Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Redai Stonikienei, Vidai Suslikienei, dalyvaujant prokurorui Raimundui Binkiui, nukentėjusiajai A. S. (2022 m. gegužės 16 d. teisiamajame posėdyje), nukentėjusiosios atstovei advokato padėjėjai Aušrai Levinienei, kaltinamajam B. S., jo gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis Kupiškio (duomenys neskelbtini), gyvenantis Kupiškyje, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis B. S. 2021 m. spalio 21 d. apie 19.45 val. Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), automobilyje „O. Z.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) sėdėdamas priekinėje sėdynėje tyčia kumščiu vieną kartą sudavė už vairo sėdėjusiai savo sutuoktinei A. S. į galvą, šiuo veiksmu savo šeimos narei dėl poodinės kraujosruvos su aplinkinių minkštųjų audinių patinimu galvos dešinėje momeninėje srityje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Kaltinamasis B. S. kaltės nepripažino. Parodė, jog tą 2021 m. spalio 21 d. kartu su sutuoktine iš (duomenys neskelbtini) k. važiuodamas į Kupiškį automobilį pykosi su automobilį vairuojančia sutuoktine dėl to, kad ši vėlai atvažiavo, dėl to, kad jis važiuoja į Kupiškį, dėl to, kad papriekaištavo dėl sutuoktinės vairavimo būdo. Sutuoktinė pradėjo jį mušti, smūgiavo rankomis, po ko jis pareikalavo sustoti ir išlipo. Jis tyčia sutuoktinei smūgio nesudavė, prieš ją nesmurtavo, nebent galėjo užgauti alkūne netyčia išlipdamas iš automobilio ir bandydamas apsiginti nuo sutuoktinės smurto.

3. Nukentėjusioji A. S. parodė, jog 2021 m. spalio 21 d. paskambinęs sutuoktinis B. S. paklausė, ar jai reikia pieno, siūlė atvažiuoti į sodus. Ji pasakė, kad atvažiuos. Tačiau atvažiavus B. S. iškart pradėjo priekaištauti, dėl ko ji taip ilgai užtruko važiuodama, o jai pradėjus apsukinėti automobilį, pradėjo priekaištauti, kad ji nemokanti vairuoti, keikė įvairiais žodžiais. Ji pareikalavo sutuoktinio nustoti jai priekaištavus ir keikti, sustabdė automobilį ir pareikalavo išlipti. Ir tik sustojus ji pajuto smūgį į galvą, dėl smūgio juto fizinį skausmą. Kuo sudavė B. S. – kumščiu ar kokiu daiktu – ji nematė, pajuto tik patį smūgį į galvą ir fizinį skausmą. Išlipus sutuoktiniui jį grįžo namo, nuėjo pas kaimynę A. B., pasakė, kad jai dėl sutuoktinio smūgio labai skauda galvą. Kaimynė nufotografavo galvoje atsiradusį sužalojimą, nuotrauką nusiuntė jos dukrai. Paskambinusi dukra prašė ją vykti į ligoninės priimamąjį, to paties prašė ir netrukus paskambinęs sūnus, kuris kaimynės paprašė ją nuvežti į priėmimą. Abi kaimynės vairuojamu automobiliu nuvyko į priėmimą, joms nurodė važiuoti į Panevėžį, kur jai buvo suteikta pagalba, atlikti tyrimai, išrašyti vaistai. Grįžus į namus netrukus atvyko ir policijos pareigūnai, kurie sakė, kad buvo informuoti iš ligoninės apie sužalojimą.

