Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-568-1204/2025

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-04-22
Bylos Nr.: 1-568-1204/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-34321-2024-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Diana Jakubėnė
Kaltinamasis: S. B.

Kategorijos

1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
1.1.9.5Nemokami darbai (BK 70 str.)
1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
1.2.22.11.2Neteisėtas nešaunamojo ginklo įgijimas ir nešiojimas (BK 258 str. 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-568-1204/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34321-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.8.12; 1.1.9.5; 1.2.4.6.2.1; 1.2.22.11.2. 2.3.4.3. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 22 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Diana Jakubėnė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Eglei Šlivinskienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei,kaltinamajam S. B.,asmeniui, siekiančiam tapti kaltinamojo laiduotoju, A. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis S. B. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2024 m. rugsėjo 2 d., apie 21.00 val., viešoje vietoje, prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia kaire ranka sugriebdamas už megztinio ir perversdamas nukentėjusįjį R. N. ant žemės, vieną kartą smogdamas kastetu į dešinės pusės kaklo sritį, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – odos nubrozdinimą kakle.

Be to, S. B. kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtai įgijo smogiamojo – trupinamojo poveikio nešaunamąjį ginklą – kastetą, priskiriamą prie draudžiamųjų ginklų, ir jį nešiojosi su savimi iki 2024 m. rugsėjo 2 d., apie 21.55 val., kol jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. B. parodė, kad kaltinamąjį aktą gavęs, kaltę pripažįsta visiškai dėl abiejų veikų. Paaiškino, kad rado savo draugės susirašinėjimus. Buvo tėvo gimtadienis, išgėrė porą buteliukų alaus ir išvažiavo ieškoti to berno su ta panele ir susimušė. Priėjo, užšaukė, pagrasino, nusitempė ant žemės, pasiguldė ir daugiau smūgiai „parėjo iš galo“ ir nieko neatsimena. Neatsimena kaip namo grįžo. Jam buvo stresas ir tai buvo ne R. N., kuris bendravo su jo drauge. Pripažįsta, kad neišsiaiškinęs puolė kitą žmogų. Pamena, kaip jam sakė, kad duos, bet nenorėjo trenkti, bet gali būti, po to, su kastetu sudavė vieną smūgį į kaklo sritį versdamas R. N. ant žemės. Iki tol viską atsimena, t. y. kad persivertė jį ant žemės, bet kiek pamena jam netrenkė. Jis pripažįsta kaltę, bet neatsimena, kad atliko prieš R. N. kokius nors veiksmus. Sutinka su tuo, kad buvo trenkta, bet jis pats buvo be sąmonės tuo momentu, neįsivaizduoja ar galėjo R. N. padaryti odos nubrozdinimą kaklo srityje, bet gali būti visko, nes vis tiek buvo kažkokios muštynės, kažkas ten vyko, tik jis neatsimena. Neatsimena ar iš kumščio, ar iš plaštakos, ar iš ko jam sudavė. Neatsimena, nes pats patyrė fizinį smurtą. Buvo vartojęs alkoholio, buvo nustatytas gal 0,34 prom. arba 0,36 prom. neblaivumas, buvo išgėręs du „Corona“ mažiukus buteliukus. Žodinio konflikto iniciatorius buvo jis. Tokį savo poelgį vertina blogai, blogai pasielgė, dabar, kai pagalvojo, kad neprotinga, nebekartotų to paties. Nukentėjusiojo atsiprašė, jie kalbėjosi, susirašinėjo. Visiškai prisipažįsta, kad sudavė kastetu. Dėl padaryto sužalojimo R. N. – pripažįsta, bet neatsimena. Pyktis ir alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Dėl pas jį rasto kasteto – pripažįsta, bet dėl to, kad nešiojosi tai ne, nes jis buvo pirmą kartą paimtas. Gavo iš draugo, pasiskolino, kaip suvenyrą. Žinojo, kad yra draudžiamas, bet, kaip ir minėjo, jo niekur nesinešiojo, jis buvo namuose, kaip suvenyras. Nebuvo minties jo panaudoti, tiesiog turėjo su savimi ir panaudojo. Pasiėmė dėl pagąsdinimo, dėl įvaizdžio. Pripažįsta, gailisi. Žino, kad yra galimybė pirmą kartą teisiamam būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoją turi, tai būtų jo tėtis. Prašytų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dabar nedirba, nes planavo važiuoti dirbti vasarai į užsienį. Dėl civilinio ieškinio – sutinka atlyginti žalą. Kvitą apie žalos sumokėjimą pateiks iki kito posėdžio.

Po kaltinamojo S. B. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam ir prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaltinamojo S. B. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

Įtariamojo S. B. parodymai, kad pranešimo apie įtarimą kopiją gavo, suprantamas ir aiškus, dėl pareikšto įtarimo savo kaltės nepripažįsta visiškai. 2024 m. rugsėjo 2 d., laiko nepasakys, buvo vakaro metas, ėjo iš draugės P. Š., jai 15 metų, gyvenančios D. adreso tikslaus nežino, su kuria yra šiuo metu išsiskyręs, kaip pora. Buvo pas draugą, norėjo išsiaiškinti santykius, nes sužinojo, kad ji jį išduoda su kitu vaikinu. Eidamas iš P., prie gyvenamojo namo daugiabučio namo pamatė prie laiptinės stovinčius 4 vaikinus, pažinojo tik vieną asmenį R. N.. Priėjęs prie tų asmenų, žinojo, kad jie moka karate kovos meną, N., kad lanko karate tikrai žino. Priėjęs prie jų, visų asmenų agresyviai klausė, kur N. geriausias draugelis (jo ieškojo, nes jis su P. jį iškeitė), jie atsakė, kad nežino. Kai priėjo prie vaikinų, dešinėje rankoje laikė kastetą, norėdamas juos pagąsdinti, kad jam pasakytų, kur yra N. draugas. Kalbėdamas su R., pajuto iš nugaros pusės 3-4 smūgius į galvos sritį, juto, kad smūgiai buvo iš skirtingų asmenų. Po suduotų smūgių į galvos sritį, nukrito ant žemės, kaip krito, nepasakys, lyg tai gulėjo ant nugaros. Gulėdamas ant žemės, bandė spirti vieną kartą ir keltis nuo žemės, ar kam nors pataikė, negali pasakyti, nes galva buvo sutrenkta. Netrukus tie asmenys pabėgo ir prie jo atsistojusio priėjo moteris ir vyras, ir paprašė atiduoti kastetą, nes jie prisistatė abu policijos pareigūnais. Po to, kai padavė kastetą, ėjo namo, tačiau nelabai atsimena, kaip ėjo namo, nes jam buvo dingusi atmintis. Grįžęs namo, išgėrė alaus 2 buteliukus, ir netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį atvežė į areštinę dėl to įvykio. Kastetą gavo iš J. L., jam 15-16 metų, gyvena Š., tikslus adreso nežino, pasiėmė iš jo gynybai, jeigu reikėtų. Žino, kad kastetas yra draudžiamas, tačiau jį turėjo dėl gynybos, nes yra nemėgstamas K. ir D., turi daug priešų (įvardinti nenori). Pats nuo to įvykio yra nukentėjęs, kreipsis į medikus pats, dėl sužalojimų. Niekam nesudavė iš rankos ir kasteto, tik spyrė vieną kartą gulėdamas ant žemės, ar pataikė kam nors, nepamena (2 t., b. l. 96–99).

