Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir kelių policijos poskyrio nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Magistralinių kelių priežiūros būrio (toliau – Kauno AVPK KPV MKPB) patrulis 2009-07-12 surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) protokolą A. K. už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 133 punkto reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad jis 2009-07-12 apie 19.20 val. kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 102-ame kilometre vairuodamas automobilį „Lexus GS300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną 80 km/h greitį, važiavo 114 km/h greičiu, greitį viršijo 34 km/h. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 124 str. 4 d. (b. l. 14).

Vilniaus AVPK Trakų r. policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir kelių policijos poskyrio viršininko 2009-09-03 nutarimu Nr. F287621 A. K. už LR ATPK 124 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta 500 Lt bauda (b. 1. 9).

A. K. padavė teismui skundą, kuriame prašo nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Paaiškino, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl padarytų procesinių pažeidimų, o būtent – byla išnagrinėta neišsiaiškinus visų reikšmingų bylai aplinkybių. Pareigūnai greitį matavo prietaisu „Traffi Patrol“. Tariamo pažeidimo dieną buvo apsiniaukę ir lijo lietus. Greičio matavimo prietaiso instrukcijoje nurodyta, kad jis visai negali būti naudojamas lyjant lietui. Apie oro sąlygas jis nurodė savo paaiškinime, o suabejojus dėl oro sąlygų, prašė išsireikalauti pažymą iš Hidrometeorologijos tarnybos. Tai padaryta nebuvo. Be to, Trakų r. policijos komisariatas patruliavimo veikloje visai nenaudoja greičio matavimo prietaisų „Traffi Patrol“, tačiau bylą nagrinėjusi institucija neišsireikalavo šio greičio matavimo prietaiso instrukcijos, iš kurios būtų galima nustatyti, ar šis prietaisas tikrai negali būti naudojamas lyjant lietui. ATP protokole neužpildyta skiltis „Pažeidimo faktą liudija“. Pagal nustatytą tvarką patruliuojamame automobilyje turi būti mažiausiai du patruliai. Todėl, jeigu viso bylos nagrinėjimo metu bus gaunami ne tik ATP protokolą surašiusio pareigūno tarnybiniai pranešimai, parodymai ir kt., bet ir kito šalia buvusio pareigūno tarnybiniai pranešimai, jais negali būti remiamasi, nes pačiame protokole antrasis pareigūnas pažeidimo fakto neliudijo. Žinoma, kad fiksuojant greitį „Traffi Patrol“ matuokliu, jo negalima judinti, nes greitis bus užfiksuotas neteisingai. Dėl to jis prašė, kad būtų išsiaiškinta, kokiomis valandomis tą dieną pareigūnas pradėjo vykdyti savo darbo funkcijas. Neišsireikalavus šių dokumentų institucija neatliko vertinamosios analizės, nustatant, kiek valandų tą dieną pareigūnas jau patruliavo, neatsižvelgė į nuovargio įtaką patruliavimo laiko atžvilgiu. Nuovargis galėjo būti esminis veiksnys, dėl kurio galėjo pajudėti pareigūno ranka. Be to, iš bylos medžiagos nėra žinomi pareigūno gebėjimai tiksliai pataikyti į taikomą taikinį, kadangi šis matuoklis yra lazerinis. Taip pat paaiškino, kad toje pačioje kelio atkarpoje, kurioje galioja tas pats greičio apribojimas 80 km/h, yra įtaisytas veikiantis stacionarus greičio matuoklis - maždaug 2 kilometrai nuo tos vietos, iš kurios policijos patrulis matavo automobilių greitį. Tai reiškia, kad jeigu būtų važiavęs neleistinu greičiu, pažeidimą pirmiausia būtų užfiksavęs stacionarus greičio matuoklis, nes, laikydamasis saugaus greičio, neturėjo jokio motyvo staiga padidinti greitį, o tuo labiau jį didinti net 34 km/h. Be to, valstybė iki šiol nesiėmė jokių priemonių, kad policijos pareigūnams (kaip asmenims, kuriuos veikia žmogiškieji faktoriai) būtų panaikinta teisė mažiau efektyviomis priemonėmis įrodymų fiksavimo atžvilgiu matuoti automobilių greitį, juo labiau, kad Lietuvos policijos generalinis komisaras yra priėmęs įsakymą dėl kovos su korupcija ir piktnaudžiavimo Lietuvos policijoje 2007-2011 m.

Į teismo posėdį A. K. neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai – teismo šaukimą priėmė A. K. motina G. K. (b. l. 130).

ATP protokolą surašiusios institucijos ir nutarimą priėmusios institucijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Andrius Krištapavičius ginčija nutarimą patraukti jį administracinėn atsakomybėn už nustatyto greičio viršijimą.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Šios aplinkybės nustatytinos remiantis įrodymais: ATP protokolu, nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.). LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą konstatuoti galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, visos nepašalintos abejonės aiškintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Byloje nagrinėjama, ar surinkti byloje įrodymai patvirtina tas faktines aplinkybes, kurios užfiksuotos ATP protokole ir nutarime skirti nuobaudą, t. y., kad A. K. 2009-07-12 apie 19.20 val. kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 102-ame kilometre vairuodamas automobilį viršijo leistiną 80 km/h greitį, važiavo 114 km/h greičiu. Byloje ištirti tokie įrodymai – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga.

