- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- 1A-67-312/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34353-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Aiva Survilienė, Artūras Šumskas
- Nuteistasis
- R. P.
- Advokatai
- Stasys Karvelis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta 27 MGL (1 016,82 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. P. paskirta 18 MGL (677,88 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, į bausmę įskaitytas R. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 8 d. iki 2017 m. liepos 9 d. (viena para) ir R. P. paskirta galutinė bausmė - 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. P. uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones vienerius metus ir šešis mėnesius. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktu, konfiskuotas R. P. priklausantis automobilis „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. P. nuteistas už tai, kad jis, būdamas neblaivus, vairavo kelių transporto priemonę, kai jo, kaip vairuojančio asmens, kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, o būtent: jis 2017 m. liepos 8 d., apie 19.56 val., Elektrėnų sav., Vievio sen., Vievininkuose, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 1,79 promilės etilo alkoholio. Tokiais savo veiksmais R. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendį ir nekonfiskuoti jam priklausančios transporto priemonės „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje kalbama apie proporcingumo principo sampratą, tačiau teismas tuo visiškai nesivadovavo. Apeliantas nesutinka su teismų praktika, kuria rėmėsi Trakų rajono apylinkės teismas, pasisakydamas dėl transporto priemonės konfiskavimo, kadangi ginklas nėra lygus transporto priemonei. Pirmiausia, atsižvelgtina į šių dviejų daiktų paskirtį - transporto priemonės pagrindinė paskirtis yra žmonių ar daiktų nuvežimas iš taško A į tašką B, tuo tarpu ginklo paskirtis yra sužaloti ar sunaikinti daiktus, sugadinti sveikatą ar atimti gyvybę. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tokia teismų praktika, nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką prilygino kur kas sunkesniam tyčiniam nusikaltimui – plėšimui, panaudojant ginklą, kas yra visiškai nepagrįsta.
4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas neatsižvelgė į apelianto kaip vairuotojo stažą, į tai, kad anksčiau jis nebuvo teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau nebuvo padaręs šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, nėra piktybinis teisės pažeidėjas, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir vis dar gailisi, darbovietėje buvo charakterizuojamas teigiamai, padarytas nesunkus nusikaltimas, niekam žala nebuvo padaryta, nustatytas alkoholio kiekis kraujyje nežymiai viršijo ribą, pagal kurią atribojamas nusikaltimas nuo administracinio nusižengimo. Šios aplinkybės, apelianto nuomone, yra pakankamos tam, kad netaikyti transporto priemonės konfiskavimo. Juo labiau, kad ši transporto priemonė šeimoje yra vienintelė. Neturint transporto priemonės, sutuoktinė negalės pasiekti savo darbovietės, kadangi šeima gyvena užmiestyje, taip pat patenkinti būtinųjų šeimos poreikių - nuvykti į prekybos vietas, gydymo įstaigas ir pan. Šį automobilį iš ilgalaikių santaupų šeima įsigijo tik šių metų pradžioje, apeliantas tinkamai jį prižiūrėjo, todėl jis kaip daiktas šeimai yra labai brangus. Dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo, apeliantas neteko ir vairuotojo darbo UAB „J.“, tačiau įmonės vadovybės geranoriškumo ir supratingumo dėka buvo paliktas dirbti mažiau apmokamose pareigose, kurioms atlikti nereikalingas vairuotojo pažymėjimas. Nuo 2017 m. spalio 30 d., įmonėje sumažėjus užsakymams, nuteistasis visai neteko darbo ir nuo 2017 m. lapkričio 6 d. yra registruotas Lietuvos darbo biržoje. Jis savo iniciatyva išklausė mokymus ir yra atestuotas VšĮ „S. ž.“ pagal keturių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, niekada nebuvo įrašytas į Priklausomybės ligų centro įskaitą. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apelianto manymu, yra pagrindas išvadai, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl transporto priemonės konfiskavimas būtų perteklinė baudžiamojo poveikio priemonė.