Įtariamojo S. B. papildomi parodymai, kad pranešimo apie įtarimą kopiją gavo, pranešimas suprantamas ir aiškus, dėl pareikšto įtarimo savo kaltės nepripažįsta dėl BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, kad įvykio dieną – 2024 m. rugsėjo 2 d., turėjo kastetą pripažįsta. Tvirtina ankščiau duotus parodymus, prie kurių pasilieka Papildomai nori paminėti, jog R. N. įvykio dieną 2024 m. rugsėjo 2 d., buvo prasivertęs ant žemės, tačiau smogti R. nesmogė, kaip atsirado žymės ant jo kaklo, negali paaiškinti. Parsivertęs R. ant žemės, kaire ranka laikė sugriebęs R. už megztinio ties kaklu, o kairėje rankoje laikė kastetą, tačiau užsimojęs nebuvo ir netrenkė jam kastetu į kaklo sritį, nes tuo metu iškarto pajuto daug smūgių į pakaušį iš nugaros srities, daugiau jį „iškirto“ buvo praradęs sąmonę (kas tie asmenys, kiek jų buvo, nematė, tie asmenys, kurie mušė gindami R., jų nepažįsta). Pats pas medikus kreipėsi po įvykio, kai grįžo po areštinės. Jam buvo nustatytas galvos sutrenkimas antro laipsnio ir sunkus šonkaulių dešinės pusės stiprus sumušimas ir žandikaulio dešinės pusės sumušimas. Į policiją pats nesikreipė, nes nėra skundikas (2 t., b. l. 106–109).

Įtariamojo S. B. papildomi parodymai, kad kaltę pripažįsta dėl kasteto. Jam gynėjas apklausoje nereikalingas. Pranešimo apie įtarimą kopiją gavo, pranešimas suprantamas ir aiškus, dėl pareikšto įtarimo savo kaltę pripažįsta tik dėl kasteto. Tvirtina ankščiau duotus parodymus ir prie jų pasilieka, R. N. įvykio dieną 2024 m. rugsėjo 2 d., kastetu nesmogė, jam sužalojimų kakle nepadarė. Papildomai nori pasakyti, kad kastetą pasiėmė kažkur mėnesis laiko iki įvykio dienos iš nepilnamečio J. L., jį pažįsta iš interneto („facebook“ „J. L.“), daugiau susirašinėjo su juo, tačiau artimai su juo nebendrauja. Kastetą laikydavo savo kambaryje, ant komodos. Tą kastetą iš J. pasiėmė, kaip suvenyrą, kastetu neplanavo nieko sužeisti ar sužaloti. Įvykio dieną, 2024 m. rugsėjo 2 d., pasiėmė kastetą iš namų, būdamas supykęs ir norėdamas pagąsdinti, bet nesužaloti. Nieko kastetu ir nesužalojo. Iš kur J. L. gavo kastetą, nežino, jis buvo iš jo pasiskolinęs laikinai, pas jį kastetas turėjo būti iki to momento, kol jis paprašys (2 t., b. l. 115–118).

2024 m. rugsėjo 3 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 2 d., apie 21.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, žodinio konflikto metu, neblaivus (0,36 prom.) S. B., galimai sumušė N. R., panaudodamas kastetą, įrankį pritaikytą žmonėms žaloti, taip sulaužydamas jam dešinės rankos antrą delnakaulį, ir sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. N. R. išleistas iš ligoninės gydytis ambulatoriškai. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 20–22).

2024 m. rugsėjo 11 d. R. N. protokolu – pareiškimu, kuriame užfiksuota, kad 2024 m. rugsėjo 2 d., apie 21.00 val., prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), jį sumušė pažįstamas asmuo, S. B., kastetu smogdamas vieną kartą į kaklo sritį. Prašo nubausti S. B. įstatymo numatyta tvarka. (1 t., b. l. 162–165).

2024 m. rugsėjo 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – daugiabučio namo kiemas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 29–35).

2024 m. rugsėjo 3 d. tarnybiniu pranešimu, kad 2024 m. rugsėjo 2 d., 21.26 val., dirbant ekipaže „S1708“ kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono Pirmojo poskyrio vyriausiąja patrule G. V. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operacijos valdymo centro buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) kieme prieš 30 min. buvo sumuštas pranešėjos nepilnametis sūnus 15 m. Užpuolikas pažįstamas, trenkė su kastetu, galimai lūžęs pirštas. Užpuolikas pasišalinęs. Pranešėja kartu su vaiku laukia įvykio vietoje. Nuvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje policijos pareigūnus pasitiko įvykio liudininkas R. V., kuris paaiškino, kad jis, N. R., R. N., Š. N., bendravo daugiabučio kieme. Apie 21.00 val., prie jų priėjo S. B., ir pradėjo žodžiais konfliktuoti, dėl merginos. Išsamiau konflikto priežasčių R. V. nurodyti negalėjo. Konflikto metu S. B. kastetu smogė R. N. bei N. R.. Į kokias kūno vietas ir kiek kartų buvo smogta, R. V. nurodyti negalėjo. Pabendrauti su R. N. bei N. R. nepavyko, kadangi po GMP medikų pirminės apžiūros juos išsivežė į VšĮ Šiaulių Respublikinę ligoninę detaliai apžiūrai. Detaliai apklausti R. V. nepavyko, dėl vėlyvo paros meto. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Iš S. B. kastetą atėmusio T. A., surašius reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, paimtas kastetas. Daugiau įvykio liudininkų nustatyti nepavyko. 22.41 val., iš Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos gautas slaugytojos pranešimas, kad kreipėsi N. R., kuris dėl dešinės rankos 2 delnakaulio lūžio, gydosi ambulatoriškai. 1.50 val., iš Respublikinės Šiaulių ligoninės gautas slaugytojos pranešimas, kad 22.23 val., GMP atvežtas blaivus R. N., kuris, dėl kitų galvos sričių paviršinių sužalojimų, gydosi ambulatoriškai (1 t., b. l. 23–24).

