Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.8; 3.1.7.12; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.8.1

2018 m. rugpjūčio 6 d.

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei E. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui G. L. dėl nepilnamečio vaiko tėvystės, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė V. J. ir jos atstovė advokatė Virginija Budrevičienė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad su atsakovu G. L. susipažino per socialinį tinklą „Facebook“. Kartu apsigyveno 2016 m. gegužės mėnesį, po kurio laiko atsakovas išvyko į Angliją, pas jį atvyko ir ieškovė su sūnumi A. J. Ten būdama ieškovė sužinojo, kad laukiasi. 2017 m. vasarį su sūnumi grįžo į Lietuvą, apsigyveno pas atsakovo mamą T. V., kadangi pačios butas buvo išnuomotas. 2017 m. balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje grįžo atsakovas G. L., kartu su ieškove pagyveno apie porą savaičių jos mirusios motinos bute, po to išvyko į Angliją. Nuo 2017 m. birželio mėnesio išlaikymo jis sūnui neteikia. Nurodė, kad ieškovė moka komunalinius mokesčius už butą – žiemą apie 130 Eur, vasarą – apie 80-90 Eur, kadangi dengia įsiskolinimą. Be įsiskolinimo reikėtų mokėti apie 60-70 Eur. Ieškovė nuo šių metų birželio 15 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini), už dvi savaites gavo 285 Eur atlyginimą. Iki tol gaudavo socialinę pašalpą iš savivaldybės – apie 238 Eur per mėnesį, taip pat 100 Eur išmoką už vaikus bei 60 Eur išmoką už sūnų A. J. iš Vaikų išlaikymo fondo.

Atsakovas G. L. atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai CPK 123 straipsnio 3 dalyje pagrindu, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės šeima yra įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Pažymėjo, kad V. J. su nepilnamečiais vaikais: R. K., A. J. bei N. J. gyvena mirusios motinos R. A. vieno kambario bute su patogumais. Jame yra visi būtiniausi namų apyvokos daiktai ir baldai, švaru. Nepilnametis N. J. turi savo lovytę, sąlygos vaikui augti, vystytis ir lavėti yra sudarytos, berniukas prižiūrėtas, švariai ir tvarkingai aprengtas, šiuo metu ugdymo įstaigos nelanko. Nurodė, jog nustačius, kad G. L. yra nepilnamečio N. J. tėvas, neprieštaraus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama, o nepilnamečio gyvenamąją vietą nustačius su motina, iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui.

Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė E. P. teismo posėdžio metu palaikė ieškovės reikalavimus.

Liudytoja T. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra atsakovo G. L. motina. Nurodė, kad grįžusi iš Anglijos, ieškovė su sūnumi A. J. apsigyveno jos namuose, taip pat kurį laiką leido jai pagyventi liudytojos bute (duomenys neskelbtini). Teigė, kad atsakovas prašė V. J. priimti. T. V. padėjo jai, nes buvo gaila. Matė, kad ieškovė laukiasi, tačiau sūnaus neklausė, ar čia jo vaikas. Apie vaiko gimimą V. J. pati pranešė atsakovui, jis jai siuntė pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad nepilnametis N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnus, kurio gimimas buvo įregistruotas Širvintų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų apie vaiko tėvą gimimo įraše nėra.

Dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko pavardės.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.146 straipsnio 1 dalis nurodo, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.148 straipsnio 1 dalis numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. O CK 3.148 straipsnio 2 dalyje numatyta, jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

Ieškovė savo paaiškinimais teismo posėdyje patvirtino ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad atsakovas yra jos (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus N. J. biologinis tėvas, nurodė, kad yra visiškai įsitikinusi dėl atsakovo tėvystės, todėl neprašė byloje paskirti DNR ekspertizės giminystės ryšiams nustatyti. Iš Širvintų rajono Socialinių paslaugų centro 2017 m. gegužės 9 d. apsilankymo ieškovės šeimoje akto matyti, kad lankymosi metu G. L. buvo pas V. J., šnekėjo geranoriškai, sūpavo vaiką, paklaustas, ar duos sūnui pavardę, tikino, kad turi daug reikalų susitvarkyti, galbūt susitvarkys ir tėvystę. Iš socialinės darbuotojos darbui su socialinės rizikos šeimomis rašto apie V. J. šeimą matyti, kad atsakovas skambino socialinei darbuotojai iš užsienio, domėjosi, kaip sekasi ieškovei, patikino, kad kai grįš į Lietuvą, pripažins N. tėvystę. Liudytoja T. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė kurį laiką gyveno Anglijoje pas atsakovą, paaiškino, kad jai grįžus į Lietuvą, sūnus G. L. prašė priimti ieškovę pagyventi į savo namus, gimus N. J., atsakovas siuntė ieškovei pinigų. Pažymėtina, kad ieškinio kopija atsakovui įteikta tinkamai, atsiliepimo, ar prieštaravimų į pareikštą ieškinį atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė, bylos nagrinėjime teisme atsakovas taip pat nedalyvavo. Tokį atsakovo elgesį bylos nagrinėjimo metu teismas laiko sutikimu su jam pareikštais ieškinio reikalavimais, nes turėdamas realią galimybę dalyvauti teismo posėdyje ir ginčyti pareikštus ieškinio reikalavimus bei įrodinėti priešingą, to nedarė, ignoravo teismo posėdį.

