Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nu­ta­rimo I. M. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde taip pat nurodoma, kad pareigūnas A. V. apklausoje pateikė prieštaringus parodymus, atsisakė pateikti aptariamo įvykio schemą. Teisme pareigūnas teigė, kad greitį matavo sėdėdamas automobilyje, o tarnybiniame pranešime – kad greitis buvo matuojamas jam stovint prie kelkraščio. Taip pat pareigūnas posėdžio metu teigė, kad jos dokumentus tikrino kolega, o tarny­bi­nia­me pranešime teigiama, kad jis pats patikrino ir parodė jai duomenis. Be to, byloje esantis tar­ny­bi­nis pranešimas nėra pasirašytas. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnas tvirtino, kad sus­tab­džius ją, joks kitas automobilis nebuvo sustabdytas, po to bando keisti savo parodymus. Iš pateiktos greičio matavimo atmintinės matyti, kad rodmenys, fiksuojantys jos pažeidimą, buvo užfiksuoti 20 val. 41 min. 7 sek, o tuo tarpu prieš tai greitį viršijęs automobilis užfiksuotas 20 val. 38 min. 51 sek. Pa­reigūnas sakė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo užpildymas gali trukti iki 3 val., todėl nepagrįsta teigti, kad užfiksavę greitį, pareigūnai per 2 minutes spėjo sustabdyti automobilį, už­pildyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir asmenį paleisti. Be to, ji nematė kito sto­vin­čio automobilio tuo metu, kai pareigūnai ją sustabdė. Pateiktos aplinkybės tik patvirtina, kad parei­gū­nai blogai suvokė tą vakarą vykusias aplinkybes, be pagrindo jai inkriminavo padarytą pažei­di­mą. Apeliantė prašo teismo išreikalauti duomenis apie tai, kiek valandų iki aptariamo įvykio tą die­ną pareigūnai dirbo, kadangi jiems įtakos galėjo turėti ir nuovargis. Skunde taip pat pažymima, kad policijos pareigūnas neteisingai nurodė, jog davė jai susipažinti su greičio matuoklio rodmenimis ir surašytu protokolu. Greičio matuoklio duomenys jai nebuvo parodyti. Be to, surašytas protokolas taip pat nebuvo pateiktas jai susipažinti. Pareigūnas tik iškišo per savo automobilio langą atvertęs protokolo antrąjį lapą ir liepė pasirašyti. Ji buvo labai pasimetusi, tik paklausė pareigūnų, kokią prie­žastį įrašyti, ir greitai pasirašė.

I. M. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra ver­ti­nami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių vi­seto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuosek­lu­mas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šal­ti­nių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikš­mingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal ATPK 257 str. duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų verti­ni­mas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripa­ži­ni­mo ar nepri­paži­ni­mo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsa­ko­mos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nu­tarimas yra pakan­ka­mai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Apeliacinio skundo argumentai, kad teismo išvados yra neteisintos, nes nebuvo atliktas tin­kamas įrodymų ištyrimas bei vertinimas, prieštarauja byloje su­rink­tiems įrodymams. Nors skun­de pažeidėja nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jai buvo surašytas netinkamai, su trūkumais ir pažeidžiant įstatymus, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teis­mas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir pašalino visus kilusius neaiškumus bei prieštaravimus, taip pat ir administracinio teisės pažeidimo fiksavimo trūkumus. Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., įro­dymus renka ir reikšmingas aplinkybes byloje aiškinasi ne tik pareigūnai, turintys teisę surašyti ad­mi­nistracinio teisės pažeidimo protokolą, bet ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas, šiuo atveju apylinkės teismas.

Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos buvo gauta informacija su greičio matavimo prietaiso „Traffi Patrol XR“ Nr. (duomenys neskelbtini) vidinėje atmintyje užfiksuotais duomenimis, iš kurių matyti, kad 20:41:07 užfiksuotas automobilio greitis buvo matuojamas iš 522 metrų atstumo, ką apklausiamas teisme patvirtino ir grei­čio viršijimą užfiksavęs pareigūnas A. V., o 2013-11-19 tarnybiniame pranešime nuro­dy­tas kitas matavimo atstumas laikytinas tik rašymo apsirikimu.