4. Liudytoja A. B. parodė, jog 2021 m. spalio 21 d. apie 19-20 val. pas ją į namus atėjo kaimynė A. S., ji ant galvos buvo prispaudusi ledą. Į klausimą, kas atsitiko, kaimynė sakė, jog jai smūgį sudavė sutuoktinis B. S.. Matė, kad toje vietoje galvoje yra smarkus patinimas. A. S. tiksliai negalėjo pasakyti, su kuo jai smogė sutuoktinis, teigė, kad nematė, taip pat sakė, kad labai jai skauda, pradėjo verkti. Netrukus A. S. paskambino šios dukra, prašė motiną vykti į ligoninę, to paties prašė ir netrukus paskambinęs sūnus. A. S. atsisakius tą daryti, sūnus prašė mamą nuvežti ir jos. Ji sutiko. Į ligoninės priimamąjį nuėjo viena A. S., netrukus grįžusi pasakė, kad siunčia į Panevėžio ligoninę. Abi tuo pačiu automobiliu nuvažiavo į Panevėžį, važiuojant A. S. pasakojo, jog pavėlavo 10 minučių nuvažiuoti į sodą, dėl ko jos sutuoktinis supyko ir prasidėjo visas konfliktas. Iš Panevėžio ligoninės grįžus į namus ir išsiskirsčius, po kurio laiko jai paskambinusi A. S. pasakė, jog buvo atvykusi policija, nors ji jos nekvietė, sakė, kad juos informavo ligoninė.

5. Liudytoja A. J., nukentėjusiosios ir kaltinamojo dukra, parodė, jog 2021 m. spalio 21 d. vakare paskambino jai tėvas, kalbėjo apie tą vakarą vykusias krepšinio varžybas, kai tėvas pokalbio metu pasakė, jog jį jos motina bandė išstumti iš automobilio. Į klausimą, ką padarė mamai, tėvas sakė, kad nieko. Iškart po pokalbio su tėvu paskambino motinai, ši pasakė, kad atsiųs nuotrauką. Gavusi nuotrauką suprato, jog tėvas smurtavo prieš motiną. Ji iškart skambino savo broliui, nusiuntė jam nuotrauką, prašė paskambintų motinai ir įkalbintų nuvykti į gydymo įstaigą. Brolis paskambinęs įkalbėjo motiną, kad ši nuvyktų į gydymo įstaigą. Liudytoja taip pat parodė, jog nėra mačiusi, kad motina būtų smurtavusi prieš tėvą, o kad šis smurtavo prieš motiną, tai jau buvo atsitikę ir anksčiau.

7. Iš įvykių registracijos žurnalo išrašo (1 t. 19-21 b. l.) matyti, jog dėl smurto prieš A. S. į bendrąjį pagalbos centrą 2021 m. spalio 21 d. 22.43 val. paskambino sveikatos priežiūros įstaigos darbuotoja, nurodė, jog gydymo įstaigoje buvo atvykusi A. S., jai nustatytas galvos sumušimas, A. S. teigė, jog ją apie 20 val. sumušė sutuoktinis.

8. Iš asmens apžiūros protokolo, fotonuotraukų (1 t. 42-47 b. l.) matyti, jog ikiteisminio tyrimo tyrėjas R. T. 2021 m. spalio 22 d. nuo 0.40 val. iki 0.43 val. vizualiai apžiūrėjo nukentėjusiąją A. S., jos galvoje, pakaušio srityje už dešinės ausies, matė patinimą („guzą“), turintį nubrozdinimo žymių, jį nufotografavo.

9. Iš nukentėjusiosios A. S. apklausos pas ikiteisminį tyrimo teisėją protokolo (1 t. 79-80 b. l.) matyti, jog apklausiant nukentėjusiąją A. S. 2022 m. vasario 15 d. teisme ši nurodė, jog konfliktas 2021 m. spalio 21 d. tarp jos ir vyro prasidėjo dėl to, jog ji atvažiavo į sodą vėliau, nei tikėjosi sutuoktinis, konfliktas prasidėjo važiuojant automobilyje, konflikto metu vyras ją keikė necenzūriniais žodžiais, ji prašė jo nutilti ir pradėjo stabdyti automobilį. Vyrui nesiliaujant ji palietė vyro petį, po ko ji iškart pajuto stiprų smūgį į galvą prie dešinės ausies, jai labai skaudėjo. Sustabdžiusi automobilį pasakė vyrui išlipti, šis išlipo. Apklausos metu nukentėjusioji nurodė, jog matė tik rankos judesį prieš smūgį, ji pati prieš sutuoktinį nesmurtavo, palietė tik petį.

