- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-28
- Bylos Nr.
- II-477-935/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02827-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Pareiškėjas
- E. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2017 m. spalio 9 d. nutarimo, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena Z. M. buvo nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2017 m. spalio 9 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena Z. M., kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, požymių.
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas E. B. skundas, kuriame prašoma panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2017 m. spalio 9 d. nutarimą.
Šalies argumentai
E. B. skunde nurodo, kad Z. M. tirto įvykio metu elgėsi chuliganiškai, jis su S. S. laužėsi į jos butą, spardė duris kojomis. Skunde teigiama, kad ant durų iki šiol iš laiptinės pusės pasiliko žymės, durys atšoko nuo vyrių. Taip pat skunde nurodoma, kad įvykio metu rankomis buvo įlenkta pašto dėžutė, kuri yra pakabinta šalia durų. Kaimynas Z. M. įvykio metu buvo labai agresyvus, garsiai rėkė, išvadino E. B. necenzūriniais žodžiais, grasino užmušti ir „užkasti“. Be to, Z. M. įžeidinėjo V. Z., kuris gyvena kartu su E. B.. E. B. teigia, jog dėl Z. M. grasinimų ji gyvena baimėje, kaimyno bijo ir V. Z., jiems abiem baisu išeiti į laiptinę ar kiemą.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Veiklos skyriaus atstovas atsiliepime nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis nėra keistinas ar naikintinas.
Teismo posėdžio metu E. B. prašė skundą tenkinti, o Z. M. prašė skundo netenkinti.
E. B. skundas netenkinamas.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. liepos 31 d. 15.22 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog pranešėjos kaimynai iš 2 aukšto daužė pranešėjos buto duris ir pabėgo. (b. l. 5)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. liepos 31 d. 15.22 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog ką tik kieme neblaivi kaimynė į sieną pastūmė pranešėjo nepilnametę dukrą, kaimynė pasišalino.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. liepos 31 d. 15.20 val. buvo gautas pranešimas, jog kieme, esančiame Šiaurės g. 8A, Vilniuje, neblaivi kaimynė į sieną pastūmė pranešėjo nepilnametę dukrą. Nuvykus į nurodytą vietą prie laiptinės pastebėjo konfliktuojančių žmonių grupę. Vienas iš asmenų, t. y., S. S. paaiškino, kad jam su K. M. būnant laiptinėje ir laukiant, kol pasibaigs lietus, į laiptinę išėjo kaimynė E. B., kuri pasakė, jog trukdo jų šuo. Kaimynei atsakius, kad šuo yra lauke ir trukdyti negali, ji pradėjo įžeidinėti K. M. necenzūriniais žodžiais. S. S. uždarius laiptinės duris, E. B. pastūmė duris, kurios atsitrenkė į K. M., dėl to ši atsitrenkė į sieną. K. M. pasikvietė tėvą Z. M., į laiptinę išėjo jos motina V. M., taip pat išėjo E. B. sugyventinis V. Z., kuris pradėjo Z. M. ir V. M. grasinti. E. B. policijos pareigūnams nurodė, kad ji pasakė Z. M., kad, kol jie buvo išvažiavę, jo dukra K. M. triukšmavo bute ir mylėjosi su S. S.. Dėl to Z. M. supyko ant E. B., pasakė, kad ją užkas. E. B. pasislėpė savo bute. Z. M. pradėjo spardyti jos buto duris.
Iš Z. M. pareiškimo matyti, kad jo dukra K. M. su draugu S. S. išėjo su šunimi į laiptinę ir laukė, kol praeis lietus. Tuomet išbėgo kaimynė, dukrą įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais, pradėjo muštis ir stumdytis. Dukra jį pakvietė, kad jis iškviestų policijos pareigūnus. Vėliau išbėgo kaimynės vyras, pradėjo grasinti, kad juos nužudys. Tai ne pirmas kartas, kai kaimynė įžeidinėja vaikus kieme.
