- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-30
- Bylos Nr.
- e2A-768-267/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00664-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Vilija Valantienė
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- R. D.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-184-767/2018 pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui V. K. dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo ir atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei R. D. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo atsakovo pusėje – J. K., byloje išvadą teikianti institucija – Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. D. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. 2-1739-632/2013 ir priteisti iš atsakovo V. K. nepilnametės dukters L. K. išlaikymui po 220 Eur kas mėnesį mokamas periodines išmokas iki dukters pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę paskirti išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2008 m. liepos 15 d. gimė dukra L. K., kuriai Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. teismo įsakymu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas po 350 Lt (101,37 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nuo 2013 m. rugsėjo yra iš esmės pasikeitę dukters poreikiai, šalių finansinė padėtis ir ekonominė situacija. Priteistas išlaikymas nebėra pakankamas dukters poreikiams patenkinti. Dukra pradėjo lankyti mokyklą, dukros būtiniems poreikiams patenkinti per mėnesį reikia skirti apie 447 Eur. Ieškovė šiuo metu yra motinystės atostogose, gauna vaiko priežiūros išmokas, kurios per mėnesį sudaro 430 Eur. Jos žiniomis, atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, gauna dideles pajamas, todėl gali didesne dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. K. sutiko, kad išlaikymo dukrai dydis būtų padidintas iki 130 Eur. Nurodė, kad išlaikymas buvo priteistas prieš trejus metus, vaiko išlaikymo klausimas buvo sprendžiamas kartu su kitais klausimais dėl bendro jų gyvenimo pabaigos. Ieškovei atiteko visas jų bendrai užgyventas turtas. Ieškovė savo materialinės padėties pablogėjimą sieja su antro vaiko gimimu, tačiau gimdyti vaiką ji nutarė savo valia, sąmoningai, todėl jos kitos šeimos rūpesčiai negali būti priežastimi didinti iš jo dukrai priteistą išlaikymą. Mano, kad realios ir racionalios išlaidos vaikui per mėnesį turėtų sudaryti iki 260 Eur per mėnesį.
Šalies argumentai
4. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nepilnametės dukters L. K. gyvenamąją vietą nustatyti su juo, nustatyti dukters ir ieškovės bendravimo tvarką, priteisti iš ieškovės dukrai išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Priešieškinio netenkinus, prašė iš jo vaikui priteistą išlaikymą padidinti iki 130 Eur per mėnesį, nustatyti jo ir dukters bendravimo tvarką. Priešieškinyje nurodė, kad jis yra nepatenkintas, kaip yra prižiūrima jo duktė. L. K. yra priversta gyventi mažame, vieno kambario bute, kuriame gyvena ieškovė, jų nepilnametė duktė, ieškovės vyras ir jų mažametis vaikas. Mano, kad tokios gyvenimo sąlygos yra nesaugios ir nesveikos, netinkamos vaikui sveikai vystytis, mokytis, neatitinka higienos normų reikalavimų. Be to, ieškovė tame pačiame bute užsiima nelegalia komercine veikla, t. y. manikiūro darymo paslaugų teikimu. Butas neatitinka specialių reikalavimų, jame nėra įrengtas patalpų ventiliavimas. Jų nepilnametė dukra negauna tinkamo, visaverčio maitinimo, įvairaus maisto raciono. Be to, ieškovė sąmoningai traumuoja vaiką, diegdama netinkamas moralės nuostatas. Ieškovė neleidžia jam dalyvauti dukters auklėjime, riboja teisę susitikti su dukra. Atsakovas mano, kad dukrai geresnės gyvenimo sąlygos bus suteiktos jo gyvenamojoje vietoje Didžiojoje Britanijoje, ten dukra turės atskirą kambarį, taip pat jaus komfortą, jausis mylima ir reikalinga.
5. Trečiasis asmuo J. K. su priešieškiniu sutiko visiškai ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad su džiaugsmu priims L. K. į savo šeimą. Pas tėtį Anglijoje jai bus sudarytos geros gyvenimo sąlygos, suteiktas atskiras kambarys. Jie abu su atsakovu gauna pakankamas pajamas, todėl sugebės užtikrinti būtinų vaikui poreikių tenkinimą. Atsakovą ir jo dukrą sieja glaudus ir švelnus santykis, juos siejantis ryšys stiprus ir jausmingas. Pabrėžia, kad jie siekia nustatyti L. gyvenamąją vietą su atsakovu siekdami geriausių vaiko interesų užtikrinimo.