10. Iš specialisto išvados Nr. G 1067/2021 (05) (1 t. 123 b. l.) matyti, jog teismo medicinos ekspertas I. A., susipažinęs su medicininėje dokumentacijoje esančia informacija, priėjo išvados, jog A. S. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva su aplinkiniu minkštųjų audinių patinimu galvos dešinėje momeninėje srityje, sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu ar paviršiumi, iki nukentėjusiajai patenkant į gydymo įstaigą 2021 m. spalio 21 d. 21.43 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. A. S. padarytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Išvadoje aprašant medicinos dokumentų duomenis nurodyta, jog A. S. ją apžiūrint 2021 m. spalio 21 d. nuo 21.45 val. ji sakė, jog traumą patyrė buityje apie 20 val., vyras trenkė į galvą konflikto metu.

11. Teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas I. A. patvirtino atliktą specialisto išvadą dėl A. S. sužalojimo, papildė, jog atliekant tyrimą iš dokumentų nebuvo vertinamos pateiktos fotonuotraukos, taip pat nebuvo vertinama ir ikiteisminio tyrimo metu asmens apžiūros metu tyrėjo nurodytas nubrozdinimas, nurodė, jog nuotraukos nėra specialaus tyrimo objektas, o ikiteisminio tyrimo pareigūnas nėra medicinos specialistas, galintis aprašyti sužalojimo pobūdį. Ekspertas taip pat nurodė, jog tiek suduodant kumščiu, tiek suduodant kitu buką paviršių turinčiu daiktu, gali ties sužalojimu atsirasti nubrozdinimo požymiai.

12. Byloje esančiame medicinos dokumentų išraše (1 t. 70 b. l.) užfiksuota, jog 2021 m. spalio 21 d. į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę atvykusi A. S. skundėsi galvos skausmu, jai nustatytas patinimas pakaušio srityje, A. S. teigė, jog prieš ją apie 20 val. smurtavo vyras.

Motyvuojamoji dalis

13. Akistatos protokole užfiksuota (1 t. 140-141 b. l.), jog nukentėjusioji A. S. kaltinamojo B. S. akivaizdoje patvirtino parodymus, jog sutuoktinis prieš ją smurtavo, sudavė vieną stiprų smūgį į galvą, kaltinamasis B. S. apskritai neigė smurtavęs prieš nukentėjusiąją.

14. Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

15. Ištirtų įrodymų visuma pripažįstama įrodyta, kad kaltinamasis B. S., važiuodamas kartu su sutuoktine A. S. viename automobilyje, kilusio ginčo metu panaudojo smurtą prieš nukentėjusiąją – kumščiu smogė nukentėjusiajai į galvą (pakaušio sritį), taip nukentėjusiajai dėl poodinės kraujosruvos su aplinkinių minkštųjų audinių patinimu galvos dešinėje momeninėje srityje poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose šeimos nariui sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas, pripažindamas šią veiką įrodyta, remiasi nukentėjusiosios A. S. parodymais, liudytojų A. B. ir A. J. parodymais, nukentėjusiosios apžiūros aktu, prie apžiūros akto pridėtomis nuotraukomis, teismo medicinos specialisto išvada, teismo medicinos eksperto I. A., atlikusio specialų tyrimą, parodymais, medicinos dokumento išraše užfiksuota informacija, policijos įvykių registracijos žurnale užfiksuotais įrašais. Šie įrodymai patvirtina, jog nukentėjusioji A. S. netrukus po to, kai B. S. smurtavo prieš ją, apie tai pasakė kaimynei A. B., rodė šiai sužalojimą, apie tai pasakė ir jai paskambinusiai dukrai A. J.. Tiek liudytoja A. B., tiek liudytoja A. J. patvirtino, jog nukentėjusioji nuo pat pradžių teigė apie sutuoktinio tyčinį smurtą. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, jog smūgis A. S. buvo suduotas kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku iki patenkant į gydymo įstaigą, padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio metu. Teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas I. A. patvirtino surašytą išvadą, nurodė, jog nukentėjusiajai sužalojimas galėjo būti padarytas kumščiu.