Iš E. B. pranešimo matyti, kad 2017 m. liepos 31 d. buvo konfliktas su kaimynu Z. M. ir jo dukros draugu. Ji spėjo atbėgti iš kiemo ir uždaryti duris. Atbėgęs kaimynas su dukros draugu įtūžęs stipriai kojomis daužė, spardė duris, rėkė, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Buvo sugadintos jos buto durys iš laiptinės pusės, kairėje pusėje atšoko nuo vyrių. Ji durų neatidarė, nes bijojo kaimyno, jai buvo grasinama ne pirmą kartą. (b. l. 7)
Iš V. Z. pranešimo matyti, kad 2017 m. liepos 31 d., apie 14.00 val., girdėjo stiprius smūgius į duris. Į duris kojomis mušė kaimynas, todėl jis iškvietė policiją. (b. l. 9)
Iš Z. M. paaiškinimo matyti, kad 2017 m. liepos 31 d., apie 15.00 val., Šiaurės 8A, Vilniuje, kaimynė E. B. necenzūriniais žodžiais užsipuolė jo nepilnametę dukrą ir jos draugą S. S.. Įvyko žodinis konfliktas. Paskui kaimynė užsidarė savo bute, jis beldėsi į jos duris, bet jų nespardė, kitaip negadino. Kaimynei neatidarius durų, iškvietė policijos pareigūnus. (b. l. 10)
Iš K. M. paaiškinimo matyti, kad ji 2017 m. liepos 31 d. su savo draugu išėjo į lauką, pasiėmė šunį. Šuo pradėjo loti, tuomet iš buto išbėgo E. B., kuri pradėjo rėkti dėl šuns lojimo, vėliau ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Galiausiai kaimynė ją pastūmė, ji atsitrenkė į sieną. K. M. apsiverkė ir pakvietė tėvą Z. M.. Z. M. išsiaiškinęs, kas nutiko, nuėjo prie kaimynės buto ir paskambino į duris, paėmė už rankenos. E. B. durų neatidarė, todėl tėvas nuėjo į namus ir iškvietė policijos pareigūnus. (b. l. 11)
Iš E. B. paaiškinimo matyti, kad 2017 m. liepos 31 d. įvyko konfliktas su kaimynu, nes jis ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Ji jam atsakė, kad pastarasis pasižiūrėtų į savo dukrą. Kaimynas tuomet jai pradėjo grasinti, kad užmuš, daužė jos duris. Vyras išgirdęs, atidarė duris, o tuomet kaimynas puolė ant jo, rėkė, kad jos vyrą užmuš. Ji iškvietė policijos pareigūnus, nes išsigando.
Iš V. Z. paaiškinimo matyti, kad jis gulėjo lovoje ir girdėjo, kaip į duris garsiai stukseno kojomis. Jis atsikėlė, išėjo į lauką, kaimynas Z. M. grasino J. B., vėliau pradėjo grasinti ir jam, keikti necenzūriniais žodžiais. E. B. iškvietė policijos pareigūnus.
Iš liudytojo apklausos protokolo matyti, kad Z. M. parodė, jog 2017 m. liepos 31 d., apie 15.00 val., jo nepilnametė dukra K. M. išėjo į lauką pavedžioti šuns, kartu su ja buvo jos draugas S. S.. Prasidėjus lietui, ji su draugu pasislėpė po laiptinės stogu. Į laiptinę išėjo kaimynė E. B., kuri pradėjo įžeidinėti jo dukrą. S. S. kaimynei nurodė eiti išsimiegoti, nes nuo jos sklido alkoholio kvapas, ir uždarė laiptinės duris. Kaimynė vėl atidarė laiptinės duris, pastūmė jo dukrą, kuri atsitrenkė į sieną, apsiverkė, pakvietė jį. Jam išbėgus į lauką, kaimynė jau buvo pasislėpusi savo bute. Tuomet jis grįžo į butą ir iškvietė policiją. Belaukiant policijos, į lauką vėl išbėgo kaimynė, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Vėliau į laiptinę išbėgo kaimynės sugyventinis, kuris pradėjo visiems grasinti. Tarp jo ir kaimynės sugyventinio įvyko konfliktas, kaimynės sugyventinis nuėjo namo, atvyko policijos pareigūnai. Jie visi nuvažiavo į policijos komisariatą. Jis kojomis į kaimynės durų nespardė.
Motyvuojamoji dalis
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Teigtina, jog asmuo kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-310/2012, Nr. N575-718/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-27-976/2015, 2AT-40-976/2015, Nr. 2AT-7-3-2013 ir pan.).
Nagrinėjamu atveju nekilo jokio ginčo dėl to, kad 2017 m. liepos 31 d., apie 15.00 val., tarp kaimynų kilo konfliktas. Iš vienos pusės kilusiame konflikte dalyvavo E. B. ir jos sugyventinis V. Z., o kita konflikto pusė buvo Z. M., jo sutuoktinė V. M., dukra K. M. ir šios draugas S. S.. Šias aplinkybes patvirtina BIRT atsakytų žiūryklėje, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, E. B. paaiškinime, pranešime, Z. M. pareiškime, paaiškinime, apklausos protokole, K. M. paaiškinime, taip pat V. Z. paaiškinimuose užfiksuoti duomenys.
Iš esmės byloje ginčas kilo tik dėl to, ar vykusio konflikto metu Z. M. spardė kaimynės E. B. buto duris, ar jis padarė kitus veiksmus, kurie galėtų užtraukti administracinę atsakomybę pagal ANK.