6. Išvadą byloje teikianti institucija – Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad nepilnametės L. K. gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitinka vaiko interesus. Sprendžiant dėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo būtina atsižvelgti į jos nuomonę. Dėl atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos mano, kad ji turėtų būti tikslinama pagal vaiko dienos režimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Šiaulių apylinkės teismas Radviliškio rūmai 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė nepilnametės L. K. gyvenamąją vietą su mama R. D.. Pakeitė Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. teismo įsakymu nepilnametei L. K. priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo V. K. išlaikymą nepilnametei L. K. išlaikymą po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. kovo 21 d. iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant lėšomis uzufrukto teise disponuoti ieškovei R. D.. Nustatė atsakovo V. K. ir L. K. bendravimo tvarką: atsakovas V. K. turi teisę bendrauti su dukra L. K. ne mažiau kaip du kartus per savaitę. Vienas tokių kartų turi būti savaitgalis. Bendravimas šiuo atveju apima atsakovo teisę tiek susitikti su vaiku betarpiškai, t. y. fiziškai, tiek bendrauti įvairių ryšio priemonių pagalba (įskaitant telefonu ir (ar) kompiuterinių programų, užtikrinančių audio ir video ryšį realiuoju laiku (pvz., programa „Skype“)); apie savo planus betarpiškai (fiziškai) susitikti su vaiku atsakovas V. K. turi ne mažiau kaip prieš dvi dienas pranešti ieškovei R. D. telefonu SMS žinute, kurioje turi būti nurodyta atsakovo siūloma susitikimo su vaiku vieta, laikas ir trukmė; apie savo planus bendrauti su vaiku ryšio priemonių pagalba, atsakovas ieškovei neprivalo pranešti. Ieškovė privalo užtikrinti technines galimybes vaikui bendrauti su tėvu atsakovu V. K., tai yra užtikrinti, kad vaiko gyvenamojoje vietoje vaikas turėtų ir galėtų laisvai naudotis mobiliuoju telefono aparatu ir kompiuteriu su įdiegta kompiuterine programa, užtikrinančia audio ir video ryšį realiuoju laiku (pvz., programa „Skype“); ieškovė R. D. per vieną dieną nuo atsakovo SMS žinutės gavimo privalo informuoti atsakovą V. K. SMS žinute apie šio pateikto pasiūlymo priimtinumą. Atsisakymą organizuoti vaiko susitikimą su tėvu ieškovė R. D. privalo motyvuoti objektyviomis priežastimis. Atskiros susitikimo detalės gali būti papildomai derinamos tarpusavio susitarimu, tokie vaiko susitikimai su tėvu turi prasidėti ne anksčiau nei 9.00 val. ir baigtis ne vėliau kaip 20.00 val.; atsakovas V. K., atsižvelgdamas į savo galimybes grįžti į Lietuvą, kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį turi teisę (bet ne pareigą) pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo šeštadienio 9.00 val. iki sekmadienio 19.00 val. ir bendrauti su ja savo pasirinktoje aplinkoje; atsakovas V. K. savo atostogų metu turi teisę pasiimti dukrą L. K. ne mažiau kaip 45 kalendorines dienas vasaros atostogų metu; atsakovas V. K., atsižvelgdamas į savo galimybes grįžti į Lietuvą, kiekvienų metų gruodžio 26 d., Velykų antrąją dieną, Tėvo dieną, atsakovo V. K. gimtadienį ir kas antrą vaiko L. K. gimtadienį turi teisę pasiimti dukrą L. K. iš jos gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. ir grąžinti į gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20.00 val.; ši bendravimo tvarka gali būti keičiama abipusiu ieškovės R. D. ir atsakovo V. K. sutarimu. Teismas priteisė iš atsakovo V. K. ieškovei R. D. 429,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybės naudai 22,00 Eur žyminį mokestį ir 14,76 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą ir 176,78 Eur ambulatorinės pirminės teismo psichologijos ekspertizės išlaidas.
8. Nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti, su kuriuo iš tėvų nepilnametės L. K. gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų mergaitės interesus, byloje buvo skirta teismo psichologinė ekspertizė. Ją atlikus nustatyta, kad L. K. išreiškia norą gyventi su mama, su mama mergaitę sieja stipresnis emocinis artumas, į mamą ji kreiptųsi esant pagalbos poreikiui, kasdieninėse situacijose. Tačiau mergaitė taip pat saugiai yra prisirišusi prie tėčio, juo žavisi, norėtų dažniau pas jį lankytis bei praleisti su juo daugiau laiko. Teismo psichologė šiuo metu nerekomenduoja kardinalių pokyčių mergaitės gyvenime, tai yra gyvenamosios vietos pakeitimo. Duomenų, kad L. K. išreikšta nuomonė prieštarautų jos interesams, byloje nėra. Priešingai, ekspertizės akte nurodoma, kad mergaitė gali išreikšti savo nuomonę svarbiais klausimais, jos pasirinkimo motyvai atitinka jos amžių ir jai aktualius poreikius. Byloje taip pat nustatyta, kad pas ieškovę gyvenimo sąlygos yra tinkamos vaikui gyventi ir mokytis. Atsakovas neįrodė ir aplinkybės, jog ieškovė prieš dukrą naudoja psichologinį smurtą. Tokie teiginiai paneigti ir atliktos teismo psichologijos ekspertizės išvadomis, jose konstatuota, kad L. K. yra prisirišusi prie mamos, jas sieja artimas emocinis ryšys, mergaitė būtent mama labiausiai pasitiki kasdienėse situacijose. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad yra tikslinga nepilnametės L. K. gyvenamąją vietą nustatyti su mama R. D., kadangi tai geriausiai atitinka mergaitės interesus bei jos išreikštą norą.
9. Atsakovas priešieškinyje pateikė reikalavimą nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustačius su mama, nustatyti jo ir dukters bendravimo tvarką. Ieškovė šiam reikalavimui neprieštaravo, viso teisminio proceso metu sutiko, kad atsakovas maksimaliai bendrautų su dukra ir dalyvautų jos auklėjime. Ieškovė nurodė, kad ji niekada nesudarė kliūčių atsakovui bendrauti su dukra ir neketina jų sudaryti ateityje, todėl sutiko, kad būtų nustatyta atsakovo siūloma jo bendravimo su vaiku tvarka. Atsakovui išreiškus pageidavimą, jo ir dukters bendravimo tvarką teismas nustatė sprendimu, ją pakoreguodamas ir atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išreikštą poziciją, kad turėtų būti laikomasi vaiko dienos režimo bei teismo įsitikinimą dėl protingo termino pranešimui apie ketinimą bendrauti nustatymo, siekiant užtikrinti tiek vaiko, tiek jo tėvų interesų pusiausvyrą.
10. Teismas nustatė pagrindus leidžiančius padidinti L. K. priteistą išlaikymą. Teismas neabejojo, kad per beveik penkerius metus nepilnamečio vaiko poreikiai yra išaugę, teismas iš dalies sutiko su 447 Eur išlaidų detalizacija, kritiškai vertindamas ieškovės nurodomą dukrai tenkančią aprūpinimo būstu išlaidų dalį, taip pat sutikdamas, kad kai kurios kitos išlaidos gali būti mažinamos. Teismas nustatė, kad ieškovė dirba, gauna apie 550 Eur per mėnesį siekiantį darbo užmokestį. Taip pat iki 2018 m. liepos mėnesio ji gaus 217,19 Eur dydžio vaiko priežiūros išmoką. Byloje yra duomenys, kad ieškovė turi diplomą ir atlieka nagų priežiūros paslaugas, apie pajamas iš šios veiklos duomenų ieškovė nepateikė. Ieškovės šeima gyvena ieškovei priklausančiame bute, už kurį yra mokamas kreditas. Ieškovė be nepilnametės dukters turi dar vieną išlaikytinį – sūnų, gimusį 2016 m. Atsakovas gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje. Jo šeimą sudaro trys asmenys, šeimos pajamas sudaro apie 2 000 Eur. Atsakovo teigimu, būsto kreditui jis išleidžia apie pusę visų šeimos gaunamų pajamų, šeimai pragyventi lieka apie 1 200 Eur per mėnesį. Kitų išlaikytinių, be dukters L. K., atsakovas neturi. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad atsakovo materialinė padėtis yra geresnė, todėl jis turi daugiau galimybių didesne dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo, todėl iš atsakovo priteistą išlaikymą` dukrai padidino iki 180 Eur per mėnesį. Teismas pripažino, kad padidintą išlaikymą vaikui priteisiant nuo sprendimo paskelbimo dienos nepagrįstai būtų varžoma nepilnamečio vaiko teisė gauti didesnį išlaikymą ir turėti geresnes sąlygas, todėl jį iš atsakovo priteisė nuo bylos iškėlimo teisme dienos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas V. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl dukros gyvenamosios vietos su motina nustatymo, išlaikymo dydžio padidinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą – nustatyti dukters gyvenamąją vietą su tėvu, pakeisti priteisto išlaikymą dydį iš atsakovo priteisinat po 150 Eur, pakeisti šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir priteisti apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantas kategoriškai nesutinka su teismo išvada dėl dukters gyvenamosios vietos su motina nustatymo, nes teismas šališkai vertino situaciją, susiklosčiusią šiame procese, įskaitant vaiko gyvenimo sąlygų, vaiko sveikatos ir pan. aplinkybių vertinimą. Apelianto įsitikinimu, teismas nepasisakė dėl esminių aplinkybių: ieškovės nelegali nagų manikiūro veikla vaiko gyvenamojoje vietoje, pasitelkus chemines medžiagas, tiesiogiai daro žalą vaiko sveikatai; ieškovė maitina vaiką nesveiku maistu; ieškovė darė vaikui psichologinį spaudimą prieš vaikui išreiškiant nuomonę byloje, su kuo vaikas norėtų gyventi; ar ieškovės patiriamos vaiko išlaikymo išlaidos atitinka jos šeimos gaunamas pajamas. Apeliantas pastebi, kad teismas savo sprendime labai formaliai rėmėsi CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nuostata. Apelianto nuomone, teismas vaiko poziciją, su kuriuo iš tėvų ji nori gyventi, iškėlė aukščiau vaiko interesų, kurių pats vaikas negali tinkamai įvertinti ir suformuluoti. Apelianto teigimu, teismas akivaizdžiai nepaisė prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, nes ieškovė ir toliau darys žalą lėtinėmis kvėpavimo ligomis sergančio vaiko sveikatai, užsiimdama vaiko gyvenamojoje vietoje neteisėta ir vaikui žalinga manikiūro veikla. Teismas toleravo ieškovės vaikui daromą neteisėtą psichologinį poveikį, siekiant paveikti vaiko apsisprendimą, su kuo likti gyventi. Leido vaikui ir toliau gyventi 4 asmenų šeimoje mažame butelyje, kur vienam šeimos nariui netenka minimalaus gyvenamojo ploto. Įvertinus tai, apeliantas prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu – vaiko tėvu, gyvenančiu individualiame gyvenamajame name, kur duktė turėtų atskirą kambarį ir saugias bei sveikas gyvenimo ir mokymosi sąlygas.
11.2. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl padidinto išlaikymo dydžio. Praėjus 3 metams, ieškovė, pažeisdama protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, nepagrįstai reikalauja didinti išlaikymą net 120 procentų. Apeliantas prašo mažinti šį išlaikymą, jei ne iki jo prašomo iš ieškovės išlaikymo dydžio – 100 Eur, ar iki priešieškinyje siūlyto 130 Eur dydžio, tai bent jau iki 150 Eur. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 100 Eur išlaikymas dukrai buvo nustatytas susitarus dėl bendro gyvenimo pabaigos sąlygų visumos, kaip bendro komplekso, t. y. ir dėl bendrai užgyvento turto pasidalijimo. Apelianto nuomone, byloje pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad ieškovės materialinė padėtis ne pablogėjo, o pagerėjo. Ieškovės patiriamos vaiko išlaikymo išlaidos yra absoliučiai nerealios, o buto išlaikymo išlaidos yra nepagrįstos. Be to, ieškovė nepateikė ir jos pajamas patvirtinančių dokumentų. Ieškovė prašė padidinti išlaikymo dydį, nenurodydama, nuo kurio momento, todėl teismas, apelianto įsitikinimu, negalėjo padidintą išlaikymą priteisti nuo ieškinio pateikimo momento.
11.3. Teismas neįsigilino į atsakovo argumentus, išsakytus baigiamųjų kalbų metu dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui kelia pagrįstų abejonių atstovavimas ieškovei teisme, kuomet už atstovavimą paskutiniame teismo posėdyje advokato padėjėjui sumokama 500 Eur. Nors teismas atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies, tačiau atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė. Atsakovui kilo poreikis nusistatyti jo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką būtent todėl, kad ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai riboja vaiko bendravimą su tėvu (atsakovu), todėl tai, kad tokiai tvarkai ieškovė neprieštaravo, nėra pagrindas nepriteisti atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Be to, teismas iš dalies 66 proc. padidinęs išlaikymą vaikui, atsakovui nepriteisia 33 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl šio reikalavimo.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. D. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai atnaujino apeliacinio skundo padavimo terminą ir atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, todėl ieškovė prašo apeliacinį procesą nutraukti, nes skundas paduotas praleidus terminą bei nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Apeliantas nepateikė jokių žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą pagrindžiančių įrodymų, todėl apelianto prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo negalėjo būti tenkintas.
