Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-83-805/2015 pagal pareiškėjos V. M. ir suinteresuoto asmens A. S., pareiškusio savarankiškus reikalavimus, pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. N., A. Z., L. R., I. S., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Suinteresuotas asmuo A. S., pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos A. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti mirusiosios turtą, o pareiškėjos V. M. pareiškimą atmesti. Nurodė, kad 2007 m. jis tapo ūkininku ir nuo 2007 m. liepos 16 d. iš mamos ginčo žemės sklypą nuomojosi, nuo to laiko sklypu naudojosi faktiškai jis vienas, jame sėjo grūdines kultūras, dirbo darbus, reikalingus žemei ir jo ūkiui, deklaravo ir pildė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškas Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, už jo dirbamą žemę gavo išmokas, mokėjo žemės mokestį. Pažymėjo, kad pareiškėja V. M. ir kiti suinteresuoti asmenys minėtu žemės sklypu nesinaudojo. Suinteresuoto asmens A. S. teigimu, aplinkybė, kad pareiškėja V. M. gyvena šalia ginčo žemės sklypo nesudaro pagrindo tvirtinti, kad ji žemės sklypu naudojasi ir rūpinasi. Pažymėjo, kad pareiškėja V. M. nenurodė kitų daiktų, priklausiusių motinai, kuriais po mirties ji naudojosi, rūpinosi kaip savais, tuo tarpu po motinos mirties likę šeimos albumai yra visų šeimos narių, o motinos kapą prižiūri visi jos vaikai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje kilo ginčas dėl suinteresuoto asmens A. S. palikimo priėmimo pradėjus paveldimą turtą – žemės sklypą – faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Teismas, aiškindamas ir taikydamas CK teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą pradėjus faktiškai jį valdyti klausimą, atsižvelgia į vieningus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (teisminius precedentus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010 ir kt.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. S. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 6). Pareiškėja V. M. ir suinteresuotas A. S., kartu su kitais suinteresuotais asmenimis A. N., A. Z., L. R., T. J. S. (teisių perėmėja sutuoktinė I. S.) yra velionės vaikai (t. 1, b. l. 10-25). Po motinos mirties įstatymo nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (t. 1, b. l. 26). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad palikėjos A. S. vardu nuosavybės teisėmis registruotas 2,7500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 30), kurio didžiąją 2,69 ha dalį velionė A. S. 2007 m. gegužės 11 d. Privačios žemės nuomos sutartimi 10 metų išnuomojo savo sūnui suinteresuotam asmeniui A. S. (t. 1, b. l. 163). Suinteresuotas asmuo A. S. 2014 m. gruodžio 30 d. pareiškime nurodė, kad nuo to laiko, kai jis išsinuomojo šį žemės sklypą, tik jis vienas jį ir dirbo: sėjo kultūras, tręšė, atliko kitus žemės priežiūros darbus, nes nuo 2007 m. tapo ūkininku, žemės sklypą deklaravo ir užpildė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškas Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, gauna už jos dirbimą priklausančias išmokas, moka žemės mokestį (t. 1, b. l. 86, 87).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, jog palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, o asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, šios civilinės bylos aplinkybių kontekste laiko tikslinga išanalizuoti, ar suinteresuotas asmuo A. S. po palikimo atsiradimo kaip įpėdinis atliko pakankamai aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą – žemės sklypą.