Iš ieškovės paaiškinimų nustatytos aplinkybės, t. y. kad ieškovė ir atsakovas nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2017 m. gegužės mėnesio palaikė artimus santykius, vienas pas kitą lankėsi, kartu kurį laiką gyveno, taip pat liudytojos T. V. paaiškinimai ir kiti bylos įrodymai sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad vaiko N. J. tėvas yra atsakovas. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas dėl tėvystės pripažinimo yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus, todėl tenkintinas, nustatant, kad G. L. yra N. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis N. J. – jo sūnus (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.147 straipsnio 2 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, 3.294, 3.295 straipsniai). Atsakovui G. L. išaiškintina, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Vaiko pavardės suteikimo principines nuostatas reglamentuoja CK 3.167 straipsnis, numatantis, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardė skirtinga, vaikui suteikiama vieno iš tėvų pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje bei CK 3.161 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viena iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos sudarę nebuvo, (duomenys neskelbtini) gimusio N. J. gimimą įregistravo motina V. J., vaikui buvo suteikta motinos pavardė, kadangi atsakovas vaiko tėvystės gera valia nepripažino. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei ieškovės prašymą, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, nustačius, kad atsakovas yra nepilnamečio N. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, vaikui paliktina pavardė – J. (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio N. J. gyvenamąją vietą kartu su ja, t. y. vaiko motina V. J.. Byloje nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais: R. K., gimusia (duomenys neskelbtini), A. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), bei N. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), gyvena mirusios motinos R. A. vieno kambario bute su patogumais, esančiame (duomenys neskelbtini). Jame yra visi būtiniausi namų apyvokos daiktai ir baldai, švaru. Nepilnametis N. J. turi savo lovytę, sąlygos vaikui augti, vystytis ir lavėti yra sudarytos. Ieškovė pati pagal galimybes rūpinasi vaikais, juos prižiūri ir išlaiko. Tuo tarpu atsakovas nepilnamečio N. J. gerove ir jo išlaikymu nesirūpina, juo nesidomi, nebendrauja. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, o tai taip pat parodo atsakovo abejingumą, požiūrį į tėvystę ir santykius su vaiku. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad nustačius, jog G. L. yra nepilnamečio N. J. tėvas, neprieštaraus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama. Atsižvelgiant į išdėstytą, nepilnamečio N. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina V. J. (CK 2.14, 3.3, 3.169, 3.174, 3.178 straipsniai).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo G. L. sūnaus N. J., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo 2018 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga, kuri reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų išlaikymą. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią pareigą, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tik ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį dėl prašomo išlaikymo vaikui ir jo dydžio nepareiškė, į teismo posėdį neatvyko ir savo pozicijos dėl išlaikymo dydžio teismui neišdėstė. Atsakovas nepateikė duomenų apie savo gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas dėl savo sveikatos būklės ar kitų aplinkybių neturi galimybės dirbti. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus asmuo. Teismas vertina, kad galimybė susirasti savo amžių atitinkantį darbą atsakovui šiuo metu nėra ribota, o sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės materialinė padėtis sunki. Iš 2018 m. birželio 15 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. J. įsidarbino (duomenys neskelbtini), darbdavys įsipareigojo mokėti 405 Eur dydžio darbo užmokestį per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad už dvi savaites gavo 285 Eur dydžio atlyginimą, iki tol gaudavo socialinę pašalpą iš savivaldybės – apie 238 Eur per mėnesį, taip pat 100 Eur išmoką už vaikus bei 60 Eur išmoką už sūnų A. J. iš Vaikų išlaikymo fondo, paaiškino, kad moka komunalinius mokesčius už butą – žiemą apie 130 Eur, vasarą – apie 80-90 Eur, kadangi dengia įsiskolinimą. Be įsiskolinimo reikėtų mokėti apie 60-70 Eur. Ieškovė pati rūpinasi ir išlaiko tris nepilnamečius vaikus: R. K., gimusią (duomenys neskelbtini), A. J., gimusį (duomenys neskelbtini), bei N. J., gimusį (duomenys neskelbtini). Atsakovas prie sūnaus N. J. išlaikymo neprisideda, jo poreikiais nesidomi, vaiku nesirūpina. Teismui pateikti duomenys, kad N. J. būtiniems poreikiams patenkinti kas mėnesį reikia apie 300 Eur: maistui – 120 Eur, drabužiams, avalynei – 40 Eur; vaistams, vitaminams, higienos prekėms – 45 Eur; žaislams, lavinimo priemonėms, šventėms, gimtadieniams – 35 Eur. Ieškovė išlaikymo vaikui sumą grindė jos pateiktu teismui išlaidų, reikalingų vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį paskaičiavimu, ir nors įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas išlaidas, nepateikė, tačiau teismo vertinimu 150 Eur dydžio išlaikymo suma yra pagrįsta būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti ir vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai ir kitiems būtiniems poreikiams – mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, asmeniniam, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, patenkinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2018-01-01 yra 400 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo mažesnio išlaikymo, įvertinus tai, kad atsakovas pagal savo amžių ir sveikatos būklę turi galimybes dirbti ir uždirbti, teismas neturi pagrindo mažinti prašomo priteisti vaikui išlaikymo dydžio. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas sutinka su ieškovės ir jos atstovės argumentais, jog prašomas priteisti iš atsakovo 150 Eur išlaikymo dydis nepilnamečiui sūnui per mėnesį, yra pakankamas minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti, todėl ieškovės prašymas dėl išlaikymo tenkinamas visiškai, pripažįstant, kad tokio dydžio išlaikymas yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaiko poreikių ir vaiko tėvų turtinės padėties pusiausvyrą.

