Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės I. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-81-773/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Barker textiles“ ieškinį atsakovei I. A. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovė kreipėsi į teismą su apeliaciniu skundu, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą, kuriuo UAB „Barker textiles“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovei 134 972,99 Eur žalos atlyginimo, 2 589,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai iš ieškovės priteisė 8,93 Eur, o iš atsakovės – 70,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

2. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą iš dalies atleisti atsakovę nuo 2 400 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo ir nurodė, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 250 Eur. Atsakovė pažymėjo, kad neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį, nes visas jai priklausantis turtas yra areštuotas, todėl turtu nedisponuoja, negali jo realizuoti ir gauti pajamų. Atsakovės teigimu, jos gaunamas darbo užmokestis nėra pakankamas sumokėti žyminį mokestį.

3. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 28 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą prašymo iš dalies ją atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo trūkumams pašalinti – pateikti aktualius duomenis apie savo turtinę padėtį.

4. Atsakovė, teigdama, jog yra pagrindas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, pirmosios instancijos teismui pateikė – duomenis apie atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, VĮ „REGITRA“ Kauno filialo pažymą, nurodančią, kad atsakovė neturi įregistruotų transporto priemonių, duomenis apie įsipareigojimus AB SEB bankui, banko sąskaitoje esančių lėšų likutį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo; nustatė atsakovei 7 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminą sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį (2 400 Eur) už apeliacinį skundą; išaiškino, kad iki nustatyto termino pabaigos nurodyto apeliacinio skundo trūkumo nepašalinus, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

6. Teismas, iš atsakovės pateiktų išrašų iš Nekilnojamojo turto registro 2019 m. sausio 7 d. nustatęs, kad atsakovė turi didelės vertės nekilnojamojo turto, kurio bendra rinkos vertė yra apie 90 784 Eur, iš atsakovės banko sąskaitos duomenų, 2018 m. lapkričio 11 d. darbo užmokesčio pažymos nustatęs, jog atsakovė gauna 534,44 Eur darbo užmokestį, padarė išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis nėra tokia sunki, kuriai esant ji negalėtų sumokėti dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (2 400 Eur).

7. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas nėra likvidus, bet ši aplinkybė turėtų įtakos tik sprendžiant dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 84 straipsnio tvarka. Tačiau pagal teismų praktiką, nesant prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas negali šio klausimo išspręsti savo iniciatyva, nes tokiu atveju būtų peržengtos šalies prašymo ribos ir pažeistas dispozityvumo principas. Atsižvelgdamas į tai, kad nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, teismas nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams ištaisyti – sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį (CPK 306 straipsnio 4 dalis, 316 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovę atleisti nuo 2 400 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą arba apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Nors pats teismas pripažino, kad pagal atsakovės pateiktus įrodymus jai priklausantis nekilnojamasis turtas yra nelikvidus, todėl nėra galimybės jo šiuo metu realizuoti, teismas padarė įrodymams prieštaraujančią išvadą ir prašymo netenkino (CPK 83 straipsnis).

8.2. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Iš atsakovės pateiktos UAB „Barker home“ pažymos matyti, kad atsakovės pagrindinis gaunamas atlyginimas yra 400 Eur, o 534,44 Eur buvo gauti kartu su papildoma premija prieš naujuosius metus. Gaunamo atlyginimo dydį įrodo papildomai kartu su atskiruoju skundu pateikta darbo sutarties ir jos priedo kopija.

8.3. Teismas visiškai nepasisakė ir nevertino aplinkybės, jog atsakovė turi įsipareigojimų pagal kredito sutartį ir vykdomuosius dokumentus.

8.4. Dėl sunkios turtinės padėties atsakovė objektyviai negali sumokėti visą privalomą žyminio mokesčio dydį, tačiau tai negali būti trukdžiu, ribojančiu jos teisę ginti pažeistas teises, teikiant apeliacinį skundą.

