- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-03
- Bylos Nr.
- 2-23-922/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00909-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Ieškovas
- UAB „Akmenės energija“, D. S.
- Atsakovas
- D. S.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, dalyvaujantis ieškovo UAB „Akmenės energija“ atstovui Albertui Valančiui, nedalyvaujant ieškovui D. S. (D. S.),
viešame teismo posėdyje nagrinėdama civilinę bylą, iškeltą pagal UAB „Akmenės energija“ ieškinį dėl skolos už šilumos energiją, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo D. S. (D. S.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Akmenės energija“ prašo priteisti iš atsakovo D. S. (D. S.), gyvenančio, kaip nurodoma ieškinyje, (duomenys neskelbtini), 12221,71 Lt skolą už šilumos energiją, pateiktą į nurodytą butą nuo 2003-07-01 iki 2013-06-30, bei sistemų aptarnavimą šiuo laikotarpiu, 5% (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žyminį mokestį bei išlaidas už procesinių dokumentų vertimą. Ieškinyje nurodoma, kad buto savininkas N. S. mirė 1997-02-12, o jo palikimą paduodamas pareiškimą notarui 1997-07-09 priėmė sūnus D. S. (D. S.), kuris yra atsakovas šioje byloje.
Atsiliepimas
Atsakovas D. S. (D. S.) pateikė atsiliepimą byloje, kuriame nurodė, jog jis nėra buto (duomenys neskelbtini) savininkas, šio buto nepaveldėjo, todėl nėra suinteresuotas jį išsaugoti. Be to, ieškovas praleido ieškinio teikimo senaties terminą, todėl prašo atmesti ieškinį, jo netenkinti. Atsiliepime atsakovas taip pat nurodė, jog jis visuomet gyveno ir gyvena Rusijos Federacijoje, todėl ieškinys turi būti patektas Rusijos Federacijos teismui, t.y. pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Gautas atsakovo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys paliktinas nenagrinėtas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmenų teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl savo pažeidžiamų ar ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynybos. Taigi kreipimasis į teismą turi būti realizuojamas ne bet kaip, o įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK ir tarptautinės sutartys.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Civilinio proceso normos įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą kiekvienu atveju savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 straipsnis).
Pastebėtina, kad ieškovas, pagrįsdamas, kad nagrinėjama civilinė byla teisminga Akmenės rajono teismui vadovavosi CPK 30 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Ieškovo teigimu atsakovui D. S. (D. S.) priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį jis priėmė po tėvo N. S. mirties. Tačiau atsakovas teigia, kad netapo nurodyto buto savininku, nes, jis palikimo atsiradimo metu gyveno ir iki šiol tebegyvena Rusijos Federacijoje, jokių tolimesnių veiksmų palikimui priimti neatliko, tik padavė pareiškimą palikimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo.
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas D. S. (D. S.) 1997-07-19 padavė pareiškimą Akmenės rajono notarų biure dėl palikimo, atsiradusio po N. S. mirties, priėmimo. Paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas.
Palikimo atsiradimo metu galiojusio Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą; įpėdiniai gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarų biurą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (1964 m. CK 598 straipsnis). Įpėdinio teisė, bet ne pareiga prašyti palikimo vietos notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, jis gali prašyti nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo palikimo atsiradimo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ar papildomą liudijimą, nes teisę į palikimą lemia ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas, o palikimo priėmimas. Paveldėjimo teisės liudijimas – tai dokumentas, patvirtinantis palikimo priėmimą ir laikytinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės mėn. 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013).
Byloje esantis VšĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), vis dar yra registruotas atsakovo tėvo vardu. Kai palikimą priėmęs įpėdinis nėra išsiėmęs paveldėjimo teisės liudijimo ir nėra įregistravęs paveldėto nekilnojamojo turto Nekilnojamojo turto registre, jis turi teisę paveldėtą turtą valdyti ir juo naudotis, tačiau ribojama jo teisė šiuo turtu disponuoti, t. y. įgyvendinti savininko teises. Tokia išvada darytina remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 3, 11, 16, 25 straipsnių bei 1964 m. CK 149 straipsnio 2 dalies analize, kurie nuosavybės teisės į registruotiną turtą atsiradimą sieja su šio turto registracija (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-316/2000; skelbta Teismų praktika Nr. 14, 2000).