16. Pats kaltinamasis B. S. neigė atlikęs tyčinius smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją A. S., nurodė, jog galėjo neatsargiai kliudyti nukentėjusiąją išlipdamas iš automobilio ir gindamasis nuo jos smurto. Tačiau, visų pirma, jokie pėdsakai, liudijantys apie nukentėjusiosios smurtą prieš kaltinamąjį, nebuvo fiksuoti, visų antra, sužalojimo lokalizacija ir pobūdis (nukentėjusiosios pakaušio srityje, pakankamai didelis patinimas) niekaip nesiderina su kaltinamojo teiginiais apie tai, kad jis galėjo nukentėjusiai pataikyti netyčia, lipdamas iš automobilio ir gindamasis nuo nukentėjusiosios: jeigu jį puolė nukentėjusioji, kaip teigė kaltinamasis, kodėl sužalojimas nukentėjusiajai, sėdėjusiai prie vairo, padarytas ne priekinėje veido dalyje (jeigu ši aktyviai būtų puolusi), o pakaušyje, dešinėje momeninėje srityje, tai yra nukentėjusiajai nusisukus nuo kaltinamojo; kaip jis, kaltinamasis, išlipdamas iš automobilio alkūne galėjo pataikyti į pakaušį už vairo sėdėjusiai nukentėjusiai, kai automobilio kėbulo plotis yra ne mažesnis nei 1,80 m (https://autoasas.lt/automobiliai/opel-zafira-2005-2011-id-519/modifikacijos).

17. Todėl netikėti nukentėjusiosios A. S. parodymais, kad kaltinamasis B. S. smogė tyčia, siekdamas jai sukelti fizinį skausmą, nėra pagrindo. Kaltinamojo B. S. gynėjas advokatas A. Cemnolonskas akcentavo, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyksta ištuokos procesas, nukentėjusioji kaltina kaltinamąjį, jog šis kaltas dėl santuokos iširimo ir šis baudžiamasis procesas yra priemonė pasiekti tikslams civiliniame procese, taip pat atkreipė į tam tikrus pačios nukentėjusiosios parodymų prieštaringumus (vienu metu teigė, jog kaltinamojo nelietė, kitu atveju – jog lietė petį, buvo iškėlusi ranką). Tačiau šioje byloje nustatyta, jog ne nukentėjusioji A. S. pranešė apie sutuoktinio smurtą, apie jį policijai pranešė gydymo įstaiga, į kurią kreipėsi nukentėjusioji po to, kai buvo sužalota. Be to, nustatyta, jog nukentėjusioji ne tik, kad nepranešė policijai apie smurtą, tačiau iš pat pradžių atsisakė vykti ir į gydymo įstaigą dėl jai sukelto fizinio skausmo ir padaryto sužalojimo, ją teko įkalbinėti tiek dukrai, tiek sūnui. Tai yra visi šie veiksmai iškart po įvykio iš esmės paneigia kaltinamojo ginamojo teiginius dėl baudžiamojo proceso priemonės įrodinėjant sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Paprastai asmenys, turintys šalutinių tikslų, elgiasi kitaip, nei šioje situacijoje pasielgė nukentėjusioji A. S. – iškart skambina ir reikalauja policijos pagalbos, atlieka kitus veiksmus, kad kuo greičiau informuoti visus galimus asmenis apie tam tikrus kito asmens smurtą ir tikrai neatsisako vykti į gydymo įstaigą, neatmetant ir to, kad ir patys prisideda prie sužalojimų išryškinimo ar jų padauginimo. Tuo labiau, jog tuo metu jokio proceso dėl santuokos nutraukimo nebuvo, jis buvo pradėtas tik tuo metu, kada baudžiamoji byla prieš kaltinamąjį jau buvo nagrinėjama teisme (įvykis buvo 2021 m. spalio 21 d., ieškinys dėl santuokos nutraukimo teisme gautas 2022 m. gegužės 17 d. (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), tai yra praėjus daugiau nei po pusės metų nuo įvykio). Todėl teigti, kad šis baudžiamasis procesas yra priemonė civiliniame procese, nėra pagrindo. Kaip ir nėra pagrindo teigti, jog neesminiai nukentėjusiosios parodymų prieštaravimai (lietė ar nelietė automobilyje kaltinamojo petį, buvo iškėlusi ranką priešais jį ar ne) neturi įtakos vertinant, ar pakanka įrodymų pripažinti kaltinamajam smurtavus prieš nukentėjusiąją. Kad automobilyje buvo kilęs ginčas ir abu sutuoktiniai, tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis, galėjo būti įsiaudrinę, galėjo apdalinti vienas kitą ne pačiais gražiausiais epitetais, nekyla abejonių, tą pripažino abu proceso dalyviai, tačiau tai nesuteikia kaltinamajam teisės smurtauti prieš nukentėjusiąją ir tokį savo elgesį pateisinti.

