Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

20017 m. birželio 15 d. kaltinamasis su A. J. važiavo dviračiais paupiu. Pravažiuodami C. namą, išgirdo žodžius: „kur važiuojat, <...>?”, „kur jūs čia važiuojat?“, „ką jūs čia darot, durniai?“. Pro namą važiuojant, juos įžeidinėjo nukentėjusysis T. C., jis stovėjo kiemo viduje. Nukentėjusiojo vartojami žodžiai buvo įžeidžiantys ir necenzūriniai: „gaidys“, „<...>“, „<...>“, „<...>“, „besmegeniai“ ir daug kitų, kurių jau neatsimena. Iš žodžių „parvažiavot, <...>, balsuoti“ kaltinamasis suprato, kad T. C. jį pažino, nes per trenerio nušalinimą (duomenys neskelbtini) vyko balsavimas. Kai kaltinamasis su A. J. pravažiavo C. namą, jis paklausė A. J., kodėl žmonės įžeidinėja. A. J. pasakė, kad čia tie patys C., kurie buvo (duomenys neskelbtini) susirinkime. Tada kaltinamasis grįžo atgal paprašyti, kad jie atsiprašytų, nes negalima nepažįstamų žmonių taip įžeidinėti. A. J. sakė jam nevažiuoti, ji liko. Grįždamas kaltinamasis neturėjo motyvų konfliktuoti ar pažeisti viešąją tvarką, tiesiog norėjo, kad C. atsiprašytų. Kai apsisuko ir nuvažiavo, nematė, kokiu atstumu nuo jo liko A. J., ji prie kaltinamojo prisijungė po 3 - 4 min. Kaltinamasis buvo apsiavęs sportbačiais. Kai kaltinamasis grįžo, privažiavo prie tvoros, pasistatė dviratį, kieme buvo T. C. su žmona. Ar kieme buvo vaikai, neprisimena. Kaltinamasis priėjęs paklausė, kodėl jie taip kalba. T. C. pradėjo įžeidinėti ir jis iš kiemo išėjo į gatvę. Kaltinamasis ėjo link tvoros, kad nešaukti ir išsiaiškinti ramiai. T. C., būdamas stambesnis ir daug aukštesnis už kaltinamąjį (kaltinamasis nurodė, kad kaltinamojo ūgis-176 cm), irgi ėjo link jo, grėsmingai nusiteikęs ir įžeidinėdamas. Tarp jų įvyko konfliktas, kaltinamasis T. C. pasiūlė nuošalioje vietoje išsiaiškinti kaip vyrams, jei jau jam labai norisi tos agresijos, tą reikia daryti kitur, ne viešoje vietoje, galbūt vakare susitikti sporto salėje, su bokso pirštinėmis ar kažkur kitur nuošaliai išsiaiškinti kitu būdu. Tokie kaltinamojo žodžiai turėtų girdėtis ir garso įraše, kurį darė C., jeigu jie jį pateikė. Kaltinamasis nurodė, kad tikrai vengė konflikto, nenorėjo T. C. nei sumušti, nei sukelti jam fizinio skausmo, grįžimo tikslas buvo išsiaiškinti, kodėl žmogus įžeidinėja, kai kaltinamasis jam nieko nepadarė. T. C. artėjo prie kaltinamojo ir jį abiem rankomis į krūtinę pastūmė, stūmė pakankamai stipriai, kaltinamajam net nukrito akiniai. Akinius jis nešioja nuolat. Dėl akių ligos – (duomenys neskelbtini) jo matomi vaizdai būna neryškūs, keičiasi daiktų formos. Viskas vyko netoli tvoros, šalia jos buvo žolė, akiniai įkrito į pievą. Kai nukrito akiniai, kaltinamasis savigynai iškėlė koją ir pajuto, kad pataikė T. C. Kojos pakėlimas nebuvo spyris, tai buvo pakelta koja, stengiantis apsiginti. Koją iškėlė ne siekdamas suduoti, o apsiginti nuo grėsmės, artėjančios link jo. Koja gynėsi, nes T. C. buvo fiziškai geriau sudėtas, neadekvatus, grasino. Kaltinamasis iškėlė koją, nes ji labiau garantavo, kad jis geriau apsigins. Po to T. C. nuėjo į savo kiemą ir ten toliau kaltinamąjį įžeidinėjo, tą darė tiek T. C., tiek jo žmona, ji įžeidinėjo ne ką mažiau, nei pats T. C. ir netgi šlykščiau. Kiek matė, nukentėjusiojo žmona bėgiojo su telefonu, bet ar ji filmavo, nežino. Tada atvažiavo ir A. J. Su ja kaltinamasis ieškojo nukritusių akinių. A. J. surado jo akinius ir jie išvažiavo. Po 20 min. atvažiavo policija, kaltinamasis su A. J. grįžo pas C., parašė paaiškinimą ir išvažiavo.