Pirmosios instancijos teismas aiškindamasis šias teisiškai reikšmingas aplinkybes įvertino tai, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos Pakuonio seniūnijos pažymoje nurodyta, jog A. S. nuo 2007 m. deklaruoja pasėlius žemės sklype (suprojektuoto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,6900 ha), nurodytame 2007 m. gegužės 11 d. privačios žemės nuomos sutartyje Nr. 1, sudarytoje tarp nuomininko A. S. ir nuomotojo A. S. (t. 1, b.l. 189), jam išduotas ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. (duomenys neskelbtini) t. 1 b. l. 90). Teismas atsižvelgė, kad suinteresuotas asmuo A. S. 2013 metais ir 2014 metais Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos teikė Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškas (t. 1, b. l. 91-101), laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2014 m. deklaravo žemę, esančią (duomenys neskelbtini)., kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,7500 ha. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas įrodymų vertinimo taisykles ir atlikdamas įrodymų vertinimą pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįsta visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) bei siekdamas pašalinti bet kokias abejones, pagrįstai pareikalavo duomenų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, nuo kada A. S. deklaravo pasėlius ir kitas žemės ūkio naudmenas 2,75 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) bei paprašė pateikti minėto žemės sklypo planinę medžiagą (t. 2, b. l. 18). Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 5 d. raštu informavo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2014 m. (t. 2, b. l. 24-30) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 2,7500 ha) deklaravimas teiktas A. S. vardu, nurodžius planinėje medžiagoje lauko numerius, pasėlio kodus, lauko ploto dalis pagal atitinkamus pasėlius. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad tai patvirtina A. S. nurodytas aplinkybes dėl to, kad minėtu sklypu faktiškai naudojosi, jį dirbo, keitė sėjomainą, gavo valstybės paramą būtent jis, o ne pareiškėja. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas minėtą rašytinį įrodymą tinkamai įvertino kartu su liudytojų, kviestų kiekvienos iš šalių iniciatyva, parodymais, ir padarė pagrįstą išvadą, kad jie vieni kitus papildo, todėl teismas abejoti jais neturi pagrindo (CPK 185 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas papildomai įvertina, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos Pakuonio seniūnijos 2015 m. balandžio 10 d. pažymą dėl žemės ūkio veiklos, kuri patvirtina, kad A. S. nuo 2007 m. deklaruoja pasėlius žemės sklype (suprojektuoto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,69 ha), nurodytame 2007 m. gegužės 11 d. privačios žemės nuomos sutartyje Nr. 1, sudarytoje tarp nuomininko A. S. ir nuomotojo A. S. (t. 1, b. l. 189). Teismas taip pat įvertina suinteresuoto asmens I. S. 2015 m. balandžio 28 d. atsiliepime į pareikštą pareiškimą, kuriame nurodyta, kad A. S. žemę dirbo ir tinkamai ją prižiūrėjo (arė, tręšė, sodino, nuėmė derlių, mokėjimo žemės mokestį) tiek esant motinai gyvai, tiek po jos mirties (t. 1, b. l. 190). Teismas, išklausęs 2015 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio metu garso įrašą (garso įrašas nuo 27 min. 00 sek. iki 52 min. 20 sek.), nustatė, kad jo metu pareiškėja V. M., turėdama sveikatos problemų paaiškino, kad: suinteresuotas asmuo A. S. gyveno kartu su motina, iš namų išėjo 2007 metais, išlaikymo iki gyvos sutartimi motina namų valdą ir aplink esantį sodą paliko pareiškėjai už jos priežiūrą, nes brolis (duomenys neskelbtini) gėrė, testamentas buvo, bet po to jį perrašė, pas notarą pasirašė sutartį, tačiau po mamos mirties 2,75 ha žeme naudojo (duomenys neskelbtini), tuo tarpu ji 2,75 ha žemės sklypo nesutvarkė, sklype sėjo, bulves sodino, iš pradžių (duomenys neskelbtini) nedirbo, paskui tik atėjo dirbti, po motinos mirties 2013 metais; iš karto po mamos mirties (duomenys neskelbtini), 2012 metais (duomenys neskelbtini)sklypo netvarkė, pareiškėja bulves sodino, daržą, ariamą žemę apdirbo, samdė (duomenys neskelbtini) (liudytoją); (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti 2013 m., vyras leido dirbti, nes buvo žodinis susitarimas, kurį plotą kas dirbs; po mamos mirties dar liko baldai, už žemę mokėti mokesčių negavo; apie aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) žemę nuomojo pagal sutartį sužinojo 2013 metais, apie nuomos sutartį anksčiau nežinojo, žemę dirbo kartu su motina, iš namų išėjo 2007 m. pavasarį, žemę dirbo kartu gražiuoju; brolis (duomenys neskelbtini) prie mamos palaidojimo neprisidėjo, paminklas buvo pastatytas anksčiau; nesutinka, kad (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, ji su vyru priėmė palikimą. Atsakydama į A. S. atstovo klausimą pareiškėja V. M. paaiškino, kad: (duomenys neskelbtini) žino, kada jis naudojosi, kada ne, ji sėjo žemės sklype už sodybinio sklypo; kol mama buvo gyva žemės sklypu naudojosi kartu su broliu (duomenys neskelbtini), po mamos mirties nuėjus tvarkytis sužinojo, kad nemokėti mokesčiai. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad šių paaiškinimų metu pareiškėja V. M. buvo labai blogos sveikatos, iš karto po paaiškinimų paliko teismo posėdžių salę, o visą laiką jai paaiškinimus teisme duoti padėjo vyras, kuris faktiškai yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl V. M. paaiškinimų patikimumas nėra aukštas, jie vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas išklausė ir to paties teismo posėdžio metu duotų suinteresuoto asmens A. S. paaiškinimų (nuo 54:00 min. iki 1 val. 14 min. 10 sek.), kuris aiškiai parodė, kad su motina prižiūrėjo tėvuką, grįžo pas mamą nuo 1996 metų (duomenys neskelbtini) kaime, kitur nedirbo, visą laiką laikė gyvulius, užsiėmė ūkininkavimu, 2007 metais užsiregistravo ūkininko ūkį, papildomai nuomojosi žemės iš kitų žmonių, buvo susitarę, kad pasiima namą sesuo, 2008 metais buvo sudarytas testamentas, kuriuo turtas padalytas per pusę, po to sudaryta rentos sutartis, žemėje buvo paliktas pūdymas, tačiau žemės naudojimo nenutraukė, ją deklaravo, sesuo dirbo tik sodybinį sklypą, sodino bulves, žemė ribojasi su sodu, nuo žemės mokesčių buvo atleista mama, už žemės sklypo naudojimą gaudavo išmokas iš Europos Sąjungos lėšų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuotas asmuo A. N., liudytojai A. R. ir A. V. paaiškinimuose 2015 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad žemę po A. S. mirties naudojo V. M., tačiau nepaneigė, kad šią žemę naudojo ir A. S., nurodė, kad šalys naudojo skirtingas žemės sklypo dalis, tačiau detaliai negalėjo paaiškinti, kurias ir kada žemės sklypo dalis dirbo (garsi įrašas nuo 1 val. 14 min. 30 sek.).