Pažeidėja nurodo, kad iš pateiktos greičio matavimo atmintinės matyti, kad prieš ją greitį viršijęs automobilis užfiksuotas 20 val. 38 min. 51 sek., todėl negalima manyti, kad užfiksavę greitį pareigūnai per 2 minutes spėjo sustabdyti automobilį, užpildyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pažeidėja kelia versiją, kad pareigūnai savo matavimo prietaisu užfiksavo ne jos padarytą teisės pažeidimą. Tačiau pažeidėjos nurodytos aplinkybės prieštarauja policijos pareigūno A. V. parodymams, kuris apklausiamas teisme parodė ir tai, kad fiksuojant greitį dėl jį viršijusio au­to­mobilio suklysti neįmanoma. Apylinkės teismui pagrįstai nekilo jokių abejonių dėl matavimo duomenų tikslumo, todėl pažeidėjos iškelta versija yra visiškai nepagrįsta.

Byloje nenustatyta, kad liudytojas A. V. būtų suinteresuotas bylos baigtimi ar siektų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, todėl netikėti jo parodymais teismui nebuvo jokio pagrindo. O tai, kad apklausiamas pareigūnas galėjo netiksliai nurodyti, ar pažeidėjos automobilis buvo stabdomas iš automobilio, ar stovint prie kelkraščio, ar pažeidėjos automobilio su­stabdymo metu jau buvo sustabdytas kitas automobilis, esminiais prieštaravimais nelaikytina. Kaip matyti iš greičio matavimo prietaiso vidinėje atmintyje užfiksuotų duomenų (b. l. 27), nuro­dy­tą dieną pareigūnai automobilių viršytą greitį fiksavo daug kartų, todėl liudytojas galėjo suklysti dėl šių aplinkybių.

Taip pat nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, kad protokole prie pažeidimo fakto liu­di­ninkų nėra įrašyti kito įvykį mačiusio policijos pareigūno asmens duomenys. Toks protokolo pildymo pažeidimas nelai­ky­tinas esminiu ir nesudaro pagrindo abejoti protokolo ir jo pagrindu priimto nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu. Pažeidėja skunde taip pat nurodo, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad patrulis A. V. buvo susipažinęs su greičio matavimo prietaiso „Traffi Patrol“ naudojimu, tačiau tai, kad jis yra išlaikęs prietaiso naudojimo įskaitą, A. V. patvirtino apklausiamas teisme, prieš tai davęs priesaiką. Byloje yra pateikta „Alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo, išdavimo ir atliktų matavimų kontrolės įskaitų laikymo“ žiniaraščio kopija, patvirtinanti, kad pareigūnas A. V. įskaitą yra išlaikęs.

Skundo argumentas, kad pareigūnas, matuodamas greitį, galėjo suklysti, protokole nuro­dy­ti ne to automobilio greitį dėl nuovargio, paremtas apeliantės prielaida, todėl skundą nagri­nė­jantis teismas jo nevertina.

Skundo argumentas, kad pareigūno A. V. 2013-11-19 tarnybinis pranešimas nėra pa­sirašytas, nėra lemiantis procesinis pažeidimas, kadangi nagrinėjat bylą šis pareigūnas teisme buvo apklaustas.

Skunde nurodoma, kad nagrinėdamas bylą teismas nepagrįstai atsisakė įvertinti byloje pa­teiktą jos mobiliojo ryšio telefono skambučių išklotinę, kuri patvirtintų, kad pareigūnų užfiksuoti greičio pažeidimo duomenys gali būti ne jos. Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teis­mui ir taip pat atmeta šiuos pažeidėjos skundo argumentus, kadangi pateikta mobiliojo ryšio te­lefono skambučių išklotinė nėra tinkamai patvirtinta, iš jos negalima nustatyti telefono numerių pri­klausomybės asmenims ir joje matyti tik atsakyti telefono skambučiai. Pažymėtina, kad pati pa­žei­dėja buvo parodžiusi, kad sustabdyta policijos pareigūnų ji skambino draugui, kuris jai neatsiliepė, todėl po kiek laiko ji skambino dar kartą. Tačiau išklotinėje jokių duomenų apie neatsakytus skam­bučius nėra. Be to, išklotinėje nurodyti užfiksuoti telefono skambučiai į tą patį numerį ne tik 20 val. 38 min. 28 sek., 20 val. 40 min. 30 sek., kaip nurodoma skunde, bet ir 20 val. 47 min. 07 sek. Jokie pateikti duomenys nepatvirtina apeliantės nurodytų aplinkybių, kad pirmas jos skambutis draugui po pada­ryto pažeidimo buvo 20 val. 38 min. 28 sek.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instan­ci­jos teismas konstatuoja, kad I. M. M. pagrįstai pripažinta kalta padariusi ATPK 124 str. 6 d. numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įro­dy­mus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apylinkės teismo nutarimas pa­lie­kamas nepakeistas, o ape­lia­ci­nis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. ir 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir I. M. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.