Byloje neginčijama, kad aptariamame kelio ruože greitis buvo ribojamas iki 80 km/h, tą skunde pripažįsta ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, apie važiavimo greičio ribojimą iki 80 km/h toje kelio atkarpoje, kurioje buvo pamatuotas greitis, parodė ir teisme liudytojais apklausti pažeidimą nustatę pareigūnai A. M. ir A. J., todėl šią faktinę aplinkybę teismas laiko nustatyta.

Įrodinėjant leistino greičio viršijimo faktą, techninių greičio matavimo priemonių parodymai yra viena pagrindinių įrodinėjimo priemonių. Pažeidimui nustatyti naudota techninė priemonė ir matavimo rezultatai nurodomi ATP protokole. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-07-25 įsakymu Nr. 5-V-462 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-06-04 įsakymo Nr. 5-V-375 redakcija) patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 26.7 p. nurodoma, kaip turi būti pildomas ATP protokolo skyrius „Pažeidimui išaiškinti panaudotos techninės priemonės“: 26.7.1. papunktyje nurodoma, kad pirmoje skyriaus eilutėje įrašomas prietaiso, kuris panaudotas pažeidimui nustatyti, pavadinimas, markė, gamyklinis numeris, metrologinės patikros liudijimo numeris; 26.7.2 papunktyje nurodoma, kad skiltyje “Tikrinimo rezultatas“ įrašomi prietaiso, panaudoto pažeidimui nustatyti, rodmenys, be to, nurodomos prietaiso paklaidos, numatytos metrologinės patikros liudijime. Toks reikalavimas reiškia, kad protokole turi būti nurodomi visi greičio matavimo prietaiso displėjuje rodomi duomenys, t. y. ne tik užfiksuotas greitis, bet ir matavimo atstumas, matavimo laikas ar kiti duomenys, priklausomai nuo to, kokius duomenis užfiksuoja prietaisas.

ATP protokole nurodyta, kad A. K. važiavimo greitis buvo užfiksuotas greičio matavimo prietaisu „Traffi Patrol XR“ Nr. 07643, patikros Nr. 0452674. Taigi minėtos instrukcijos 26.7.1. papunkčio reikalavimas išpildytas. Prietaisui atlikta metrologinė patikra, patikros sertifikatas galiojo iki 2010-02-05, t. y. galiojo pažeidimo padarymo dieną. Greičio matuoklio leidžiamoji paklaida yra ± 2 km/h iki 100 km/h, ± 2 % km/h virš 100 km/h (b. l. 72). Ši matavimo priemonė įrašyta į Lietuvos matavimo priemonių registrą, tipo patvirtinimo sertifikato galiojimo laikas iki 2017-05-01 (b. l. 126-128). Tokie įrodymai patvirtina, kad pažeidimui fiksuoti naudota tinkama techninė priemonė.

Toliau protokolo skiltyje „Tikrinimo rezultatas“ nurodoma „114 km/h, ± 2 %“, t. y. užfiksuotas greitis ir paklaida. Remiantis į byla pateikta greičio matavimo prietaiso „Traffi Patrol XR“ naudojimo instrukcija (b. l. 74-125), atlikus sėkmingą matavimą prietaiso displėjuje rodomas išmatuotas greitis ir atstumas (b. l. 120). Todėl ATP protokole turėjo būti nurodomas ir matavimo atstumas, kas šiuo atveju padaryta nebuvo. Matavimo atstumas nenurodytas ir tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 18-19), o 2010-01-06 teismo posėdyje Kauno apygardos administracinio teismo teisėjos pagal teismo pavedimą (b. l. 36-37) apklausiami pažeidimą nustatę policijos pareigūnai A. M. ir A. J. negalėjo atsakyti į šį klausimą. Liudytojas A. M. negalėjo atsiminti šios aplinkybės, o liudytojas A. J. nurodė, kad ne jis matavo greitį (b. l. 42-43).

Prietaiso naudojimo instrukcijoje nurodoma, kad šiuo greičio matavimo prietaisu greitį galima pamatuoti iki 1500 m atstumu (b. l. 78, 81). Instrukcijos 8 skyriuje „Greičio matavimas“ pateikiami reikalavimai matavimo vietos parinkimui, taikymuisi į transporto priemonę (b. l. 119-120). Nurodoma, kad kuo toliau nuo kelio krašto stovi operatorius, tuo iš toliau turi būti atliekami matavimai (pvz., stovint 10 m atstumu nuo kelio krašto, matavimus būtina atlikti ne arčiau kaip 100 m atstumu). Pateikiama pastaba, kad dėl kampo tarp matavimo ir taikinio judėjimo krypčių gaunamas mažesnis išmatuotas transporto priemonės greitis (taip vadinamas „kosinuso efektas“). Nurodoma, kad rūkas, lietus, sniegas ar matavimas pro nešvarų langų stiklą gali sumažinti efektyvų prietaiso veikimo nuotolį. Tai reiškia, kad matavimo vieta, oro sąlygos turi įtakos matavimo rezultatams.