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas UAB „Akmenės energija“ reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovo grindžia tuo, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, kuriam UAB „Akmenės energija“ suteikė paslaugas, o įsiskolinimas susidarė dėl to, kad nebuvo atsiskaityta už butui suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2003-07-01 iki 2013-06-30. Pažymėtina, kad savininko pareiga atlyginti už į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas tiekiamą šilumą negali būti a priori siejama tik su jų priklausymo nuosavybės teise faktu. Būtina nustatyti, ar buvo sudaryta šilumos pirkimo-pardavimo sutartis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio mėn. 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012). Tačiau ieškinyje nurodoma, kad atsakovas nėra sudaręs šilumos pirkimo-pardavimo sutarties, taip pat nenurodoma, ar kitas asmuo nėra sudaręs šilumos energijos teikimo sutarties butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad atsakovas D. S. (D. S.) nurodo, kad butu nesinaudojo, nurodytu laikotarpiu netgi nesilankė Lietuvos Respublikoje.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublika ir Rusijos Federacija yra sudariusi dvišalę sutartį „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Sutartis), kurioje išspęstas tarptautinio teismingumo klausimas. Sutartis įsigaliojo 1995-01-01 ir tapo sudėtine Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalimi.
Nepaisant to, kad CPK 30 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė ieškovui pasirinkti teismingumą, tačiau Sutartyje tokia galimybė nenumatyta. Atsižvelgiant į tai, kad esant teisės normų kolizijai tarp CPK ir tarptautinės sutarties nuostatų, vadovaujantis CPK 1 straipsnio 3 dalimi, turi būti taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos, nagrinėjamu atveju sprendžiant teismingumo klausimą turi būti taikomos Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties nuostatos.
Pagal Sutarties 21 straipsnio 1 dalį kiekvienos susitariančiosios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Sutartis nenumato kitaip. Pažymėtina, kad minėtoje Sutartyje nėra numatyta išimčių iš bendrosios teismingumo taisyklės, numatytos Sutarties 21 straipsnyje, nagrinėjant civilines bylas dėl skolos priteisimo. Taigi sprendžiant klausimą, kurios valstybės teismai yra kompetentingi spręsti bylas dėl skolos priteisimo, vadovaujamasi Sutarties 21 straipsnyje numatyta teismingumo taisykle. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas keipimosi į teismą dieną gyveno ir bylos nagrinėjimo metu vis dar gyvena Rusijos Federacijoje. Todėl darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos teismai (įskaitant ir Akmenės rajono apylinkės teismą) nėra kompetentingi nagrinėti civilinės bylos dėl skolos priteisimo, kai atsakovas neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, todėl ieškovo ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 782 straipsnis).
Ieškovui išaiškintina, kad jis dėl skolos išieškojimo iš atsakovo D. S. (D. S.) gali kreiptis į atitinkamą teismą Rusijos Federacijoje pagal atsakovo gyvenamąją vietą, t. y. į Kirovo srities teismą (rus. k. ????????? ????????? ???, 610000, ?opo? ?????, ????? ???????? (???????????), ?om 63).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 290-291 straipsniais, 296-298 straipsniais, 782 straipsniu teismas
nutaria:
palikti nenagrinėtą ieškovo UAB „Akmenės energija“ ieškinį dėl skolos išieškojimo iš atsakovo D. S. (D. S.).
Išaiškinti ieškovui, kad jis gali kreiptis į atitinkamą teismą Rusijos Federacijoje pagal atsakovo gyvenamąją vietą dėl skolos išieškojimo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.