Nurodė, kad T. C. įžeidimai buvo skirti tiesiogiai jam ir A. J. Įžeidimas „kur važiuojat, <...>“ labiausiai įsiminė, kadangi leido prisiminti praeities įvykius, kas per žmonės juos įžeidinėjo. T. C. galbūt įsižeidė, kad jam nepavyko nušalinti trenerio, nes kaltinamasis jį užstojo, todėl T. C. visą savo pagiežą ir pyktį išliejo ant jo. Byla ir atsidūrė teisme dėl to, kad C. yra pagiežos pilni žmonės, kurie nori už kažką kaltinamajam keršyti. Kaltinamojo nuomone, dėl to, kad nepavyko nušalinti trenerio, C. supyko ant jo, kad jis, kažkoks atvykėlis iš (duomenys neskelbtini) sujaukė jų planus, užstojo trenerį ir neleido jiems nušalinti trenerio ir dėl to C. pradėjo kaltinamąjį su drauge, važiuojančius dviračiais, įžeidinėti ir taip įvyko konfliktas.

Kaltinamasis nurodė, kad kai bendravo su policijos pareigūnais, nukentėjusysis nesiskundė sveikata, nesakė jiems, kad jam kažką skauda. Jei jis būtų skundęsis, policija būtų arba iškvietusi jam greitąją medicinos pagalbą, arba nuvežusi į ligoninę. Policija labiau bendravo su kaltinamuoju ir jo drauge, negu su C., kai policijos pareigūnas surašinėjo kaltinamojo parodymus, C. stovėjo šalia. Po 15-20 min. nuo apklausos C. įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo į ligoninę, per atidarytą langą sakė: „na dabar tai jums bus, mes važiuojam į ligoninę“, nors kaltinamasis nematė, kad T. C. fiziškai kažką skaudėtų.

Nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės 2 000 eurų ir 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nepripažįsta, nesutinka jo atlyginti.

Nukentėjusysis T. C., apkaustas teisme, parodė kad su kaltinamuoju N. F. jo nesieja jokie ryšiai. Iki įvykio neteko bendrauti. Įvykis dėl trenerio nušalinimo gal buvo, bet nukentėjusysis kaltinamojo tada neužfiksavo.