18. Dėl veikos kvalifikavimo. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo. Remiantis BK 248 straipsniu, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Pripažinus įrodyta, jog kaltinamasis B. S. tyčia smurtavo prieš savo sutuoktinę A. S., jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip tyčinis smurtas prieš šeimos narį. Nepagrįsti kaltinamojo gynėjo advokato A. Cemnolonsko teiginiai, jog sužalojimas nukentėjusiajai buvo padarytas dėl neatsargumo – kaltinamasis, net jeigu tikėti jo parodymais, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiosios smurto, smūgiuodamas jai į galvą suvokė savo veikos pavojingumą, numatė pasekmes, kad šiuo veiksmu (smūgiu į galvą) sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą ir galbūt padarys sužalojimą bei to siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Nusikaltimas, padarytas dėl neatsargumo yra, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatytos pasekmės, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi išvengti (nusikalstamas pasitikėjimas), arba jeigu nusikaltimą padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas) (BK 16 straipsnio 2-3 dalys). Jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad kaltinamasis B. S., smūgiuodamas nukentėjusiajai į pakaušį, lengvabūdiškai tikėjosi išvengti pasekmių (fizinio skausmo ir sužalojimo), taip pat jokie duomenys nepatvirtina, kad kaltinamasis nenumatė, jog smūgiuodamas į galvą nukentėjusiajai sukels fizinį skausmą ir sužalojimą, nors privalėjo numatyti. Todėl pripažinti, kad kaltinamasis B. S. sužalojimą nukentėjusiajai sukėlė dėl neatsargumo ir jį išteisinti, kaip to prašo gynėjas, irgi nėra pagrindo.