2024 m. rugsėjo 2 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytojas T. A. pateikė kastetą (1 t., b. l. 43–45).

2024 m. rugsėjo 18 d. specialisto išvada, kurioje užfiksuota, kad tirti pateiktas kastetas yra pagamintas gamykliniu būdu, smogiamojo – trupinamojo poveikio, priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamų nešaunamųjų ginklų (1 t., b. l. 51–55).

2024 m. rugsėjo 11 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtos R. N. matomos kūno vietos. Apžiūros metu fiksuota, kad, apžiūrint R. N. kaklą, dešinėje pusėje stebimas užgijusios žaizdos likusi žymė, kurios ilgis 3 cm. Daugiau sužalojimų ant R. N. matomų kūno vietų nestebima. Asmens apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 177–183).

2024 m. spalio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota kad apžiūrėti policijos pareigūnų, vykusių į įvykio vietą, „Body“ kamera filmuoti vaizdo įrašai. Apžiūros metu fiksuota, kad vaizdo įraše matyti, kaip atvyksta pareigūnai, priėję prie greitosios medicinos tarnybinio automobilio, matyti, jog jo viduje sėdi R. N.. Girdisi, kaip pareigūnė klausia, ar gali kas nors paaiškinti, kas matė, o negirdėjo. Girdisi vyriškas balsas, kuris pasako, jog po visko išėjo į lauką ir atėmė kastetą. R. N. pasako, kad matė, kai su kastetu ateina S. B., jam 19 metų, kuris gyvena D., gatvės ir telefono numerio nežino. Pasako pareigūnams, kad S. jam trenkė. Pareigūnė klausia, kiek asmenų buvo, ar R. vešis į ligoninę, A. R. (N. R. mama) pasako, jog N. veš į ligoninę, nes jo ranka „suvaryta“. R. pasako, kad jis buvo kartu su A. V., Š. N. ir N. R.. Girdisi, kad medikai vešis N. į Šiaulių priėmimo skyrių. Vaizdo įraše matyti, kaip prie pareigūno prieina vyriškis (vilkintis pilkos spalvos marškinėlius) ir pasako: „Čia tas žmogelis, kur turėjo, kur atėmė kastetą“. Vyriškis pasako, kad, kai išėjo į lauką, jau viskas buvo nurimę. Pareigūnas klausia, ar vyriškis žino to jaunuolio kontaktus, iš kurio atėmė kastetą, vyriškis atsako, kad žino – R. Vaizdo įraše „PSS-20240902-214848UTC“ matyti, kaip pareigūnas prieina prie N. R. ir paklausia, kas jo rankai, jis atsako: „- Nežinau, gyniausi“. A. R. pasako, kad jie visi gynėsi nuo tokio. Vyriškis, kuris atėmė kastetą, pasakoja, kad S. pasišalino link centro, gal namo nuėjo. Pareigūnas klausia, ar kas nors iš pilnamečių matė įvykį. Girdisi, kaip vyras, apsirengęs tamsiai pilkos spalvos bliuzoną, per petį uždėta juodos spalvos rankinė, jis pamini, gal pareigūnė matė įvykį, kuri atėmė kastetą, moteris apsirengusi juodais marškinėliais ir vilki šviesius šortus pasako, jog pareigūnė nematė, ji po viso įvykio atėmė kastetą. Vaizdo įraše „PSS-20240902-215340UTC“ matyti, kaip pareigūnei vaikinas (vilkintis pilkos spalvos marškinėlius su užrašu „THE NORTH FACE“) pasakoja, jog atėjęs pradėjo smaugti, pirštu rodo ir pasako, tą kuris sėdi ten (ranka rodo į greitosios pagalbos automobilį) ir pamini, kad jie visi gynė. Pasako, jog S. atėjo rankoje turėdamas kastetą. Pareigūnė prieina prie greitosios automobilio ir pasitikslina, ar turi R. duomenis. Matyti, kad ant R. N. dešinės pusės kaklo uždėtas tvarstis. R. pasako, kad S. jį pradėjo smaugti ir į betoną trenkė jo galvą ir su kastetu trenkė į kaklą. Pareigūnė užsirašo konflikte dalyvavusių asmenų duomenis ir paklausia merginos, ar ji žino, kur S. gyvena. Mergina pasako, jog gyvena D., važiuojant tiesiai po dešine pirmas namas. Pareigūnė klausia, kas nutiko N. pirštui, ar jam gindamasis nutiko trauma. Girdisi, kad N. mama pasako, jog norės rašyti pareiškimą, o šiuo metu vyksta su nepilnamečiu sūnumi į gydymo įstaigą. Š. N. pareigūnei nurodo tikslią įvykio vietą. Pareigūnė klausia kaip N. susilaužė pirštą, Š. pasako: „kažkaip gynėsi“. S. atėjo vienas prie asmenų kompanijos. Pareigūnė užsirašo R. V. kontaktinius duomenis. R. pasako, kad D. N. įvykio metu nebuvo. Pareigūnė pasitikslina klausdama R., kas matė įvykį. Pasako, jog S. buvo su kastetu, su pirštu buvo N., R. N. buvo, Š. ir R. R. pasako, kad niekas daugiau nematė įvykio, kai jį apgynė, jis ratą apibėgo ir pabėgo namo. R. pasakoja, kad S. pėsčiomis nuėjo link centro, nurodo, kad vilkėjo raudonos spalvos megztinį, 190 - 200 cm ūgio, trumpai kirpti plaukai. Nurodo, kad konfliktas įvyko prieš valandą laiko, apie 21.00 val. R. pasakoja, kad S. atėjęs klausė, kas lindo prie jo panos. Vaizdo įraše R. parodo S. nuotrauką. Vaizdo įraše „PSS-20240902-231137UTC“ matyti, kaip atvyksta pareigūnai, kuriuos prie gyvenamojo namo pasitinka S. B.. S. pasako, kad žino dėl ko atvyko pareigūnai ir nurodo, jog prie jo panelės lindo. S.nurodo, kad prie „G.“ už posūkio buvo bernai visi, ir jis pagalvojo, kad toje kompanijoje bus vienas iš tų vaikinų, kuris lindo prie jo panelės. S. pasako: „- Aš vieną nuverčiau, ir daugiau aš nieko neatsimenu, nes mane sudaužė visi tie, kurie buvo“. Pasako, kad jis atėjės užklausė: „ - Kažkuris iš jūsų, nes aš buvau labai „pablūdęs“. Pareigūnė paklausia S., kaip su tuo įrankiu, S.s atsako: „ - Tas įrankis ne mano.“ Pareigūnė klausia ar jis rankose laikė. S. pasako, kad jis laikė rankose. Į klausimą, ar smogę kam nors, S. atsako, kad nesmogė, pasiėmė dėl pagąsdinimo. Pareigūnė klausia, ar, kai vyko grumtynės, ar tuo metu smogė S. kam nors. Jis pasako, kad persivertęs pasiėmė už kaklo ir paklausė: „ - Kas toks yra?“. Daugiau nespėjo nieko pasakyti, jį keturiese užsipuolė. S. pasako, kad jį sudaužė ir daugiau nieko neatsimena, nepamena kaip namo grįžo. S. rodo dešinės pusės žandikaulį, pareigūnė pasako, kad mato jo veidą, pasiteirauja, ar jam nereikia medikų. S. rodo lūpą, pasako, jog praskelta, taip pat pamini, jog nelabai gali sukąsti. Pareigūnė paaiškina, kad vien dėl kasteto turėjimo jam bus byla. Matyti, kad S. tėtis pasako, jog jam P. mama parašė žinutę, buvo kažkoks incidentas, apie kastetą nieko S. tėvui nežinoma. S. pasako, kad yra išgėręs 1 buteliuką alaus, pasakoja pareigūnei, kad kastetas yra ne jo, jis turėjo kastetą rankoje, su kastetu nieko nepuolė, pamini, jog konflikto metu šalia turėklų pasiguldė (kur atsisėsti yra), bet niekur nesutrenkė, matyti, kad rodo krumplius. S. nustatytas 0,36 neblaivumas, jam paaiškina, jog bus laikinai sulaikytas (1 t., b. l. 142–145).