Apeliacinės instancijos teismas vertindamas visų įrodymų visetą atsižvelgia į tai, kad byloje esančia 2008 m. gruodžio 19 d. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi palikėja A. S. (rentos gavėja) perdavė savo dukrai V. M. ir jos sutuoktiniui A. M. (rentos mokėtojai) 0,31 žemės sklypą, ir gyvenamąjį namą su kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 185-186), tuo tarpu, kaip jau nurodyta aukščiau, palikėja A. S. nuosavybės teisėmis registruoto 2,69 ha žemės sklypo dalį, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 30) 2007 m. gegužės 11 d. Privačios žemės nuomos sutartimi 10 metų išnuomojo savo sūnui suinteresuotam asmeniui A. S. (t. 1, b. l. 163). Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta jokio palikėjos testamento, tuo tarpu minėtos sutartys patvirtina, kad palikėja A. S. neturėjo valios visą turtą palikti tik savo dukrai V. M.. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas A. S. civilinėje byloje įrodinėjo, jog vienintelis turtas, kurį po motinos mirties pradėjo valdyti, yra jo nuomotas 2,69 ha žemės sklypas, tuo tarpu motinai mirus (duomenys neskelbtini) t. y. žiemos metu, jo aktyvūs veiksmai pasireiškė tik tolimesniu žemės sklypo valdymu ir deklaravimu, tuo tarpu vėliau jis šį žemės sklypą dirbo be pertraukos. Nors šalių paaiškinimai dėl šio žemės sklypo apdirbimo 2012 metais išsiskyrė, tačiau nėra ginčo, kad, kaip nurodė suinteresuotas asmuo A. S., žemės sklype buvo paliktas pūdymas, tačiau vėliau jį ir toliau dirbo, 2013 – 2014 metais deklaravo, ir bylos nagrinėjimo metu žemės sklypą yra užsėjęs kvietrugiais.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios bylos individualiomis aplinkybėmis svarbu įvertinti tai, kad suinteresuotas asmuo A. S. palikėjos mirties metu su ja kartu negyveno, todėl faktiškai galėjo priimti tik žemę, kurią valdė iki motinos mirties nuomos sutarties pagrindu. Teismui sprendžiant, ar A. S., kaip įpėdinis gali būti laikomas atlikęs aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, turi būti atsižvelgta į ginčo žemės, kaip nuosavybės teisės objekto, specifinį pobūdį, kad ji yra nekilnojamasis turtas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis žemės ūkio (t. 1, b. l. 30), kas lemia šio turto specifinį valdymą ir naudojimą. Byloje yra nustatyta, kad A. S. nuo 2007 m. deklaruoja pasėlius, jam yra išduotas ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 90), 2013 – 2014 metais Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos suinteresuotas asmuo teikė Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškas (t.1, b. l. 91-101). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pagal byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad po motinos A. S. mirties A. S. minėtu žemės sklypu faktiškai naudojosi, jį dirbo, keitė sėjomainą, gavo valstybės paramą, ir tai buvo pakankami veiksmai, kad nustatyti palikimo priėmimo pradėjus faktiškai turtą valdyti faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, savo išvadas padarė įvertinęs visų surinktų byloje įrodymų visetą pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 straipsnis), pagrįstai siekė atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), užtikrinti socialinį teisingumą, vadovavosi sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į padarytas teisines išvadas ir nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad skundžiama Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimo dalis, kurioje patenkintas suinteresuoto asmens A. S., pareiškusio savarankiškus reikalavimus, pareiškimas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo tikslu, kad A. S. po motinos A. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti mirusiosios turtą, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsnio 6 dalimi, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.