8.5. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatą, nes nesivadovavo jau anksčiau priimtais teismų procesiniais sprendimais, kuriais, esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms, atsakovė buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

9. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė UAB „Barker textiles“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis nėra tokia sunki, jog ji negalėtų sumokėti dalies žyminio mokesčio. Atsakovė nepagrindė, jog jos nurodoma 534,44 Eur suma buvo gauta kaip vienkartinė papildoma premija, o ne nuolat gaunamas atlyginimas. Tai, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas nėra likvidus, neturi įtakos sprendžiant dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

9.2. Sunkią atsakovės turtinę padėtį paneigia aplinkybė, kad atsakovė naudojasi privataus advokato paslaugomis.

9.3. Priešingai nei teigia atsakovė skundžiama nutartimi nėra paneigta jos teisė į teisminę gynybą. Atsakovė prašo ją beveik visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (nuo 90 proc. žyminio mokesčio), tačiau ji nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmenų sąrašą, kurie visiškai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų

11. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė – darbo sutarties ir jos priedo kopiją, kuria grindžia gaunamo darbo užmokesčio dydį.

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors su atskiruoju skundu teikiami rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti ir pirmosios instancijos teismui, tačiau, įvertinus į tai, kad pateikti rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu dėl galimybės atsakovę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir gali turėti reikšmės teisingam šio klausimo išsprendimui, be to, ieškovei jie yra žinomi, todėl priimtini ir pridėtini prie bylos bei vertintini kartu su visais į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo

14. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

15. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Tokiu būdu įstatymas suteikia galimybę asmenims pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų teismine gynyba ir tuo atveju, jeigu jų turtinė padėtis neleidžia sumokėti viso įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Atleisti pareiškėją beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1324-186/2018).

16. Byloje nustatyta, kad apeliantės mokėtinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą – 2 650 Eur, tačiau apeliantė apeliacinio skundo padavimo stadijoje sumokėjo 250 Eur ir prašė teismo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas apeliacinio skundo priėmimo metu skundžiama nutartimi netenkino minėto apeliantės prašymo, todėl ji atskirajame skunde prašo atleisti nuo 2 400 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino apeliantės pateiktus duomenis apie turtinę padėtį. Kaip matyti iš bylos medžiagos apeliantei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, kurio vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie 90 784 Eur, yra apsunkintas hipoteka, areštuotas, 2019 m. sausio 8 d. apeliantės skola bankui pagal kredito sutartį siekia 24 663,01 Eur, iš darbo užmokesčio pažymos už 2017 m. lapkritį – 2018 m. lapkritį ir darbo sutarties bei jos priedo matyti, kad apeliantės mėnesinis darbo užmokestis 400 Eur (neatskaičius mokesčių), iš kurių kas mėnesį atliekami išskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, bylos įrodymus, iš kurių galima daryti išvadą apie apeliantės turtinę padėtį, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad apeliantė šią dieną neturi galimybių sumokėti visą mokėtiną žyminio mokesčio sumą. Kaip minėta, asmens sunki finansinė padėtis negali apriboti asmens teisės ginti savo interesus teismine tvarka, kartu ir teisės į apeliaciją. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikras pajamas apeliantė vis dėl to gauna, tačiau, visapusiškai įvertinus, bendra jos mokumo situacija yra komplikuota, darytina išvada, jog šiuo atveju proporcinga ir teisinga būtų iš dalies nuo likusios mokėtinos žyminio mokesčio dalies ją atleisti, įpareigojant sumokėti papildomai žyminio mokesčio dalį – 400 Eur.

18. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino šiam klausimui teisingai išnagrinėti visų reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, todėl padarė iš dalies nepagrįstą išvadą netenkinti apeliantės prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis keistina, nustatant, jog apeliantė, kuri jau yra sumokėjusi 250 Eur žyminio mokesčio dalį, įpareigotina per nustatytą naują terminą papildomai sumokėti 400 Eur, o nuo likusios (2 000 Eur) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies mokėjimo atleistina (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį pakeisti ir ją išdėstyti taip:

Nustatyti atsakovei I. A. dvidešimties kalendorinių dienų terminą sumokėti 400 Eur (keturių šimtų Eur) žyminio mokesčio dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus, terminą žyminio mokesčio daliai sumokėti pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo dienos.

Atleisti atsakovę I. A. nuo likusios 2 000 Eur (dviejų tūkstančių Eur) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies mokėjimo.