19. Kaltinamojo B. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

20. Skiriant bausmę kaltinamajam B. S. atsižvelgiama į tai, jog kaltinamasis B. S. padarė nusikalstamą veiką, atitinkančią nesunkaus nusikaltimo, nukreipto į kito asmens sveikatą, požymius. Veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra smurtinė, smurtauta prieš sutuoktinę, smurtas panaudotas kilus tarpusavio konfliktui bei nesutarimams, buvo suduotas vienas smūgis. Šiuo smūgiu kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajai ne tik fizinį skausmą, bet padarė ir nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalojimas padarytas galvoje, pakaušio srityje. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamojo B. S. asmenybę: anksčiau teismo neteistas (1 t. 107-108 b. l.), nėra baustas administracine tvarka (1 t. 109 b. l.), yra dirbantis (1 t. 106 b. l.), nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, yra vyresnio amžiaus (65 m. amžiaus). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, už šios nusikalstamos veikos padarymą tikslinga kaltinamajam skirti viešųjų darbų bausmę, kaip ir to prašo prokuroras, bausmės dydį nustatyti sankcijos ribose, arčiau minimumo. Byloje nėra rašytinio kaltinamojo B. S. sutikimo dėl šios bausmės, kaltinimą palaikęs prokuroras viso bylos nagrinėjimo metu neužklausė kaltinamojo, ar šis sutinka dėl bausmės, nors, tikėtina, apie siūlymą skirti tokią būtent bausmės rūšį žinojo prieš pradėdamas savo baigiamąją kalbą, teismas sutikimu laiko paties kaltinamojo B. S. teiginius paskutiniame žodyje teismui, jog jis sutiktų dėl tokios bausmės rūšies, jeigu ši būtų skirta.

21. Pripažinus B. S. kaltu padarius smurtinę nusikalstamą veiką prieš šeimos narę, jam skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Kaltinamajam B. S. išaiškinamos šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmės.

22. Nukentėjusioji A. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį (2 t. 88-94 b. l.) bei prašo iš kaltinamojo B. S. priteisti 465,90 Eur turtinės žalos ir 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog turtinę žalą sudaro 91,96 Eur patirtos išlaidos gydant patirtą sužalojimą, 373,94 Eur išlaidos kurui. Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą nukentėjusioji nurodė, jog dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė stresą, nepakeliamus išgyvenimus, po smurto jos kaltinamasis neatsiprašė, priešingai, pradėjo ją žeminti, bauginti, terorizuoti dėl pareiškimo atsiėmimo ir panašiai. Grįsdama neturtinę žalą nurodė, jog ji serga onkologine liga, nusikaltimas jos sveikatai labai didelį neigiamą poveikį, o patirtas smurtas ją psichologiškai labai paveikė, ji patyrė pažeminimą, nusivylimą. Jai yra reikalinga visokeriopa pagalba, artimųjų palaikymas, tačiau sutuoktinis prieš ją smurtauja tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Po smūgio į galvą viso tyrimo eigoje ji jaučia nuolatinį žeminimą, begalinį norą ją sužlugdyti, reikalavo atsiimti parodymus, vis kartodavo, kad liko jai nedaug gyventi. Dėl bauginimų pradėjo jo dar labiau bijoti, drebėti tik jį pamačiusi. Teismo posėdyje civilinį ieškinį nukentėjusioji A. S. palaiko bei prašo jį tenkinti.

23. Dėl nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos. Remiantis CK 6.245 straipsniu, 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti žalą, o kita šalis privalo atlyginti padarytą žalą, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu, tai yra tarp veiksmų ir nuostolių yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnyje numatytas pagrindas).

