Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalyje, 201 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 201 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T. (duomenys neskelbtini), V. T. priklausančiame ūkiniame pastate, 2021 m. sausio mėnesio pradžioje, pasigamino aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, jį neteisėtai laikė iki 2021 m. vasario 13 d. 21.50 val.; tęsdamas nusikalstamą veiką, pasigaminęs aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, 2021 m. vasario 10 d. (duomenys neskelbtini), V. T. priklausančiame ūkiniame pastate, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai pagamino ir iki 2021 m. vasario 13 d. laikė 115 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 52,3–54,7 procento, ir 2021 m. vasario 13 d. 17.40 val. jam nuosavybės teise priklausančio automobilio ,,Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje šiuos naminius stiprius alkoholinius gėrimus gabeno iki (duomenys neskelbtini), bei nuo tiksliai nenustatytos dienos (duomenys neskelbtini) esančiame bute laikė 0,75 litro naminių stiprių alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo koncentracija 45,3–50,6 procento; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. vasario mėnesį, (duomenys neskelbtini), V. T. priklausančiame ūkiniame pastate, turėdamas tikslą realizuoti, užraugė ir laikė 1 300 litrų brogos (raugo), tinkamos naminei degtinei gaminti, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 9,2–10,5 procento ir tokiu būdu pasikėsino pasigaminti ne mažiau 320,375 litro naminės degtinės, kurios etilo alkoholio tūrinė koncentracija yra 40 procentų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes 2021 m. vasario 13 d. apie 21.50 val. broga (raugas) buvo surasta ir paimta policijos pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

I. Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

BK 63 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme neapibrėžta tęstinės nusikalstamos veikos sąvoka. Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 18 d. nutartis Nr. 2K-P-412/2007, 2010 m. balandžio 20 d. nutartis Nr. 2K-232/2010, 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis Nr. 2K-474/2010, 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis Nr. 2K-650/2010). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartis Nr. 2K-84/2011, 2011 m. birželio 14 d. nutartis Nr. 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis Nr. 2K-124/2007, 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis Nr. 2K-322/2008). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia vieninga kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko. Tas pats nusikalstamos veikos padarymo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp veikų, ta pati ar greta esanti veikų padarymo vieta ir pan. ne visada yra būtini konstatuojant tęstinę nusikalstamą veiką, tačiau, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos specifiką, jais gali būti papildomai remiamasi pagrindžiant tęstinį nusikalstamos veikos pobūdį. Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartis Nr. 2K-P-267/2011). Taigi, tęstinės nusikalstamos veikos ypatumas yra tas, kad ji daroma ne ištisai, o susideda iš atskirų veikų, kurios, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti kvalifikuojamos atskirai, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai vieningai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006). Nustatant vieningą tyčią ne tik vertinamas kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti. Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato.

Šiame kontekste pažymėtina, kad nors A. T. padarytos veikos atitinka skirtingose BK 201 straipsnio dalyse nurodytų nusikalstamų veikų požymius, tačiau jas jungia vieningas kaltininko sumanymas (vieninga tyčia) atlikti keletą veiksmų siekiant bendro rezultato – pagaminti didelį kiekį naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų ir juos realizuoti. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad A. T., gamindamas ir laikydamas aparatą naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti, jį panaudodamas naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti bei juos gamindamas, taip pat pasikėsindamas dar jų pagaminti turėjo vieną bendrą sumanymą (vieningą tyčią) naudojantis šiuo aparatu neribotą laiką gaminti didelį kiekį naminės degtinės turint tikslą ją realizuoti. Taigi nagrinėjamoje byloje aparatų naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti gaminimas, laikymas ir didelio kiekio naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų gaminimas panaudojant šį aparatą ir pasikėsinimas jų dar pasigaminti sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus). Tęstinės nusikalstamos veikos tokiais atvejais negali paneigti vien tik tai, jog padarytos alternatyvios veikos patenka į skirtingas to paties BK specialiosios dalies straipsnio dalis. Todėl jei, esant tęstinei nusikalstamai veikai, yra realizuojami alternatyvūs veikos požymiai, nurodyti skirtingose to paties BK straipsnio dalyse, tęstinė veika kvalifikuojama pagal sunkiausią požymį nurodančią taikomo straipsnio dalį, o kiti byloje nustatyti alternatyvūs sudėties požymiai aprašomi nuosprendyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305, 331 straipsniai). Tokią normų aiškinimo taisyklę suformavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartyje Nr. 2K-33-303/2019.

Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad A. T. veiksmai turi būti vertintini kaip vienas tęstinis nusikaltimas ir kvalifikuotini tik pagal vieną BK straipsnio dalį, vadovaujantis kvalifikavimo taisykle, pagal kurią sunkesnė nusikalstama veika apima lengvesnę nusikalstamą veiką.

Atsižvelgus į tai, A. T. nusikalstama veika kvalifikuotina tik pagal BK 201 straipsnio 2 dalį.