5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 422 straipsnio, numatančio atsakomybę už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam (ne daugiau negu 1,5 promilės), sankcijoje nenumatytas transporto priemonės konfiskavimas, o jį privaloma skirti tik kai šis pažeidimas padaromas pakartotinai. Iš esmės analogiškas reglamentavimas buvo įtvirtintas ir galiojusiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau tekste – ATPK). Taikant baudžiamąją atsakomybę, apelianto nuomone, teismas turi įvertinti ir tai, ar nėra nusikalstamų veikų sistemiškumo, ar nenustatyta kaltinamojo piktybiškumo ir panašiai.
6. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
7. Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmestinas.
8. BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.
8.1. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas būtų neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.
8.2. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis R. P. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Kia Sorento“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,79 promilės etilo alkoholio, taigi tyčia padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad transporto priemonė pagal savo paskirtį negali būti prilyginama ginklui, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 3K-7-144/2014 Trakų rajono apylinkės teismas vadovavosi, siekdamas pagrįsti išvadą, kad padidinto pavojaus šaltinio, pripažinus jį nusikaltimo padarymo įrankiu/priemone, konfiskavimas yra būtinas. Nors šio pavyzdžio pateikimas nagrinėjamu atveju nelaikytinas tikslingu, tačiau, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, kalbėdamas apie ginklą kaip padidinto pavojaus šaltinį, pirmosios instancijos teismas nuteistojo padaryto nusikaltimo neprilygino plėšimui.
9. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. P. nepagrįstai lygina atsakomybę, kylančią už ANK 422 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo ir už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nėra įmanomas. Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspūdį bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju – turto konfiskavimo, pobūdžio. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, svarbu pažymėti ir tai, kad BK nėra numatytas papildomas reikalavimas BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę taikyti tik esant nusikaltimų pakartotinumui.
9.1. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai – kad R. P. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nusikaltimas nesunkus, jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra teigiamai charakterizuojamas buvusio darbdavio, turi didelį vairavimo stažą (31 metai), nėra pakankami teigti, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nustatytas alkoholio kiekis kraujyje nežymiai viršijo vidutinio girtumo ribą ir nusikaltimu žala niekam nebuvo padaryta, tačiau, iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad R. P. liudytojo perspėjimo nebevairuoti automobilio neklausė, toliau vairuodamas transporto priemonę nuvažiavo nuo kelio į griovį, kas reiškia, kad tokio alkoholio kiekio kraujyje pakako, kad asmuo negalėtų adekvačiai vertinti savo veiksmų, kas neabejotinai kėlė didelę grėsmę ne tik paties vairuotojo saugumui, tačiau ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Pažymėtina, kad šeimos buities apsunkinimas yra dėl asmens padarytos nusikalstamos veikos natūraliai atsirandantis veiksnys ir šiuo atveju negali būti vertinamas kaip aplinkybė, leidžianti netaikyti turto konfiskavimo. R. P., žinodamas, kad jam automobilis labai svarbus šeimos poreikių tenkinimui, kad tai yra transporto priemonė, be kurios jo sutuoktinė negali pasiekti darbovietės, vis tiek vairavo jį, būdamas neblaivus, todėl aiškiai prisiėmė riziką dėl turto praradimo. Nors apeliantas nurodo, kad anksčiau jis nėra padaręs šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau iš Išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad R. P. praeityje yra du kartus baustas už nustatyto greičio viršijimą, kas teismų praktikoje laikoma šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Apeliacinio skundo argumentai dėl R. P. darbo netekimo nagrinėjamu atveju nevertinami, kadangi asmuo neskundžia jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo pagrįstumo, o automobilio konfiskavimui šios aplinkybės reikšmės neturi.
9.2. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi) pirmosios instancijos teismas įvertino, skirdamas bausmę ir nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą, todėl pakartotinai vertinti šios aplinkybės ir dar labiau švelninti apelianto teisinę padėtį nėra pagrindo. Įvertinus tai, kad nuteistajam paskirta švelniausios rūšies bausmė – bauda, kuri artima minimaliai, automobilio „Kia Sorento“ konfiskavimą nėra pagrindo laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.
10. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam R. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas atitinka bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir parinkta remiantis išsamia ir visapusiška bylos aplinkybių analize, keisti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.