Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei L. S. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, J. K.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu ir dubliku (e. b. l. 1–5, 56–57) prašė priteisti iš atsakovės 398,38 Eur turtinės žalos atlyginimo, 30,01 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2015 m. spalio 12 d. vandeniu buvo užpiltas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausantis trečiajam asmeniui. Ieškovės atstovas nustatė, kad buvo sulietos vieno kambario lubos ir siena. Kadangi ieškovė yra buto draudikė, pripažinusi įvykį draudžiamuoju, ieškovė išmokėjo draudimo išmoką. Išmokų dydis nustatytas pagal būtinas sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės remonto išlaidas. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą, sudaromą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtinta Sistela programa, apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 400 Eur. Žala, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, sudaro 396,38 Eur. Ieškovės apdraustas butas buvo užlietas iš atsakovės valdomo buto. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala nėra atlyginta. Atsakovė atsiliepime ir triplike (e. b. l. 43–44, 62–65, 97–100) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad jos valdomas butas Nr. (duomenys neskelbtini), nors ir yra aukštesniame pastato aukšte, tačiau ne tiesiai virš trečiajam asmeniui priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės valdomas butas yra devintame pastato aukšte, virš S. B. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos matyti, kad virš aštuntame aukšte esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso U. V. ir E. S. Aplinkybę, kad būtent atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių buvo aplietas butas Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė grindžia vieninteliu motyvu, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) vonios ir tualeto patalpos sanitariniai mazgai yra arčiau vietos, kurioje buvo aplietos vandeniu buto Nr. (duomenys neskelbtini) lubos ir sienos, nei buto Nr. (duomenys neskelbtini) vonios ir tualeto patalpos sanitariniai mazgai. Prielaidas abejoti ieškovės įrodinėjama versija sudaro faktas, kad buvo apipiltas tik buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambarys, pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), nors buto Nr. (duomenys neskelbtini) vonios ir tualeto patalpos sanitariniai mazgai yra ženkliai arčiau buto Nr. (duomenys neskelbtini) koridoriaus ir vonios patalpų, pažymėtų plane (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), be to, nebuvo aplietos tiesiai po butu Nr. (duomenys neskelbtini) esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpos. Ieškovė neturėtų atmesti galimybės, kad butas galėjo būti aplietas ir iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) sanitarinių mazgų. Ieškovės pozicijos pagrįstumą paneigia ir daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pažyma, kurioje konstatuojama, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) vandens pratekėjimo ar išsiliejusio vandens dėmių nepastebėta. Net jei būtų laikoma, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aplietas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) vonios ir tualeto patalpoje esančių sanitarinių mazgų, turėtų būti įvertinta, kad atsakovė nėra atsakinga už visus buto Nr. (duomenys neskelbtini) sanitarinius tinklus, o tik tuos, kurie nėra priskirti pastato bendroms inžinierinėms sistemoms. Vadovaujantis Aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895, patvirtintu Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma, vandentiekio ir nuotekų vamzdynas nuo bute esančio trišakio yra bendrojo naudojimo objektai, už kurių eksploatavimą yra atsakinga ne atsakovė, o bendrija „(duomenys neskelbtini)“. Jei gedimas įvyko šiuose tinkluose, atsakovė negali būti laikoma atsakinga. Be to, turėjo būti įvertinta, kad greta apipylimo vietos yra ne tik buto Nr. (duomenys neskelbtini) sanitariniai mazgai, bet taip pat ir ventiliacijos kanalai, kurie taip pat yra bendrojo naudojimo objektai, už kurių tinkamą eksploatavimą atsakovė nėra atsakinga.Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu (e. b. l. 129–133) ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės ieškovei 398,38 Eur žalos atlyginimą, 30,01 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (428,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei iš atsakovės priteisė 13,54 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nustatė, kad 2015 m. spalio 12 d. buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. Ieškovės atstovo žalų vertinimo eksperto 2015 m. spalio 20 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad buvo sulietos kambario sienos, besiribojančios su kaimynų siena, lubos, nuo sienos atšokę tapetai. Kadangi įvykio metu butas buvo apdraustas būsto draudimu, buto savininkei trečiajam asmeniui J. K. ieškovė išmokėjo 398,38 Eur žalos atlyginimą. Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų kadastro duomenų bylų kopijų matyti, jog atsakovės nuomojamo buto Nr. (duomenys neskelbtini) sanitarinis mazgas ribojasi su žemiau esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) lubomis ir apgadinta kambario siena (plane pažymėta (duomenys neskelbtini)). Buto Nr. (duomenys neskelbtini) sanitarinis mazgas yra toliau nuo apgadintų buto sienos bei lubų ir su jomis nesiriboja. Teismas sprendė, kad ieškovės žalų vertinimo ekspertas darydamas išvadą, jog butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas išsiliejus vandeniui buto Nr. (duomenys neskelbtini) sanitarinio mazgo patalpose, įvertino betoninių plokščių sujungimo siūles, analizavo, kur galėjo prasiskverbti vanduo. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad eksperto išvada yra tik tikėtina, nes žalų ekspertas galutinę išvadą padarė turėdamas specialias žinias ir įvertinęs žalos byloje surinktą medžiagą. Teismas taip pat atmetė atsakovės argumentus, kad tuo atveju, jeigu butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aplietas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo būtinai būti aplietos ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpos. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pati nurodo, jog jai tik po mėnesio tapo žinoma apie įvykį, todėl ir į buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkę kreipėsi tik po mėnesio, o praėjus tokiam laiko tarpui galėjo nelikti vandens pratekėjimo žymių. Be to, vandens pratekėjimo žymių buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė galėjo ir nepastebėti, kadangi jos vonioje yra pakabinamos lubos. Taip pat teismas atmetė atsakovės argumentus, kad butas galėjo būti aplietas ir dėl stogo dangos trūkumų lyjant stipriam lietui, vandeniui pratekėjus ventiliacijos kanalais arba įvykus vandentiekio tinklų, už kurių priežiūrą yra atsakinga bendrija, avarijai, nes atsakovė jokių jos argumentus patvirtinančių duomenų teismui nepateikė. Teismas padarė išvadą, kad trečiajam asmeniui priklausantis butas buvo užpiltas iš atsakovei priklausančio buto, todėl yra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė patalpų savininkės nesugebėjimu naudotis valdomu turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Nors atsakovė ir teigė, kad jos bute joks įvykis neįvyko, tačiau teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.Tenkinęs reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti palūkanas už vėlavimo atsiskaityti laiką, skaičiuojant nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę dienos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu (e. b. l. 134–139) atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Byloje nėra duomenų apie betoninių plokščių siūlių ir pratekėjimo vietų tyrimą, todėl skundžiamo sprendimo grindimas tokio tyrimo rezultatais pažeidžia betarpiškumo principą. Ieškovės pateiktas 2015 m. spalio 20 d. turto sunaikinimo aktas patvirtina, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu joks betoninių plokščių siūlių tyrimas nebuvo atliktas, o apžiūrą atlikęs ieškovės atstovas prielaidą, jog labiausiai tikėtina, kad vanduo pateko iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), padarė remdamasis buto Nr. (duomenys neskelbtini) sanitarinio mazgo padėtimi, o ne betoninių plokščių siūlių tyrimu. Atsakydama