- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-16
- Bylos Nr.
- e2-2537-862/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31027-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“
- Atsakovas
- V. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Ivetai Kavaliauskaitei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ atstovei D. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „B2Kapital“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui V. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovo 564,88 EUR negrąžintą kreditą, 58,73 EUR pelno palūkanas iki sutarties nutraukimo, 306,31 EUR nuostolius už laikotarpį nuo 2020-04-27 iki 2021-11-16, 51,80 procentų metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą datos iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau iki vartojimo kredito termino pabaigos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „IPF Digital Lietuva“ 2019-04-01 su atsakovu elektroninėmis ryšio priemonėmis sudarė paskolos sutartį Nr. 2931145, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 676,92 EUR vartojimo kreditas. Sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo mokėti sutarties mokėjimo plane nurodytas eilines įmokas, visą suteiktą paskolą grąžinti per 1080 dienų laikotarpį. Teigia, kad 2017-10-31 pagal susitarimą dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo Nr. PER-17-210 UAB „IPF Digital Lietuva“ perleido reikalavimo teisę ieškovei. Reikalavimas į atsakovo skolą ieškovei buvo perleistas 2020-04-28, po to kai 2020-04-27 pradinis kreditorius su atsakovu nutraukė sutartį. Paaiškino, kad po sutarties nutraukimo, atsakovas 2020-05-20 atliko vieną įmoką – 27 EUR, todėl šia suma ieškovė mažina reikalaujamos grąžinti skolos pagal Sutartį sumą.
Teisme 2021-12-10 gautas atsakovo V. M. atsiliepimas į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, pripažinti, jog atsakovas įvykdė prievolę pirminiam kreditoriui UAB „IPF Digital Lietuva“ ir atmesti reikalavimą dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo. Pripažįsta, kad ieškovė suteikė 200 EUR paskolą, ir tokia suma buvo pervesta į atsakovo sąskaitą. Nurodė, kad ieškovė nepateikė mokėjimo nurodymo kopijos, iš kurios būtų matyti suteiktos paskolos dydis bei nepateikė pasirašytos paskolos sutarties. Be to, ieškovė pateikė 2020-04-06 pranešimą apie sutarties nutraukimą, kuriame nurodyta nesumokėta skola 75,28 EUR, o kitame dokumente nurodyta įsiskolinimo suma 112,67 EUR. Toks prieštaravimas dėl skolos sumos, atsakovo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad ieškinys yra neįrodytas. Nurodo, kad atsakovas sumokėjo 10 kartų po 37,39 EUR ir nutraukė mokėjimus, pagrįstai manydamas, kad paskola grąžinta.
Atsiliepimas
Ieškovė 2021-12-27 pateikė dubliką, kuriame nurodo, kad nesutinka su atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais ir prašo tenkinti ieškinio reikalavimus. Patikslino, kad ieškovei reikalavimo teisė perleista į atsakovo ir pradinio kreditoriaus 2019-04-01 sudarytą paskolos sutartį Nr. 2931145, pagal kurią atsakovui buvo pervesta 473 EUR suma į atsakovo banko sąskaitą. Atsakovui išmokėta 473 EUR suma patvirtina sutarties sudarymą, kadangi iš atsakovui suteiktos 676,92 EUR paskolos sumos 203,92 EUR buvo skirtini turimiems atsakovo įsipareigojimams padengti. Paaiškino, kad 2019-04-01 sutartis Nr. 2931145 sudaryta el. būdu, todėl ieškovė neturi galimybės pateikti popierinės sutarties su parašais. Sudarant sutartį su atsakovu, jam buvo pateiktos visos esminės sutarties sąlygos (paskolos suma, palūkanų dydis bei bendra jų apskaičiuota suma, paskolos grąžinimo grafikas ir įmokų dydžiai), taip pat buvo pateiktos bendrosios sutarties sąlygos.