E. B. teigė, kad, įvykus konfliktui su kaimynu Z. M., ji išsigando šioo grasinimų, nubėgo į butą, užsirakino, o kaimynas po kurio laiko pradėjo spardyti jos buto duris, jas apgadino, t. y. iš lauko pusės ant durų liko žymės, durys atšoko nuo vyrių. Z. M. neneigė, kad jis buvo prie kaimynės durų, tačiau aiškino, jog prie durų tik skambino, jų nespardė, negadino. Taigi akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju konflikto dalyviai nurodo dvi skirtingas šio konflikto eigos versijas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, konstatuoja, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų be jokių pagrįstų abejonių tvirtinti, jog Z. M. padarė kokią nors veiką, turinčią administracinio nusižengimo požymių, ir E. B. nurodomi teiginiai pasitvirtino, o Z. M. teiginiai buvo paneigti.
Kaip minėta anksčiau, Z. M. nuosekliai teigė, kad jis į E. B. duris tik skambino. Tokius jo teiginius iš esmės patvirtina K. M. paaiškinime užfiksuoti duomenys. K. M. nurodė, kad jos tėvas Z. M. į kaimynės E. B. buto duris skambino, buvo paėmęs už durų rankenos. Teigtina, jog nei vienas iš paaiškinimus davusių asmenų nenurodė, jog būtų matęs, kaip Z. M. kojomis spardė E. B. duris, išskyrus pačią pareiškėją. Tiesa, teismas pažymi, kad E. B. sugyventinis V. Z. (šiuo metu miręs) savo paaiškinime nurodė, jog girdėjo, kaip kaimynas kojomis spardė buto duris. Vis tik V. Z. parodymai dėl asmens neva spardžiusio duris yra vertinami kritiškai, kadangi 2017 m. liepos 31 d., t. y., įvykio dieną V. Z. nurodė, jog tuo metu, kai kaimynas spardė į duris, jis gulėjo lovoje, o vėliau išėjęs į lauką pamatė, kad jo sugyventinė E. B. ir kaimynas Z. M. konfliktuoja. Teismo įsitikinimu, liudytojas V. Z. gulėdamas lovoje paprasčiausiai negalėjo matyti, kas spardo buto duris. Teigtina, jog ir pačios E. B. paaiškinimai nėra nuoseklūs. E. B. rašydama pranešimą praėjus beveik dviem mėnesiams po įvykio nurodė, kad jos buto duris spardė tiek Z. M., tiek jos dukros draugas, t. y., S. S.. Analogiškai ji nurodė ir teismui pateiktame skunde. Vis tik E. B. rašydama 2017 m. liepos 31 d. paaiškinimą, skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą, bendraudama su policijos pareigūnais nurodė, kad jos buto duris spardė tik kaimynas Z. M.. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad tik praėjus keliems mėnesiams po įvykio E. B. pradėjo aiškinti, jog kaimynas Z. M. spardydamas jos buto duris jas dar ir apgadino. Tokios aplinkybės E. B. nenurodė nei skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą, nei atvykusiems policijos pareigūnams, durų apgadinimo faktas nebuvo užfiksuotas. Tiesa, iš byloje esančios nuotraukos, darytos 2017 m. liepos 31 d., matyti, kad ant E. B. buto durų yra matomi juodi dryžiai, tačiau, kaip jau teismas konstatavo, byloje nėra surinkta pakankamai patikimų duomenų, kurie patvirtintų, kad dryžiai atsirado dėl neteisėtų Z. M. veiksmų ar aptariamo įvykio metu.
Taigi apibendrinus visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju tėra dviejų suinteresuotų pusių (E. B. ir Z. M.), iš kurių kiekvienai savo parodymais talkina šeimos nariai ar jų draugai, priešingi parodymai dėl to, ar Z. M. spardė E. B. buto duris. Pastebėtina, kad iš byloje apklaustų asmenų parodymų matyti, jog tarp dvi skirtingas versijas palaikančių asmenų yra susiklostę priešiški, konfliktiški santykiai. Priešiškų santykių egzistavimo faktą patvirtina pačios E. B., Z. M. parodymai, kitų įvykio liudytojų paaiškinimuose užfiksuoti duomenys. Minėta aplinkybė taip pat verčia abejoti skirtingas konflikto puses palaikančių asmenų parodymų objektyvumu bei patikimu.
Ištyrus byloje esančius įrodymus, anksčiau aptartų prieštaravimų pašalinti nėra galimybių. Objektyvių įrodymų, kurie galėtų neginčijamai paneigti vienos arba kitos pusės versiją, nėra. Teismas nemato jokių galimybių gauti objektyvių duomenų, kurie leistų nustatyti, ar Z. M. spardė E. B. buto duris bei jas apgadino, ar jis padarė kitus veiksmus, kurie galėtų užtraukti administracinę atsakomybę. Taigi susidariusioje situacijoje visi neaiškumai yra vertintini Z. M. naudai.
Įvertinus visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo naikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2017 m. spalio 9 d. nutarimo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2017 m. spalio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. B. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.