Nukentėjusysis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Po darbo, apie 18-19 val., jis ėjo sutvarkyti prie dviračių tako netvarkingai paliktų konteinerių. Betvarkant konteinerius, esančius dviračių tako teritorijoje, pravažiavo kaltinamasis su savo drauge A. J., bet nukentėjusysis jų nepažino. Kaltinamasis N. F. privažiavo agresyviai nusiteikęs, jis vos neužvažiavo ant nukentėjusiojo. Pravažiuojant kaltinamajam ir jo draugei, nukentėjusysis jiems nieko nesakė. Kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs, pakeltu tonu, besikeikdamas, grėsmingai nukentėjusiajam sakė: „ko tu čia vaidini?“, „ko tu čia pasikėlęs?“, kažką minėjo dėl trenerio, į ką nukentėjusysis atsakė, kad jis važiuotų, kur važiuoja. Po šių žodžių nukentėjusysis apsisuko ir nuėjo. Tada išgirdo, kad kaltinamasis N. F. metė dviratį ir pradėjo artėti link nukentėjusiojo sakydamas „stok, gaidy“, “einam muštis“, „gausi snukin“ ir panašius žodžius. Kaltinamasis N. F., ruošdamasis muštis, nusiėmė akinius, švarkelį ir viską numetė link tvoros. Pirmą smūgį kaltinamasis sudavė koja į klubo sritį. Smūgis buvo labai stiprus. Smūgį pajuto dar nusisukęs, kai atsisukinėjo. Tada atsisuko ir gavo daugiau smūgių, kaltinamasis taikė panašiai į tą pačią vietą. Nukentėjusysis gynėsi tik traukdamasis atbulas nuo smūgių, kaltinamojo nestūmė. Jis stengėsi išvengti konflikto klausdamas kaltinamojo, ką jis čia daro, kodėl prie vaikų. Smūgiai buvo suduoti keli, daugiau, nei du, bet tikslaus skaičiaus neatsimena. Kaltinamasis pagrinde smūgius bandė suduoti kojomis, gal bandė ir ranka suduoti, bet turbūt nepasiekė nukentėjusiojo (iš nukentėjusiojo žodžių, jo ūgis – maždaug 194 cm). Nukentėjusysis traukėsi atbulas per visos tvoros atstumą, kol iš namo išėjo žmona. Nukentėjusysis prašė, kad ji pradėtų filmuoti ir kviestų policiją, bet nufilmuoti jai nepavyko. Tada privažiavo kaltinamojo sugyventinė A. J., su ja irgi prasidėjo apsižodžiavimas, ji pradėjo šaukti, ką jie čia vaidina. Kol jie taip aiškinosi, kaltinamasis ir jo draugė pamatė, kad nukentėjusiojo žmona skambina policijai ir pasišalino iš įvykio vietos. Šį įvykį matė praeiviai, kaimynai ir nukentėjusiojo mažamečiai vaikai. Po kurio laiko atvažiavo policija, kaltinamąjį su A. J. parsivežė. Kai sulaukė policijos, nukentėjusysis sėdo į automobilį ir žmona nuvežė jį į ligoninės priėmimą.

Nurodo, kad nežino, kodėl kaltinamasis priėjo prie jo agresyviai nusiteikęs, bet po kaltinamojo parodymų daro išvadą, kad kaltinamojo N. F. agresiją galėjo išprovokuoti jo nusistatymas prieš nukentėjusįjį dėl trenerio, kadangi trenerio vaikas yra geras kaltinamojo draugės A. J. sūnaus draugas, o (duomenys neskelbtini) susirinkimo metu nukentėjusysis su žmona kėlė treneriui nepatogius klausimus. Arba, nukentėjusiojo manymu, kitas variantas, kad yra tokių vyrų, kai patys mušasi, o po to skundžiasi ir dar prašo dėl to kompensacijų. Kaltinamasis provokavo muštynes tikėdamasis, kad iš to galės užsidirbti.

Nurodo, kad pas teismo mediką kreipėsi be siuntimo. Ekspertui nurodė, kad buvo užpultas ir apspardytas. Nežino, kodėl ekspertas nurodė, kad buvo muštas kumščiais, nes jis ekspertui taip nesakė. Nežino, kodėl specialisto išvadoje nurodyta, kad jis buvo apsvaigęs nuo patirtų smūgių kumščiais, galbūt medikai išvadoje kažką sumaišė. Dėl sužalojimo jis turėjo nedarbingumą.

Nurodo, kad jam padarytas sveikatos sutrikdymas buvo toks, kad jis negalėjo dirbti. Dirbti negalėjo, nes sėdint ir einat juto didelį, nuolatinį klubo skausmą, pereinantį į stuburą. Jam buvo paskirtas namų režimas, atliekami paskirti tyrimai, jis vartojo nuskausminamuosius. Iš karto po įvykio traumos masto negalėjo nustatyti, bet ėmė tinti dubens srities minkštieji audiniai, stiprėjo skausmas ir dėl to nutarė važiuoti į priimamąjį ir nelaukti, kol policija baigs visas procedūras.