24. Nustatyta, kad kaltinamasis B. S. smurtavo prieš nukentėjusiąją A. S., ši patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusioji A. S., grįsdama ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo, nurodė, jog dėl kaltinamojo B. S. veiksmais sukelto sveikatos sutrikdymo buvo priversta gerti vaistinius preparatus, maisto papildus, dėl jų įsigijimo patyrė 91,96 Eur išlaidų. Tačiau tai patvirtinančių įrodymų nukentėjusioji nepateikė: byloje yra pateikti šešis pirkimo vaistinėse kvitai (2 t. 49 b. l.), ieškinyje detaliau išdėstyti argumentai, kam tie vaistai buvo skirti. Bet, kaip matyti iš pateiktų kvitų, vaistai, kitos prekės, vaistinėje įsigytos 2021 m. spalio 26 d. – 2022 m. gegužės 3 d. laikotarpiu. Tai yra, pirmas kvitas, patvirtinantis vaistų įsigijimą, atspausdintas praėjus 5 d. po įvykio. Po šio karto kitas kvitas yra 2021 m. gruodžio 20 d., tai yra beveik po mėnesio. Tai yra nukentėjusioji pirmas išlaidas gydydama sužalojimą patyrė praėjus penkioms dienoms nuo įvykio. Be to, negalima daryti išvados, jog 2021 m. spalio 26 d. ir 2021 m. gruodžio 20 d. įgyti medikamentai yra susiję su jai 2021 m. spalio 21 d. padarytu sužalojimu – nėra pateikti nei gydytojų įrašai, patvirtinantys apie tokių vaistų paskyrimą ar nurodymą gerti, nei patys medikamentai patvirtina, kad jie yra skirti sužalojimui, atitinkančiam nežymų sveikatos sutrikdymą, gydymą. Iš 2021 m. spalio 26 d. kvito, kiek matoma, buvo įsigytas Valeradix-Anti Stress tabletėmis (1,54 Eur), Biokalis Forte (6,37 Eur). Tačiau šie vaistai/maisto papildas galėjo būti skirti ir imuninei sistemai stiprinti, ir pačios nukentėjusiosios sveikatos būklės, susijusios su jai diagnozuotos onkologine liga, gerinimui. Tuo labiau, kaip ir minėta, jie įsigyti tik po 5 dienų nuo įvykio, nors, logiškai galvojant, sužalojimai pradedami gydyti jau kitą dieną. Pati nukentėjusioji A. S. teigė, jog 2021 m. spalio 21 d. vakare jai gydymo įstaigoje (VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje) buvo išrašyti vaistai, tačiau nei receptas, nei įrodymai dėl tų vaistų įsigijimo, nepateikti. Kaip matyti iš kito kvito, 2021 m. gruodžio 20 d. vaistinėje buvo įsigytas Betaloc – Zoc (ieškinyje nurodyta, kad tai yra antistresinis preparatas), Cavinton Forte (skirtas nuo galvos svaigimo), Magnezium Diasporal (įtampai šalinti, miegui gerinti). Atsižvelgus į tuometinę nukentėjusiosios sveikatos būklę ir praėjusį laikotarpį nuo sužalojimo, negalima teigti, kad ir tie medikamentai yra susiję su jai 2021 m. spalio 21 d. padarytu sužalojimu. Tuo labiau, jog, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro bei socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, 9 punktu, nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas arba susargdinimas asmens sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Nustačius nežymų sveikatos sutrikdymą nėra pagrindo apskritai teigti, kad vėliau nei po 10 d. įsigyti medikamentai yra susiję su nukentėjusiajai padarytais sužalojimais. Ir teismas dėl šios priežasties nevertina vėliau nukentėjusiosios įsigytų medikamentų, šių medikamentų įsigijimo datos yra dar vėlesnės, nei jau paminėti pirmi du kvitai, ir, labiau tikėtina, yra susiję ne su jai padarytu sužalojimu. Antra vertus, teismo posėdyje nukentėjusioji A. S. teigė, jog vaistai ir papildai buvo įsigyjami ir dėl kaltinamojo terorizuojančio elgesio, dėl ko ši buvo priversta 2022 m. vasario 24 d. palikti namus ir apsigyventi pas dukrą, savo seserį. Tačiau kaltinamasis B. S. yra kaltinamas tik dėl nežymaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo, kaltinamasis B. S. nėra kaltinamas sisteminiu nukentėjusiosios A. S. terorizavimu (pagal BK 145 straipsnį), tad ir šie nukentėjusiosios teiginiai neįrodo civilinio ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