2024 m. spalio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas policijos kvietimo garso įrašas. Apžiūros metu fiksuota, kad praneša apie įvykį (duomenys neskelbtini) kieme, kurio metu N. R. buvo sulaužytas pirštas (1 t., b. l. 137–141).

Specialisto išvada Nr. G 1226/2024(04), kurioje nurodyta, kad R. N. nustatytas odos nubrozdinimas kakle. GMP personalo 2024 m. rugsėjo 2 d. R. N. nustatyta žaizda kakle sužalojimu nevertinama, kadangi apžiūros VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2024 m. rugsėjo 2 d. metu šio sužalojimo nenustatyta (nustatytas odos nubrozdinimas). VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2024 m. rugsėjo 2 d. R. N. nustatytas sumušimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė pagrįsta subjektyviais nusiskundimais, tačiau nėra patvirtinta objektyviais traumavimo požymiais. R. N. nustatytas kūno sužalojimas padarytas prieš GMP personalui suteikiant jam medicininę pagalbą 2024 m. rugsėjo 2 d. R. N. nustatytas kūno sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu. R. N. nustatytas kūno sužalojimas padarytas 1 trauminio poveikio metu. R. N. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. N. nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį su kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, tiek ir į pastarąjį atsitrenkiant. Sužalojimo padarymo galimybė griuviminės traumos metu atsitrenkiant į kietą buką ribotą paviršių turintį daiktą nėra atmetama. R. N. nustatyto kūno sužalojimo padarymo galimybė kontaktuojant su kieta buka ribotą paviršių turinčia klausime nurodyto daikto dalimi nėra atmetama (2 t., b. l. 4–5).

Akistatos, atliktos tarp nukentėjusiojo R. N. ir įtariamojo S. B., protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis R. N. patvirtino, kad S. B. jam kastetu smogė vieną kartą į kaklą (2 t., b. l. 136–137).

Nukentėjusiojo R. N. parodymai, kad pažįsta S. B., kartu su juo eidavo į darželį, seniau su juo bendraudavo. 2024 m. rugsėjo 2 d. apie 21.00 val., buvo prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kartu su Š. N., A. V. ir R. V.. Š. susirašinėjo su P. Š., gyvenančia (duomenys neskelbtini), namo nežino. P. buvo kartu su jais. P. lyg tą pačią dieną parašė S., kad nori nutraukti su juo santykius. Pasakė S., kad jai atsibodo su S. būti ir nejaučia jam daugiau jokių jausmų. Matė S. žinutes, ką jis atrašė P., nes ji jam parodė. S. grasino sakydamas, kad jis nusižudys ir mirs prie P., nes ji nori baigti santykius su juo. P. išėjo namo, jie keturiese pasiliko prie laiptinės. Po kažkurio laiko, jiems būnant prie daugiabučio laiptinės, pamatė, kad ateina S.. Matė, kad jis dešinėje rankoje laiko kastetą, buvo nusiteikęs agresyviai. Buvo matyti, kad jis apsvaigęs, ar nuo narkotikų, ar nuo alkoholio, kiek žino, jis vartojantis yra narkotines medžiagas. S. priėjo A., sugriebė viena kaire ranka A. už „maikutės“ ir paklausė: „- Ar tu čia lendi prie P.?“. A. nieko neatsakė, jis tiesiog savo ranka nustūmė S. ranką. S. užlipo laiptais ant aikštelės prie įėjimo į laiptinę ir priėjo prie N. paklausė: „- Ar tu tas Š.?“. N. atsakė, kad jis nieko nepažįsta. Tada S. priėjo prie Š. ir paklausė jo, ar jis yra Š. Š. patylėjo. Tada S. paėmė jam už megztinio, pervertė ant betono ir vieną kartą smogė iš kasteto jam į dešinės pusės kaklo sritį, pajuto labai stiprų skausmą kaklo srityje, kurį įvertintų 8 balais, pagal skausmo skalę nuo 1-10. Matė, kad N.su Š. priėjo prie jų ir bandė S. atitraukti nuo jo, tačiau nepavyko, todėl Š. ir N.smogė vieną kartą S. į šonus, ir S. nukrito ant žemės, atsitraukęs nuo jo. Atsistojo nuo žemės ir girdėjo, kad kažkas šūkauja: „ - Ką čia darot?“. Š. su N. pabėgo, tuo metu prie jo priėjo patėvis T. A., ir patėvis pribėgo prie S.o atimti kastetą. Priėjo prie jų kažkokia moteris, kuri pasakė, kad yra pareigūnė, ir ji perdavė kastetą kitai merginai, kuri gyvena kitoje laiptinėje. Paskui atvyko mama D. A. kartu su N. mama, kuri paskambino policijai ir greitajai. Po įvykio nuvyko į Kuršėnų ligoninę, jam smegenų sukrėtimo nenustatė, tačiau buvo žymė ant kaklo dešinės pusės nuo kasteto, dar ir dabar matosi randas. Dėl šio įvykio parašys pareiškimą. Pats S.i jokių smūgių nesudavė (1 t., b. l. 166–68).

