- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-09
- Bylos Nr.
- TA-39-968/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01425-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- A. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ernesto Spruogio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN buvo laikomas areštinėje, kuri nėra kameros režimo patalpa. Areštinėje nėra kabineto medicininei apžiūrai atlikti. Apžiūra buvo atliekama stiklo pertvara atitvertoje patalpoje, kuri nėra uždengta net užuolaidomis, kad būtų užtikrintas privatumas, pareiškėjas jautėsi stebimas. Kai patalpa būdavo užimta, apžiūra buvo atliekama koridoriuje. Tokiu būdu buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas, pareiškėjas bijojo kreiptis į gydytoją.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:
3.1. Remiantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2020 m. birželio 27 d. pažyma, pareiškėjas nurodė jaučiantis baimę lankytis pas gydytojus. Tačiau gydytojai įstaigoje priėmimus vykdo atskirame kabinete, kurio vieną sienos dalį sudaro stiklo paketas. Jeigu pacientą reikia nurengti, atlikti tyrimus, jį prižiūrėtojai nuveda į Sveikatos priežiūros skyrių arba į šalia esančią patalpą, kur yra užtikrinamas visiškas privatumas.
3.2. Marijampolės PN dirbantis šeimos gydytojas paaiškino, kad pareiškėjas nei karto nebuvo prašomas nusirengti, kadangi tam nebuvo jokių medicininių indikacijų, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl tariamo privatumo pažeidimo yra nesuprantamos. Dėl galimo smurtavimo prieš medikus patalpos priėmimo metu yra stebimos ir saugomos prižiūrėtojų. Ginčo laikotarpiu dėl to, jog atliekant sveikatos apžiūrą ar kitas procedūras nėra užtikrinamas privatumas, pareiškėjas į psichologus kreipęsis nebuvo. Pareiškėjas su skunde nurodytais nusiskundimais į Marijampolės PN administraciją taip pat nesikreipė.
3.3. Pareiškėjo argumentai, kad medicininės apžiūros metu pareigūnai jį stebi per vaizdo stebėjimo kameras, yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Marijampolės PN direktoriaus 2015 m. spalio 9 d. įsakyme nurodyta, jog vaizdo stebėjimo kameros įrengiamos taip, kad į stebėjimo lauką nepatektų didesnė nei būtina reikalinga teritorija. Griežtai draudžiama įdiegti vaizdo stebėjimo kameras patalpose, kurios yra skirtos darbuotojų ar nuteistųjų privačiam naudojimui (tualetai, dušai, persirengimo kambariai, rekreacinės zonos ir t. t.).
3.4. Marijampolės PN neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo neigiamų išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos, todėl nei pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardyta šios žalos piniginė apimtis neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Marijampolės PN įsitikinimu, jie veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistiesiems teikiant sveikatos priežiūros paslaugas privalo būti užtikrinama nuteistojo teisė į privatumą.
6. Remdamasis Laisvės atėmimų vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2020 m. birželio 27 d. pažyma teismas pažymėjo, kad Marijampolės PN neneigia, jog dalį priėmimo kabineto sienos sudaro stiklo paketas, tačiau prireikus nuteistieji yra nuvedami į kitą patalpą, kurioje yra užtikrinamas asmens privatumas. Vizito pas šeimos gydytoją metu pareiškėjo nebuvo prašoma nusirengti, nes tam nebuvo jokio medicininio poreikio. Teismas, įvertinęs Marijampolės PN dirbančio šeimos gydytojo 2019 m. spalio 22 d. medicininį išrašą, pažymėjo kad anatomiškai neįmanoma atlikti pažymoje nurodytos apžiūros pacientui bent iš dalies nenusirengiant, todėl šio išrašo turinys paneigia 2020 m. birželio 27 d. pažymoje nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas niekada nebuvo prašomas nusirengti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas konstatavo, kad Marijampolės PN neįrodė, jog medicininės pagalbos pareiškėjui teikimo metu buvo užtikrinta jo teisė į privatumą. Teismo nuomone, nėra pagrindo netikėti pareiškėjo teiginiais, jog sveikatos priežiūros paslaugos jam buvo teikiamos patalpoje, kurioje vienos sienos dalį sudaro stiklo paketas, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47:2011 patvirtintą Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 29 punkte reglamentuotą pareigą užtikrinti paciento privatumą medicininio patikrinimo metu, todėl teismas darė išvadą, kad Marijampolės PN pareigūnų neteisėti veiksmai yra įrodyti.
