Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Kristinos Latožienės ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams, pagal BK 243 straipsnį areštu 30 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu bei apimant, ir G. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

G. V. pripažintas recidyvistu.

Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš G. V. Panevėžio teritorinės ligonių kasos naudai priteista 666,03 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš G. V. priteista 16,76 Eur proceso (pašto) išlaidų valstybei.

Iš G. V. nepriteista valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. 2025 m. kovo 14 d. apie 15.20 val. (duomenys neskelbtini), svetainėje smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę V. T., t. y. tyčia sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius delnu į veidą, po to virtuvėje suėmė abejomis rankomis V. T. už kaklo ir jį spaudė bei tyčia sudavė vieną smūgį delnu jai į dešinę ausį, taip nukentėjusiajai V. T. padarė veido sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva minkštuosiuose audiniuose aplink kairę akį – nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą;

1.2. 2025 m. balandžio 21 d. apie 20.40 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme esančioje pavėsinėje bei (duomenys neskelbtini) bute, nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinės V. T. sveikatą, t. y. tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą pavėsinėje sėdėjusiai V. T., po to jai spyrė nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, V. T. nugriuvus ant žemės, užlipo ant jos ir kojomis trypė, po to V. T. grįžus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyčia sučiupęs už plaukų ištempė V. T. iš lovos ant grindų ir kojomis sudavė nenustatytą smūgių skaičių V. T. į galvą, tokiais savo bendrais veiksmais nukentėjusiajai V. T. sukėlė fizinį skausmą ir padarė krūtinės ląstos sumušimą, pasireiškusį kairės pusės 7-8 -to šonkaulių lūžiais, oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, poodinę emfizemą (oro susikaupimą minkštuosiuose audiniuose) krūtinės ląstos kairėje pusėje, bei muštines žaizdas galvos ir viršutinės lūpos srityse – nesunkų sveikatos sutrikdymą;

1.3. žinodamas, kad jam Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2024 m. liepos 17 d., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 5 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, jos terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 3 d., vengė atlikti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: 2025 m. balandžio 25 d. apie 18.32 val., (duomenys neskelbtini) vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,46 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniu skundu nesutinkama su nuteistajam G. V. skundžiamu nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu ir nuosprendžio dalimi, kuria nuteistasis G. V. pripažintas recidyvistu. Todėl teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šiose apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. V. neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir BK 243 straipsnyje padarymo, tačiau nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam G. V. skirtinų bausmių už atskirų nusikalstamų veikų padarymą individualizavimo, tinkamai įvertino šiam klausimui reikšmingų įvertinti aplinkybių visumą ir paskyrė nuteistajam G. V. jo asmenybę bei padarytų nusikalstamų veikų pobūdį atitinkančias bausmes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

7. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nuteistasis G. V. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius baigtus nusikaltimus (BK 140 straipsnio 2 dalis ir BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kuriais keliamas pavojus žmogaus sveikatai, taip pat padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 243 straipsnis), kuriuo keliamas pavojus teisingumui. Smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas nuteistasis G. V. padarė prieš tą patį asmenį, t. y. savo sugyventinę nukentėjusiąją V. T.. Nuteistojo daromos nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją V. T. sunkėjo. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo G. V. asmenybę, kad jis teisiamas ne pirmą kartą, o 3 metų laikotarpyje baustas ir administracine tvarka už įvairių administracinių nusižengimų padarymą. Svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis G. V. jam paskirtų administracinių nuobaudų – baudų už padarytus administracinius nusižengimus nemoka (2 t., b. l. 122–142, 144–174). Aplinkybės dėl nuteistojo G. V. praeityje padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų, kad ankščiau nuteistajam jau buvo skiriamos švelnesnės bausmių rūšys (Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendžiu nuteistajam G. V. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamos veikų padarymą (dvi veikos) skirta laisvės apribojimo bausmė; Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. baudžiamuoju įsakymu už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta arešto bausmė 50 parų), o taip pat ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas (Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu; Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu), kad nuteistasis toliau daro naujas nusikalstamas veikas, jį charakterizuoja neigiamai. Be to, BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas taip pat susijęs su nuteistojo G. V. atmestinu požiūriu į jam teismo skiriamus draudimus ir jų laikymąsi.

8. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo G. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis G. V. savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų neneigia ir labai gailisi dėl savo neteisėto elgesio, nėra vertinama pakartotinai, kaip dar labiau švelninanti jo asmenybę ir sudaranti pagrindą sušvelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Skundžiamame nuosprendyje įvertinta ir nuteistojo G. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu pripažino nuteistąjį G. V. recidyvistu ir pripažino šią aplinkybę kaip nuteistojo atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Baudžiamojoje byloje esantys duomenys apie nuteistojo G. V. atžvilgiu priimtus ankstesnius apkaltinamuosius nuosprendžius patvirtina, kad jis Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjusiu 2024 m. liepos 17 d.) buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam už šio nusikaltimo padarymą buvo paskirta bausmė – areštas 60 parų (2 t., b. l. 122–142). Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. BK 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis <...>. Taigi, kaip ir teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, naujus tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nuteistasis G. V. padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ir aplinkybę, kad nuteistasis G. V. teisiamas ne pirmą kartą, todėl pagrįstai jį pripažino recidyvistu. Nors apeliaciniu skundu su šia skundžiamo nuosprendžio dalimi nesutinkama, tačiau matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistąjį G. V. recidyvistu, tinkamai taikė BK nuostatas, įvertino nuteistojo G. V. asmenybę ir teisės taikymo klaidų nepadarė.

9. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis G. V. susitaikė su nukentėjusiąja V. T. ir ši jam neturi pretenzijų dėl prieš ją padarytų nusikalstamų veikų nešalina jo atsakomybės ir jo teisinės padėties nešvelnina. Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma, kurią patikrino ir įvertino pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad nuteistasis G. V. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Be to, pats nuteistasis G. V. neneigė savo kaltės, o jam už atskirų nusikalstamų veikų padarymą parinktos bausmės (jų rūšys bei dydžiai) buvo paskirtos BK specialiosios dalies straipsniuose, numatančiuose baudžiamąją atsakomybę už nuteistojo G. V. padarytas nusikalstamas veikas, sankcijų ribose, laikantis bausmių skyrimo taisyklių. Todėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad šiuo metu nuteistasis G. V. yra susitaikęs su nukentėjusiąja V. T., ar tai, kad ji nagrinėjamu atveju nepareiškė civilinio ieškinio dėl jai nusikalstamomis veikomis galimai padarytos turtinės ar neturtinės žalos, neprašė atlikti ikiteisminio tyrimo, nesudaro pagrindo teigti, kad nuteistajam buvo paskirta per griežta bausmė. Šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apibūdina pačią nukentėjusiąją V. T., o ne nuteistąjį G. V. ar jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį.

10. Vadovaujantis išdėstytu, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistąjį G. V. charakterizuojančių duomenų visumą ir jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį. Įvertinus nuteistojo G. V. daromas naujas nusikalstamas veikas, aplinkybę, kad praeityje jam jau buvo ne vieną kartą skirtos laisvės atėmimo bausmės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam G. V. už atskirų nusikaltimų padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o taip pat ir už baudžiamojo nusižengimo padarymą paskirta arešto bausmė savo rūšimis bei dydžiais nėra per griežtos. Pirmosios instancijos teismas taip pat laikėsi ir bausmių bendrinimo taisyklių, todėl paskyrė nuteistajam G. V. teisingą ir jo asmenybę bei padarytų nusikalstamų veikų pobūdį atitinkančią bausmę. Švelninti nuteistajam G. V. paskirtą galutinę subendrintą bausmę ar panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria nuteistasis pripažintas recidyvistu, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. V. apeliacinį skundą atmesti.