Liudytojo T. A. parodymai, kad 2024 m. rugsėjo 2 d., apie 21.00 val., būnant namuose, (duomenys neskelbtini), išgirdo daugiabučio namo kieme triukšmą. Išgirdęs triukšmą, išėjo į kiemą. Namo laiptinėje prasilenkė su R. N.. R. N. jam pasakė, kad lauke asmuo mušasi su kastetu. Kas konkrečiai tai daro, R. N. nenurodė. Išbėgęs į daugiabučio namo kiemą, pastebėjo maždaug už dešimties metrų nuo daugiabučio namo laiptinės stovintį su raudonu megztiniu jaunuolį, užsidėjusį kastetą ant rankos. Jo manymu, jaunuolis buvo apie vieno metro aštuoniasdešimties centimetrų ūgio, tamsių plaukų, stambaus kūno sudėjimo. Daugiau kieme nieko nebuvo. Jaunuolio su kastetu nepažinojo. Būdamas lauke, jau minėto jaunuolio pareikalavo atiduoti jo rankose buvusį kastetą. Į reikalavimą jaunuolis nieko neatsakė. Priėjęs prie jo, suprato, kad jis yra neblaivus (užuodė stiprų alkoholio kvapą). Tai pastebėjęs, suėmė jį už rankos ir dar kartą pareikalavo atiduoti kastetą, priešingu atveju jam pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus. Tai išgirdęs, minėtas jaunuolis atidavė jam savo kastetą. Atidavęs kastetą, jaunuolis pasakė, kad jo laukia draugai ir nuėjo į gretimame kieme stovėjusį automobilį (kokia automobilio markė nurodyti negali). Įlipęs į automobilį, jaunuolis išvažiavo. Jaunuoliui pasišalinus, daugiabučio namo kieme pasirodė R. N. bei du jaunuoliai, kurių tikslių asmens duomenų nežino. Jų paklausė, kas įvyko. Jie papasakojo, kad kieme buvęs jaunuolis juos mušė kastetu. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Kas paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė pagalbą, nurodyti negali. Atvykusiems policijos pareigūnams atidavė iš jaunuolio paimtą kastetą. Po įvykio kieme buvo žmonių, tačiau jų tikslių asmens duomenų nežino (2 t., b. l. 58–61).

Liudytojo N. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad jam 15 metų. Viskas įvyko vieną vakarą. Laiką leido kieme, prie laiptinės, buvo rugsėjo 2 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini). Buvo jis, R. N., Š. N., A. V.. Iš vienos pusės atėjo S. B.. A. nusileido pasisveikinti, S. iš karto kažką pasakė: „- Kuris lindo prie P.“, jo buvusios draugės. Jie su P. nesusiję. S. užkilo laiptais, priėjo prie jo, pasakė: „- Nenervuok, nužudysiu". Išsigando. Buvo tamsu. Pas S. pamatė rankoje kastetą. S. priėjo prie Š., pasakė tokią pat frazę. R. N. buvo atsirėmęs į laiptų turėklus. R. pasakė, kad žino, kad čia jis. S. R. pervertė ir po to, pamatė, kad S. iš tikro turi kastetą, jį buvo užsidėjęs ant rankos. S. smaugė viena ranka R. ir nepamena, ar sudavė, bet jau ruošėsi suduoti. R. gulėjo. R. sudavė, bet nematė. Puolė ginti R.. Su Š. bandė traukti S.. Tada R. ir jie pabėgo. Paskui pajuto, kad nebejaučia rankos, kai nurimo adrenalinas. Tiksliai nepamena, kas nutiko rankai, nes buvo chaosas, adrenalinas. Bandymas atitraukti truko gal 10 sekundžių. Matė, kad S. buvo įsiutęs. Jis buvo neblaivus, jautėsi nuo jo alkoholio kvapas. Kai S. bandė trenkti R., stovėjo prie laiptinės. S. jau buvo nuvertęs R. S. traukė iš kairės pusės, o Š. iš dešinės. Nežino, ar S. jam ar Š. trenkė, nes buvo daug chaoso. Po to, su S. kontakto neturėjo. S. pažinojo iš anksčiau, žinojo, kad jis draugauja su P. Tarp S., jo ir draugų anksčiau konfliktų nebuvo. Po to, jie visi pabėgo, kur buvo S., nežino. R. buvo sužalojimas ant kaklo, prakirtimas su kastetu. R. sakė, kad prakirtimas atsirado iš kasteto. Kiek žino, kitam draugui sužalojimų nebuvo. Su juo S. nebandė susisiekti prieš apklausą. Kiek žino, S. bandė susisiekti su R. Žinutės turinio nežino. Kai su Š. bėgo gelbėti R., A. stovėjo ir žiūrėjo. A. nenukentėjo. Š., ar nukentėjo, nežino. Jie pabėgo, nes bijojo, kad S. dar daugiau padarys žalos, nes jis dvigubai didesnis už juos visus. Nepamena, ar S. jam sutrenkė kažkokius smūgius. Nežino, nepamena, ar iš jų pusės buvo suduota S.. Gal smūgį galėjo suduoti, bet nejuto, kad sutrenkė. Tiesiog nepamena, kaip jam lūžo ranka. Nelabai bijo, kad S. jam kažką padarys, bet galima iš jo to tikėtis. Kai gelbėjo R., su Š. jį traukė. Davė S. smūgį su dešine ranka, neatsimena, kur pataikė. Daugiau jokių veiksmų nebuvo, bandė atitraukti. Atitraukė S. ir pabėgo. Anksčiau su S. nebuvo jokių konfliktų, patyčių. S. pavyko nuo R. atitraukti ir iš karto pabėgo. Kai atitraukė S., nepamena, kokioje padėtyje jis buvo. Pabėgo visi keturi. R. pabėgo į namus, o jie tolėliau. Nepamena tik to vieno momento, kaip lūžo ranka, nes svarbiausia buvo išgelbėti R., nes S. turėjo kastetą (2 t., b. l. 8–10).