Kaltinamajam reiškia civilinį ieškinį 2 000 eurų dėl turtinės žalos atlyginimo, nes dėl priverstinio atsitraukimo nuo tiesioginio savo darbo ir negalėjimo atlikti savo pareigų prarado tokią sumą. Dirbti sėdit negalėjo, nes labai skaudėjo. Vaistai nuo skausmo padėjo tik laikinai. Byloje reiškia civilinį ieškinį dėl 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytoja D. C., nukentėjusiojo T. C. sutuoktinė, parodymus davė naudodamasi užrašais. Ji parodė, kad su kaltinamuoju nepalaiko jokių kontaktų. Jį matė vieną kartą sūnaus mokykloje per susirinkimą.

Įvykio dieną jos vyras T. C. apie 19 - 20 val. iš namo adresu (duomenys neskelbtini) išėjo į lauką sutvarkyti šiukšlių konteinerių, esančių už kiemo tvoros. Išėjusi paskui jį į lauką, liudytoja pasakė jam, kaip sustatyti šiukšlių konteinerius. Tuo metu pro šalį važiavo daug dviratininkų. Kaltinamasis su drauge važiavo dviračiais pro liudytojos ir jos vyro namus. Nurodė, kad kaltinamąjį iki įvykio matė vieną kartą (duomenys neskelbtini) per susirinkimą. Susirinkimo metu tarp liudytojos ir kaltinamojo nebuvo jokio konflikto. Neatsimena, kokie klausimai buvo sprendžiami susirinkimo metu. Priėjusi arčiau prie vyro, negarsiai, kad girdėtų tik jos vyras, jam pasakė, kad „žiūrėk, važiuoja vaiko patėvis, kuris labai reiškėsi susirinkimo metu“. Po to ji grįžo atgal į namus. Po kurio laiko atėjo sūnus ir pasakė, kad lauke tėtį kažkas muša. Pasiėmusi telefoną, ji išėjo į kiemą. Išėjusi į kiemą, pamatė, kaip kaltinamasis prie konteinerių už tvoros spardo jos vyrą. Kiek vyrui buvo suduota smūgių, ji neskaičiavo, bet buvo suduota daug smūgių, daugiau nei du. Kaltinamasis spardė vyrui į koją, klubą. Vyras jai liepė kviesti greičiau policiją. Ji neatsimena, ką pasakė paskambinusi, tik pasakė, kad greičiau atvyktų, nes vyksta muštynės. Tuo metu A. J. stovėjo šalia pasirėmusi į dviratį ir keikėsi, provokavo, ji visą laiką buvo šalia, kol kaltinamasis spardė jos vyrą, ji džiaugėsi, kad jos draugas stiprus ir jo netramdė. Liudytoja telefonu bandė filmuoti įvykį, tačiau nepavyko nufilmuoti. Kažkuriuo metu kaltinamasis buvo nusirengęs striukę. Liudytoja girdėjo, kad kaltinamasis jos vyrą vadino „gaidžiu“, vyro atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius. Jos vyras kaltinamajam nieko nesakė, jis bandė atmušinėti kaltinamojo smūgius. Negirdėjo, kad jos vyras kaltinamojo atžvilgiu būtų naudojęs necenzūrinius žodžius. Neatsimena, ar kaltinamasis buvo su akiniais, kai spardė jos vyrą. Ji nematė, kaip nukrito kaltinamojo akiniai. Gal kaltinamasis kažko ir ieškojo patvoryje. Tuo metu kieme buvo liudytojos mažametis sūnus su draugu. Jie išsigandę stovėjo šalia ir žiūrėjo, kas vyksta. Po muštynių kaltinamasis su savo drauge sėdo ant dviračių ir išvažiavo. Kai atvyko policijos pareigūnai, liudytoja su vyru pasakė, kas atsitiko ir nurodė, kad kaltinamasis išvažiavo. Policijos pareigūnai išvažiavo jų ieškoti, kaltinamąjį atvedė iki liudytojos ir jos vyro namų. Jos vyras skundėsi skausmais kojos, stuburo srityje, todėl liudytoja pasiūlė jam nuvažiuoti į priimamąjį. Vėliau ji savo vairuojamu automobiliu išvežė vyrą į priėmimo skyrių. Policijos pareigūnams pasakė, kad vyrą veža į priimamąjį. Vyras dėl patirtų sužalojimų negalėjo dirbti apie dvi savaites. Jam skaudėjo kojas, skausmas ėjo link stuburo, jautė tirpimą.

