Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S - 876 - 252- 2013

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 21 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. N2-779-758-2013 pagal ieškovių R. K. ir E. K. ieškinį atsakovui A. K., trečiajam asmeniui Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Visagino miesto apylinkės teisme 2013-05-30 gautas ieškovių R. K. ir E. K. ieškinys atsakovui A. K. dėl nepilnamečio vaiko, pilnamečio vaiko išlaikymo, taip pat išlaidų už ortodontinį ieškovės E. K. gydymą bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2013-09-09 teisme taip pat gautas ieškovės E. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – priteisti iš atsakovo A. K. laikiną išlaikymą pilnametei dukrai E. K. 500 Lt dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, indeksuojant išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka, už laikotarpį nuo šio prašymo padavimo dienos iki teismo sprendimo įsitesėjimo dienos, pervedant išlaikymą į E. K. banko sąskaitą. Prašyme E. K. nurodė, kad mokosi Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro dieniniame skyriuje, neturi jokių savų pajamų, todėl išlaikymas reikalingas dabar. Atsakovas A. K. nemoka visiškai jokio išlaikymo, vienintelės pajamos – mamos skiriamas išlaikymas. Be to, jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, santaupų ji neturi. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, gauna ne mažesnį kaip 4 000 Lt dydžio darbo užmokestį, šios pajamos yra pastovios, turi nekilnojamojo turto, todėl gali ir privalo vaikui teikti išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

Pagal CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. teismas sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą įvertindamas aplinkybes, kurios yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad galima taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios numatytos CPK arba kituose teisės aktuose (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Šeimos teisiniuose santykiuose laikinosios apsaugos priemonės numatytos CK 3.65 str. Šioje teisės normoje numatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui. LR Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 str. 3 d. (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, jog paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pati pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad subjektų, kurių teisėms ginti yra skiriamas CK 3.192 str. 1, 2 d. bei 3.194 str. 1 d. ir CK 3.194 str. 3 d. įtvirtintas teisinis reglamentavimas, esminiai skirtumai, nulemti nepilnametystės ir pilnametystės teisinės padėties, bei su tuo susijęs prievolės pobūdžio iš absoliučios į sąlyginę pasikeitimas suponuoja ir įstatymo analogijos taikymo ribojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-204/2009). Šioje nutartyje kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad išlaikymo pareigos asmeninis pobūdis ir išlaikymo dydžio proporcingumo vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai principas yra universalūs teisinio reglamentavimo instrumentai dėl visų vaikų išlaikymo. Konstatavo, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam moksleiviui, siekiančiam vidurinio išsilavinimo, turi būti visuma įstatyme numatytų sąlygų: vaikas pažangiai ir sąžiningai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Atkreiptinas dėmesys, kad šios aplinkybės turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir nevertinamos sprendžiant ieškinio reikalavimų užtikrinimo klausimą. Dėl minėtų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas konstatuota, kad nustatant laikiną paramą pilnamečiam asmeniui negali būti taikomos nepilnamečio asmens išlaikymą reglamentuojančios teisės normos. Be to, priteisus laikiną paramą pilnamečiam vaikui, o teismui atmetus pateiktą ieškinį, atsakovas CK 6.241 str. 1 d. 4 p. pagrindu negalėtų išsiieškoti sumokėtų sumų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo taikyti ieškovės E. K. nurodytos laikinosios apsaugos priemonės.

Pagal CPK 144–148 str., teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų, argumentų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su skundo argumentu, kad byloje yra pateikti duomenys apie tai, kad E. K. neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (b. l. 11, 12), tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pati apeliantė pateiktame ieškinyje nurodydama, kad atsakovas pastaruosius trejus metus teikė per mažą išlaikymą, iš esmės pripažino gaunamą išlaikymą iš atsakovo, nors jis ir mažesnis nei prašoma ieškiniu. Tą ieškinyje patvirtino ir ieškovė R. K., nurodydama, kad atsakovas nuo 2010 m. gruodžio mėnesio vaikų išlaikymui pervedinėjo po 500 Lt. Nesutikimą su reikalavimu išlaikyti E. K. atsakovas A. K. pateiktame atsiliepime taip pat grindžia su pareigos vykdymu išlaikyti savo pilnametę dukrą, pateikdamas tai patvirtinančius duomenis (b. l. 33-44).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti remiantis atskirojo skundo motyvais įstatymų numatytų pagrindų nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.