Liudytojos A. R. parodymai, kad N. R. yra sūnus. 2024 m. rugsėjo 2 d., apie 21.30 val., namo grįžo N. su drauge D. N. (R. N. seserimi), ant dešinės rankos buvo užsidėjęs maišelį su ledukais. Tuos ledukus N. ant rankos uždėjo D. mama. Sūnaus iš karto paklausė, kas nutiko, jis atsakė, kad jį užpuolė S. (pavardės, kur gyvena, nežino). Sūnus pasakė, kad su R. N., Š. N. ir A. V. buvo prie daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), prie laiptinės, tame name gyvena D. Pasak sūnaus, prie jų atėjo apsvaigęs S. ir pradėjo prie jų visų kabinėtis, dėl kokių priežasčių, nepasakojo. N. pasakojo, kad S. kabinėjosi prie kiekvieno vaikino, kad ne taip stovi, ne taip žiūri į S., ieškojo konfliktų. Paskui S., priėjęs prie R., smogė R. su kastetu į kaklo sritį. N. pamatęs, kaip R. smogė kastetu, puolė jį ginti, kaip N. lūžo delnikaulis, jis nepasakojo. N. nepasakojo, kas kokius veiksmus prieš ką atliko. Sūnus N. lanko karate pamokas apie metus laiko, gal todėl puolė gelbėti draugės brolį R. Pati asmeniškai S. nepažįsta, nėra jo mačiusi, tik girdėjo jo vardą iš N. Sūnus N. geras, ramus vaikas, niekada nesivelia į konfliktus (2 t., b. l. 50–53).

Liudytojo A. V. parodymai, kad 2024 m. rugsėjo 2 d., (duomenys neskelbtini) kieme, buvo jis, N. R., jam 15 metų, Š. N., jam 15 metų, buvo R. N., jam 19 metų, ir S. B., jam 19 metų. Apie 21.30 val., buvo prie laiptinės, nusileido laiptais žemyn, matė, kad ateina kažkoks žmogus, kurio nepažino. Kai atsisuko, pamatė, kad yra priėjęs S. B., jis priėjo iš kairės pusės. S., priėjęs prie jo, savo dešine ranka pastūmė į kairį petį. S. (matėsi, jog buvo piktas) paklausė: „- Kas lindo prie P.?“, pasakė jam, kad ne jis. Tada S. nuėjo į viršų pas N., tą patį paklausė N., jis atsakė, kad tai ne jis. S. po N. nuėjo prie Š., irgi paklausė tą patį, Ša. atsakė, kad ne jis. Po Š. priėjo prie R., R. pasakė, kad irgi ne jis. S. pasakė, jog žino, kad tai R., ir pagriebė Ru. abejomis rankomis iš priekio už rūbų ir nusivedė į apačią nuo laiptų. R. buvo labai išsigandęs, jis nieko nedarė ir nieko nesakė. S. B., laikydamas abejomis rankomis, pastūmė R. ant žemės, ir šonu numetė jį ant žemės. S. buvo ant R. užsigulęs, tiksliai nepamena, nes stovėjo nuo jų 5 metrų atstumu. S. kaire ranka pradėjo smaugti R. kaklą, o dešine ranka, rankoje laikydamas kastetą, trenkė vieną kartą į kaklą iš kasteto. R. pradėjo šaukti, kad jį paleistų. S. buvo užsimojęs antrą kartą, matėsi, jog nori smogti dar kartą R., tuo metu pribėgo Š. su N., norėjo atitraukti S., N. bandė atitraukti iš nugaros, o Š. iš dešinio šono. Jie atitraukė S. nuo R., viskas įvykio labai greitai, apie 3-5 sekundes. R. iš karto pabėgo į savo laiptinę, pakviesti mamos, kuri yra šalia įvykio vietos. R. mama išlindo per langą ir pradėjo šaukti, ką daro. Pats, N. ir Š. pabėgo iš kiemo, nes bijojo, kad S. vėl norės smogti su kastetu. Jam R. mama paskambino iš savo dukros telefono ir pasakė, kad gali grįžti atgal, nes S. išėjo. Įvykio metu buvo tamsu, dar nebuvo įsijungusios kiemo šviesos. Tiksliai gerai nepamena, nes buvo didelis šurmulys, matė, kad Š. iš šono, o N. pagriebęs iš galo, S. už rūbų ir bandė atitraukti jį nuo R. Kai atitraukė S. nuo R., S. nukrito ant žemės. Kad kastetą turi rankoje S., nematė tuo metu, kai jis priėjo prie jo ir pastūmė, tačiau, kai užlipo prie N., tuomet pamatė, jog dešinėje rankoje laiko kastetą. Jam nei Š., nei N. neminėjo, kad jiems skaudėjo kur nors, tik pasakė, jog jiems buvo sukilęs adrenalinas ir buvo labai baisu. Stovėjo nuo jų 5 metrų atstumu, pats niekam jokių smūgių nesudavė. Kai jie sugrįžo po to, kai R. mama paskambino, kalbėjosi, kaip buvo baisu, ir matė, jog R. ant kaklo įbrėžta ir truputį bėga kraujas, o kitiems nebuvo jokių fizinių sužalojimų, tik buvo visiems baisu. Pas į medikus nesikreipė. Po kurio laiko, kai sugrįžo atgal į kiemą, N. pastebėjo, kad jam vidurinio piršto krumplius buvo su kraujosruva. R. mama nuvežė N. namo ir paskui N. su savo mama vyko į gydymo įstaigą, kiek žino, kad jo krumplius buvo lūžęs. Kokiu momentu N. krumplius lūžo, negali pasakyti, jis, kai kartu su Š. atitraukinėjo S., nieko nesakė, kad jam skaudą. Taip pat, nematė, kad Š. ar N. suduotų kokius nors smūgius S., tik jie abu, suėmę S. už rūbų, bandė jį atitraukti nuo R.. P. Š., jai 15 metų, ji yra S. buvusi mergina, kiek suprato, konfliktas įvyko dėl S. pavydo dėl P., nes jis manė, jog R. yra su P. (2 t., b. l. 36–40).