Teisme liudytoja A. J. parodė, kad su kaltinamuoju N. F. įvykio dieną buvo pora. Iki įvykio pažinojo nukentėjusįjį T. C., nes liudytojos sūnus su C. sūnumi kartu sportuoja (duomenys neskelbtini). Jie žaidė krepšinį pas trenerį M. J. Po kurio laiko ji sužinojo, kad C. prieš trenerį yra pateikę daug skundų. Susirinkimas buvo sušauktas, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl trenerio nušalinimo, nes neva tai treneris netinkamai elgiasi. Dieną prieš susirinkimą nukentėjusiojo žmona liudytojai į „mesenger“ parašė žinutę klausdama, ar ji eis į susirinkimą ir ar paliudys prieš trenerį. Liudytoja į tai atsakiusi, kad ji treneriu patenkinta ir juo nusiskundimų neturi. Susirinkime, kuriame dalyvavo ir (duomenys neskelbtini) vadovai, C. buvo prieš trenerį, o visi tėvai – už jį. Kadangi tuo metu liudytoja su kaltinamuoju N. F. buvo pora, susirinkime dalyvavo ir N. F. N. F. susirinkimo metu paklausė C., kodėl jie nešaukė susirinkimo prieš paduodami 70 skundų prieš trenerį. Po to N. F. pasakė, kad jis būna liudytojos namuose ir mato vaiką, kuris džiaugiasi treniruotėmis. Liudytoja mano, kad C. tokiais pasakymais liko nepatenkinti ir tai juos papiktino. Įvykio dieną 2017 m. birželio 15 d. liudytojai su kaltinamuoju važiuojant dviračiais pro C. namus, kurie yra (duomenys neskelbtini), matė, kad abu C. kieme. Liudytoja išgirdo, kad kažkuris iš C. pasakė „kur, <...>, važiuojate, ar balsuoti už trenerį“. Dviračių taku daugiau dviratininkų nevažiavo. Buvo dar viena įžeidi frazė, pasakyta N. F. atžvilgiu, bet jos negali atkartoti, nes gerai neprisimena. N. F. yra ne vietinis ir turi problemų su regėjimu. Kai liudytoja su N. F. pravažiavo C. namus apie 100 metrų, jis paklausė, kas čia buvo. Liudytoja jam pasakė, kad tai buvo tie žmonės, kurie yra prieš trenerį. N. F. paklausė, kodėl jie taip kalba ir nusprendė grįžti atgal išsiaiškinti ir paprašyti, kad jie atsiprašytų už įžeidimą. Liudytoja, truputį palaukusi, apsisuko ir nusekė jam iš paskos. Jai atvažiavus, T. C. pasakė „pasiimk šitą gaidį, nes aš jį užmušiu“. Po šio pasakymo N. F. pasakė, kad neįžeidinėtų ir pasiūlė viską išsiaiškinti vyriškai. T. C. įžeidinėjo ir liudytoją, ir kaltinamąjį. Tuo metu nukentėjusiojo žmona pradėjo filmuoti, ji taip pat vartojo necenzūrinius žodžius liudytojos ir kaltinamojo atžvilgiu. Liudytoja stovėjo nuo įvykio vietos 2 metrų atstumu. T. C. traukėsi įžeidinėdamas, o N. F. sakė „eime, išsiaiškinsime“, bet jokio kontakto tarp jų nebuvo. T. C. mosikavo rankomis, o N. F. pora kartų kėlė koją. Matė, kad nuo vieno T. C. mosto ranka ant žemės nukrito N. F. akiniai, kurių vėliau liudytoja su kaltinamuoju ieškojo. Visą laiką ieškant akinių, C. liudytoją ir kaltinamąjį įžeidinėjo. Šio konflikto metu C. mažas vaikas vaikščiojo su draugu ir į konfliktą nekreipė jokio dėmesio. Suradę akinius, liuydytoja ir kaltinamasis nuvažiavo. C. pareiškė, kad jie kviečia policiją, todėl kaltinamasis N. F. paliko jam savo vizitinę kortelę, kad galima būtų su juo susisiekti. Bevažiuojant pakrante, pasivijo policija. Liudytoja su kaltinamuoju grįžo į įvykio vietą. Tuo metu C. buvo namuose. Grįžę liudytoja ir kaltinamasis davė parodymus, o C. išvažiavo į ligoninę. T. C. policijos pareigūnams oficialiai nepranešė, kad yra sumuštas. Po šio įvykio C. liudytoja buvo susitikusi kelis kartus ir savo adresu sulaukė įžeidžiančių komentarų.