12.2. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų faktą, kad ieškovė teikia manikiūro ir pedikiūro paslaugas, išskyrus tai, kad pati ieškovė į bylą yra pateikusi diplomus, kad mokėsi šio amato. Dukrai nėra pripažinta astma, dėl kurios mergaitė dažnai serga kvėpavimo takų ligomis. Ekspertai pasisakė priešingai, nei teigia apeliantas, kad ieškovė darė vaikui psichologinį spaudimą prieš vaikui išreiškus nuomonę, su kuo ji norėtų gyventi. Ieškovės nuomone, apelianto manymas, kad šeimai gaunant nedideles pajamas gyvenimas mažoje patalpoje gali būti nesaugus yra visiškai nepagrįstas. Psichologinė vaiko ekspertizė, siekiant išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų vaikas norėtų gyventi, buvo daryta būtent apelianto iniciatyva, o byloje nenustatyta, kad vaiko noras galėtų prieštarauti jo interesams. Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadose konstatuota, kad dviejų kambarių bute duktė turi savo atskirą kambarį, todėl plotas visiškai atitinka vaiko interesus.
12.3. Ieškovė įrodinėjo ne tik savo pajamų pasikeitimą, bet ir iš esmės pasikeitusius vaiko poreikius, kurių apeliantas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei savo apeliaciniame skunde nepaneigė. Apeliantas nepateikia jokių argumentų, kokios konkrečios ieškovės nurodytos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos išlaidos yra nerealios ar klastotos. Teismas vertino ir ieškovės skaičiuojamos būsto išlaikymo išlaidas mažino ta apimtimi, kiek būsto išlaikymo išlaidų tenka kitiems šeimos nariams. Ieškovei net ir nesuformulavus reikalavimo didesnį išlaikymą nepilnamečiam vaikui priteisti nuo ieškinio padavimo dienos, tokį reikalavimą pirmosios instancijos teismas galėjo tenkinti savo iniciatyva gindamas nepilnamečio vaiko interesus.
12.4. Teismas pagrįstai vertino, kad priteisiamas bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyto dydžio. Teismas pagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų apeliantui, nes ieškovė neprieštaravo bendravimo tvarkos nustatymui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo viršyti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
14. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio pakeitimo ir bylinėjimosi išlaidų.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs psichologinės ekspertizės išvadą, kuri buvo atlikta siekiant nustatyti, su kuriuo iš tėvų nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų mergaitės interesus, atsižvelgęs į dukters išreikštą norą, nepilnametės L. K. gyvenamąją vietą nustatė su mama R. D..
16. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos su motina nustatymo, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas situaciją vertino šališkai bei nepasisakė dėl to, kad ieškovės vykdomas manikiūro verslas kenkia nepilnametės dukters sveikatai, ieškovė neužtikrina vaiko sveikos mitybos, darė nepilnametei dukteriai psichologinį spaudimą, nevertino, ar vaikui saugu augti mažas pajamas gaunančioje šeimoje bei mažame bute, o vaiko norą teismas iškėlė aukščiau vaiko interesų. Apeliantas prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu – vaiko tėvu, gyvenančiu individualiame gyvenamajame name, kur duktė turėtų atskirą kambarį ir saugias bei sveikas gyvenimo ir mokymosi sąlygas. Su tokia apelianto dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
17. Pagal CK 3.174 str. 2 d. teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.
18. EŽTT savo sprendimuose nuosekliai laikosi pozicijos, kad geriausių vaiko interesų įvertinimas apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą, o kuo vaikas brandesnis, tuo kyla didesnis poreikis gerbti jo autonomiją (EŽTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje M. ir M. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 10161/13). Vis dėlto vaiko noras tėra vienas iš reikšmingų įrodymų byloje (EŽTT 2006 m. gegužės 9 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje C. prieš Suomiją, peticijos Nr. 18249/02) ir pati vaiko nuomonė gali ir neatitikti teismo nuomonės, koks sprendimas būtų tinkamiausias byloje (EŽTT 2013 m. kovo 7 d. sprendimas byloje Raw and Others prieš Prancūziją, peticijos Nr. 10131/11). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat pažymi, kad, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 str. 2 d.), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 str. 2 d.). Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2018 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-687/2018).