Liudytojo Š. N. parodymais, kad jam 15 metų, žino, kad yra dėl įvykio – gynimo. Įvykyje buvo R. N., kiek jam metų nepamena, buvo S. B., kuris užpuolė, jis pilnametis, taip pat buvo ir N., taip pat buvo A., pavardės nepamena, jam 15 metų, kiek pamena buvo D., jai 14-15 metų. Įvykis vyko 2024 m. rugsėjo 2 d., buvo vakaras, laikotarpyje nuo 19.00 – 21.00 val., buvo su išvardintais aukščiau draugais, (duomenys neskelbtini). Jie, t. y. N., R., A., D. ir pats, buvo prie daugiabučių laiptinės, tiesiog sėdėjo ir kalbėjo, kai atėjo S., iš pradžių S. neatpažino. Matė, kad, kai S. atėjo, A. tiesė S. ranką pasisveikinti, tačiau S. nustūmė A. į šoną, A. atsitraukė iš karto. Jie buvo ant laiptų užlipę, atsistoję ratu. S. pirma priėjęs prie A., paskui prie kiekvieno ir paklausė: „- Kas prie P. lenda?“, tylėjo, nieko neatsakė, buvo pasimetęs. S. priėjo prie N. labai agresyviai, tiesiog savo kaktą atrėmė į N. kaktą, ir paklausė to paties, tačiau nieko nedarė. Paskui priėjo prie R., tiksliai nepamena, ar R. S. sugriebė už kako, ir jį nusitempė žemyną ir paguldė R. ant betono, laikė prirėmęs su koja ir viena ranka (nepasakys kuria) laikė R., paskui matė, kad buvo pakelta S. ranka, ant jos buvo uždėtas kastetas. Matė, kad R. patraukė galvą, kai S. vieną kartą smogė kastetu ir pataikė R. į kaklą. Matėsi, kad S. būtų smogęs R. kastetu į veido sritį, jeigu R. nebūtų pasukęs galvos į šoną, būtų pataikęs į veidą. Stovėjo netoli jų, todėl aiškiai matė smūgį iš kasteto. Su N., priėjęs prie S. jam iš nugaros, sugriebė jam už rūbų, pats sugriebė iš šono, N. nematė kur sugriebė už rūbų S., jiems pavyko atitraukti S. nuo R.. Matė, kad S. judino savo alkūnes, tačiau negali tiksliai paaiškinti, kaip viskas vyko, nes viskas greitai vyko ir buvo didelis chaosas. Atitraukimo metu pats niekam jokių smūgių nesudavė. N. nematė smūgiuojant. Po to, kai atitraukė S., kartu su N. ir A. pabėgo. Kur R. buvo, nežino. Paskambino lygtais D. tėvai N. ir pasakė, kad gali grįžti, jie paklausė: „- Kas čia buvo?“. Grįžo į įvykio vietą, ten buvo daug suaugusių, D. tėvai buvo, tada juos nuvežė D. mama pas N. tėvus, vyko jis, N., D. ir D. mama. Nuvykę pasiaiškinimo N. tėvams, kas buvo, paskui pakalbėję grįžome atgal į įvykio vietą ir kažkas iš tėvų iškvietė policiją. Atvyko ir greitoji, kuri R. apžiūrėjo, nes jam skaudėjo kaklą, matė, jog randas buvo ant R. kaklo. Randą pastebėjo, kai grįžo su N. tėvais į įvykio vietą. N. kažkas su krumpliais buvo, jis sakė, kad jam skauda ranką, tuo metu, kai pabėgo iš įvykio vietos. Fiziškai nieko nematė ant N. rankos, jokių sužalojimų. Pats N. nesakė, kokiu momentu, galėjo ranką susižeisti. Įvykio metu nematė, kad N. būtų atlikęs kokių nors fizinių veiksmų prieš ką nors. S., tokį matė pirmą kartą, akys buvo išsprogusios, elgėsi keistai. S. nepažįsta matė jį pirmą kartą, tik po įvykio sužinojo, kad jis toks (2 t., b. l. 30–33).