Nurodė, kad ji nematė sužaloto T. C. Tuoj po įvykio jis nesiskundė, kad jam ką nors skauda. Po šio įvykio praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiui, liudytoja buvo sutikusi C., jie važinėjo dviračiais, neatrodė, kad T. C. kažką skaudėtų.

Mano, kad C. tokio elgesio priežastis yra ta, kad liudytoja ir kaltinamasis palaikė trenerį ir balsavo už jo palikimą. C. negražus elgesys buvo daugiau nukreiptas į N. F., nes jis buvo pašalinis žmogus susirinkime.

Liudytojas R. M. parodė, kad nukentėjusysis T. C.-jo kaimynas. Nukentėjusysis apie šį įvykį nieko jam nepasakojo. T. C. yra kaimyniškas, liudytojui su juo neteko konfliktuoti. Negirdėjo, kad kas nors iš kaimynų būtų su juo konfliktavę.

Liudytoja G. K. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Su C. nebendrauja, santykių nepalaiko, tik pasisveikina. Konflikto nematė. Apie C. konfliktą su pašaliniais jai nežinoma.

Liudytojas R. T., policijos pareigūnas, parodė, kad jam teko susitikti su kaltinamuoju vykdant savo pareigas. Įvykio dieną dirbo su kolega ekipaže, gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini), kur užpultas žmogus. Nuvykus nurodytu adresu, pareigūnus kieme pasitiko pranešėjas. Kieme buvo ir jo žmona. Pranešėjas paaiškino, kad prieš kelias minutes įvyko konfliktas su kažkokiu dviračiu važiavusiu asmeniu, paminėjo jo vardą. Paaiškino, kad jie konflikto metu apsistumdė, nurodė, kuria kryptimi nuvažiavo asmuo. Pareigūnai nuvažiavo nurodyta kryptimi, sutiko vyrą. Su juo pabendravus, jis paaiškino, kad buvo konfliktas. Vyro buvo paprašyta nuvykti į įvykio vietą, vyras nuvyko į įvykio vietą ir paaiškino aplinkybes. Pranešėjas aiškino, kad jie apsistumdė, kad prieš jį buvo vartotas fizinis smurtas, kad jį sumušė, bet vizualiai ant pranešėjo jokių sužalojimų nesimatė. Tik pranešėjas teigė, kad konflikto metu asmuo jį pastūmė ir, galimai, sudavė pranešėjui smūgį. Pranešėjas nerodė pareigūnams smurto žymių ir nesakė, kur jam sudavė kaltinamasis. Kaltinamasis aiškino, kad buvo tik žodinis konfliktas, kad pats pranešėjas išprovokavo konfliktą, pradėjo įžeidinėti ir sakyti nepadorius žodžius, todėl įvyko žodinis konfliktas. Iš pranešėjo paaiškinimo liudytojas suprato, kad asmenys važiavo dviračiais pro pranešėjo namą ir įvyko žodinis konfliktas. Liudytojas neprisimena, ar kaltinamasis sakė, kad prieš jį buvo vartotas smurtas, jis teigė, kad buvo žodinis konfliktas. Neprisimena, ar įvykio metu kaltinamasis buvo su akiniais.

Apklausiant kaltinamąjį, pranešėjo žmona pasakė, kad pranešėjas važiuoja į ligoninę, nors jis pareigūnų neprašė greitosios pagalbos. Liudytojas nurodė, kad pareigūnai medikus kviečia pagal pranešėjo pageidavimą arba tada, jei matomi sužalojimai. Šiuo atveju nebuvo reikalavimo iškviesti medikus, pareigūnai taip pat nematė būtinybės kviesti medikus.