8. Pasisakydamas dėl prašymo atlyginti neturtinę žalą pinigais, teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais. Byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Teismas konstatavo, kad nustatyti pažeidimai pareiškėjui nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, todėl teismo sprendimu pripažintas Marijampolės PN pareigūnų minėtų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.
10. Pareiškėjas pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytas aplinkybes bei pažymi, kad įstaigos darbuotojų prašė, kad apžiūros kabinete bent jau būtų pakabinta užuolaida, tačiau darbuotojai tą padaryti atsisakė ir nurodė kreiptis į teismą. Be to, atsakovo atstovas klaidino teismą. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
11. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o atsakovo atstovas pateikė visus būtinus įrodymus, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo atlyginti neturtinę žalą, jo nuomone, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN – dėl to, kad įstaigoje nebuvo tinkamo kabineto medicininei patalpai atlikti, medicininės apžiūros metu nebuvo užtikrinamas pareiškėjo privatumas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad įstaigoje patalpa medicininei apžiūrai atlikti nebuvo pilnai uždengta (vienos sienos dalį sudarė stiklo paketas), konstatavo, kad pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo vertinimu, kad pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija ir prašo neturtinę žalą atlyginti pinigais.
15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).
17. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.). Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., LVAT 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje.
18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, prieina prie išvados, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.
19. Byloje nėra ginčo, kad gydytojai Marijampolės PN priėmimus (medicinines apžiūras) vykdo atskirame kabinete, kurio vieną sienos dalį sudaro stiklo paketas. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą, be kita ko, nurodė, kad, jeigu pacientą reikia nurengti, atlikti tyrimus, jį prižiūrėtojai nuveda į Sveikatos priežiūros skyrių arba į šalia esančią patalpą, kur yra užtikrinamas visiškas privatumas, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nenustatė ir tinkamai neįvertino. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo 2019 m. spalio 22 d. pažymoje (medicininiame išraše) nurodytos procedūros neįmanoma atlikti asmeniui bent iš dalies nenusirengiant, tačiau nenustatė, kokioje patalpoje vyko pareiškėjo asmens medicininė apžiūra, jos neįvertino nagrinėjamo ginčo kontekste. Teismas neišreikalavo įrodymų, kada pareiškėjas lankėsi aptariamoje patalpoje, t. y. nenustatė, kada ir kiek kartų buvo (jeigu buvo) pažeidžiamas pareiškėjo privatumas. Be to, nors ir konstatavo, kad sveikatos priežiūros paslaugos pareiškėjui buvo teikiamos patalpoje, kurioje vienos sienos dalį sudaro stiklo paketas, teismas nesurinko duomenų, o todėl neįvertino, kaip iš tikrųjų atrodė aptariama patalpa, t. y. neįsitikino, kad toje patalpoje iš tikrųjų yra pažeidžiamas asmenų privatumas, kad sienos dalis, kurią sudaro stiklo paketas, yra skaidri (t. y. permatoma).
20. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles nenustatė ir neįvertino, ar pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista, jei taip, tai kokia tokio pažeidimo apimtis. Šiuo aspektu paminėtina ir tai, kad, manydamas, jog pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės ir prie jų pateikta medžiaga yra nepakankama, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ir pareigą veikti aktyviai, inter alia (be kita ko), pasiūlyti proceso šalims pateikti papildomų įrodymų, savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog teismas privalo surinkti pakankamai įrodymų, kad įvertinęs jų visetą galėtų įsitikinti, jog pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.
21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant nustatyti, ar ginčo laikotarpiu medicininių apžiūrų metu buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą, būtina surinkti ir ištirti papildomus įrodymus, kurie patvirtintų arba paneigtų bylai aktualias svarbias faktines aplinkybes. Teismas turėtų surinkti įrodymus (pvz., fotonuotraukas ir pan.), susijusius su medicininių apžiūrų patalpos, į kurią galbūt ginčo laikotarpiu buvo vedamas ir pareiškėjas, įrengimu, ir juos įvertinti tokioje patalpoje apžiūrimo asmens privatumo aspektu. Nustačius, kad paminėtos patalpos sienos dalis, kurią sudaro stiklo paketas, yra skaidri (t. y. permatoma), turėtų būti nustatinėjama ir vertinama inter alia tai, kada ir kaip konkrečiai buvo atliekamos pareiškėjo apžiūros (tuo tikslu, prireikus turėtų būti liudytojais byloje apklausti apžiūrą atlikę gydytojai, kiti su tuo susiję asmenys).
22. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik LVAT teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).
23. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.