Atsakovas 2022-01-03 pateikė tripliką, kuriuo prašo pripažinti, kad atsakovas sumokėjo 99,57 EUR paskolos sumos, negrąžintos paskolos likutis – 373,43 EUR; atmesti ieškovės reikalavimą dėl pelno palūkanų priteisimo po paskolos sutarties nutraukimo (2020-04-26); už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovei 1000 EUR baudą, padengti iš baudos likusią paskolos sumą, kitą dalį skirti atsakovui; jeigu bus sprendžiamas klausimas dėl vienos ar kitos formos palūkanų priteisimo, taikyti analogiją su netesybomis ir atmesti ieškinį. Atsakovas nurodė, kad pripažįsta, kad jam buvo suteikta 473 EUR paskola. Teigia, kad ieškovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių 203,92 EUR atsakovo įsipareigojimą, todėl visi ieškovės atlikti paskaičiavimai nuo 676,92 EUR paskolos sumos yra neteisingi ir nepagrįsti. Atsakovas sutinka, kad negrąžintos paskolos likutis – 373,43 EUR.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančios standartinės informacijos apie vartojimo kreditą, UAB „IPF Digital Lietuva“ išrašo apie paskolos duomenis matyti, kad UAB „IPF Digital Lietuva“ (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovas elektroninio ryšio priemonėmis 2019-04-01 sudarė paskolos sutartį Nr. 2931145 (toliau – paskolos sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 676,92 EUR kreditas. AB „Swedbank“ 2019-04-01 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pradinė kreditorė 2019-04-01 pagal paskolos sutartį pervedė atsakovui tik 473 EUR, kadangi šia sutartimi buvo refinansuota kita, anksčiau su pradine kreditore ir atsakovu sudaryta paskolos sutartis Nr. 2914509, nesumokėta keičiamos paskolos dalis 200 EUR, nesumokėtos keičiamos paskolos palūkanos 3,92 EUR. Šias aplinkybes patvirtina AB „Swedbank“ 2019-01-24 – 2019-01-24 išrašas, iš kurio matyti, kad pradinė kreditorė 2019-01-24 pervedė atsakovui 200 EUR pagal paskolos sutartį Nr. 2914509. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo argumentai, kad jam nebuvo suteikta 676,92 EUR paskola, atmestini kaip nepagrįsti.
Atsakovo argumentas, kad 2020-04-06 pranešime apie sutarties nesumokėtos sumos dydis atsakovui nurodomas 75,28 EUR, o 2020-04-27 pranešime skolos suma 112,67 EUR, todėl toks prieštaravimas leidžia daryti išvadą, kad ieškinys neįrodytas, atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju pradinė kreditorė 2020-04-06 siuntė pranešimus dėl netinkamo sutarties vykdymo ir įspėjo atsakovą, kad negrąžinus 2020-04-06 dienai susidariusios 75,28 EUR skolos per dvi savaites nuo šio pranešimo gavimo dienos, pradinė kreditorė vienašališkai nutrauks paskolos sutartį. UAB „IPF Digital Lietuva“ pranešimas dėl sutarties nutraukimo patvirtina, kad atsakovui tinkamai nevykdant Sutarties sąlygų, pradinė kreditorė nuo 2020-04-27 paskolos sutartį nutraukė, o likusi įsiskolinimo suma sudarė 112,67 EUR. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pagal paskolos sutarties grafiką 2020 m. balandžio mėnesio įmoka buvo numatyta 2020-04-25, pranešime pagrįstai nurodyta 112,67 EUR skola.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pradinės kreditorės reikalavimo teises, kylančias iš paskolos sutarties, 2017-10-31 Tęstinių reikalavimo teisių pirkimo sutartimi Nr. PR-17-210 ir Aktu Nr. 30 perleido ieškovei. Faktiškai reikalavo teisės ieškovei į atsakovo skolą buvo perleistos 2020-04-28. Atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2020-05-04 pranešimu (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).
Iš standartinės informacijos apie vartojimo kredito matyti, kad atsakovui buvo 676,92 EUR kredito limitas, sutarties trukmė 1080 dienų; vartojimo kredito palūkanų norma – 51,80 proc. į metus. Pagal paskolos sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą, sumokėti palūkanas, netesybas ir taikytinus mokesčius mokėjimo dieną.
CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė suteikė 200 EUR paskolą, tačiau teismui pateiktame triplike atsakovas pakeitė poziciją – nurodė, kad pripažįsta, jog jam buvo suteikta 473 EUR paskola ir jos neginčija, tačiau nurodo, jog ieškovė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių 203,92 EUR įsipareigojimą.