į teismo klausimus ieškovės atstovė patvirtino, kad nei trečiasis asmuo, nei ieškovė neatliko su butu Nr. (duomenys neskelbtini) besiribojančių butų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apžiūros, todėl nėra aišku, kaip galėjo būti atliktas betono plokščių siūlių tyrimas ir nustatytos siūlės, pro kurias prasiskverbė vanduo. Ieškovės padarytos buto Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos patvirtina, kad buto sienos ir lubos yra su pilna apdaila, todėl blokų siūlės, kurias atsakovei nežinomu būdu galima būtų ištirti nustatant vandens pratekėjimo vietas, nesimato.Atmesdamas argumentą, kad, jeigu buvo aplietas šoninis butas, turėjo būti aplietas ir butas apačioje, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisyklę, draudžiančią tuo pačiu įrodymu tą patį teigti ir neigti.Išvadą, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambarys ((duomenys neskelbtini)) buvo apipiltas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) sanitarinio mazgo ((duomenys neskelbtini)), pirmos instancijos teismas grindė vieninteliu motyvu, jog buto Nr. (duomenys neskelbtini) sanitarinis mazgas yra arčiau apipylimo vietos nei buto Nr. (duomenys neskelbtini) sanitariniai mazgai. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės argumentą, kad tokiu atveju neišvengiamai turėjo būti apipiltos ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) tualeto, vonios ir koridoriaus patalpos ((duomenys neskelbtini)), o taip pat buto Nr. (duomenys neskelbtini) koridoriaus patalpa ((duomenys neskelbtini)), kuri yra kur kas arčiau buto Nr. (duomenys neskelbtini) sanitarinių mazgų nei apipiltas kambarys ((duomenys neskelbtini)). Kadangi šios patalpos nebuvo apipiltos, teismas turėjo pripažinti, kad iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) sanitarinių mazgų ((duomenys neskelbtini)) negalėjo būti apipiltas buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambarys ((duomenys neskelbtini)). Vadovaujantis logika, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) sanitariniai mazgai galėjo apipilti tik šone esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambarį, t. y. toliau esančią patalpą, o tiesiai apačioje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų neapipilti, negalėjo būti atmestas atsakovės argumentas, jog buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambarys galėjo būti apipiltas ir iš buto Nr. (duomenys neskelbtini)sanitarinių mazgų, nors ir esančių 2 metrais toliau nei buto Nr. (duomenys neskelbtini) sanitariniai mazgai.Teismo argumentai, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė apipylimo padarinių galėjo ir nepastebėti, pažeidžia logikos dėsnius. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės sužinojimas apie galimą jos buto apipylimą nepagrįstai susietas su atsakovės sužinojimo apie 2015 m. spalio 12 d. įvykį data. Buto savininkė jame nuolat gyvena su sutuoktiniu, o 2015 m. spalio 12 d. įvykio metu nebuvo išvykusi. Pakabinamos lubos gali sukliudyti pastebėti apipylimo padarinius ant lubų, tačiau turi būti įvertinta, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambaryje buvo apipiltos ne tik lubos, bet ir siena, ir pakabinamos lubos niekaip negalėjo sutrukdyti pastebėti tokio apipylimo padarinių. Be to, apipylimo padariniai tualeto patalpoje ir koridoriuje ((duomenys neskelbtini)) turėjo būti akivaizdūs. Faktą, kad ne tik buto Nr. (duomenys neskelbtini) vonia ir tualeto patalpa, bet ir koridorius ((duomenys neskelbtini)) būtų buvęs neišvengiamai apipiltas, jei apipylimas būtų įvykęs iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina tai, jog buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambario ((duomenys neskelbtini)) siena buvo apipilta iki pat kampo, kuris ribojasi ne su buto Nr. (duomenys neskelbtini) tualeto patalpa ((duomenys neskelbtini)), o su koridoriumi ((duomenys neskelbtini)). Šios aplinkybės patvirtina, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambarys negalėjo būti apipiltas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) sanitarinio mazgo. Logikos dėsniams prieštarauja pirmos instancijos teismo išvada, kad ne tik kambario siena, bet ir lubos galėjo