Liudytojas R. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017 m. birželio 15 d. tarnybą atliko kartu su kolega I. J. Nuvyko į (duomenys neskelbtini), kieme buvo D. C. su savo vyru T. T. C. ramiai paaiškino, kad prie jo dviračiu privažiavo iš matymo pažįstamas vyriškis, jie apsižodžiavo, tarp jų įvyko konfliktas bei prieš T. C. jis pavartojo fizinį smurtą. Pėsčiųjų take pareigūnai sustabdė N. F. ir A. J. Abu asmenys elgėsi kultūringai, mandagiai, nurodė, kad C. pirmieji juos užsipuolė, kuomet jie važiavo pro jų namus, išvadino „<...>“, reiškė pretenzijas dėl balsavimo už trenerį, patys provokavo konfliktą, dėl ko vyriškiai apsistumdė. N. F. paaiškino, kad prie C. namų sugrįžo tik norėdamas jų atsiprašymo už įžeidžiančius žodžius. Kartu su jais sugrįžus prie C. namo, D. C. pareiškė, kad jos vyrui pasidarė bloga ir jie vyksta į ligoninę. N. F. išreiškė pretenziją, kad konflikto metu T. C. pirmasis jį stūmė, kuomet jis liepė jam atsiprašyti už prieš tai išsakytus žodžius, tačiau T. C. dar labiau jį įžeidinėjo. N. F. neigė, kad būtų naudojęs fizinį smurtą ir sudavęs smūgius, jis tik patvirtino, kad tik pastūmė T. C. Ar N. F. minėjo, kad konflikto metu buvo apgadinti akiniai, neatsimena, neįsidėmėjo, ar N. F. juos buvo užsidėjęs.

Liudytojas D. J., policijos pareigūnas, teisme parodė, kad įvykio dieną dirbo su pareigūnu R. T. Buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas. Įvykio vietoje pareigūnus pasitiko pranešėjas, kuris nurodė, kad sukonfliktavo su vyriškiu ir moterimi, po konflikto jie dviračiais pasišalino link (duomenys neskelbtini). Jis pasakė, kad dviračiais važiuojantys moteris ir vyras užkabino jį dėl vaiko ar dar dėl kažko, tada įvyko konfliktas. Liudytojas tiksliai neprisimena visų aplinkybių, kurias pasakojo pranešėjas. Ant asmenų nebuvo matyti sumušimo žymių, pranešėjas neprašė kviesti medikų, jis neatrodė sužeistas, pareigūnai neklausė jo, ar jam reikia medikų. Pranešėjas nesiskundė, kad būtų sumuštas, liudytojas ant jo sužalojimų nematė, sužalojimų nerodė ir pats pranešėjas. Pranešėjas neatrodė susijaudinęs ar sunerimęs. Važiuodami pėsčiųjų taku, pareigūnai pastebėjo dviračiais važiuojančius vyrą ir moterį, jie neneigė, kad įvyko konfliktas ir geranoriškai sutiko grįžti į įvykio vietą. Grįžus prie pranešėjo namo ir apklausiant kaltinamąjį, vėl prasidėjo konfliktas, todėl pranešėjui ir jo žmonai pareigūnai liepė eiti į namus ir palaukti, kol pareigūnai ateis priimti pareiškimo. Konfliktas vyko gatvėje ir namo kieme, ten yra apie metro aukščio tvora iš metalinių stulpelių, vieni stovėjo vienoje pusėje tvoros, o kiti – kitoje. Apklausinėjant asmenį ir pildant dokumentus gatvėje, atėjo pranešėjo žmona ir pasakė, kad pareigūnai patrauktų automobilį nuo įvažiavimo, nes jie važiuoja į priėmimą. Pareigūnai patraukė tarnybinį automobilį nuo įvažiavimo ir pranešėjas su žmona išvažiavo. Neprisimena aplinkybių dėl kaltinamojo akinių.