25. Nukentėjusioji A. S. civiliniame ieškinyje nurodė, jog taip pat patyrė ir 373,94 Eur turtinę žalą dėl kuro įsigijimo, nes dėl netinkamo kaltinamojo elgesio su ja buvo priversta palikti bendrus namus, priversta važinėti iš (duomenys neskelbtini) k., kur gyvena sesuo ir kur kurį laiką gyveno ji, į darbą Kupiškyje ir atgal, taip pat gyveno ir Vilniuje pas dukrą, buvo priversta važiuoti iš Vilniaus į Kupiškį ir atgal, turėjo išlaidų kurui (viso nuvažiavo 3538 km). Tačiau, vėl gi, ieškininiai reikalavimai turi būti susiję su nukentėjusiam asmeniui nusikalstama veika padaryta žala, o ne dėl išlaidų, atsiradusių dėl tam tikrų tarpusavio nukentėjusiosios ir kaltinamojo nesutarimų, peraugusių į vėlesnį faktinį išsiskyrimą ir padidintas kelionių išlaidas. Tai yra, byloje nėra nustatytas tiesioginis ryšys tarp kaltinamajam B. S. inkriminuotų veiksmų ir nukentėjusiosios A. S. patirtų išlaidų kurui (jau anksčiau minėta CK 6.247 straipsnio nuostata), ieškinys dėl šio reikalavimo, kaip ir dėl reikalavimo priteisti turtinę žalą už įsigytus medikamentus, yra atmetamas.

26. Dėl nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos. Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, CK 6.250 straipsnio 2 dalimi numato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

27. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog prieš nukentėjusiąją A. S. buvo padarytas nusikaltimas, nežymiai sužalota jos sveikata, ir ji turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015, 2K-347-976/2018 ir kitos).

28. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos, padarytos nukentėjusiai A. S., dydį, atsižvelgia į tai, jog nukentėjusiajai dėl smūgio į galvą buvo padaryta poodinė kraujosruva, patinimas, dėl šio smūgio nukentėjusioji turėjo jausti skausmą, sužalojimas padarytas galvoje, nukentėjusioji galėjo patirti ir dvasinius išgyvenimus. Buvo suduotas vienas smūgis, sužalojimas dėl aplinkybės, jog nukentėjusioji nešioja peruką, nematomas aplinkiniams. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, jog sužalojimas padarytas artimoje aplinkoje, prieš ją smurtavo šeimos narys, sutuoktinis, kai paprastai šalia tokio asmens nukentėjusioji turėjo jaustis saugi. Todėl pripažįstama, kad nukentėjusioji A. S. įrodė, jog dėl tokio kaltinamojo elgesio patyrė emocinius išgyvenimus, patyrė fizinį sužalojimą ir tam tikrus nepatogumus. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas nustato, jog nukentėjusiajai A. S. 400 Eur piniginė neturtinės žalos kompensacija yra pakankama už prieš ją padarytą nusikalstamą veiką, šioje dalyje ieškinys yra tenkinamas, kitoje dalyje – atmetamas.

29. Valstybė dėl nukentėjusiosios A. S. atstovavimo paslaugoms apmokėti baudžiamojoje byloje patyrė 322,95 Eur dydžio išlaidas (2 t. 54-61 b. l.), taip pat teismas proceso išlaidomis pripažįsta ir 17,92 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaltinamąjį B. S. pripažinus kaltu, šios išlaidos priteisiamos iš kaltinamojo (BPK 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 297-303 straipsniai, teismas

nusprendžia:

Kaltinamąjį B. S. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 6 mėn. (šešių mėnesių) viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 25 (dvidešimt penkias) valandas visuomenės labui

Remiantis BK 72² straipsniu, kaltinamajam B. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šiam įpareigojimui įvykdyti nustatyti 3 (trijų) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam B. S., jog asmuo, kuris vengia atlikti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, atsako pagal BK 243 straipsnį.

Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam B. S. palikti paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Civilinį ieškinį, pareikštą nukentėjusiosios A. S., tenkinti iš dalies bei iš kaltinamojo B. S. nukentėjusiosios A. S. naudai priteisti 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Iš kaltinamojo B. S. valstybės naudai priteisti 322,95 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus 95 ct) nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų bei 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei priteistas išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (mokant už teisinės pagalbos išlaidas nurodyti įmokos kodą 5630, mokant už procesinių dokumentų įteikimo išlaidas – 5662).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.