būti aplietos iš šoninio buto. Faktas, kad buvo apipiltos ne tik buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambario sienos, bet ir lubos, patvirtina, jog apipylimo šaltinis buvo bute Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šio atsakovės argumento atmetimo motyvų pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė.Teismo išvada, kad atsakovei teko pareiga surinkti įrodymus, jog įvykį sukėlė kiti šaltiniai, nesuderinama su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 suformuotomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis. Kadangi ieškovė reikalavo pripažinti už įvykį atsakinga ne viršuje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), o šone esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoją, teismas turėjo pripažinti, kad ieškinyje nurodytas apipylimo šaltinis nėra akivaizdus, ir pareikalauti ieškovę pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, jog kiti šaltiniai negalėjo būti įvykio priežastimi. Ieškovės paaiškinimas, kad duomenų apie įvykusias avarijas neturi, nesant įrodymų, jog ieškovė ar trečiasis asmuo kreipėsi į gyvenamojo namo administratorių, negali būti vertinamas kaip įrodinėjimo naštos įgyvendinimas. Ne atsakovei, o ieškovei ir trečiajam asmeniui turi tekti neigiamos pasekmės to, kad iš karto po įvykio trečiasis asmuo, o vėliau ir ieškovė, neapžiūrėjo butų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patalpų, bendrojo naudojimo tinklų, nesikreipė į daugiabučio gyvenamojo namo administratorių.Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą (e. b. l. 143–145) ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad teismas įvertino kiekvieną įrodymą, įvertino visus atsakovės argumentus ir išsamiai išdėstė motyvus, kodėl juos atmeta. Atsakovė dėsto versijas dėl užpylimo aplinkybių, židinio, tačiau savo pozicijos neįrodė jokiomis objektyviomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovė, teigdama, kad žala galėjo kilti dėl kitų asmenų neatsargaus elgesio, turėjo šią aplinkybę įrodyti, tačiau tokių duomenų byloje nepateikė, be to, neprašė išreikalauti įrodymų ar kviesti papildomų liudytojų.Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė draudiko reikalavimo, pareikšto daugiabučiame gyvenamajame name esančios patalpos (buto Nr. (duomenys neskelbtini)) naudotojai (nuomininkei), dėl užpylus vandeniu trečiajam asmeniui priklausantį butą Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą. Bylose dėl žalos, susijusios su netinkamu statinio valdymu, atlyginimo priteisimo ieškovui tenka pareiga įrodyti tris civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.), ketvirtoji atsakomybės taikymo sąlyga – kaltė – yra preziumuojama, todėl pareiga ją nuginčyti tenka atsakovui (CK 6.248 str., 6.266 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). Nutarties 15 pastraipoje aptartas teisinis reglamentavimas reiškia, kad būtent ieškovei teko pareiga įrodyti, jog vandens, kuriuo užpiltas trečiajam asmeniui priklausantis butas, šaltinis buvo atsakovės valdomame bute. Šalims privalant teikti teismui jų reikalavimus pagrindžiančius įrodymus (CPK 135 str., 142 str., 178 str.), galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams (CPK 12–13 str.), pagal kuriuos teismas savo iniciatyva įrodymų nerenka, bylą teismas nagrinėja pagal šalių pateiktus įrodymus. Teismas vertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje aiškindamas šią normą yra nurodęs, kad civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010), vertindamas įrodymų visetą teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015). Toks įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo naštos paskirstymas nagrinėjamoje byloje reiškia, kad ieškovei tenka pareiga teikti įrodymus, kurie leistų spręsti, jog pratekėjusio vandens šaltinis buvo atsakovės valdomoje patalpoje, arba patvirtintų, kad tokiu šaltiniu negalėjo būti namo bendrojo naudojimo objektai arba kitų asmenų valdomos patalpos. Kaip matyti iš į bylą pateiktų nuotraukų (e. b. l. 7–13) ir nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos medžiagos (e. b. l. 72–78), aplieta trečiajam asmeniui priklausančios patalpos (duomenys neskelbtini) siena