- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-22
- Bylos Nr.
- e2YT-9222-541/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00609-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- N. U.
- Suinteresuotas asmuo
- V. U., A. U., Z. J.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. U. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. U., A. U., Z. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. U. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti pareiškėjos atžvilgiu įstatyme nustatytą praleistą terminą senelės M. U. palikimui priimti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Pareiškime nurodė, kad pareiškėja yra palikėjos M. U., mirusios (duomenys neskelbtini), anūkė. Pareiškėja gavo Širvintų rajono 1-ojo notaro biuro notarės Agnės Miliukienės 2024-04-23 pranešimą Nr. S-46 dėl jos močiutės M. U. turto paveldėjimo pagal įstatymą. Pranešime nurodyta, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl senelės palikimo pagal įstatymą, todėl prašo informuoti ar ji turi pretenzijų į senelės palikimą. Pareiškėja tik iš notarės pranešimo 2024-04-23 sužinojo apie močiutės M. U. mirtį, nes niekas iš giminių jai nepranešė, kad mirė jos močiutė. Paaiškino, kad po santuokos sudarymo pareiškėjos tėvai ir pareiškėja, gyveno kartu su močiute M. U. (duomenys neskelbtini). Kai tėvai nutraukė santuoką (duomenys neskelbtini), pareiškėjai buvo 11 metų. Pareiškėja po tėvų skyrybų liko gyventi su mama V. U. ir išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Tapusi pilnamete pareiškėja atvyko į Vilnių studijuoti ir liko gyventi Vilniuje. Būdama pilnamete ji lankė tėvą iki jo mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) ir močiutę M. U., su kuria gyveno jos tėvas. Pareiškėja dalyvavo tėvo laidotuvėse. Apie tėvo V. U. mirtį pareiškėją telefonu informavo dėdės V. U. žmona. Pareiškėjos kontaktus: telefono numerį, socialinių tinklų profilį žinojo jos pusbroliai ir tetos. Pareiškėja nežinojo apie jos močiutės mirtį, nes jai niekas iš tėvo giminių nepranešė, dėl to ji praleido teisės aktuose nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į notarų kontorą. Pareiškėja, tik iš notarės gavusi 2024-04-23 pranešimą, sužinojo apie močiutės mirtį ir nedelsiant, 2024-04-26 sudarė teisinių paslaugų sutartį ir su pareiškimu kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. U. atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareikštu prašymu.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos senelė M. U. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Remiantis Gyventojų registro pažymomis apie asmens duomenis, pareiškėjos senelė M. U. turėjo keturis vaikus, pareiškėjos tėvą V. U., kuris mirė (duomenys neskelbtini), V. U., gimusį (duomenys neskelbtini), A. U., gimusį (duomenys neskelbtini) ir Z. J. gimusią (duomenys neskelbtini). N. U. gimė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas V. U. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjos tėvai V. U. ir V. U. susituokė (duomenys neskelbtini), o jų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Santuokoje jiems gimė vienas vaikas – pareiškėja N. U.. Iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų nustatyta, kad po M. U. mirties liko palikimas – 12,24 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas ir gyvenamasis namas su pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), ir 3,37 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centras Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad po pareiškėjos senelės M. U. mirties, jos palikimą priėmė trys jos vaikai: V. U., A. U. ir Z. J.. M. U. testamento nesudarė. Pareiškėja yra antros eilės mirusios jos močiutės M. U. įpėdinė, o jos tėvas, V. U., pirmos eilės įpėdinis, yra miręs anksčiau, nei jo motina M. U..
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5. 12 straipsnis numato, kad palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą.
Pagal LR CK 5.50 str. 2 d., įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiuos veiksmus įpėdinis turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).Vertinant pareiškėjos elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar ji buvo pakankamai atidi, sąžininga ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
Pareiškėja nurodė, kad iki 2024-04-23 notaro pranešimo dienos nežinojo apie tai, jog jos senelė M. U. yra mirusi. Pareiškėja tik iš notarės gavusi 2024-04-23 pranešimą sužinojo apie senelės mirtį ir nedelsiant 2024-04-26 sudarė teisinių paslaugų sutartį ir su pareiškimu kreipėsi į teismą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nežinojo apie tai, jog jos senelė yra mirusi ir tokiu būdu praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Teismo vertinimu, šios priežastys yra svarbios ir negali būti vertinamos kaip nerūpestingumas ar nesąžiningumas, terminas praleistas nežymiai.
Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, mano, kad pareiškėja įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po senelės mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 442, 443, 578 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai N. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos senelės M. U. (gim. (duomenys neskelbtini)), mirties (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.