Į bylą pateikti Įskaitų laikymo žiniaraščiai rodo, kad pažeidimą nustatę Kauno AVPK KPV MKPB patruliai A. M. ir A. J. yra supažindinti su greičio matavimo prietaiso „Traffi Patrol“ naudojimu, išlaikę įskaitą (b. l. 20, 22). Taigi jie turi žinoti, kokios aplinkybės nulemia matavimo rezultatus, jų teisingumą, atitinkamai dėl to turi byloje tinkamai įforminti tikrinimo rezultatus, kad vėliau bylą nagrinėjančiai institucijai nekiltų abejonių dėl paties pažeidimo fakto.

Jau minėta, kad visų prietaiso rodmenų nurodymas svarbus pamatavimo teisingumui įvertinti, jeigu dėl to kyla ginčas. Nagrinėjamu atveju toks ginčas yra kilęs, o procesiniuose dokumentuose neužfiksavus matavimo atstumo, greitį matavusio policijos pareigūno padėties kelyje, neįmanoma patikrinti, ar greitis buvo matuojamas tinkamu atstumu, tuo labiau, kad procesiniuose dokumentuose niekur nenurodoma apie oro sąlygas. Jau minėta, kad lietus gali sumažinti efektyvų prietaiso veikimo nuotolį. Nei ATP protokole, nei tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 18-19) nenurodoma apie oro sąlygas matavimo momentu. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2009-10-13 pažymoje Nr. (8.42)-B8-1041 nurodoma, kad buvo apsiniaukę, su pertraukomis lijo nuo 18.50 val. iki 21.20 val. (b. l. 26). Tuo tarpu liudytojai policijos pareigūnai A. M. ir A. J. juos apklaususiai Kauno apygardos administracinio teismo teisėjai parodė matavimo metu buvus geras oro sąlygas, nelijus (b. l. 42-43). Todėl dabar negalima spręsti, kad greičio matavimo momentu lijo arba nelijo, ir daryti atitinkamas išvadas apie matavimo rezultatą.

Teisme liudytojai A. M. ir A. J. parodė, kad pažeidimas buvo aiškus, todėl nebuvo braižoma pažeidimo nustatymo vieta, vairuotojas su pažeidimu nebesutiko tik surašius ATP protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasirašius protokolą, nebebuvo galima jo papildyti, nurodant liudytojus (kitą pareigūną, dalyvavusį nustatant pažeidimą). Iš tikrųjų, protokolą pasirašius administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, pagal Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 28 p., protokolas nebegali būti taisomas ir pildomas. Tačiau įrodymais byloje yra ne tik ATP protokolas, bet ir tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos schema ir kt. Todėl A. K. pradėjus ginčyti pažeidimą, pareigūnai galėjo tarnybiniuose pranešimuose nurodyti tokias svarbias pažeidimui įrodyti aplinkybes, kaip greičio matavimo atstumą (prietaiso naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad įmanoma peržiūrėti vidinėje atmintyje saugomų matavimo rezultatų įrašus, prietaisas rodo paskutinio matavimo duomenis: matavimo (įrašo) eilės numerį, išmatuotą greitį arba gedimo žinutę, išmatuotą atstumą iki objekto, matavimo datą, matavimo laiką, matavimo vietą, operatorių, b. l. 88-89), oro sąlygas matavimo momentu, greitį matavusio pareigūno buvimo vietą matavimo momentu, galėjo nubraižyti pažeidimo padarymo vietos schemą. Dėl to, kad nuo pažeidimo padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, šių aplinkybių nebeįmanoma nustatyti, nes tiesiogiai pažeidimą užfiksavę policijos pareigūnai šių aplinkybių tiesiog negali atsiminti.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, byloje nėra objektyvių įrodymų išvadai, kad policijos pareigūnas, matuodamas greitį, tinkamai naudojo prietaisą ir kad prietaiso užfiksuotais duomenimis (užfiksuotu važiavimo greičiu) nėra pagrindo abejoti. Dėl to byloje nėra objektyvių įrodymų dėl A. K. padaryto pažeidimo. Atsižvelgus į tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla A. K. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Nustačius šį nutarimo panaikinimo pagrindą, teismas toliau neanalizuoja kitų A. K. skundo argumentų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis 2010-11-18 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuoniolikto skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XI-1143 10 str. 2 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p. ir 128 str., teismas

nutarė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir kelių policijos poskyrio 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. F287621, kuriuo A. K. už ATPK 124 str. 4 d. numatyto pažeidimą padarymą paskirta 500 Lt bauda, panaikinti ir bylą A. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.