19. Siekiant išsiaiškinti nepilnametės L. K. nuomonę dėl jos gyvenamosios vietos, pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi buvo paskirta teismo psichologijos ekspertizė. Ekspertizės atlikimo metu šalių dukrai buvo beveik dešimt metų. 2018 m. kovo 21 d. – balandžio 11 d. teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-59/2018 išvadoje nurodyta, kad L. K. gali išreikšti savarankišką nuomonę dėl gyvenamosios vietos – ji reiškia norą gyventi su mama. Iš teismo psichologijos ekspertizės akto nustatytų aplinkybių matyti, kad su mama mergaitę sieja stipresnis emocinis artumas, į mamą ji kreiptųsi esant pagalbos poreikiui, kasdienėse situacijose. Nors mergaitė taip pat saugiai yra prisirišusi prie tėčio, juo žavisi, norėtų dažniau pas jį lankytis bei praleisti su juo daugiau laiko, teismo psichologė šiuo metu nerekomenduoja kardinalių pokyčių mergaitės gyvenime, tai yra gyvenamosios vietos pakeitimo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė nepilnametei dukteriai būtų dariusi psichologinį spaudimą sprendžiant dėl gyvenamosios vietos pasirinkimo. Priešingai, ekspertizės akte nurodoma, kad mergaitė gali išreikšti savo nuomonę svarbiais klausimais, jos pasirinkimo motyvai atitinka jos amžių ir jai aktualius poreikius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas tinkamai vertino L. K. išsakytą norą gyventi su ieškove, tai neprieštarauja jos interesams, todėl atmetamas kaip teisiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl vaiko noro iškėlimo aukščiau vaiko interesų.
20. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas nevertino fakto, jog ieškovė šeimos bute reguliariai užsiima manikiūro ir pedikiūro paslaugų teikimu. Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų faktą, kad ieškovė teikia manikiūro ir pedikiūro paslaugas. Diplomo, kad ieškovė mokėsi šio amato, pateikimas nepatvirtina, kad ieškovė užsiima manikiūro ar pedikiūro paslaugų teikimu namuose. Be to, ieškovė yra nurodžiusi, kad tai yra jos hobis, namuose nagus tvarko tik sau ir savo mamai, bet ne tretiesiems asmenims. Kadangi ieškovė neteikia manikiūro paslaugų namuose, nėra pagrindo teigti, kad ji dirba su cheminėmis medžiagomis, kurios galbūt yra kenksmingos šalių dukrai. Teismo vertinimu, byloje neįrodyta, kad ieškovė neužtikrina vaiko sveikos mitybos. Priešingai, byloje pateiktos dukters valgomo maisto raciono fotonuotraukos, mergaitė valgo mokykloje, be to, ieškovė yra nurodžiusi, kad dukters nemėgstamus produktus keičia įvairiais vaisiais. Įvertinus tai, apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė tiesiogiai daro žalą vaiko sveikatai yra visiškai nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad ieškovė su šeima gyvena dviejų kambarių bute, o duktė L. K. turi savo atskirą kambarį, kurio plotas visiškai atitinka vaiko interesus. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto manymas, kad šeimai gaunant nedideles pajamas, gyvenimas joje gali būti nesaugus, yra visiškai nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, byloje esančias kompetentingų institucijų išvadas ir kiekvienos iš šalių gyvenamosios aplinkos sąlygas, kuriomis nepilnametei dukteriai tektų gyventi, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimą, pagrįstai nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
21. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
22. Teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, reiškiančią, kad šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto ši taisyklė nėra absoliuti: pagal CPK 279 straipsnio 5 dalį, jeigu, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui ar jų trukmei nustatyti, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus. Pažymėtina, jog tokiems procesiniams sprendimams, pasižymintiems res judicata galios neįgijimo ypatumu, priskiriami ir teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
23. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
24. Pirmiau įvardytos materialiosios teisės normos patvirtina, kad tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Pažymėtina, kad turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas yra akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Teisėjų kolegija nurodo, kad kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas.
25. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašė nepilnametei dukrai 2013 m. rugsėjo 6 d. priteistą išlaikymą padidinti nuo 101,37 Eur iki 220 Eur. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutiko iš dalies, prašydamas išlaikymo dydį padidinti iki 130 Eur. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą sprendė, kad dukters išlaikymui gali pakakti 340 Eur sumos per mėnesį, todėl iš atsakovo priteistą išlaikymą dukrai padidino iki 180 Eur per mėnesį.