Iš byloje esančio 2017-10-31 Tęstinių reikalavimų teisių pirkimo sutarties PER-17-210 akto Nr. 30 matyti, kad pagal paskolos sutartį Nr. 2931145 atsakovo skola sudaro 577,49 EUR, palūkanos -76,21 EUR. Ieškovė nurodo, kad po paskolos sutarties nutraukimo atsakovas 2020-05-20 sumokėjo 27 EUR, todėl minėta suma ieškovė mažina reikalaujamos grąžinti skolos pagal paskolos sutartį sumą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių įsiskolinimą pagal paskolos sutartį, į tai, kad atsakovas pažeidė sutartinę prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovo ieškovei priteistina 564,88 EUR negrąžinto kredito.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 58,73 EUR mokėjimo funkciją atliekančių sutartinių palūkanų, paskaičiuotų iki 2020-04-25, t. y. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452).
Teismas pažymi, kad nors ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus tuo atveju, jeigu kitaip nustatyta paskolos sutartyje, kita vertus aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
Pažymėtina, jog aukščiau nurodyti kasacinio teismo pateikti išaiškinimai minėtoje nutartyje su atitinkamais pakeitimais taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams, kadangi jokie teisės aktai nenustato specifinių vartojimo kredito sutarties nutraukimo padarinių. Todėl, vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).
Pagal tarp šalių sudarytos paskolos sutarties sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 51,80 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal paskolos sutarties sąlygas kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2022-03-16. Paskolos sutartį nutraukus 2020-04-25, ieškovė paskaičiavo mokėtinas 58,73 EUR mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos, todėl toks reikalavimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 306,31 EUR negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo 2020-04-27 iki 2021-11-16 (iki kreipimosi į teismą dienos), bei 51,80 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą dienos iki kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki paskolos sutarties pabaigos (2022-03-16).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, t. y. šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 aiškiai nurodė, kad paskolos davėjas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
Pagal CK 6.249 str. 1 d. asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami, kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas vartojimo kreditą turėjo grąžinti ir mokėti 51,80 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki 2022-03-16, tačiau pradinė kreditorė vienašališkai sutartį nutraukė 2020-04-27 dėl to, kad atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Mokėjimo (pelno) palūkanų dydis buvo nustatytas tarp šalių sudarytos kredito sutarties specialiosios dalies sąlygose. Kartu su ieškiniu pateiktas mokėjimo planas (grafikas), kuriame aiškiai atsispindi grąžinama palūkanų suma, kurią atsakovas turėjo sumokėti iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Negautų pajamų (nuostolių) suma, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2020-04-27 iki kreipimosi į teismą datos 2021-11-16, yra 306,31 EUR, t. y. būtent tokią mokėjimo (pelno) palūkanų sumą ieškovė būtų gavusi, jei atsakovas tinkamai įvykdytų vartojimo kredito sutartį. Kadangi kredito sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu prievolė pagal kredito sutartį būtų buvusi įvykdyta laiku ir tinkamai. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistini 306,31 EUR nuostoliai (negautos pajamos), apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2020-04-27 (Sutarties nutraukimo dienos) iki 2021-11-16 (kreipimosi į teismą dienos), tačiau ne ilgiau kaip iki faktinio kredito grąžinimo dienos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), bei 51,80 procentų negautos pajamos, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021-11-16 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022-03-16) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (929,92 EUR) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021-11-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovei 1000 EUR baudą, padengti iš baudos likusią sumą, kitą dalį skirti atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, į tai, kad atsakovas savo prašymą grindžia deklaratyviais teiginiais, jo nepagrindė įrodymais, atsakovo prašymas skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95, 178 straipsniai).
Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako, kadangi jie neturi esminės reikšmės priimamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 21 EUR bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis. Ieškovė pateikė teismui patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 21 EUR žyminis mokestis.
Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, tenkančios atsakovui, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 EUR), valstybės naudai iš atsakovo priteisiama 8,96 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „B2Kapital“, juridinio asmens kodas 225516770, 564,88 EUR skolos, 58,73 EUR palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 306,31 EUR negautų pajamų, paskaičiuotų nuo 2020-04-27 iki 2021-11-16, 51,80 procentų negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021-11-16 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-03-16) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (929,92 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-11-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 21 EUR (dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,96 EUR pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.