Vadovaujantis išdėstytu, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnamečiui sūnui N. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 150 Eur per mėnesį mokomomis išmokomis nuo 2018 m. kovo 1 d. iki N. J. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.155, 3.156, 3.159, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai). Vaikui išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185, 3.190 straipsniai).

Šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo G. L. išlaikymo sūnui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d., tačiau nurodė, kad šį laikotarpį sudaro 10 mėnesių ir paskaičiavo 1500 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą (10 mėnesių x 150 Eur).

Byloje nustatyta, kad atsakovas prie sūnaus N. J. išlaikymo neprisideda nuo 2017 m. birželio 1 d. Tačiau pažymėtina, kad laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. sudaro 9 mėnesiai, todėl išlaikymo įsiskolinimas šiuo laikotarpiu yra 1350 Eur (9 mėnesiai x 150 Eur). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d., tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo G. L. 1350 Eur išlaikymo įsiskolinimą sūnui N. J. (CK 3.200 straipsnis), skaičiuojamą už 9 mėnesius nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d., po 150 Eur per mėnesį, o kita dalis šio reikalavimo netenkintina (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai, CK 200 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

CK 3.155 straipsnyje, 3.159 straipsnio 3 dalyje, 3.165 straip­s­nio 1 dalyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad tėvai turi pareigą tinkamai rū­pintis savo vaikais, juos auklė­ti ir globoti, sudaryti tinkamas sąlygas vaikams augti ir vystytis, rūpintis jų sveikata, užtikrinti vaikams saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas. CK 3.170 straipsnio 1 dalis įtvirtina ne tik tėvo ar motinos, negyvenančios kartu su vaiku, teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Pažymėtina, kad sąmoningai nesilaikant tėvų valdžios vaikams teisių ir pareigų, vaiko tėvui, gyvenančiam skyrium nuo vaikų ir nesiekiančiam įgyvendinti savo teisės jų tinkamai auklėti, prižiūrėti, domėtis jų sveikata ir socialine aplinka, atitinkamai gali atsirasti teisinės pasekmės – ribojama tėvų valdžia (CK 3.180 str.).

Atsižvelgiant į šias įstatymų nuostatas, ieškovės reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, nustatant, kad V. J. įsipareigoja netrukdyti atsakovui G. L. bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, dalyvauti jo auklėjime, informuojant ieškovę apie būsimą bendravimą prieš dvi kalendorines dienas, tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.2.(NTP-2)-17-T-4784-23788 yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Byloje pateikta patikslinta antrinės teisinės pagalbos išlaidų 2018 m. liepos 17 d. pažyma Nr. (2.16)NTP-7-4334, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 351 Eur. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinys tenkintas iš esmės visiškai, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 225 Eur žyminio mokesčio už tris neturtinio pobūdžio reikalavimus dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), 40,50 Eur (150 x 12 x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), 30,38 Eur (1350 x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), iš viso 295,88 Eur žyminio mokesčio ir 351 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje teismas patyrė 7,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282, 392 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o jis – G. L. sūnus.

Palikti nepilnamečiui N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pavardę – J.

Nustatyti nepilnamečio N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad V. J. įsipareigoja netrukdyti G. L. bendrauti su nepilnamečiu sūnumi N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dalyvauti jo auklėjime, informuojant V. J. apie būsimą bendravimą prieš dvi kalendorines dienas.

Priteisti iš G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. kovo 1 d. iki N. J. pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), 1350 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Nepilnamečio N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 295,88 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt penkių eurų 88 centų) žyminį mokestį ir 7,55 Eur (septynių eurų 55 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660) bei 351 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt vieno euro) antrinės teisinės pagalbos išlaidas už V. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.