Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Pareiškėjo patikslintame skunde (b. l. 11-14) bei pareiškėjo ir jo atstovo advokato Žilvino Astrausko paaiškinimuose teismo posėdyje nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 7 straipsnio 3 dalimi, 39 straipsnio 10 dalimi, 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsniu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 150 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 2019-01-29 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. 1-5 „Dėl įgaliojimų pasirašyti (tvirtinti) dokumentus suteikimo“ 1.24.1 papunkčiu, nuo 2021-12-29 pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos. Sprendimas priimtas ir pasirašytas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įgalioto Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko, atliekančio viršininko funkcijas, vidaus tarnybos pulkininko leitenanto E. R., remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Tarnybinio patikrinimo išvada dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos budinčios pamainos vyresniojo ugniagesio gelbėtojo G. M. veiksmų, su kuria buvo supažindintas 2021-12-28. Išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas 2020-04-08 padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 str. (vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių). Ši tarnybinio patikrinimo išvada paremta administracinės bylos Nr. 13-ANRP-4275-2020, ROIK: 20113158875 nagrinėjimu ir 2020-11-27 priimtu nutarimu Nr. 13-ANR_N-3067-2020 administracinio nusižengimo byloje. 2020-11-19 protokole ir 2020-11-27 nutarime nurodoma, kad pranešėjas J. B. 2020-04-08 11.48 val. pirko prekę už 80 eurų, atliko pavedimą į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią G. M., tačiau prekės negavo ir nebegali susisiekti su pardavėju. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 str. 1 d. ir G. M. nubaustas 90 eurų bauda, kurią sumokėjo. Baudos sumokėjimas tapo kertiniu įrodymu atliekant tarnybinį patikrinimą, kad G. M. padarė jam inkriminuotą neteisėtą veiką. Kaip atleidimo pagrindas nurodytas ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 150 str. 2 d. 4 p. - išskaitos iš darbo užmokesčio: išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (šio kodekso 55 straipsnis) arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva (šio kodekso 58 straipsnis). Jau vien šie netikslumai 2021 m. gruodžio 29 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymą „Dėl vidaus tarnybos puskarininkio G. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ daro nesuprantamą ir tuo pačiu negaliojantį. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos tarnybinio patikrinimo išvada dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos budinčios pamainos vyresniojo ugniagesio gelbėtojo G. M. veiksmų, kaip minėta aukščiau, pagrįsta 2020-11-27 priimtu nutarimu Nr. 13-ANR_N-3067-2020 administracinio nusižengimo byloje, kaip prejudicinę reikšmę turinčiu sprendimu. Mano, kad tarnybinio patikrinimo išvada dėl pareiškėjo veiksmų neatitinka tikrovės ir pareiškėjui drausminė nuobauda atleidimas iš vidaus tarnybos - paskirta nepagrįstai arba per griežta. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 3 p. nurodyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius - ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių. Nors 2020-11-27 nutarimas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo apskųstas, tarnybinio patikrinimo metu buvo paaiškinta, kodėl taip padaryta ir nurodytos tikrosios įvykio aplinkybės, kurios buvo nenagrinėtos administracinėje byloje. Iš tiesų pareiškėjas paskirtą nuobaudą sumokėjo automatiškai, mokėdamas kitus mokesčius ir neatkreipęs dėmesio, kad moka baudą už administracinį nusižengimą, kurio nepadarė. Į pareiškėjo paaiškinimus atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo reaguojama, sprendimas priimtas grynai formaliai - yra įsiteisėjęs nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Pažeisti protingumo ir sąžiningumo principai, nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., kuri reiškia, kad visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apie tai pasisakė tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavę, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messeguė and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 566 straipsnyje pažymėta, kad tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio inpeius) principais. Kiekvienos teisei priešingos veikos padarymo atveju turi būti nustatomos keturios sudedamosios: objektas ir objektyvinė pusė, subjektas ir subjektyvinė pusė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo ištirti įrodymus byloje: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.