Liudytojas D. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad atvykus nurodytu adresu, iš gyvenamojo namo išėjo D. C. ir jos vyras T. Šis paaiškino, kad, jam būnant kieme, prie jo privažiavo iš matymo pažįstama moteris su vyru, vyras jam kažką pasakė ir tarp jų įvyko konfliktas, jie apsistumdė. Liudytojas neatsimena, kad T. C. būtų sakęs, jog jam spyrė ar kitaip panaudojo fizinį smurtą. T. C. nesiskundė jokiu skausmu, nešlubavo, nesimatė ir nesakė, kad jis būtų sužalotas, kad jam reikalinga medikų pagalba, nenurodė, kad būtų patyręs šoką, išgąstį ir pan., buvo pakankamai ramus. T. C. nurodė, kad jį sužalojęs vyriškis nuvažiavo pėsčiųjų taku. N. F. ir A. J. geranoriškai paaiškino įvykio aplinkybes, tačiau jos skyrėsi nuo prieš tai išsakytų T. C. Jie nurodė, kad pravažiuojant pėsčiųjų taku pro C. gyvenamąjį namą, šie pirmieji juos užsipuolė, replikavo, vadino „<...>“, provokavo konfliktą. N. F. paaiškino, kad jis jau buvo nuvažiavęs nuo C. namų, tačiau, būdamas šokiruotas jų elgesio, sugrįžo, norėdamas sulaukti C. atsiprašymo už prieš tai išsakytus necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius. Kuomet visi sugrįžo pas C., šie laikėsi savo versijos, tačiau T. C. konkrečių jam smūgio sudavimų ar sužalojimo aplinkybių neišsakė. Kuomet kolega rašė N. F. duodamų parodymų apklausos protokolą, abu C. nuėjo į kambarį, po maždaug 10 min. išėję ir nieko nepasakę, įsėdo į savo automobilį ir ketino išvažiuoti iš kiemo. D. C. pasakė, kad važiuos į ligoninę, nes jos vyrui reikalinga medicininė apžiūra. Dėl kokių ir kada atsiradusių sužalojimų, nieko nepaaiškino. N. F. neneigė, kad konflikto metu pastūmė rankomis T. C., nes tokiu būdu norėjo nutraukti įžeidinėjimus, tačiau smūgių jam daugiau nesudavė.

Teisme apklausta liudytoja J. M. parodė, kad kaltinamojo ji nepažįsta, nukentėjusįjį T. C. pažįsta gal 10 metų, jis buvo jos kaimynas (duomenys neskelbtini). Ji (duomenys neskelbtini) negyvena apie pora metų. 2017 m. birželio 15 d. įvykio pati asmeniškai nematė, bet apie tai girdėjo iš kaimynų kalbų, kaimynai sakė, kad prisišnekėjo kaimynas. Kaimynas T. C. labai negražiai elgėsi ir liudytojos atžvilgiu, vietoj pasisveikinimo kalbėdavo necenzūriniais žodžiais, todėl liudytoja nenustebo, kad įvyko šis konfliktas. Liudytoja jo vengdavo, kad išvengti jo negražių žodžių. Galėjo būti, kad T. C. tokio elgesio su liudytoja priežastis buvo liudytojos buvusio sugyventinio ir T. C. konfliktas, nes T. C. per teismus iš bankroto bylos administratoriaus nupirko iš liudytojos buvusio sugyventinio namą. Liudytoja girdėjo, kad T. C. nepraleidžia progos aprėkti einančius šaligatviu žmones, jiems kažką pasakyti. Dviračių take vyksta konfliktų, kartą liudytoja ėjo gatve su draugu J. B., o kaimynas T. C. ėjo su mažamečiu vaiku, T. C. įžeidė ir apspjovė liudytojos draugą. Liudytoja jį ramino. J. B. yra rašęs policijai, kad sutramdytų T. C. Nurodė, kad po konflikto matė nukentėjusįjį beveik kasdieną, rytais jis bėgiojo, žaidė krepšinį prieš liudytojos namo balkoną, su vaikais ir žmona eidavo pasivaikščioti, pjovė žolę. Po konflikto nepastebėjo, kad jam kažkas būtų nutikę fizine prasme, jis visada buvo sportiškas, pasitempęs. Liudytoja tvirtina, kad T. C. be jokios priežasties anksčiau vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, tokius kaip „<...>“, „<...>“, „<...>“, „ko čia žiūri, <...>“. Tuo metu šalia būdavo ir jo mažametis sūnus. Netgi buvo atvejis, kai, T. C. liudytoją pavadino „<...>“ ir jo mažametis sūnus kartojo „<...> tu“.