ribojasi su buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sienomis bei ventiliacine anga, virš aplietos patalpos yra butui Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti patalpa (duomenys neskelbtini), kuri ribojasi su atsakovės valdomomis patalpomis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ventiliacine anga. Kaip teisingai nurodė atsakovė savo teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, esant tokiam patalpų išsidėstymui, vanduo į trečiajam asmeniui priklausančią patalpą galėjo patekti tiek iš atsakovės buto, tiek iš virš trečiojo asmens buto esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir iš su aplieta patalpos (duomenys neskelbtini) siena besiribojančios ventiliacinės angos. Ieškovės į bylą pateiktu įrodymu – ieškovės darbuotojo surašytu Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu (e. b. l. 26–27) – nekonstatuojamas kitų apipylimo šaltinių negalimumas, tik daroma prielaida, kad numanomas apipylimo šaltinis yra atsakovės valdomame bute, kadangi labiausiai tikėtina, jog vanduo tekėjo iš atsakovės buto sanitarinio mazgo (patalpos (duomenys neskelbtini)). Tokia išvada padaryta neįvertinus padėties atsakovės bute ar bute Nr. (duomenys neskelbtini), nesant byloje įrodymų apie pastato konstrukciją (plokščių tarp pastato aštunto ir devinto aukštų sujungimo vietą), ventiliacinių angų būklę ir pan. Kaip nurodė ieškovės atstovė tiek nagrinėjant bylą iš esmės, tiek ir baigiamųjų kalbų metu, šių aplinkybių ieškovė neįrodinėjo laikydamasi pozicijos, kad pareiga jas įrodinėti tenka atsakovei. Tiek atsakovė, tiek ir jos atstovas, priešingai, nurodė su aptariamomis aplinkybėmis susijusių įrodymų neteikiantys, kadangi tokius įrodymus turi teikti ieškovė. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad teismas nei pasirengimo stadijoje, nei nagrinėdamas bylą neakcentavo įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių tvarkos. CPK 225 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad priėmęs ieškinį teismas prireikus patikslina arba paskirsto šalių įrodinėjimo naštą. Nagrinėjamoje byloje toks poreikis buvo akivaizdus, kadangi išsiskyrė šalių pozicijos dėl galimų apliejimo šaltinių, tačiau įrodymų šalys teismui neteikė būtent dėl skirtingai suvokiamos įrodinėjimo pareigos apimties. Nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią teismui tenka pareiga nurodyti šalims, kokios faktinės bylos aplinkybės nagrinėjamu atveju yra svarbios tam, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai. Nepakanka nurodyti, kad ieškovas privalo įrodyti žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių). Turi būti nurodyta, dėl kokių konkrečių faktinių bylos aplinkybių jis turi pateikti įrodymus. Jie nustatomi pagal tai, kokias aplinkybes teismas ketina vertinti kaip svarbias, kad būtų visapusiškai išnagrinėta byla. Teismas turi nurodyti ieškovui teikti įrodymus, kad užpylimas įvyko iš atsakovo buto. Jeigu ši aplinkybė nėra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi pareikalauti pateikti įrodymus, ar yra kitų galimų buto užpylimo šaltinių. Tik ištyrus šias aplinkybes, t. y. tokiu būdu teismui užtikrinus visų aplinkybių ištyrimą, galima įvertinti surinktus įrodymus ir spręsti, ar ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Tik teismui tinkamai išaiškinus šalims įrodinėjimo pareigą atsiranda pagrindas spręsti, kad teismas, išnagrinėdamas bylą pagal į ją pateiktus įrodymus ir taikydamas nutarties 16 pastraipoje aptartą tikimybių pusiausvyros standartą, nepažeidžia teismo pareigos atskleisti bylos esmę. Kitaip tariant, tam, kad teismas galėtų bylą išnagrinėti nesant į ją pateiktų reikšmingas aplinkybes patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, teismas turi aiškiai nurodyti šalims jų pareigos teikti įrodymus apimtis bei konstatuoti šios pareigos pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje šie veiksmai nebuvo atlikti. Teismas esmingai pažeidė procesinės teisės normas, nes tinkamai neištyrė ir nenustatė visų reikšmingų žalos padarymo aplinkybių, nedavė nurodymo dėl įrodymų pateikimo apie tas žalos padarymo aplinkybes, kurias vėliau vertino. Šis pažeidimas galėjo turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teikdama paaiškinimus teismo posėdyje ir savo baigiamojoje kalboje ieškovės atstovė pripažino bendravusi su namo bendrijos pirmininke dėl ventiliacinės angos, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų būklės, tačiau į bylą nebuvo teikiami jokie su tuo susiję įrodymai, kurie leistų spręsti, ar sistemoje yra buvę avarijų, ar buvo atliekami remonto darbai, kokios yra ankstesnių užpylimų (jeigu tokių buvo) priežastys. Ieškovės atstovė taip pat pripažino, kad į bylą galėtų būti pateikiami hidrometeorologiniai duomenys apie tos dienos, kai įvyko užpylimas, orą, kurie leistų spręsti, ar užpylimo šaltiniu galėjo būti lietaus vanduo. Be to, ieškovės atstovė nurodė, kad nebuvo vertinama situacija virš trečiajam asmeniui priklausančio buto esančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini) (ar šiame bute esančios vandentiekio ir kanalizacijos sistemos atitinka nurodytąsias kadastro ir registro byloje, ar jame nėra vandens prabėgimo žymių ir pan.). Atsakovei teikus į bylą įrodymus apie vandens prabėgimo pasekmių jos valdomame bute ir po jos valdomu butu esančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvimą, galimybė vandeniui patekti į šalia (ne tiesiogiai po ieškovės nurodomu išsiliejimo šaltiniu) esančią patalpą galėjo būti įrodinėjama teikiant duomenis apie techninę pastato konstrukciją (pvz., plokščių tarp pastato aštunto ir devinto aukštų sujungimo vietą). Kaip minėta nutarties 17–18 pastraipose, tik pasiūlęs ieškovei šiuos įrodymus pateikti ir ieškovei jų nepateikus dėl subjektyvių (įrodinėjimo pareigos nevykdymo) ar objektyvių (įrodymų ar galimybių juos pateikti nebuvimo) priežasčių, teismas galėtų taikyti įrodymų pusiausvyros principą nepažeisdamas pareigos atskleisti bylos esmę, ir konstatuoti, ar gali būti vertinama, kad ieškovė įvykdė procesinę pareigą įrodyti, jog apipylimo šaltinis buvo atsakovės valdomame bute.Nutarties 17–19 pastraipose nurodyti proceso trūkumai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kadangi taip būtų pažeista dalyvaujančių byloje asmenų teisė į apeliaciją, o kartu ir asmenų, kurie nebuvo įtraukti į procesą, tačiau kurių teisėms bylai reikšmingos aplinkybės gali turėti įtakos, teisė dalyvauti procese. Vadovaujantis CPK 266 straipsniu, teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Šios taisyklės pažeidimas sąlygoja absoliutų teismo sprendimo negaliojimą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Todėl įvertinęs, kad šalių argumentai yra susiję su aplinkybėmis, kurios gali turėti įtakos į bylą neįtrauktų asmenų teisėms, teismas, net ir nesant šalių prašymo (arba šalims laikantis kitokios pozicijos), privalo tokius asmenis įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovė aiškiai įvardijo galimus alternatyvius apipylimo šaltinius – butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir ventiliacijos angą. Įvertinus šiuos argumentus teismo sprendime privalu pasisakyti dėl to, ar apipylimą galėjo sąlygoti buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko ar valdytojo veiksmai, taip pat už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir priežiūrą atsakingo subjekto (namo bendrijos) veiksmai. Jeigu išnagrinėjus bylą reikalavimai atsakovės atžvilgiu būtų atmesti, ieškovė išsaugotų teisę reikšti ieškinį nurodytų asmenų atžvilgiu, iš kurių, jų neįtraukus į nagrinėjamą bylą, būtų atimtos procesinės galimybės dalyvauti procese ieškovės pusėje ir teikti įrodymus ar argumentus, kurie paneigtų jų veiksmų neteisėtumą ar patvirtintų atsakovės neteisėtus veiksmus. Dėl nurodytų aplinkybių pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apibrėžus bylos nagrinėjimo ribas ir šalių įrodinėjimo pareigą, turi būti sprendžiamas klausimas dėl daugiabučio namo bendrijos ir įvykio metu buvusio buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko teisių perėmėjų (e. b. l. 104–105) įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišaiškinęs šalims jų įrodinėjimo pareigos bylą išnagrinėjo neatskleisdamas bylos esmės, proceso trūkumai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, todėl ginčijamas sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.