Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic casings“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. eB2-5312-560/2017 pagal pareiškėjos UAB „Baltic casings“ skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AG OIL“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja UAB „Baltic casings“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismo nutartis yra neišsami ir nemotyvuota. Teismas nekonstatavo, kad pareiškėjos skundas būtų preliminariai nepagrįstas. Pagal teismų praktiką byloje gali būti taikomos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais ir neiškreipia bylos šalių interesų pusiausvyros. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad, toliau vykdant ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą, gali kilti tokie padariniai, kurie yra negrįžtami, arba faktinės padėties grąžinimas į pirminę padėtį skundą tenkinus būtų itin apsunkintas bei beprasmis. Kol vyksta teisminis ginčas, teisėtai į kreditorių sąrašą įtrauktai kreditorei be pagrindo neteikiama informacija apie BUAB „AG OIL“ bankroto bylos eigą, ji nekviečiama į kreditorių susirinkimus, apribojamos kitos pareiškėjai ĮBĮ suteiktos teisės. Jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos, po pareiškėjai palankaus teismo sprendimo priėmimo, ji turėtų teisę ginčyti visus per tą laiką priimtus kreditorių nutarimus, balsavimu išreikšti poziciją visais praeityje svarstytais klausimais. Visoms šioms teisėms apginti kreditorė turėtų inicijuoti naujus teisminius ginčus, o tai pasunkintų teismo sprendimo vykdymą. Jei ginčo nagrinėjimo metu UAB „AG OIL“ būtų išregistruota iš Juridinių asmenų registro, teismo sprendimas netektų prasmės ir pareiškėja nebegalėtų pasinaudoti savo teisėmis. Tuo tarpu, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o pareiškėjos skundas atmestas, iš esmės nekiltų jokie neigiami padariniai. Apeliantė tiesiog būtų gavusi informaciją apie bankroto bylos eigą, dalyvavusi kreditorių susirinkimuose, pateikusi savo poziciją ir pan. Teismas gali prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies, pavyzdžiui, sustabdyti ginčijamo nutarimo galiojimą, tačiau apriboti kreditorei galimybę naudotis esminėmis (kraštutinėmis) teisėmis bankroto procese (gauti savo reikalavimų patenkinimą, kreiptis dėl administratoriaus atstatydinimo, ar pan.). Tačiau apskritai netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir tokiu būdu apriboti visas apeliantės teises BUAB „AG OIL“ bankroto procese yra neteisėta, neteisinga ir neekonomiška.

Atsakovė BUAB „AG OIL“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismo nutartis neišsami, nemotyvuota, o paremta tik formaliais motyvais. Teismo nutartyje nurodyti pagrindiniai argumentai, kodėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas. Apeliantė nebėra atsakovės kreditore, nes 2017 m. rugpjūčio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nuspręsta atsiskaityti su apeliante ir išbraukti ją iš kreditorių sąrašo. Šis nutarimas galioja, nes buvo įvykdytas – atsakovė 2017 m. rugpjūčio 21 d. atsiskaitė su apeliante, padengė jos kreditorinį reikalavimą. Atitinkamai, apeliantė negali naudotis kreditorės teisėmis BUAB „AG OIL“ bankroto procese. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju būtų nesuderinamas su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių tikslu – užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, pažeistų teisingumo, proporcingumo principus. Kadangi pareiškėjos reikalavimai yra dėl pripažinimo, o tokio reikalavimo patenkinimo atveju teismo sprendimo dalis realizuotųsi ipso facto (savaime, pagal faktą), nėra galimybės, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Pareiškėja nenurodė absoliučiai jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog, patenkinus jos skundo reikalavimus, teismo sprendimas negalės būti įvykdytas, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ir pareikšto skundo reikalavimai iš esmės sutampa: pareiškėja prašo pripažinti negaliojančia nutarimo dalį, o prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti nutarimo dalies galiojimą. Tokiu reikalavimu pareiškėja iš esmės siekia teisinio ginčo sureguliavimo ir materialinių teisinių pasekmių, kurios galės būti konstatuotos tik teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išspręsta iš esmės. Jei būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o skundas būtų atmestas, pareiškėja būtų pasinaudojusi teisėmis, kuriomis ji naudotis negalėjo, pavyzdžiui, gavusi informaciją, susijusią su bankroto procesu, kurios ji negalėjo gauti. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau bylą išsprendus iš esmės ir patenkinus skundą, pareiškėja galėtų naudotis jai ĮBĮ suteiktomis teisėmis ir, pavyzdžiui, gauti informaciją, susijusią su bankroto procesu. Tiek pateikdama skundą, tiek prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėja piktnaudžiauja teisėmis ir tenori gauti konfidencialią informaciją, kuri yra teikiama tik atsakovės kreditoriams. Tokį pareiškėjos motyvą suponuoja ir jos kreditorinio reikalavimo suma (78,11 Eur) bei aplinkybės, kaip pareiškėja šį kreditorinį reikalavimą įgijo. Pareiškėja iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo atsakovės kreditore, o tik vėliau kreditorinius reikalavimus perėmė iš atsakovės kreditorių, savo iniciatyva sumokėdama skolas už atsakovę. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 21 d. atsiskaitė su pareiškėja – padengė jos kreditorinį reikalavimą, tačiau pareiškėja, jau nebebūdama kreditore, formaliais pagrindais vis vien ginčija kreditorių susirinkimo nutarimą.Atsakovės BUAB „AG OIL“ bankroto administratorė 2017 m. lapkričio 27 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą nutraukti civilinę bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodydama, kad skundas, kurio reikalavimams užtikrinti pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra atmestas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu nagrinėjamoje byloje yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą tuo atveju, jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, tenkintų ieškinio reikalavimus (CPK 144 straipsnis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės yra laikino pobūdžio suvaržymai, kurių taikymo/netaikymo konkrečioje byloje klausimas aktualus tik tol, kol ši byla nėra užbaigta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. eB2-5312-560/2017 pagal pareiškėjos UAB „Baltic casings“ skundą atsakovei BUAB „AG OIL“ dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, administratorės atstatydinimo, 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjos UAB „Baltic casings“ skundo. Paminėta nutartis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 14 d. Reikalavimams, kurių užtikrinimui buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, esant išspręstiems įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pareiškėjos paduoto atskirojo skundo nagrinėjimas tapo teisiškai nereikšmingas, todėl, mutantis mutandis taikant CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei vadovaujantis protingumo, teisingumo, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, apeliacinis procesas nagrinėjamoje byloje nutrauktinas, nelikus apeliacijos objekto (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis ir 3 straipsnio 6 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos UAB „Baltic casings“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarties, nutraukti.