dienų iš ligoninės jį išleido.
Liudytojas D. G.. parodė, kad į namus buvo atėjęs M. draugas K.. Jie susėdę gėrė degtinę. Kai K. išėjo, nuo 16 val. iki 18 val. S. su M. buvo namie, o jis buvo savo kambaryje. M. valgant, prie stalo priėjo dukra, lindo prie lėkštės. M. pradėjo ją labai negražiai pravardžiuoti. Girdėjo, kaip M. pradėjo šaukti, S. šaukė, kad nevadintų jos taip, taip kartojo kelis kartus. S. neištvėrė ir jam dūrė į pilvą su peiliu, kuris buvo prie stalo. Atėjus į jų kambarį M. iš pilvo bėgo kraujas. S. iškvietė greitąją, nors M. sakė, kad nekviestų, jis pagulės ir tiek, bet S. iškvietė. Greitoji M. išsivežė, atvažiavo policija. Buvo sugalvota sakyti, jog M. padūrė prie laiptinės, bet nežino, kas taip sugalvojo sakyti. Policijos pareigūnai klausė S., kas buvo, ji sakė, kad M. padūrė laiptinėje.
Policijos pareigūnas liudytojas T. P. parodė, kad, atvykus į įvykio vietą, išlindo vyriškis, kuris laikėsi už pilvo, paaiškino, kad padūrė draugas, kažkur gėrė. Nuėjus į kambarį, mergina paaiškino, kad vyras grįžo padurtas.
Liudytojas K. J. parodė, kad jis tą dieną su M. išgėrė, vėliau iš jų buto išėjo. Kitą dieną jam pasakė, kad padūrė prie laiptinės, o vėliau sužinojo, kad iš tikrųjų jie susipyko ir S. padūrė M., taip sakė M.. Konfliktai tarp jų jam būnant nevyko.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1924/2019 (03) konstatuota, kad M. A. buvo padaryta kiaurinė durtinė-pjautinė krūtinės kairės pusės žaizda su diafragmos, kepenų kairiosios skilties pažeidimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiai pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu įrankiu, galėjo būti padarytas dėl vieno trauminio poveikio. Sužalojimas padarytas iki 2019 m. spalio 4 d. 21.45 val. Dėl kiaurinio krūtinės sužalojimo su diafragmos, kepenų pažeidimu M. A. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (2 tomas, b. l. 21, 22).
Iš VšĮ Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties kvietimo kortelės matyti, kad 2019-10-04 21.51 val. greitoji medicinos pagalba atvyko įvykio adresu, apžiūrėjo M. A.. M. A. nurodė, kad prieš 20 minučių buvo sužalotas pašalinio žmogaus gatvėje. Aplinkybės neaiškios. Bendrauja nenoriai. Krūtinėje iš dešinės pastebima durtinė žaizda, apie 1 cm, kraujo yra nedaug (1 tomas, b. l. 162, 163).
VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės pateiktoje pažymoje nurodyta, kad 2019-10-04 22.15 val. nustatyta M. A. etanolio koncentracija kraujo serume – 3,09‰ (promilės) (1 tomas, b. l. 158).
Iš 2019-12-09 apžiūros protokolo, kuriame užfiksuoti duomenys iš Bendrojo pagalbos centro pateikto įrašo, matyti, kad moteris (S. G.) paskambinusi numeriu 112 pranešė, kad „vyras susižeidė krūtinę su peiliu“ (2 tomas, b. l. 33–35).
Iš 2019-11-19 apžiūros protokolo matyti, kad ant tamsiai mėlynos spalvos marškinėlių „Calvin“ ties viduriu, kairėje pusėje, matomas 0,9 cm pjūvis ir nuo jo į apačią – į kraujo dėmę panaši dėmė (2 tomas, b. l. 60–66).
Kaltinamoji prisipažino, kad būtent ji, o ne kas kitas dūrė peiliu į krūtinę M. A., šią aplinkybę, paneigdama ankstesnę versiją dėl sugyventinio sužalojimo ant laiptų, ji patvirtino parodymų patikrinimo metu, be to, jos parodymai apie sužalojimo aplinkybes sutampa su nukentėjusiojo M. A. ir M. G. parodymais, taigi ji turi atsakyti už nukentėjusiojo M. A. sunkų kūno sužalojimą.
Negalima teigti, jog S. G. padarė nusikaltimą būdama labai susijaudinus ar veikdama esant būtinosios ginties situacijai. Byloje yra nustatyta, kad nesutarimai tarp jos ir sugyventinio M. A. nebuvo jai naujiena ir girto sugyventinio išsakyti priekaištai dėl vaiko elgesio nebuvo netikėti. Įvykio dieną nukentėjusiojo plūdimasis, turint galvoje jų ankstesnius santykius, neturėjo įžeisti kaltinamosios ar priversti ją griebtis peilio. Tačiau teismas pripažįsta, kad smarkiai išgėrusio toks nukentėjusiojo elgesys buvo rizikingas ir provokuojamas, todėl tai vertina kaip kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Su M. A. kaltinamoji gyveno kartu, augina jų vaiką, veda bendrą ūkį, todėl laikytina, jog ji sunkiai sužalojo šeimos narį, ir jos veika kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Asmuo, kurio tyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala kito asmens sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas, išleistas nukentėjusiųjų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti (CK 6.263 straipsnis, Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnis), todėl tenkinamas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl gydymo išlaidų atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas ir provokuojamas nukentėjusiojo asmens elgesys.
Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismų praktikoje laikomasi ir nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse įstatymo leidėjo įtvirtintoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).
S. G. padarė labai sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Tačiau jos atsakomybę lengvina dvi lengvinančios aplinkybės, ji augina mažametį vaiką, ketina susituokti su nukentėjusiuoju, kuris, nepaisant patirto sunkaus kūno sužalojimo, jai atleido, sužalotas nukentėjusysis ilgai nesigydė, po operacijos greitai buvo išleistas iš ligoninės, yra pasveikęs, todėl kaltinamajai skirti laisvės atėmimo bausmę ir atitraukti nuo šeimos, teismo nuomone, būtų neprotinga, tai aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas skiria kaltinamajai S. G. švelnesnę bausmę, nei numato įstatymas, – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis). Kadangi kaltinamoji anksčiau buvo teista, teismas nustato laisvės apribojimo bausmę maksimaliam terminui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais,
nusprendžia:
S. G. pripažinti kalta pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi paskirti laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi įpareigoti S. G. nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę, iki nuosprendis įsiteisės, palikti dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą.
Iš S. G. priteisti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 4 306,72 euro už nukentėjusiojo M. A. gydymą.
Daiktinius įrodymus – taurelę, tuščią alaus butelį, du tuščius degtinės butelius, raudonos dėmės ėminį, šlepetės „Nike“, raudonos spalvos džemperį; tamsios spalvos šortus, kelnaites; mėlynus marškinėlius „Calvin“, du peilius, saugomus Klaipėdos apskrities VPK, adresu Kauno g. 6, Klaipėda, kompiuterines laikmenas, saugomas byloje, sunaikinti.
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.