II. Dėl bausmių skyrimo

Kaltinamasis laikytinas neteistu, nes teistumas pagal 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendį yra išnykęs (t. 2, b. l. 12–16), jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 2, b. l. 17).

A. T. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskirta apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis kaltu visiškai prisipažino, gailisi padarę nusikaltimą ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (BK 55 straipsnis). Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis laikytinas pirmą kartą teisiamu, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nuo pat sustabdymo momento prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl jos, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, šeimoje auga nepilnametis sūnus, jis rūpinasi garbaus amžiaus motina. Visa tai leidžia spręsti, kad kaltinamasis nelinkęs pažeidinėti teisės normų ir tai rodo jo asmenybės nedidelį pavojingumą visuomenei. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamajam skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, žymiai mažesnė nei sankcijoje nustatytas vidurkis (BK 61 straipsnio 4 dalis), nes tokia bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti, atimti galimybę daryti naujas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo ir proporcingumo principus.

Šiame kontekste gynėjo prašymas skirti A. T. terminuoto laisvės atėmimo bausmę atmestinas kaip nepagrįstas, pažeidžiantis BK 55 straipsnio nuostatas, taip pat ir teisingumo bei proporcingumo principus. Vien tai, kad kaltinamasis nedirba ir neturi nuolatinių pajamų, o po to, kai 2021 m. balandžio 7 d. turėtą automobilį ,,Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perleido kaimynystėje gyvenančiam asmeniui, o 2021 m. balandžio 21 d. turto pasidalijimo sutartimi jam tenkančią buto dalį perleido sutuoktinei, šiuo metu neturi ir turto, nėra pagrindas jam neskirti švelniausios sankcijoje numatytos bausmės.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas minimalus gyvenimo lygio dydis – 50 Eur (2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 707 redakcija), todėl paskiriant baudą, jos dydis skaičiuotinas remiantis šiuo teisės aktu.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis šiuo metu nuolatinių pajamų neturi, turi nepilnametį vaiką, kuriam būtinas išlaikymas, nustatytinas ilgesnis baudos mokėjimo terminas.

III. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, kardomosios priemonės, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Kaltinamasis nusikalstamą veiką pada­rė naudodamasis transporto priemone – automobiliu ,,Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nes kaltinamojo gabento naminių stiprių alkoholinių gėrimų kiekio iš Lazdijų r. sav. Seiliūnų k. iki Alytaus m. be transporto priemonės A. T. nebūtų galėjęs nugabenti, todėl turi būti skiriama baudžiamojo poveikio priemo­nė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 1, 2 dalys, 72 straipsnio 2 dalis). Ši transporto priemonė 2021 m. balandžio 7 d. perleista Ž. R., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 80), todėl priklauso trečiajam asmeniui. Atsižvelgus į tai, A. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 2, 5 dalys). Nors pagal išrašą matyti, kad tokio automobilio vertė yra 5 730 Eur (t. 1, b. l. 150), tačiau kaltinamasis nurodė, kad dėl salono nusidėvėjimo, išorinių defektų ją pardavė už 2 000 Eur. Ši kaltinamojo versija nepaneigta, pripažintina, kad tokia yra šio automobilio rinkos vertė, todėl iš A. T. konfiskuotini 2 000 Eur.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 43–44), panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) 41 butelis su 115 litrų naminės degtinės, paketas su 2 vnt. butelių su namine degtine, 8 vnt. plastikinių butelių su raugu, 0,33 litro talpos butelis su namine degtine (t. 1, b. l. 24), uždaro tipo metalinė talpykla su rankenomis, atviro tipo metalinė talpykla su viduje įtvirtintu spirale susuktu vamzdžiu, prie kurio prijungta juodos spalvos guminė žarna (t. 1, b. l. 88), kurių apyvarta uždrausta, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2) metalinis lenktas vamzdis, prie kurio galų pritvirtintos dvi guminės žarnos (t. 1, b. l. 88), sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nu­ma­tytą Lietu­vos Respubli­kos BK 201 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį 204 minimalių gyvenimo lygių dydžio – 10 200 Eur bauda.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, A. T. skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 136 minimalių gyvenimo lygių dydžio – 6 800 Eur baudą.

Baudą nustatyti sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo die­nos.

Išieškoti iš A. T. konfiskuotino turto – automobilio ,,Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 000 Eur (du tūkstančius eurų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. T. panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 41 butelį su 115 litrų naminės degtinės, paketą su 2 vnt. butelių su namine degtine, 8 vnt. plastikinių butelių su raugu, 0,33 litro talpos butelį su namine degtine, uždaro tipo metalinę talpyklą su rankenomis, atviro tipo metalinę talpyklą su viduje įtvirtintu spirale susuktu vamzdžiu, prie kurio prijungta juodos spalvos guminė žarna, metalinį lenktą vamzdį, prie kurio galų pritvirtintos dvi guminės žarnos, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finan­sų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor bankas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 6801. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priė­musio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Konfiskuotina pinigų suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finan­sų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor bankas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 6650. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose. Jeigu konfiskuota suma nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priė­musio teismo išduotą vykdomąjį raštą.