Liudytojo R. V. parodymai, kad jam 15 metų. Kalbės dėl įvykio su kastetu. Tame įvykyje dalyvavo R. N., A. V., N. R. ir Š. N., taip pat buvo S. B. ar Bielskis su kastetu. S. ir jo santykiai buvo geri iki įvykio, susitikdavo D., pasisveikindavo, jis pažįstamas apie metus laiko, žino S. per R.. Įvykis įvyko 2024 m. rugsėjo 2 d., apie 18.00 val. Jie visi: jis, Š., N., A. ir R., buvo prie R. laiptinės, kuri yra (duomenys neskelbtini). Sėdėjo, žiūrėjo ir juokėsi vienas iš kito. Tada atėjo S. iš P. Š. (buvusios jo merginos) namo pusės. Jie vis matė, kad S. ateina, jis paklausė: „- Kas tas Š.?“, ant krumplių (nepasakys kurios rankos) užsidėjęs kastetą. Visi atsakė, kad nežino, tuo metu S. paėmė R., tiksliai nepamena, ar už kaklo, ar už rūbų su viena ranka ir nutempė R. nuo laiptų ir paguldė ant žemės – betono. S. R. paguldė viena ranka ir gulinčiam R. norėjo trenkti į veidą, bet nepataikė, R. pasuko galvą, todėl nepataikė į veidą, o pataikė į kaklo dešinę pusę ir liko įbrėžimas. R. minėjo S., kad jis nieko nepadarė ir kad jie yra vaikystės draugai. R. buvo pakėlęs rankas į viršų, kad jis galėtų apsiginti. S. stovėdamas atliko tą smūgį R. į kaklą. Stovėjo už jų maždaug 5 metrų atstumu, todėl matė viską. Š. su N. užpuolė S., kad galėtų apginti R.. N. trenkė S. su dešinės rankos kumščio vieną kartą į galvos sritį, t. y. pakaušį. Ar N. po suduoto smūgio S., atsitraukė nuo jo, nepamena. N. stovėjo iš S. kairės pusės, o Š. stovėjo iš dešinės pusės. Nepamena tiksliai visų aplinkybių, tačiau matė, kaip N. ir Š. vienu metu abu sudavė S. smūgius, kiek tų smūgių buvo, taip pat tiksliai negali pasakyti. Š. tada trenkė su dviem kumščiais S. į dešinės pusės šonkaulius, Š. trenkė tris kartus arba daugiau kartų S.. Kai jie mušėsi, R. pats atsistojo ir pabėgo iki namų pasakyti patėviui. S. nieko nedarė, kai Š. ir N. jį mušė, jis nukrito ant asfalto ant kairės pusės šono. Kai jie visi 4 pabėgo, R. nubėgo pasakyti patėviui apie įvykį. Ne. ir Š. stovėjo 1 metro atstumu nuo S., o A. stovėjo šalia jo, jie buvo nuo jų apie 5 metrus atstumu. Po to, kai jie pabėgo, į kiemą atėjo R. patėvis (jo vardo nežino), gyvena kitoje kiemo pusėje ir viską matė, jis (patėvis) kalbėjo su S. ir iš S. atėmė kastetą, visą tai matė, nes, kai atėjo R. patėvis į kiemą, pats grįžo atgal. Paskui atėjo į kiemą kažkokia pareigūnė be aprangos, ji pati minėjo, jog yra pareigūnė ir iš R. patėvio paėmė tą kastetą. Paskui S. kažkur išėjo, o N. tėvai iškvietė greitąją ir policiją, nes N. lyg tai krumplius lūžo, taip pat greitąją kvietė dėl R.. Kaip galėjo lūžti N. krumplius, nežino, tačiau mano, kad galėjo lūžti N. krumplius, kai jis sudavė S.. Po įvykio kitą dieną, matė, kad N. ranka buvo su gipsuota. Medikai R. patikrino kaklą ir jį išvežė. Policija apsiklausinėjo R. patėvį, kas buvo, o kita pareigūnė fotografavo įvykio vietą. N. ir R. išvežė į Šiaulių ligoninę, o jie išėjo. Apie tą įvykį niekam nepasakojo, tik tėvams tą pačią dieną. Nori paminėti, kad S. atrodė labai piktas, labai garsiai rėkavo, kai atėjo, R. minėjo, kad S. yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (2 t., b. l. 43–47).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Kaltinamojo S. B. veikos jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodytos ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei 258 straipsnio 1 dalį, nes jis mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, t. y. tyčia kaire ranka sugriebdamas už megztinio ir perversdamas nukentėjusįjį ant žemės, vieną kartą smogdamas kastetu į dešinės pusės kaklo sritį, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – odos nubrozdinimą kakle; be to, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtai įgijo smogiamojo – trupinamojo poveikio nešaunamąjį ginklą – kastetą, priskiriamą prie draudžiamųjų ginklų, ir jį nešiojosi su savimi iki kol jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

Teismo posėdžio metu kaltinamojo S. B. tėvas A. B. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo tėvas, jie kartu gyvena. Galimas laiduotojas parodė, kad su sūnumi artimai bendrauja, yra artimi. Jis pats dirba nakties metu, visą dieną būna namuose, todėl galės sūnų tinkamai prižiūrėti.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3033)). Šio straipsnio 2 dalyje dalis (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3033) nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nesunkų nusikaltimą padariusiu asmeniu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1, 2 bei 4 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, padarė tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018, 2K-224-1073/2023, 2K-268-628/2023).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017 ir vėlesnės).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl S. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. S. B. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, visą turtinę žalą Teritorinei ligonių kasai atlygino. S. B. padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, neteistas, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019).

Teismo vertinimu, kaltinamasis S. B. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, S. B. neteistas (2 t., b. l. 65–67), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 68–70), nedirbantis (2 t., b. l. 71–72). Teismo posėdyje S. B. savo elgesį vertino kritiškai, nurodė, kad dėl to gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo nuoširdžia atgaila. Kaltinamojo S. B. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad S. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.

Šioje byloje S. B. laiduotoju prašo būti paskirta kaltinamojo tėvas A. B.. Teismo posėdyje A. B. paaiškino, jog jie su kaltinamuoju gyvena tuose pačiuose namuose, yra artimi. Galimas laiduotojas parodė, kad dirba naktinį darbą, dieną būna namie, todėl turės visas sąlygas prižiūrėti sūnų, kad šis daugiau nenusikalstų. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas A. B. yra vertas teismo pasitikėjimo: neteistas, administracine tvarka nebaustas, kas rodo, jog asmuo laikosi įstatymo nustatytų taisyklių, dirba (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai (3 t., 1–4, 17).

Išklausius kaltinamąjį ir laiduotoją, teismui nekyla abejonių, kad A. B. su S. B. sieja glaudus ryšys. A. B. asmenybė taip pat vertinama teigiamai, todėl apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad A. B. yra vertas teismo pasitikėjimo ir savo pavyzdžiu, nuolatiniu bendravimu bei asmeninėmis savybėmis gali daryti teigiamą įtaką sūnui S. B. siekiant, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, esant A. B. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vienerių metų terminui, be užstato, perduodant A. B. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis).

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Tam, kad padėtų kaltinamajam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 60 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos jis turi atlikti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 70 straipsnis (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija). Teisiamojo posėdžio metu S. B. sutiko su nemokamų darbų atlikimu.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Šioje baudžiamojoje byloje Šiaulių teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį 96,91 Eur turtinei žalai atlyginti. Kadangi bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis S. B. šią žalą atlyginimo savanoriškai, šio civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pradėtas procesas nutrauktinas (BPK 107 straipsnis, 3 t., 14–15 b. l.).

Dėl kitų klausimų

S. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2 t., b. l. 130–131), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2025 m. vasario 7 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. B. sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. 3 vnt. CD laikmenos, paliktini prie bylos, kaip bylos medžiaga.

2. Kastetą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 ir 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304, 305 307 ir 308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. B., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo A. B., gimusio 1975 m. rugsėjo 2 d., atsakomybei, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą be užstato. Baudžiamąją bylą S. B. nutraukti.

Paskirti S. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinei ieškovei Šiaulių teritorinei ligonių kasai padaryta turtinė žala buvo atlyginta kaltinamojo savanoriškai, todėl dėl šio civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pradėtą procesą nutraukti.

S. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į S. B. sąskaitose esančias lėšas, paskirtą Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2025 m. vasario 7 d. nutarimu, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. 3 vnt. CD laikmenas, palikti prie bylos, kaip bylos medžiagą.

2. Kastetą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

S. B. išaiškinti, kad jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui A. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Diana Jakubėnė