27. Apeliantas nesutikdamas su padidintu išlaikymo dydžiu nurodo, kad dukros išlaikymui mėnesiui reikalinga 447 Eur suma neobjektyviai padidinta, nepagrįsta ir neįrodyta. Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad 100 Eur išlaikymas dukrai buvo nustatytas susitarus dėl bendro gyvenimo pabaigos sąlygų visumos, t. y. ir dėl bendrai užgyvento turto pasidalinimo. Apeliantas įsitikinęs, kad byloje pakankamai įrodymų patvirtinančių, jog ieškovės materialinė padėtis ne pablogėjo, o pagerėjo. Ieškovė prašė padidinti išlaikymo dydį, nenurodydama nuo kurio momento, todėl teismas, apelianto teigimu, negalėjo padidintą išlaikymą priteisti nuo ieškinio pateikimo momento. Apeliantas prašo mažinti išlaikymo dydį, jei ne iki jo prašomo iš ieškovės išlaikymo dydžio – 100 Eur ar iki priešieškinyje siūlyto 130 Eur dydžio, tai bent jau iki 150 Eur.
28. Kaip pirmiau minėta, teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra priskirtini tiems procesiniams sprendimams, kurie pasižymi res judicata galios neįgijimo ypatumu. Kita vertus, šis ypatumas negali būti kvalifikuojamas taip, kad, sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, gali būti grįžtama į teismo procesinio sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo momentu buvusią padėtį ir iš naujo (pakartotinai) atliekamas teisinis tokios padėties įvertinimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo procesinis sprendimas dėl išlaikymo priteisimo tiek, kiek tokiu procesiniu sprendimu atliktas teisinis padėties, buvusios jo priėmimo momentu, kvalifikavimas (tiksliau – konstatavimas, kad priteisto išlaikymo dydis (sprendimo priėmimo momentu) proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas), turi res judicata galią, kaip ji suprantama pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, todėl šiuo aspektu nebegali būti peržiūrimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). Toks teismo sprendimas gali būti pakeistas, padidinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės padidėjo vaiko poreikiai arba iš esmės pagerėjo įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.
29. Ieškovė reikalavimą padidinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį dukrai grindė padidėjusiais vaiko poreikiais dėl vaiko amžiaus. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes tik iš dalies pripažino pagrįstomis ir įrodytomis, dėl to padidino iš atsakovo teikiamo (101,37 Eur) išlaikymo dydį kas mėnesį iki 180 Eur. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad dešimtmetės dukters poreikiai yra pasikeitę dėl jos amžiaus, mergaitė lanko V. Kudirkos mokyklą, yra antrokė, išlaidos reikalingos mokymosi priemonėms įsigyti, būreliams, maistui, rūbams bei vaistams įsigyti, be to, poreikiai išaugo ir dėl savaime padidėjusių maisto produktų kainų, įvairių prekių ir paslaugų, vaistų kainų ir t. t., dėl to reikalingas didesnis išlaikymas, todėl vien šios aplinkybės pakanka, kad būtų sprendžiamas išlaikymo padidinimo klausimas. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės įrodinėtos išlaidos nepilnamečio vaiko išlaikymui yra nerealios ir klastotos. Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtindamas, kad kai kurie išlaidų dydžiai yra nepagrįsti jokiais įrodymais, priešingų įrodymų neteikia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo aptarti šalių nepilnamečio vaiko poreikiai ir nustatytos išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardyti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai ir pan. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovės nurodytas ir teismo priteistas išlaikymo dydis netgi neatsispindi kai kurių būtinų išlaidų, nes ieškovė, su kuria šalių nepilnametė dukra nuolat gyvena, patiria daugiau išlaidų, susijusių su vaiko išlaikymu, kadangi jai tenka pareiga aprūpinti dukrą gyvenamuoju plotu, kasdieniais higienos reikmenimis, maistu, drabužiais ir pan., t. y. ieškovei neišvengiamai tenka didesnis išlaikymo dukteriai teikimas, kuris susijęs su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, ir šių poreikių iš esmės neįmanoma numatyti iš anksto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).
30. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).
31. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija, kad ieškovės materialinė padėtis ne pablogėjo, o pagerėjo. Visų pirma, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad išlaikymas nepilnametei dukrai buvo priteistas 2013 m. rugsėjo 6 d. teismo įsakymu, o ne kaip nepagrįstai teigia apeliantas, susitarus su ieškove dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto pasidalijimo. Antra, byloje nustatyta, kad ieškovė gauna apie 550 Eur per mėnesį siekiantį darbo užmokestį, iki 2018 m. liepos mėnesio ji gavo 217,19 Eur dydžio vaiko priežiūros išmoką. Ieškovės sutuoktinis gauna apie 300 Eur per mėnesį, šeima gyvena ieškovei priklausančiame bute, už kurį yra mokamas kreditas. Ieškovė be nepilnametės L. K. augina sūnų, gimusį 2016 m. Trečia, atsakovas gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje, šeimos pajamas sudaro apie 2 000 Eur. Atsakovas būsto kreditui padengti išlaidžia tik pusę visų šeimos gaunamų pajamų, kitų išlaikytinių, be dukters L. K., neturi. Įvertinus tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo materialinė padėtis yra geresnė, todėl jis turi daugiau galimybių didesne dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog priteistas išlaikymo dydis esant šios konkrečios bylos aplinkybėms yra teisingas, nėra nepagrįstai per didelis ar pažeidžiantis apelianto interesus.
32. Apelianto nuomone, teismas padidinto išlaikymo negalėjo priteisti nuo ieškinio pateikimo momento, nes ieškovė tokio reikalavimo nereiškė. CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Teismas įgalinamas siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nurodytų asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. Pagal CPK 376 straipsnio 1–4 dalis, aktyvus teismas reiškia ne tik teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, tačiau ir pareigą imtis priemonių sutaikyti šalis (CK 3.64 straipsnis, CPK 384 straipsnio 3 dalis), teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones, įvardytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2012). Nagrinėjamu atveju padidinto išlaikymo priteisimo momentas siejamas išskirtinai su šalių nepilnametės dukros interesu, taigi, ieškovei net ir nesuformulavus reikalavimo didesnį išlaikymą nepilnamečiam vaikui priteisti nuo ieškinio padavimo dienos, tokį reikalavimą pirmosios instancijos teismas galėjo tenkinti savo iniciatyva.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
33. Apeliantas nesutinka su 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dydžiu, motyvuodamas tuo, kad advokato padėjėja ieškovei atstovavo tik viename teismo posėdyje, nors prieš tai atstovavęs advokatas (rengęs procesinius dokumentus bei atstovavęs apie penkiuose posėdžiuose) pateikė 150,00 Eur sąskaitą. Tokiai apelianto dėstomai pozicijai nepritartina.
34. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad šių išlaidų realumas ir pagrįstumas yra įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau ir Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus šių išlaidų dydžio, be to, kiekviena šalis turi teisę laisvai pasirinkti savo atstovą vedant bylą, o CPK numato galimybę prašyti iš kitos šalies priteisti išlaidas ne tik už advokato, bet ir už advokato padėjėjo pagalbą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
35. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad atsakovui kilo poreikis nusistatyti jo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, todėl tai, kad tokiai tvarkai ieškovė neprieštaravo, nėra pagrindas nepriteisti atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Be to, apelianto teigimu, teismas iš dalies 66 proc. padidinęs išlaikymą vaikui, atsakovui nepriteisė 33 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl šio reikalavimo. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad teismas netenkino atsakovo priešieškinio reikalavimo nei dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nei dėl išlaikymo iš vaiko motinos priteisimo. Teisėjų kolegija vertina tai, kad ieškovė neprieštaravo bendravimo tvarkos nustatymui, t. y. visiškai sutiko su vaiko tėvo siūloma bendravimo tvarka, tai iš esmės lėmė ginčo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nebuvimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad 33 proc. atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis nepriteista pagrįstai.
Dėl apeliacinio skundo priėmimo ir žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atidėjimo
36. Atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl dėl argumentų nurodytų ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą teisėjų kolegija nepasisako. Apelianto apeliacinį skundą atmetus, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo klausimą priteisdamas iš apelianto: už apeliacinio skundo reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo – 100 Eur, dėl išlaikymo dydžio 10,80 Eur (30 x 12 mėn. x 3 % ), dėl ginčijamų bylinėjimosi išlaidų 28 Eur, iš viso 138,80 Eur.
37. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
38. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl jos nepriteisiamos. Apelianto prašymas pridėti prie bylos bylinėjimosi išlaidas ruošiant apeliacinį skundą patvirtinančius duomenis tenkinamas, tačiau atmetus jo apeliacinį skundą išlaidos apeliacinėje instancijoje nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 138,80 Eur (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus 80 ct) žyminį mokestį už apeliacinį skundą, nurodant šias sumas sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas 5660.